+ 370 6 1861886

info@migration.lt

Publikacijos

Lietuvos pilietybės atkūrimas 2024 metais Lietuvos pilietybės atkūrimo institutas reglamentuojamas Lietuvos pilietybės įstatymo bei kitų Lietuvos teisės aktų nuostatomis. Lietuvos pilietybės atkūrimo praktiką taip pat lemia Lietuvos teismų formuojama praktika Lietuvos pilietybės atkūrimo klausimu. Numatomi Lietuvos pilietybės klausimus reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai neįtvirtina esminių Lietuvos...

Skaityti plačiau

Žydai Lietuvoje tarpukariu ir Lietuvos žydų (litvakų) teisė į Lietuvos pilietybę Nepriklausoma Lietuvos valstybė atkurta 1918 m. 1919–1920 m. Vilnių ne kartą pakaitomis užimdavo Lenkijos ir Sovietų Rusijos kariuomenės. 1922 m. Vilnius karine jėga buvo inkorporuotas į Lenkijos sudėtį. Per trumpą laiką, 1918–1922 m., ne kartą pasikeitus valdžiai – Lietuvos Respublikos,...

Skaityti plačiau

Migracijos departamento Klausimynas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams – per metus priimta daugiau kaip 2000 Sprendimų dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliamų grėsmių Migracijos departamentas per pirmuosius metus, kuomet pradėta tikrinti Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisinę padėtį, pateikiant jiems užpildyti specialų Klausimyną, kuriame būtina nurodyti tam tikrą informaciją apie save bei išreikšti požiūrį į karą Ukrainoje - priėmė 2041 sprendimus panaikinti leidimus laikinai...

Skaityti plačiau

Lietuvos pilietybė Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Lietuvos pilietybė Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ar priimami sprendimai dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečių Lietuvos pilietybės? Vieni iš pagrindinių Rusijos ir Baltarusijos piliečių Lietuvos pilietybės įgijimo būdų yra Lietuvos pilietybės atkūrimas, taip pat Lietuvos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka. Lietuvos pilietybė gali būti atkurta asmeniui, kurio protėviai (tėvai, seneliai, proseneliai ar vienas iš jų) buvo Lietuvos piliečiai...

Skaityti plačiau

Gimimo liudijimo paieška ir užsakymas Lietuvoje Nuo 2017 m. sausio 1 d., LR civilinės metrikacijos įstaigose, vietoje civilinės būklės aktų registracijos liudijimų yra išduodami LR teisingumo ministro nustatytos formos civilinės būklės akto įrašą liudijantys išrašai. Išrašai gali būti išduodami gavus pareiškėjo prašymą iš karto po civilinės...

Skaityti plačiau

Santuokos liudijimo paieška ir užsakymas Lietuvoje Nuo 2017 m. sausio 1 d., LR civilinės metrikacijos įstaigose, vietoje civilinės būklės aktų registracijos liudijimų yra išduodami LR teisingumo ministro nustatytos formos civilinės būklės akto įrašą liudijantys išrašai. Išrašai gali būti išduodami gavus pareiškėjo prašymą iš karto po civilinės...

Skaityti plačiau

Gimimo liudijimo paieška ir užsakymas Lietuvoje Nuo 2017 m. sausio 1 d., LR civilinės metrikacijos įstaigose vietoje civilinės būklės aktų registracijos liudijimų yra išduodami LR teisingumo ministro nustatytos formos civilinės būklės akto įrašą liudijantys išrašai. Šiuos išrašus galima užsisakyti: Iškart po civilinės būklės akto įregistravimo (pvz.,...

Skaityti plačiau

Kaip užsakyti santuokos liudijimą Lietuvoje? Nuo 2017 m. sausio 1 d., LR civilinės metrikacijos įstaigose vietoje civilinės būklės aktų registracijos liudijimų yra išduodami LR teisingumo ministro nustatytos formos civilinės būklės akto įrašą liudijantys išrašai. Šį išrašą pareiškėjas gali gauti iškart po civilinės būklės akto įregistravimo,...

