12 dažniausiai užduodamų klausimų apie Lietuvos pilietybės atkūrimą pagal kilmę

Jei ieškote atsakymų į 12 dažniausiai užduodamų klausimų apie Lietuvos pilietybės atkūrimą pagal kilmę, esate tinkamoje vietoje. Šis straipsnis padės geriau suprasti procesą, privalumus ir žingsnius, reikalingus sėkmingai atkurti Lietuvos pilietybę pagal kilmę.

Šiame išsamiame vadove aptariama pagrindinė informacija apie Lietuvos pilietybės atkūrimą pagal kilmę, įskaitant: kriterijus, kurie leidžia kreiptis, reikalingus dokumentus, dvigubos pilietybės taisykles, terminus ir laikotarpius, teisinę pagalbą.

Atkuriant Lietuvos pilietybę pagal kilmę, žmonės, turintys lietuviškų šaknų, gali gauti Europos Sąjungos teises ir galimybes. Suprasti Lietuvos pilietybės atkūrimo procesą yra esminis žingsnis norint sėkmingai susigrąžinti pilietybę.

Jeigu nežinote, nuo ko pradėti, šie 12 dažniausiai užduodamų klausimų apie Lietuvos pilietybės atkūrimą pagal kilmę suteiks aiškią pradžios tašką.

1. Kas gali atkurti Lietuvos pilietybę pagal kilmę?

Jūs galite būti tinkamas, jei galite įrodyti, kad jūsų tėvas, senelis ar prosenelis buvo Lietuvos pilietis prieš 1940 m. birželio 15 d.

Norint pretenduoti į dvigubą pilietybę, taip pat reikia įrodyti, kad jūs arba jūsų protėvis paliko Lietuvą iki 1990 m. kovo 11 d., arba buvo priverstinai išvežtas dėl karo, okupacijos ar deportacijos.

2. Ar galiu kreiptis, jei mano protėvis paliko Lietuvą dėl karo ar persekiojimo?

Taip. Tie, kurių protėviai paliko Lietuvą dėl karo, Holokausto, sovietinės deportacijos ar politinio persekiojimo, dažnai gali atkurti pilietybę.

3. Kokie dokumentai reikalingi?

Norint atkurti pilietybę, reikalingi dokumentai, įrodantys jūsų protėvio Lietuvos pilietybę:

• Pasai, asmens tapatybės dokumentai, kariniai įrašai, gyventojų surašymo dokumentai

• Gimimo ir santuokos liudijimai, įrodantys šeimos ryšius

• Dvigubai pilietybei: dokumentai, patvirtinantys išvykimo ar deportacijos datą

4. Ar reikia mokėti lietuvių kalbą arba gyventi Lietuvoje?

Ne, nebūtina mokėti lietuvių kalbos ar gyventi Lietuvoje, norint kreiptis dėl pilietybės atkūrimo pagal kilmę.

5. Ar galiu išsaugoti esamą pilietybę?

Daugeliu atvejų taip. Lietuva leidžia dvigubą pilietybę atkuriant pilietybę, prarastą okupacijos metu.

Norint gauti dvigubą pilietybę, reikia įrodyti, kad jūsų protėvis turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir paliko Lietuvą iki 1990 m. kovo 11 d., arba buvo deportuotas nacių ar sovietinės okupacijos metu.

6. Kiek laiko trunka pilietybės atkūrimo procesas?

Paprastai procesas trunka 6–12 mėnesių, priklausomai nuo bylos sudėtingumo ir dokumentų prieinamumo.

7. Ką daryti, jei neturiu originalių Lietuvos dokumentų?

Jeigu trūksta dokumentų, galima kreiptis į Lietuvos archyvus arba genealoginius tyrėjus.

Migration Law Center gali padėti ieškant archyvuose, analizuojant dokumentus ir renkant įrodymus.

8. Ką daryti, jei protėvio vardas ar pavardė buvo pakeista ar rašoma kitaip?

Vardų pokyčiai dėl migracijos ar kalbos skirtumų (pvz., jidiš, hebrajų, kirilicos rašmenys) yra įprasti.

Paraiškoje pateikite dokumentus, paaiškinančius šiuos pokyčius.

9. Ar galiu kreiptis iš užsienio?

Taip. Paraišką galima pateikti per Lietuvos ambasadą ar konsulatą jūsų šalyje.

• Paraiškos teikiamos per MIGRIS sistemą internetu

• Originalūs dokumentai pateikiami per vizitą Migracijos departamente arba konsulate

• Galite atlikti procesą patys arba įgalioti teisinį atstovą

10. Ar verta samdyti teisininką?

Paraišką galima pateikti savarankiškai, tačiau teisinė pagalba dažnai naudinga, ypač jei:

• Trūksta dokumentų

• Sudėtinga šeimos istorija

• Siekiate dvigubos pilietybės

Migration Law Center padeda klientams kiekviename žingsnyje: dokumentų rengimas, vertimai, teisinė atstovybė.

11. Kiek kainuoja pilietybės atkūrimas?

• Valstybinis mokestis: 120 €

• Teisinės paslaugos priklauso nuo bylos sudėtingumo, dokumentų kiekio ir teisinės pagalbos lygio

Svarbu rinktis patyrusius profesionalus, kurie gali tvarkyti archyvus, vertimus ir teisinius dokumentus, kad procesas vyktų sklandžiai.

12. Ar pilietybę galima perduoti vaikams po atkūrimo?

Taip. Jei atkuriate pilietybę, jūsų vaikai, gimę po oficialaus Lietuvos pilietybės atkūrimo, gali gauti pilietybę gimimo metu.

Vaikai, gimę prieš atkūrimą, pilietybės neįgyja automatiškai.

Naudingos rekomendacijos sėkmingam pilietybės atkūrimui

• Pradėkite dokumentų rengimą iš anksto

• Ieškokite archyvinių įrašų įvairiose šalyse

• Patikrinkite dokumentų autentiškumą ir legalizaciją (Apostilė ar notarizacija)

• Surinkite papildomus įrodymus apie šeimos ryšius (santuokos, mirties liudijimai, gyventojų surašymai)

• Atkreipkite dėmesį į vardų ir pavardžių rašybą

• Planuokite paraiškos pateikimą — procesas gali trukti nuo 6 mėn. iki 1 metų

• Jei nesate tikri, kreipkitės į profesionalus

• Naudokitės elektroninėmis paslaugomis, pvz., MIGRIS sistema

• Sekite teisės aktų pakeitimus

Apibendrinimas

Vadovaudamiesi šiuo 12 dažniausiai užduodamų klausimų apie Lietuvos pilietybės atkūrimą pagal kilmę vadovu, geriau suprasite procesą ir reikalavimus.

Jei reikia pagalbos, teisiniai ekspertai gali jums padėti kiekviename žingsnyje.

Reikia pagalbos?

Susisiekite su Migration Law Center profesionaliai pagalbai atkuriant Lietuvos pilietybę.

Dirbame su klientais iš JAV, Izraelio, Pietų Afrikos ir kitų šalių, kad procesas būtų aiškus ir efektyvus.