+ 370 6 1861886
info@migration.lt
  • Pradžia
  • 2015 11 19 Vaikų dviguba pilietybė. Sulaukus 21 metų nebereikia rinktis, kokios valstybės pilietybę pasilikti

2015 11 19 Vaikų dviguba pilietybė. Sulaukus 21 metų nebereikia rinktis, kokios valstybės pilietybę pasilikti

2015 11 19 Vaikų dviguba pilietybė. Sulaukus 21 metų nebereikia rinktis, kokios valstybės pilietybę pasilikti

Lietuvoje buvo priimtos Lietuvos pilietybės įstatymo pataisos, po kurių asmenims, kurie Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgyja gimimu, nereikės, sulaukus 21 metų, rinktis, kokios valstybės pilietybę pasilikti.

Iki šiol galiojusios Lietuvos pilietybės įstatymo nuostatos, numatančios išimtinius atvejus, kada dviguba pilietybė Lietuvoje galima, įtvirtino ir vaiko dvigubos pilietybės galimybę, nustatant, kad, kai vaikas Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę igyja gimimu, jis gali būti Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu iki, kol jam sukaks 21 metai. Sulaukęs šio amžiaus, asmuo turėjo apsispręsti, kokios valstybės pilietybę pasilikti. Lietuvos pilietybės įstatymo nuostatos numatė reikalavimą asmeniui atsisakyti vienos iš turimų pilietybių.

2015 11 19 Lietuvos Seimo buvo priimtos Lietuvos pilietybės įstatymo pataisos, kuriomis buvo panaikintas reikalavimas asmenims, Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijusiems gimimu, sulaukus 21 metų, pasilikti tik vieną iš turimų pilietybių. Tokie asmenys galės turėti dvigubą pilietybę neribotą laiką. Šiomis įstatymo pataisomis Seimas patikslino dvigubos pilietybės galimumo atvejus ir įtvirtino platesnes Lietuvos pilietybės išsaugojimo galimybes.

Aptartas reglamentavimas ypač aktualus emigravusių lietuvių vaikams, kurie gimė ne Lietuvoje, o užsienyje ir įgijo užsienio valstybės pilietybę gimimu, tuo pačiu įgydami ir Lietuvos pilietybę. Lietuvos pilietybės įstatymas numato, jog Lietuvos piliečiams ar piliečiui gimęs vaikas įgyja Lietuvos pilietybę, nepriklausomai nuo jo gimimo vietos, t. y. ar jis gimė Lietuvoje ar užsienyje.

Vaikų, kurie gimimu įgijo kitos valstybės ir Lietuvos pilietybę ir gimė nuo 1990 03 11 iki 2008 07 22, tėvai turetų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo. Prašymas ir kiti reikiami dokumentai turėtų būti teikiami Lietuvos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje, tuo atveju, jei asmuo gyvena užsienyje. Jei asmuo gyvena Lietuvoje, dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo kreipiamasi į Migracijos tarnybą pagal asmens gyvenamąją vietą.

Kreipiantis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo būtina pateikti šiuos dokumentus:
1. Prašymas laikyti vaiką Lietuvos piliečiu (lietuvių kalba);
2. Vaiko gimimo liudijimas;
3. Dokumentai, patvirtinantys, kad vaiko gimimo metu jo tevai arba vienas iš tevų buvo Lietuvos piliečiai;
4. Dokumentas, patvirtinantis, kad vaikas gimimu įgijo kitos valstybės pilietybę.

Pridedami dokumentai turėtų būti išversti į lietuvių kalbą, jei jie surašyti ne lietuvių kalba. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Vaikų, gimimu įgijusių Lietuvos bei užsienio valstybės pilietybę ir gimusių po 2008 07 22, tėvai gali kreiptis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo. Prieš tai vaiko, gimusio ne Lietuvos teritorijoje, o užsienyje, gimimo faktas turėtų būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje.

 

MIGRATION LAW CENTER

Prenumerata