Skaityti plačiau

Lietuvos paso išdavimas vaikui, gimusiam užsienyje Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais Lietuvos teisės aktais, vaikas turi teisę būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis, jei Lietuvos pilietybę jis įgyja gimimu (vaiko gimimo metu vienas iš jo tėvų arba abu tėvai buvo Lietuvos piliečiai), o kitos valstybės pilietybę įgijo...

Skaityti plačiau

Lietuvos pilietybės atkūrimas Izraelyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams ir jų palikuoniams. Lietuvos pilietybė Lietuvos žydams (Litvakams) ir jų palikuoniams Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu (1918-1940 metais) Lietuvoje pasireiškė antra didelė emigracijos banga. Šios emigracijos priežastys buvo dažniausiai ekonominės, tačiau kai kuriais atvejais istorinės, politinės. 1918–1940 metais didžioji dalis žydų tautybės emigrantų iš Lietuvos išvyko į Palestiną bei dabartinę Pietų Afrikos Respubliką. Remiantis...

Skaityti plačiau

Giminės medis ir genealoginiai tyrimai Lietuvoje Genealoginis (giminės) medis yra schema, kuri vaizduoja individo šeimos ryšius ir paveldimumą per kelias kartas. Tai yra genealogijos tyrimų pagrindas, kuris padeda suprasti asmens kilmę ir giminės istoriją. Genealoginis medis gali apimti informaciją apie kiekvieno asmens gimimo datą ir vietą,...

Skaityti plačiau

Genealogijos medžio sudarymas Lietuvoje Genealogija, tai mokslas tiriantis šeimos ryšius, kilmę per eilę kartų ir padedantis suprasti šeimos istoriją. Lietuvoje protėvių paieška tampa vis populiaresnė, žmonės siekia sužinoti daugiau apie savo šeimos praeitį ir savo tėvų, senelių bei protėvių gyvenimo kelius. Vienas iš būdų...

Skaityti plačiau

Gimimo įrašo (gimimo liudijimo) atkūrimas Lietuvoje Pasitaiko atvejų, kai prireikus senų dokumentų, pastebima, kad nėra išlikę asmenų gimimo liudijimai ar įrašai apie gimimą. Tokiu atveju išlieka galimybė kreiptis dėl gimimo įrašo atkūrimo. Atkurti bet kokį civilinės būklės akto įrašą asmuo gali kreiptis asmeniškai ar per atstovą...

Skaityti plačiau

Lenkijos pilietybė. Lenkijos pilietybės atkūrimas Lenkijos pilietybė įgyjama gimstant, atkūrimo, grąžinimo, natūralizacijos arba suteikimo tvarka. Lenkijos pilietybės atkūrimo procesas, kaip ir daugelyje kitų carinę priespaudą patyrusių šalių, yra ganėtinai ilgas procesas. Pažymima, kad Lenkijos pilietybė gali būti paveldima, net jeigu asmuo ir negimė Lenkijos teritorijoje....

Skaityti plačiau

Lietuvos pilietybės netekimas iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybės netekimo pagrindai buvo nustatyti 1922, 1928, 1938 metų Lietuvos Konstitucijose, taip pat 1919 m. sausio 9 d. Laikinajame įstatyme apie Lietuvos pilietybę bei 1939 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos pilietybės įstatyme. Lietuvos pilietybės galima buvo netekti įgijus kitos...

Skaityti plačiau

ES piliečio šeimos susijungimas. ES piliečio šeimos narių užsieniečių teisė gyventi ES Šeimos susijungimas yra vienas iš pagrindų ne ES piliečiui įgyti teisę gyventi ES. ES piliečių, gyvenančių, dirbančių, studijuojančių ar vykdančių bet kokią kitą veiklą kitoje ES valstybėje, šeimos nariai, kurie yra ne ES piliečiai, gali gauti leidimą gyventi ir laisvai...

Skaityti plačiau

ES piliečių ir jų šeimos narių teisės ir imigracijos galimybės Visi Europos Sąjungos (ES) piliečiai gali naudotis ne tik nacionalinių šalių, bet ir ES teisėmis. Dažniausiai išskiriamos šios pagrindinės ES piliečių teisės: teisė į laisvą asmenų judėjimą, apsigyvenimą ir įsidarbinimą, mokymąsi ar net išėjimą į pensiją bet kurioje ES šalyje,...

