Ar galima gauti Lietuvos pilietybę vaikui po 18 metų?

Vadovaujantis anksčiau galiojusiu teisiniu reglamentavimu ir ilgą laiką taikyta administracine praktika, buvo laikoma, kad vaiko Lietuvos pilietybės klausimas turi būti išspręstas iki jam sulaukiant 18 metų. Pasiekus pilnametystę ir nepateikus prašymo dėl Lietuvos pilietybės, laikyta, kad teisė į Lietuvos pilietybę buvo prarasta. Dėl šios priežasties daugelis lietuvių kilmės vaikų, gimusių ir gyvenančių užsienyje, nebegalėjo įgyti ar patvirtinti Lietuvos pilietybės po 18 metų.

Šiuo metu situacija yra pasikeitusi. Lietuvos Respublikos teisės aktai numato galimybę kreiptis dėl Lietuvos pilietybės ir po 18 metų, jeigu vaiko pilietybės klausimas anksčiau nebuvo išspręstas. Tai reiškia, kad pilnametis asmuo, kurio bent vienas iš tėvų jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir kuris gimdamas arba iki 18 metų, ne gimimu, įgijo kitos valstybės pilietybę, turi teisę pateikti prašymą laikyti jį Lietuvos piliečiu, net jei iki pilnametystės tokia teisė nebuvo įgyvendinta.

Ši nuostata ypač aktuali Lietuvos diasporai ir užsienyje gimusiems vaikams, kurių tėvai yra ar buvo Lietuvos piliečiai, bet dėl gyvenimo užsienyje, informacijos stokos ar administracinių kliūčių nepasirūpino vaiko Lietuvos pilietybės dokumentais iki vaikui sukako 18 metų. Dabar tokie asmenys gali gauti Lietuvos pilietybę po pilnametystės ir, įvykdžius įstatymo sąlygas, turėti dvigubą pilietybę.

Vaiko Lietuvos pilietybė po 18 metų: kas turi teisę ir kaip gauti?

Teisinis reguliavimas šiandien leidžia dėl Lietuvos pilietybės kreiptis ir po 18 metų, jeigu vaiko Lietuvos pilietybės klausimas nebuvo išspręstas iki jo pilnametystės. Toliau pateikiame, kam ši teisė taikoma ir kaip ją įgyvendinti.

Kas turi teisę kreiptis po 18 metų?

Jeigu gimėte laikotarpiu nuo 1990-03-11 iki 2008-07-21 ir Jūsų gimimo metu tėvai (ar vienas iš tėvų) buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, ir Jūs gimdamas (arba iki 18 metų, ne gimimu) įgijote kitos valstybės pilietybę, Jūs turite teisę pateikti prašymą laikyti Jus Lietuvos Respublikos piliečiu.

Kitaip tariant, ši teisė suteikiama:

• asmenims, gimusiems minėtu laikotarpiu;

• kurių vienas arba abu tėvai gimimo metu buvo Lietuvos piliečiai;

• ir kurie kitos šalies pilietybę įgijo gimimu arba iki 18 metų ne gimimu.

Svarbu pabrėžti: ši galimybė taikoma tiems, kurių Lietuvos pilietybės klausimas iki 18 metų nebuvo nagrinėtas.

Ar tokiais atvejais galima dviguba pilietybė?

Taip — šioms situacijoms taikoma išimtis.

Jeigu įgijote Lietuvos pilietybę gimimu, o kitos valstybės pilietybę įgijote gimimu arba iki 18 metų (ne gimimu), turite teisę turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę visą gyvenimą.

Jūs galite turėti dvigubą pilietybę visą gyvenimą, jeigu:

• Lietuvos pilietybę įgijote gimimu

• kitą pilietybę gavote gimimu arba iki 18 metų (bet ne gimimu)

Tai dažniausiai taikoma užsienyje gimusiems lietuvių kilmės vaikams — JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Australijoje ir kitose valstybėse.

Kaip pateikti prašymą?

Prašymas teikiamas elektroniniu būdu per MIGRIS sistemą.

Po prašymo pateikimo būtina:

• per 4 mėnesius atvykti į Migracijos departamentą arba Lietuvos konsulatą,
  
  arba

• dokumentus gali pateikti įgaliotas asmuo Lietuvoje.

Nepateikus dokumentų originalų per nustatytą terminą, prašymas laikomas negaliojančiu.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Privalomi dokumentai:

• galiojantis pasas;

• dokumentai, įrodantys giminystę su tėvais;

• dokumentai, patvirtinantys, kad tėvai arba vienas iš jų Jūsų gimimo metu buvo Lietuvos piliečiai;

• dokumentai, patvirtinantys kitos valstybės pilietybės įgijimą gimimu arba iki 18 metų ne gimimu (užsienio valstybės išduotą dokumentą, kuriame būtų nurodyta, kad esate tos valstybės pilietis nuo gimimo arba užsienio valstybės pasą, išduotą Jums iki 18 metų, kita).

Dokumentų vertimas ir legalizavimas

• Dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, vertimą patvirtina kvalifikuotas vertėjas.

• Užsienio dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, išskyrus dokumentus iš Latvijos, Estijos, Ukrainos, Moldovos ir tam tikras humanitarines situacijas.

Pagrindinės taisyklės trumpai

Išvada

Jeigu gimėte lietuvių šeimoje Lietuvoje ar užsienyje, bet vaikystėje nebuvo sutvarkyti Jūsų Lietuvos pilietybės dokumentai — jūs vis tiek galite kreiptis dėl Lietuvos pilietybės net ir būdami pilnamečiais. Ši teisė skirta užtikrinti ryšį su Lietuva ir apsaugoti lietuvių diasporos vaikų pilietybės teisę.

Reikia pagalbos?

Padedame:

• įvertinti teisę į Lietuvos pilietybę,

• surinkti dokumentus,

• atlikti vertimus ir Apostille,

• pildyti MIGRIS paraišką,

• pateikti dokumentus Migracijos departamentui.

Susisiekite — nemokamai įvertinsime Jūsų situaciją.