Lietuvos pilietybės netekimo iki 1940 m. birželio 15 d. vertinimas sugriežtintas

Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymas, kurio 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog:

„Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.“

Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio atvejus, kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, 2, 3 ir 4 punktuose nustatyta, jog Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

• yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. (Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 punktas)

• yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 punktas)

• yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktas)

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procese, vadovaujantis šiuo metu galiojančia Lietuvos Respublikos teismų praktika, yra svarbus Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo iki 1940 m. birželio 15 d. klausimas, t. y. svarbu tai, kad asmuo išvykimo iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos momentu ne tik būtų Lietuvos Respublikos piliečiu, bet ir Lietuvos Respublikos pilietybės nebūtų netekęs dėl savo valingų veiksmų iki 1940 m. birželio 15 d.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą patvirtindavo Lietuvos centriniame valstybės archyve esantys duomenys ir (ar) dokumentai dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

2020 m. rugsėjo 10 d. Migracijos departamento parengtoje Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo metodikoje buvo nustatyta, kad jeigu pagal pareiškėjo pateiktus ir (arba) Migracijos departamento gautus dokumentus nustatoma, kad asmuo, pagal kurį įrodinėjama turėta Lietuvos Respublikos pilietybė iki 1940 m. birželio 15 d., savo valia atsisakė arba sąmoningai siekė atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės (pvz., įgydamas kitos valstybės pilietybę, nurodė, kad išsižada Lietuvos Respublikos pilietybės), bet nėra duomenų, kad asmuo būtų netekęs (nustojęs) Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d., laikoma, kad toks asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d., ir yra rengiamas teikimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020 išaiškino, kad tarpukario Lietuvos Respublikos pilietybės teisinio reguliavimo nuostatos suteikia pagrindą daryti išvadą, kad asmuo, turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal tuo metu galiojusių įstatymų normas, įstatyme nustatytais atvejais galėjo būti pripažintas ir praradusiu Lietuvos Respublikos pilietybę. Iš nurodyto reglamentavimo spręstina, kad tai lemiančios priežastys galėjo būti susijusios su asmens išvykimu į užsienio valstybę, tam tikrų pareigų neatlikimu (registruotis, išsiimti asmens dokumentus), ryšio su Lietuvos gyvenimu nutrūkimu.

Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos Respublikos teismų praktika, Migracijos departamento Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo iki 1940 m. birželio 15 d. vertinimas sugriežtėjo. Šiuo metu yra vertinama, ar asmuo, išvykęs iš Lietuvos Respublikos iki 1940 m. birželio 15 d. įgijo užsienio valstybės pilietybę, svarbus užsienio valstybės pilietybės įgijimo momentas, užsienio valstybės pilietybės įgijimo pagrindas, su kokiais dokumentais asmuo, išvykęs iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos, gyveno užsienyje, ar kreipėsi į Lietuvos atstovybę užsienyje dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo (pratęsimo). Šiuo metu yra pripažįstama, kad asmuo, įgijęs užsienio valstybės pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., laikomas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d.

MIGRATION LAW CENTER