Skaityti plačiau

Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2002–2007 metų programa. Valstybės parama persikėlimui ir socialinei integracijai Remiantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, šiuo metu pagal 2014 m. kovo 5 d. patvirtinto Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2015–2017 metų veiksmų plano nuostatas valstybės parama persikeliant ir socialiai integruojantis suteikiama ne tiktai...

Skaityti plačiau

Lietuviai pabėgėliai. Dviguba pilietybė jiems ir jų palikuoniams 1941 m. kilus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui Lietuvai teko išgyventi kito okupanto išnaudojimą, žiaurumus ir Lietuvos piliečių deportacijos bei žudynes. Kai 1944 m. vasarą, artinantis vokiečių ir rusų karo frontui, Lietuvos gyventojai masiškai pakilo vakarų link. Tai buvo stichiškas,...

Skaityti plačiau

Lietuvos Respublikos piliečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas teises, laisves ir pareigas, kurias nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Lietuvos Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat...

Skaityti plačiau

Lietuvos pilietybė asmenims, emigravusiems iš Lietuvos į Naująją Zelandiją, ir jų palikuoniams Lietuvoje buvo pasireiškusios keturios pagrindinės lietuvių emigracjos iš Lietuvos bangos. Lietuvių emigraciją lėmė skirtingos priežastys. Tiek ekonominės, tiek istorinės, politinės. Lietuvoje yra skiriamos keturios emigracijos iš Lietuvos bangos: 1) XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė emigracija; 2) Emigracija...

Skaityti plačiau

Lietuvos pilietybė asmenims, emigravusiems iš Lietuvos į Australiją, ir jų palikuoniams Lietuvoje buvo pasireiškusios keturios pagrindinės lietuvių emigracjos iš Lietuvos bangos. Lietuvių emigraciją lėmė skirtingos priežastys. Tiek ekonominės, tiek istorinės, politinės. Prie pagrindinių lietuvių emigracijos iš Lietuvos bangų yra priskiriamos: 1) XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė emigracija; 2)...

Skaityti plačiau

Lietuvos pilietybė asmenims, emigravusiems iš Lietuvos į Pietų Ameriką (Braziliją, Argentiną, Urugvajų, Venesuelą ar kitą Pietų Amerikos valstybę), ir jų palikuoniams Lietuvoje buvo pasireiškusios keturios pagrindinės lietuvių emigracjos iš Lietuvos bangos. Lietuvių emigraciją lėmė skirtingos priežastys. Tiek ekonominės, tiek istorinės, politinės. Prie pagrindinių lietuvių emigracijos iš Lietuvos bangų yra priskiriamos: 1) XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė emigracija; 2)...

Skaityti plačiau

Lietuvos pilietybė asmenims, emigravusiems iš Lietuvos į Pietų Afriką, ir jų palikuoniams Nuo XIX a. pabaigos Lietuva buvo viena iš daugiausiai emigrantų pasauliui duodanti Rytų Europos valstybė. Lietuvoje yra skiriamos keturios emigracijos iš Lietuvos bangos: 1) XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė emigracija; 2) Emigracija iš Lietuvos 1920-1940 metais; 3)...

Skaityti plačiau

Lietuvos Respublikos pilietybės privalumai Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimas asmeniui suteikia tam tikras teises, laisves ir garantijas, kurios nėra suteikiamos Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams arba suteikiamos siauresnės apimties. Taigi būti Lietuvos Respublikos piliečiu yra privalumas, nes: - Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimas yra suprantamas kaip asmens nuolatinis...

Skaityti plačiau

Lietuvos pilietybė po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 03 11 1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, kurio 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad "Lietuvos pilietybės turinį, įgijimo bei netekimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos valstybės įstatymas". 1991 m. kovo...

Skaityti plačiau

Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas – pagrindas metinei daugkartinei Šengeno vizai išduoti (išduoda nemokamai) Asmenys, kurių tėvai arba seneliai, arba vienas iš jų yra ar buvo lietuviai, ir kurie patys laiko save lietuviais, ir tai deklaruoja raštu, turi teisę gauti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą. Šis dokumentas yra pagrindas kreiptis dėl metinės daugartinės Šengeno vizos...

