+ 370 6 1861886
info@migration.lt

Mokslo įstaigos Lietuvoje

Mokslo įstaigos Lietuvoje

Mokslo įstaiga tai mokslo ir studijų institucija. Mokslo įstaigos Lietuvoje skirstomos į grupes, kurios sudaro šalies švietimo sistemą. Išskiriamos sekančios grupės:

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos

Bendrojo lavinimo mokyklos

Pradinės mokyklos
Pagrindinės mokyklos
Vidurinės mokyklos
Gimnazijos
Konservatorijos

Aukštosios mokyklos
Kolegijos
Universitetai
Užsienio aukštosios mokyklos

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose lavinami vaikai, kurių amžius 0–6 metai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tai - vaikų lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai. Jos būna privačios arba savivaldybių. Ugdymas šiose įstaigose nėra privalomas ir teikiamas tik tėvams pageidaujant.

Tarp ikimokyklinio ugdymo įstaigų galima išskirti atskirą pogrupį - priešmokyklinio ugdymo įstaigas, kuriose ugdymas teikiamas visiems vaikams nuo 6 metų, išimties atvejais – nuo 5 metų ir trunka vienerius metus. Priešmokyklinis ugdymas skirtas padėti vaikui pasiruošti sėkmingai mokytis pradinio ugdymo įstaigoje.

Bendrojo lavinimo mokyklose ugdymas suskirstytas į keletą etapų.

Pradinis ugdymas skirtas vaikams nuo 7 iki 10 metų. Trukmė 4 metai (1–4 klasės). Šis ugdymas yra privalomas, tačiau tėvai turi teisę savo vaikui parinkti valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti.
Pagrindinis ugdymas trunka 6 metus (5–10, gimnazijų I–II kl.). Tai taip pat privalomas ugdymas. Mokinys iki 16 metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas.
Vidurinis ugdymas jau nėra privalomas. Jį sudaro 2 metų programa (11–12 ar III–IV gimnazijos klasės). Vidurinį ugdymą renkasi moksleiviai, planuojantys toliau mokytis bei įgyti profesinę specialybę ar aukštojo mokslo diplomą.
Moksleiviai, nepageidaujantys studijuoti aukštojo mokslo institucijose, gali mokytis pagal profesinio mokymo programas profesinio mokymo įstaigose. Profesinis mokymas yra skirtas kvalifikacijai įgyti ar tobulinti.

Kartu su kvalifikacija profesinio mokymo įstaigose galima įgyti ir pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą. Programų trukmė gali būti 2 – 3 metai – priklausomai nuo to, ar programa skirta įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą. Mokymosi trukmė, turintiems vidurinį išsilavinimą, 1–2 metai.

Įgijusieji vidurinį išsilavinimą, gali studijuoti kolegijose ir universitetuose bei įgyti aukštojo mokslo diplomą.

Aukštojo mokslo studijos teikiamos aukštosiose mokyklose, kurios gali būti dviejų tipų - universitetai ir kolegijos. Aukštosios mokyklos Lietuvoje yra valstybinės ir nevalstybinės.

Aukštojo mokslo studijos vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas.

Koleginės aukštojo mokslo studijos yra skirtos įgyti žinias, reikalingas profesinei veiklai. Baigus studijas, suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis. Turintys praktinės patirties (darbo patirties) ir baigę papildomąsias studijas, gali toliau studijuoti universitetų magistrantūroje. Kolegines studijas vykdo valstybinės ir nevalstybinės kolegijos.

Universitetinės studijos yra skirtos įgyti universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą bei aukščiausio lygio profesines žinias. Universitetinės bakalauro studijos trunka ketverius metus, ištęstinės universitetinės bakalauro studijos dažniausiai trunka penkerius metus. Baigus studijas įgyjamas bakalauro laipsnis. Turint bakalauro laipsnį, galima tęsti studijas magistrantūroje. Šios studijos trunka 1,5–2 metus. Baigus magistrantūros studijas, galima studijuoti doktorantūroje (studijų trukmė – ketveri metai). Šios studijos yra pagrindas tolimesnei akademinei veiklai. Universitetines studijas vykdo universitetai, akademijos, seminarijos.

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos duomenis šiuo metu Lietuvoje veikia:

Ikimokyklinio ugdymo mokyklos – 735 vnt.
Bendrojo ugdymo mokykla – 1192 vnt.
Kolegijos – 23 vnt.
Universitetai – 22 vnt.

Prenumerata