+ 370 6 1861886
info@migration.lt
  • Pradžia
  • Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietybė)

Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietybė)

Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietybė)

Lietuvos pilietybė – nuolatinis teisinis asmens ryšys su Lietuvos Respublika, pagrįstas abipusėmis teisėmis ir pareigomis.

Lietuvos piliečiu galima tapti įgijus Lietuvos pilietybę įstatymo nustatyta tvarka (pavyzdžiui: santuoka, natūralizacija, (nuolatinis gyvenimas Lietuvoje ne mažiau kaip 10 metų), vaiko gimimas, kai vienas iš jo tėvų arba abu tėvai yra Lietuvos piliečiai arba asmenys be pilietybės, arba yra nežinomi, Lietuvos pilietybės grąžinimas, pilietybės suteikimas išimties tvarka) ir atkūrus Lietuvos pilietybę. 

Atkurti Lietuvos pilietybę galima, atsisakant ir neatsisakant nuo turimos pilietybės.

2010 gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 9 straipsnio 1  dalyje nurodoma, kad atkurti Lietuvos pilietybę gali asmenys, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę bei jų palikuonys ir kurie neturi kitos valstybės pilietybės, t. y. įstatyme numatomas būtinas kitos valstybės pilietybės atsisakymas, tuo atveju, jei asmuo nori atkurti Lietuvos pilietybę, išskyrus tam tikrus atvejus, kuriems esant, Lietuvos pilietybę galima atkurti, neatsisakant nuo turimos pilietybės (Dviguba pilietybė). Reikalavimas atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės netaikomas tiems asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą tuo pat metu gali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais.

2010 gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 9 7 straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatyta, kad asmuo gali tuo pat metu būti Lietuvos piliečiu ir turėti kitos valstybės pilietybę. Aukščiau nurodyto įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti Lietuvos piliečiu ir tuo pačiu kitos valstybės piliečiu, jei jis yra asmuo, kuris buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir kuris įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat šio asmens palikuonis (2010 gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 9 7 straipsnio 4 dalis). 2010 gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 9 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo gali būti Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu, jei jis yra asmuo, kuris pasitraukė, išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat jo palikuonis (2010 gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 9 7 straipsnio 4 dalis).

Aukščiau aptariamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu gali būti ne tik asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ar pasitraukęs, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11, bet ir jo palikuonys. Tame pačiame įstatyme nurodoma, kad Lietuvos piliečio palikuonis – yra vaikas, vaikaitis ar provaikaitis asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., t.y. atkurti Lietuvos pilietybę gali palikuonys iki 3 giminystės linijos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima pastebėti, kad Lietuvos pilietybės atkūrimui, neatsisakant nuo turimos pilietybės (Dviguba pilietybė), svarbios šios sąlygos:

  1. Asmuo turėjo Lietuvos pilietybę (gimė ir gyveno Lietuvoje) iki 1940 m. birželio 15 d. arba asmuo yra palikuonis asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.;
  2. Asmuo buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijos kitos valstybės pilietybę arba asmuo yra palikuonis asmens, kuris buvo ištvertas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir yra kitos valstybės pilietis;
  3. Asmuo išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę arba asmuo yra palikuonis asmens, kuris išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir yra kitos valstybės pilietis.

Išvykti iš Lietuvos – reiškia išvažiuoti nuolat gyventi į kitą valstybę, kai 1990 m. kovo 11 d. nuolatinė asmens gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Reiktų pastebėti, kad praktikoje priimant sprendimą dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo vertinami asmens išvykimo iš Lietuvos tikslai. 2013 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto administraciniame teisme buvo išnagrinėta byla ir teismo priimtas sprendimas, kuriame nurodoma, kad asmens išvykimo iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. motyvai turi būti istoriniai, politiniai.

Lietuvos pilietybės atkūrimo sąlygos (Dvigubos pilietybės sąlygos)

Prašymo atkurti Lietuvos pilietybę pateikimas

2013 balandžio 3 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 280 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja prašymų dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo pateikimo, nagrinėjimo procesą ir sprendimų dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo priėmimą, taip pat kitus klausimus.

Vadovaujantis aprašo nuostatomis, prašymas atkurti Lietuvos pilietybę pateikiamas Lietuvos vidaus reikalų ministrui per įstatymo numatytas institucijas – Lietuvos migracijos departamentas arba artimiausia Lietuvos atstovybė, konsulinė įstaiga (jeigu asmuo gyvena ne Lietuvoje). Prašymas dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo turi būti surašytas lietuvių kalba, pridedami dokumentai išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti notaro, kai kuriais atvejais dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma „Apostille“. Už dokumentų peržiūrą reikia sumokėti valstybinę rinkliavą arba konsulinę rinkliavą už dokumentų priėmimą ir prašymo bei kitų pridedamų dokumentų perdavimą.

Prie prašymo atkurti Lietuvos pilietybę pridedami žemiau nurodyti dokumentai:

  1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  2. Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. arba yra palikuonis asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.;
  3. Dokumentai, patvirtinantys vardo ar pavardės pakeitimą, jei šie duomenys buvo pakeisti;
  4. Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, numatytus 2010 gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 9 7 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, kai asmuo kartu gali būti Lietuvos ir kitos valstybės pilietis;
  5. Tuo atveju, jei asmuo yra kitos valstybės pilietis, dokumentus, patvirtinančius, kad yra sąlygos, numatytos 2010 gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 9 7 straipsnio 2, 3, 4 dalyse. 
 
MIGRATION LAW CENTER 



Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.

Prenumerata