Skaityti plačiau

Lietuvos pilietybės atkūrimas ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Karinė tarnyba Lietuvoje Nuo 2015 m. pradžios Lietuvoje atnaujinta šauktinių kariuomenė. Šiuo metu, visi 18-26 metų Lietuvos vyrai gali būti pakviesti 9 mėnesiams atlikti privalomąją karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Pirmenybė teikiama savanoriams. Paprastai per metus tik 2 procentai vyrų yra atsitiktinai atrenkami užpildyti...

Skaityti plačiau

Priesaika Lietuvos Respublikai Viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai privalo asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka; grąžinta arba suteikta Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais. Dėl priesaikos Lietuvos Respublikai galite kreiptis į Migracijos departamento teritorinį skyrių arba...

Skaityti plačiau

Žydų genealoginės paieškos sistemos ANCESTRY www.ancestry.com Ancestry – tai programa, kuri už tam tikrą mokestį, suteikia galimybę sužinoti savo šeimos genealoginio medžio istoriją.Pateikus informaciją apie kelis savo šeimos narius, programa atrinks, kas galėjo būti jūsų protėviai. Kuo daugiau šeimos narių bus pridėta, tuo daugiau...

Skaityti plačiau

Nuosavybės teisių į nekilnojamajį turtą atkūrimas Lietuvoje Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, gali kreiptis dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kurį reglamentuoja ,,Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas''. Šis įstatymas...

Skaityti plačiau

Dvigubos pilietybės reglamentavimas po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 03 11 atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai buvo sprendžiami, vadovaujantis 1989 11 03 Lietuvos TSR pilietybės įstatymu. 1990 03 11 atkūrus nepriklausomą Lietuvos Respublikos valstybę, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, kurio 13 straipsnio 1...

Skaityti plačiau

Užsienio valstybėje gimusio vaiko gimimo įtraukimas į apskaitą Lietuvoje Vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, jeigu bent vienas iš užsienio valstybėje gimusio vaiko tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigoje. Vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje nepriklausomai nuo vaiko pilietybės. Įtraukiant...

Skaityti plačiau

Užsienio valstybėje įregistruotos santuokos įtraukimas į apskaitą Lietuvoje Lietuvos piliečiai, užsienio valstybių institucijose įregistravę santuoką, privalo ją įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Norint įtraukti santuoką į apskaitą Lietuvoje, Lietuvos piliečiai turi pateikti dokumentus Civilinės metrikacijos įstaigai pagal gyvenamąją vietą arba Lietuvos ambasadai ar konsulatui. Pateikiami šie dokumentai: Asmens tapatybę...

Skaityti plačiau

Santuokos tarp Lietuvos piliečio ir užsieniečio nutraukimas Lietuvoje. Skyrybos Lietuvoje Lietuvoje prašymus dėl santuokos nutraukimo nagrinėja tik teismai. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo turi būti pateikiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jei ieškovas turi su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų – pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru prašymu,...

Skaityti plačiau

Santuokos tarp Lietuvos piliečio ir užsieniečio sudarymas Lietuvoje Lietuvoje santuokos sudarymas galimas, jeigu bent vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, ir abu asmenys yra vyresni nei 18 metų. Lietuvos piliečiai, norintys sudaryti santuoką su užsienio piliečiu, turi civilinės metrikacijos įstaigai pateikti prašymą....

Skaityti plačiau

Lietuvos pilietybė asmenims, išvykusiems iš Lietuvos į Kanadą, ir jų palikuoniams Lietuvoje buvo pasireiškusios keturios pagrindinės lietuvių emigracjos iš Lietuvos bangos. Lietuvių emigraciją lėmė skirtingos priežastys. Tiek ekonominės, tiek istorinės, politinės. Prie pagrindinių lietuvių emigracijos iš Lietuvos bangų yra priskiriamos: 1) XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė emigracija;2) Emigracija...

Skaityti plačiau

Lietuvos pilietybė asmenims, išvykusiems iš Lietuvos į Jungtines Amerikos Valstijas, ir jų palikuoniams Lietuvos išeiviai yra išsibarstę po visą pasaulį. Nuo XIX a. pabaigos Lietuva buvo viena iš daugiausiai emigrantų pasauliui duodanti Rytų Europos valstybė. Lietuvoje yra skiriamos keturios emigracijos iš Lietuvos bangos: 1) XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė emigracija;...

