{"id":1049,"date":"2025-01-05T22:16:44","date_gmt":"2025-01-05T22:16:44","guid":{"rendered":"https:\/\/www.migration.lt\/lietuvos-pilietybei-100-metu\/"},"modified":"2025-01-05T22:16:45","modified_gmt":"2025-01-05T22:16:45","slug":"lietuvos-pilietybei-100-metu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.migration.lt\/lt\/lietuvos-pilietybei-100-metu","title":{"rendered":"2019 01 09 Lietuvos pilietybei 100 met\u0173"},"content":{"rendered":"
\n\"2019<\/p>\n

1919 01 09 buvo priimtas Laikinasis \u012fstatymas apie Lietuvos pilietyb\u0119. Tai pirmas Lietuvos pilietyb\u0117s \u012fstatymas. \u0160iandien \u0161iam \u012fstatymui sukanka 100 met\u0173.<\/p>\n

\u0160iuolaikin\u0117 Lietuvos pilietyb\u0117s samprata atsirado atk\u016brus nepriklausom\u0105 Lietuvos valstyb\u0119 1918 metais, \u012ftvirtintas Lietuvos pilietyb\u0117s institutas.<\/p>\n

Lietuvos pilietyb\u0119 1919-1940 metais reguliavo Lietuvos \u012fstatymai, valstyb\u0117s valdymo institucij\u0173 i\u0161leisti teis\u0117s aktai bei Lietuvos tarptautin\u0117s sutartys.<\/p>\n

Lietuvos \u012fstatymams bei valstyb\u0117s valdymo institucij\u0173 i\u0161leistiems teis\u0117s aktams priskirtina: 1) Lietuvos Konstitucija; 2) 1919 01 09 Laikinasis \u012fstatymas apie Lietuvos pilietyb\u0119, 1939 08 08 Lietuvos pilietyb\u0117s \u012fstatymas; 3) 1939 10 27 Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo \u012fvedamasis \u012fstatymas; 4) Pas\u0173 \u012fstatai; 5) vidaus reikal\u0173 ministro, taip pat vidaus reikal\u0173 ministro ir teisingumo ministro i\u0161leisti teis\u0117s aktai bei paai\u0161kinimai pilietyb\u0117s klausimais; 6) Vidaus reikal\u0173 ministerijos Pilie\u010di\u0173 teisi\u0173 apsaugos departamento ir Administracijos departamento aplinkra\u0161\u010diai bei paai\u0161kinimai pilietyb\u0117s klausimais; 7) U\u017esienio reikal\u0173 ministerijos aplinkra\u0161\u010diai pilietyb\u0117s klausimais.<\/p>\n

Pirmame Lietuvos pilietyb\u0117s \u012fstatyme, 1919 01 09 Laikinajame\u00a0 \u012fstatyme apie Lietuvos pilietyb\u0119, buvo nustatyt, kad Lietuvos pilie\u010diais buvo laikomi: „1) asmenys, kuri\u0173 t\u0117vai ir seneliai i\u0161 seno Lietuvoje gyveno ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodyt\u0173 pirmame punkte asmen\u0173 vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet gr\u012f\u017eo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 met\u0173 ne ma\u017eiau kaip de\u0161imt met\u0173 Lietuvoje gyveno ir tur\u0117jo: a) arba nuosav\u0105 nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105, b) arba nuolatin\u012f darb\u0105; 4) Lietuvos pilie\u010dio vaikai; 5) jo pati arba na\u0161l\u0117; 6) Lietuvos netek\u0117jusios piliet\u0117s vaikai, jei jie nepriimti svetim\u0161alio jo vaikais”.<\/p>\n

Tiek \u0161is \u012fstatymas, tiek dabartinis Lietuvos pilietyb\u0117s institutas grind\u017eiamas kraujo teis\u0117s principu (Ius sanguinis)<\/em>, kuris pagr\u012fstas giminyst\u0117s ry\u0161iais, t. y. gimusio asmens pilietyb\u0119 apsprend\u017eia jo t\u0117v\u0173 (arba vieno i\u0161 t\u0117v\u0173) turima pilietyb\u0117. \u0160iuo atveju teritorinis aspektas nevaidina jokio vaidmens, asmens pilietyb\u0117 nepriklauso nuo \u0161alies, kurioje jis gim\u0117.<\/p>\n

Laikinasis \u012fstatymas apie Lietuvos Pilietyb\u0119 su pakeitimais galiojo iki 1939 08 08, iki buvo priimtas Lietuvos pilietyb\u0117s \u012fstatymas.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

MIGRATION LAW CENTER\u00a0<\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

1919 01 09 buvo priimtas Laikinasis \u012fstatymas apie Lietuvos pilietyb\u0119. Tai pirmas Lietuvos pilietyb\u0117s \u012fstatymas. \u0160iandien \u0161iam \u012fstatymui sukanka 100 met\u0173. \u0160iuolaikin\u0117 Lietuvos pilietyb\u0117s samprata atsirado atk\u016brus nepriklausom\u0105 Lietuvos valstyb\u0119 1918 metais, \u012ftvirtintas Lietuvos pilietyb\u0117s institutas. Lietuvos pilietyb\u0119 1919-1940 metais reguliavo Lietuvos \u012fstatymai, valstyb\u0117s valdymo institucij\u0173 i\u0161leisti teis\u0117s aktai bei Lietuvos tarptautin\u0117s sutartys. Lietuvos \u012fstatymams […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1050,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"_relevanssi_hide_post":"","_relevanssi_hide_content":"","_relevanssi_pin_for_all":"","_relevanssi_pin_keywords":"","_relevanssi_unpin_keywords":"","_relevanssi_related_keywords":"","_relevanssi_related_include_ids":"","_relevanssi_related_exclude_ids":"","_relevanssi_related_no_append":"","_relevanssi_related_not_related":"","_relevanssi_related_posts":"","_relevanssi_noindex_reason":"","footnotes":""},"categories":[63],"tags":[],"class_list":["post-1049","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.migration.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1049","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.migration.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.migration.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.migration.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.migration.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1049"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.migration.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1049\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.migration.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1050"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.migration.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1049"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.migration.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1049"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.migration.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1049"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}