Referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo 2024 metais

2024 m. gegužės 12 d. vyks Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pirmasis turas, kurio metu
kartu bus surengtas ir referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo.

Paskutinį kartą toks referendumas vyko 2019 m., tačiau tada neužteko balsų Konstitucijos pataisai priimti. Už dvigubą pilietybę balsavo 71,78 proc. dalyvavusiųjų referendume asmenų, t. y. 927 410 rinkėjų, tačiau Konstitucijos 12 straipsnio pataisai priimti pritrūko apie 300 000 balsų. Kad Konstitucijos 12 straipsnis būtų pakeistas, reikėjo ne mažiau kaip pusės visų rinkėjų pritarimo.

Referendume bus keliamas klausimas – ar Lietuvos piliečiai, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, galės ją
išsaugoti, jei įgytų kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę?

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti dvigubos pilietybės galimybę, jei kitos šalies pilietybė įgyta atkūrus Nepriklausomybę.

Bus siūloma pritarti Konstitucijos 12 straipsnio keitimui, įtvirtinant tokį tekstą: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais bei tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.

Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Dėl įvairių aplinkybių, dažniausiai šeimos, darbo ar kitų tikslų, lietuviai yra priversti pasirinkti, ar atsisakyti Lietuvos pilietybės ir priimti kitos šalies pilietybę.

Referendume keliamas klausimas kalba apie galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę tuo atveju, kai įgyjama Lietuvai draugiškos šalies pilietybė. Tokiomis šalimis laikomos: priklausančios Europos Sąjungai (ES), NATO, Europos ekonominės erdvės šalys ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalys.

Pažymėtina, kad šiuo metu, iš 27 ES šalių, 22 suteikia tokią galimybę. Tik 5 šalys, t. y. Lietuva, Estija, Nyderlandai, Slovakija ir Austrija, neleidžia piliečiams turėti ir kitos šalies pilietybės.

MIGRATION LAW CENTER