Skaityti plačiau

Dviguba pilietybė išvykusiems iš Lietuvos po 1990 03 11 Lietuvos Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo išvykusiems iš Lietuvos gyventi į kitas šalis po 1990 03 11. Lietuvos Konstitucinis Teismas spręs, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę tokiems asmenims turėti dvigubą pilietybę, ar jie turės rinktis, kurios...

Skaityti plačiau

Dvigubos pilietybės išsaugojimas, išvykus iš Lietuvos po 1990 03 11 Lietuvoje dviguba pilietybė galima tam tikrais įstatyme numatytais išimtiniais atvejais. Tokie išimtiniai atvejai yra nustatyti Lietuvos Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje. Lietuvos Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent...

Skaityti plačiau

Lietuvos pilietybė Vilniaus krašte Pagal 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartį su Rusija Vilniaus kraštas buvo pripažintas Lietuvai. Nuo Suvalkų sutarties pasirašymo momento Lietuva įgijo teisinį suverenitetą į Vilniaus kraštą. Vilniaus krašto gyventojai, kurie atitiko Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio ir...

Skaityti plačiau

Lietuvos pilietybė Klaipėdos krašte Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos pagal 1919 m. birželio 28 d. Versalio sutarties 99 straipsnį. Versalio sutartį ratifikavus ir 1920 m. sausio 10 d. jai įsigaliojus, Klaipėdos krašte suverenių teisių vykdymas perėjo Santarvės valstybėms. 1923 m. vasario 16 d....

Skaityti plačiau

Lietuvos archyvai LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORIJOS ARCHYVAS Tai yra didžiausia ir svarbiausia archyvinių dokumentų saugykla Lietuvos istorijai nuo XIII a. iki Nepriklausomos Lietuvos paskelbimo 1918 m., esanti Vilniuje, Mindaugo g. 8. Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi dokumentai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) įstaigų dokumentų...

Skaityti plačiau

Laikino leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimas. Pagrindai ir tvarka. Laikinas leidimas gyventi Lietuvoje gali būti panaikintas šiais atvejais: leidimas gautas apgaulės būdu; paaiškėja, jog užsieniečio gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; duomenys, kurie buvo pateikti siekiant gauti laikiną leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo...

Skaityti plačiau

Asmens vardo ir pavardės keitimas Lietuvoje Keisti vardą, pavardę turi teisę Lietuvos piliečiai, asmenys be pilietybės ir užsienio valstybių piliečiai. Užsienio valstybės piliečio vardas, pavardė gali būti pakeisti tik Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigose ar Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose jam įrašytuose civilinės būklės aktų įrašuose....

Skaityti plačiau

Lietuvos piliečiai pagal 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartį su Rusija Kurie asmenys yra pripažįstami Lietuvos piliečiais, buvo numatyta ir 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos Taikos sutartyje su Rusija. Taikos sutarties su Rusija 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo nustatyta: "Asmenys, kurie šios sutarties ratifikavimo dieną gyveno Lietuvos teritorijos...

Skaityti plačiau

Lietuvos pilietybė 1918-1940 metais 1918 m. vasario 16 d. buvo atkurta Lietuvos nepriklausoma valstybė. Lietuvos pilietybę 1919-1940 metais reguliavo Lietuvos įstatymai, valstybės valdymo institucijų išleisti teisės aktai bei Lietuvos tarptautinės sutartys. Lietuvos įstatymams bei valstybės valdymo institucijų išleistiems teisės aktams priskirtina: 1) Lietuvos Konstitucija;...

Skaityti plačiau

Lietuvos piliečiai pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikinąjį įstatymą apie Lietuvos pilietybę Pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikinąjį įstatymą apie Lietuvos pilietybę Lietuvos piliečiais buvo laikomi: "1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir...

Skaityti plačiau

Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas ir jo išdavimas Nuo 2013 sausio 1 d. Migracijos departamentas išduoda Lietuvių kilmę patvirtinančius pažymėjimus, šie pakeitė anksčiau išduodamus Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimus. Lietuvių kilmės asmuo turi teisę pateikti prašymą išduoti jo kilmę patvirtinantį pažymėjimą, kuris suteikia galimybę ateityje gauti...

