Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi galimybę ją įgyti supaprastinta tvarka. Šiuo atveju asmuo neturi laikyti lietuvių kalbos ar Lietuvos respublikos konstitucijos pagrindų egzamino, tereikia įrodyti lietuvių kilmę. Procedūrą supaprastina pažymėjimas, įrodantis lietuvių kilmę, jį pateikus, nebereikia papildomų dokumentų, įrodančių lietuvių kilmę ir giminystės ryšį.
2014 metais šiuo pagrindu buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė 75 asmenims. Tačiau, gavęs Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, asmuo turi atsisakyti kitos valstybės pilietybės – dviguba pilietybė nėra leidžiama, nebent asmuo gali įrodyti pagrindus išlaikyti dvigubą pilietybę (pavyzdžiui, asmuo buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 03 11 ir įgijęs kitos valstybės pilietybę arba asmuo yra asmuo, kuris pasitraukė iš Lietuvos Respublikos iki 1990 03 11, ir įgijo kitos valstybės pilietybę ar yra tokio asmens palikuonis bei kiti pagrindai).
Asmuo, pretenduojantis į Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, turi pateikti prašymą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, lietuvių kilmę patvirtinančius dokumentus (pažymėjimas, patvirtinantis lietuvių kilmę arba teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą patvirtinantis dokumentas, neesant šių dokumentų, asmuo turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jo tėvai/ seneliai arba vienas iš tėvų/senelių yra ar buvo lietuviai, bei įrodyti giminystės ryšį), taip pat rašytinį pareiškimą, kuriuo asmuo deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
Be to, svarbu paminėti, kad asmuo privalo pateikti užsienio valstybės išduotą pažymą, kuri patvirtina, kad asmuo nėra teisiamas/teistas už tokias veikas, kaip agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, taip pat nesikėsino padaryti ar nepadarė nusikalstamų veikų prieš Lietuvos Respubliką bei nebuvo baustas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu.
Ne lietuvių kalba surašyti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, dokumentų kopijos turi būti patvirtintos notaro. Užsienio valstybių išduoti dokumentai, taip pat asmens pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės, bei šio pareiškimo vertimas į valstybės, kurios pilietis asmuo yra, valstybinę kalbą turi būti teisės aktų nustatyta tvarka legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.
Dokumentai pateikiami Lietuvos Respublikos Prezidentui per teritorines policijos įstaigas, jei asmuo gyvena Lietuvos Respublikoje. Jei asmuo gyvena užsienyje, prašymas bei kiti prie jo pridedami dokumentai pateikiami per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvos Respublikoje.
Pateikus prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka, ne vėliau kaip per 3 mėnesius dokumentai bei jų priedai turi būti pateikti svarstyti Pilietybės reikalų komisijai. Lietuvos Respublikos pilietybė yra suteikiama Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu. Lietuvos Respublikos Prezidentui priėmus dekretą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmeniui suteikimo, asmuo, turintis kitos valstybės pilietybę, privalo atsisakyti turimos pilietybės, kol galioja dekretas (galiojimo terminas – 2 metai). Gavęs Lietuvos Respublikos pilietybę, asmuo privalo prisiekti Lietuvos Respublikai. Tik po priesaikos asmuo įgis Lietuvos Respublikos piliečio teises ir pareigas. Neprisiekus, prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka pakartotinai nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai terminai praleidžiami dėl itin svarbių priežaščių.
MIGRATION LAW CENTER
Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.