Lietuvos pilietybė – asmens nuolatinis teisinis ryšys su Lietuva, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis.

Lietuvos piliečiai yra:

1. asmenys, kurie yra Lietuvos piliečiai;

2. asmenys, atkūrę Lietuvos pilietybę;

3. asmenys, įgiję Lietuvos pilietybę.

Lietuvos pilietybės atkūrimas, atsisakant turimos pilietybės

Asmuo, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę arba asmuo, kurio tėvai, seneliai ar proseneliai iki 1940 m. birželio 15 d.  turėjo Lietuvos pilietybę, turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę, jei jis nėra kitos valstybės pilietis ar atsisako turimos pilietybės.

Lietuvos pilietybės atkūrimo, atsisakant esamos pilietybės, sąlygos:

• Lietuvos pilietybė iki 1940 m. birželio 15 d.

Teisė atkurti Lietuvos pilietybę: asmuo buvo Lietuvos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. arba asmuo yra palikuonis (vaikas, anūkas, proanūkis) asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.

Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant turimos pilietybės (Dviguba pilietybė) 

Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu:

• yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;
• yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;
• yra aukščiau nurodytų asmenų palikuonis.

Lietuvos pilietybės atkūrimo, neatsisakant esamos pilietybės (dvigubos, daugybinės pilietybės) sąlygos:

• Lietuvos pilietybė iki 1940 m. birželio 15 d.;
• išvykimas iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; arba
• tremtis iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Teisė atkurti Lietuvos pilietybę (dviguba, daugybinė pilietybė): asmuo buvo Lietuvos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. arba asmuo yra palikuonis (vaikas, vaikaitis, proanūkis) asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.  ir asmuo arba jo protėviai (tėvai, seneliai ar proseneliai) išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. arba buvo ištremti.

Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu (Dviguba pilietybė) taip pat gali būti asmuo, kuris: 

• Lietuvos  pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
• sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
• yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę;
• yra asmuo – Lietuvos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
• Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
• yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos pilietybę arba kuriam Lietuvos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
• Lietuvos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvoje;
• yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

NEMOKAMA ANALIZĖ Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę

MIGRATION LAW CENTER teisininkai atlieka nemokamą teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę. Išsamios analizės atlikimui reiktų, kad Jūs užpildytumėte ir išsiųstumėte mums anketą, kurią galite rasti paspaudę šią nuorodą – ANKETA.

Atlikus išsamią teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę, mūsų teisininkai pateiks Jums raštišką atsakymą (Analizės rezultatus) dėl Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę bei tolimesnių reikalavimų ir procedūrų eigos.

Skaityti daugiau:

Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant turimos pilietybės (Dviguba pilietybė)

Lietuvos pilietybė represuotiems iš Lietuvos. Dviguba pilietybė Lietuvoje

Lietuvos pilietybė gali būti įgyjama: gimstant, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka, Lietuvos pilietybę grąžinus.

Lietuvos pilietybės įgijimas gimimu

Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos  pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos teritorijoje, ar už jos ribų.

Lietuvos piliečių ar piliečio įvaikintas vaikas įgyja Lietuvos pilietybę.

Vaikas, kuris yra Lietuvos pilietis, ir kurį įsivaikina kitos valstybės piliečiai arba pilietis, lieka Lietuvos pilietis, nesvarbu, ar jis dėl įvaikinimo įgijo kitos valstybės pilietybę, ar ne.

Asmenų be pilietybės, teisėtai nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas yra Lietuvos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės.

Lietuvos teritorijoje rastas ar gyvenantis vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvos teritorijoje ir įgyja Lietuvos pilietybę, jeigu nepaaiškėja, kad vaikas yra įgijęs kitos valstybės pilietybę arba aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę.

Natūralizacija

Natūralizacijos tvarka asmuo gali įgyti Lietuvos pilietybę, jeigu jis:

1. pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvoje;

2. turi teisę nuolat gyventi Lietuvoje;

3. išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;

4. išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;

5. turi teisėtą pragyvenimo šaltinį;

6. yra asmuo be pilietybės arba raštu pareiškia, kad atsisako kitos valstybės pilietybės;

7. atitinka kitus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme.

Suteikimas išimties tvarka

Lietuvos pilietybę suteikia Lietuvos Prezidentas.

Lietuvos pilietybės grąžinimas

Asmeniui, netekusiam Lietuvos pilietybės, Lietuvos pilietybė gali būti grąžinta pagal jo prašymą.

Prašymas dėl Lietuvos pilietybės grąžinimo paduodamas Lietuvos Prezidentui per kompetentingą instituciją.

Prašymas yra specialios formos ir turi būti užpildytas lietuvių kalba. Prie prašymo pridedami dokumentai, kurie sudaryti ne lietuvių kalba, turi būti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti vertėjų. Pridedamų dokumentų kopijos turėtų būti patvirtintos notaro. Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.

Lietuvos pilietybės atsisakymas

Asmuo turi teisę atsisakyti Lietuvos pilietybės. Ši jo teisė negali būti varžoma.

Asmens prašymas atsisakyti Lietuvos pilietybės pateikiamas Lietuvos vidaus reikalų ministrui per teisės aktų numatytas kompetentingas institucijas.

Prašymas dėl pilietybės atsisakymo pildomas lietuvių kalba. Pridedami dokumentai, kurie surašyti ne lietuvių kalba, turi būti išversti į lietuvių kalbą. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos notaro.

Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.

Prie prašymo dėl Lietuvos pilietybės atsisakymo pridedami dokumentai:

1. Lietuvos pilietybę patvirtinantys dokumentai;

2. asmens dokumentas, išduotas užsienio valstybės institucijos (tuo atveju, jei buvo išduotas);

3. užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo yra tos valstybės pilietis arba įgis tos valstybės pilietybę po to, kai neteks Lietuvos pilietybės.

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.