Skaityti plačiau

Lietuvos pilietybė pagal kilmę Lietuvos pilietybė gali būti įgyta tam tikrais pagrindais, numatytais Lietuvos pilietybės įstatyme. Lietuvių kilmė yra vienas iš Lietuvos pilietybės įgijimo pagrindų. Lietuvių kilmę nereikėtų tapatinti su Lietuvos pilietybe. Lietuvių kilmė yra sietina su etniškumu, asmens tautybe, jo priklausymu tam tikrai...

Skaityti plačiau

Lietuvos pilietybė, kai protėviai lietuviai. Lietuvos pilietybė lietuvių palikuoniams Vienas iš Lietuvos pilietybės įgijimo būdų yra Lietuvos pilietybės atkūrimas. Lietuvos pilietybė gali būti atkurta asmeniui, kurio protėviai (tėvai, seneliai, proseneliai ar vienas iš jų) buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15 arba kuris pats buvo Lietuvos pilietis iki 1940...

Skaityti plačiau

Lietuvos pilietybė represuotiems iš Lietuvos. Dviguba pilietybė Lietuvoje Dvigubą pilietybę Lietuvoje asmuo gali turėti tik išimtiniais atvejais, numatytais įstatyme.Viena iš sąlygų, leidžiančių asmeniui būti Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu, yra asmens ar jo šeimos narių ištrėmimas iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., taip pat Lietuvos...

Skaityti plačiau

Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietybė) Lietuvos pilietybė – nuolatinis teisinis asmens ryšys su Lietuvos Respublika, pagrįstas abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Lietuvos piliečiu galima tapti įgijus Lietuvos pilietybę įstatymo nustatyta tvarka (pavyzdžiui: santuoka, natūralizacija, (nuolatinis gyvenimas Lietuvoje ne mažiau kaip 10 metų), vaiko gimimas, kai vienas...

Skaityti plačiau

Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas bei jo išdavimas Kiekvienas asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę bei tokio asmens palikuonys, kurie nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši teisė nėra ribojama laiko atžvilgiu, be to atkurti pilietybę gali asmuo...

Skaityti plačiau

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi galimybę ją įgyti supaprastinta tvarka. Šiuo atveju asmuo neturi laikyti lietuvių kalbos ar Lietuvos respublikos konstitucijos pagrindų egzamino, tereikia įrodyti lietuvių kilmę. Procedūrą supaprastina pažymėjimas, įrodantis lietuvių kilmę, jį pateikus, nebereikia...

Skaityti plačiau

Dviguba pilietybė Lietuvoje. Referendumas dėl dvigubos pilietybės Remiantis Oficialiais statistikos portalo duomenimis, emigravusių žmonių skaičius 2016 metais Lietuvoje yra apie 46 489. Kiekvienais metais Lietuvoje emigrantų skaičius vis didėja ir kartu su šiuo skaičiumi didėja Lietuvos piliečių, atsisakančią savo pilietybės, skaičius. Gyvendami užsienyje Lietuvos piliečiai nepraranda Lietuvos...

Skaityti plačiau

Lietuvos pasas Lietuvos pasas yra dokumentas, patvirtinantis asmens Lietuvos pilietybę, jo teisinį ryšį su Lietuvos valstybe. Lietuvos pasas asmeniui išduodamas, jam įgijus Lietuvos pilietybę vienu iš Lietuvos pilietybės įgijimo būdų: gimimu, atkurus Lietuvos pilietybę, suteikus Lietuvos pilietybę asmeniui supaprastinta tvarka, įgijus natūralizacijos...

Skaityti plačiau

Lietuvos pasas. Išdavimo tvarka ir terminai Lietuvos pasas – tai asmens dokumentas, patvirtinantis asmens Lietuvos pilietybę. Lietuvos pasas bei asmens tapatybės kortelė yra pagrindiniai dokumentai identifikuojantys asmens duomenis, tokius kaip vardas, pavardė, gimimo data, lytis, asmens kodas bei pilietybė. Kiekvienas asmens dokumentas turi unikalų numerį, pagal...

Skaityti plačiau

Susisiekite su mumis