Lietuvos pilietybė

Lietuvos pilietybė gali būti atkurta asmeniui, kuris iki 1940 metų birželio 15 dienos jau turėjo šios šalies pilietybę. Taip pat Lietuvos pilietybės atstatymas galimas palikuoniams asmenų, kurie Lietuvos pilietybę turėjo iki 1940 metų birželio 15 dienos. Lietuvos pilietybę įgyti gali nurodytų asmenų palikuoniai iki ketvirtos giminystės linijos: vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Lietuvos pilietybės gavimas galimas nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje asmuo gyvena dabar.

Norint, kad Lietuvos pilietybė būtų atkurta, asmeniui arba reikės atsisakyti dabar turimos kitos šalies pilietybės, arba turėti dvigubą pilietybę. Tačiau dviguba pilietybė Lietuvoje galima tik išimtinais atvejais (pateikiame toliau tekste).

Lietuvoje dviguba pilietybė galima tik išimtiniais atvejais.

Dvigubos pilietybės išimtys Lietuvoje: kokios jos?
Asmuo buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos arba yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, palikuonis (vaikas, anūkas ar proanūkis);
Asmuo pasitraukė, išvyko iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos arba yra palikuonis (vaikas, anūkas ar proanūkis) asmens, pasitraukusio, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos;
Vaikas įgijo dvigubą pilietybę gimdamas;
Įvaikinimo atvejai;
Santuokos atvejai;
Lietuvos pilietybės įgijimas išimties tvarka ar turint pabėgėlio statusą.

Niekada Lietuvos pilietybės neturėję asmenys, tačiau esantys lietuvių kilmės, gali supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos pilietybę, nepriklausomai nuo to, ar gyvena Lietuvoje, ar kitoje šalyje. Šie asmenys išvengia reikalavimo tam tikrą laiką būti gyvenus Lietuvoje bei išlaikyti Konstitucijos pagrindų ir lietuvių kalbos egzaminus.

Lietuvos pilietybės gavimas paprastai nėra lengvas ir labai skubus procesas. Gauti Lietuvos pilietybę gali užtrukti ir pusmetį, metus ar net ilgiau. Tačiau kai kuriais atvejais galimas Lietuvos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka. Koks tai procesas ir kada jis įmanomas?

Tai dokumentas, kuris patvirtina lietuvišką asmens kilmę ir palengvina Lietuvos pilietybės įgijimo supaprastinta tvarka arba leidimo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo procedūrą. Norėdamas supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos pilietybę arba gauti leidimą gyventi Lietuvoje šiuo pagrindu, asmuo turi įrodyti savo lietuvių kilmę. Turint tokią kilmę patvirtinantį pažymėjimą įrodinėjimo procesas kur kas lengvesnis ir greitesnis.

Lietuvių kilmės pažymėjimas yra išduodamas neribotam laikui, tad jo teikiamais privalumais asmuo gali naudotis tiek iš karto, tiek ir po ilgesnio laiko.

Tai dokumentas, kuris patvirtina faktų, sudarančių Lietuvos pilietybės atkūrimo pagrindą, buvimą ir kuris suteikia asmeniui teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Turint šį dokumentą labai palengvinamas Lietuvos pilietybės atkūrimas – procesas spartesnis ir paprastesnis. Šis pažymėjimas išduodamas neribotam laikui, todėl jį gavęs asmuo gali dėl pilietybės atkūrimo kreiptis iškart arba vėliau per neribotą laiką.

Asmeniui, kuris turėjo Lietuvos pilietybę, bet jos neteko, Lietuvos pilietybė gali būti grąžinta. Tuo atveju, jei asmuo buvo įgijęs Lietuvos pilietybę gimdamas arba jam buvo Lietuvos pilietybė atkurta ar suteikta supaprastinta tvarka, arba asmuo Lietuvos pilietybę buvo įgijęs naturalizacijos tvarka, o vėliau dėl tam tikrų priežasčių Lietuvos pilietybės neteko, pavyzdžiui, įgijo kitos valstybės pilietybę, toks asmuo turi teisę kreiptis dėl Lietuvos pilietybės grąžinimo.

Asmuo, teisėtai nuolat pragyvenęs Lietuvoje ne mažiau kaip pastaruosius 10 metų ir atitinkantis kitus teisės aktuose numatytus reikalavimus, turi teisę įgyti Lietuvos pilietybę natūralizacijos tvarka.

Nuolatinis asmens gyvenimas šalyje reiškia asmens gyvenimą Lietuvoje be pertraukos ne mažiau kaip šešis mėnesius per metus. Asmuo negali palikti Lietuvos ir išvykti gyventi į kitą šalį daugiau, kaip šešiems mėnesiams, jei nori, kad jo gyvenimas Lietuvoje būtų pripažintas nuolatiniu.

Padidėjus mišrių šeimų skaičiui, kai Lietuvos piliečio vyras ar žmona yra užsienietis, bei emigracijai iš Lietuvos, vaikų pilietybės bei vaikų dvigubos pilietybės klausimai tampa vis aktualesni.

Lietuvos teisės aktai vaikų pilietybės įgijimą reglamentuoja filiacijos pagrindu, t. y. kai vaikas Lietuvos pilietybę įgyja gimimu. Lietuvos pilietybės įgijimas gimimu pagrindinis Lietuvos pilietybės įgijimo būdas. Lietuvoje, reglamentuojant vaikų pilietybės klausimus, prioritetas teikiamas kraujo teisės principui, kai vaikas įgyja savo tėvų pilietybę, nepriklausomai nuo to, ar jis gimė Lietuvos teritorijoje, ar už jos ribų.

Vis daugėjant mišrių santuokų skaičiui, kai Lietuvos piliečiai veda ar išteka už užsienio piliečių, aktualesnis tampa ir sutuoktinių dvigubos pilietybės klausimas bei sutuoktinio, Lietuvos piliečio vyro ar žmonos, Lietuvos pilietybės įgijimo galimybės.

Kai santuoka sudaroma su Lietuvos piliečiu, asmuo, Lietuvos piliečio vyras ar žmona užsienietis, Lietuvos pilietybę gali įgyti po 7 metų nuolatinio gyvenimo su Lietuvos piliečiu Lietuvoje.

Lietuvos teisės aktai numato atvejus, kada asmuo netenka Lietuvos pilietybės.

Asmuo Lietuvos pilietybės netenka: 
1. Kai įgyja kitos valstybės pilietybę ir nėra aplinkybių, suteikiančių asmeniui teisę turėti dvi pilietybes; 
2. Atsisakius Lietuvos pilietybės; 
3. Įgijus Lietuvos pilietybę apgaulės būdu; 

Lietuvos pilietybės atsisakymas yra vienas iš Lietuvos pilietybės netekimo būdų.

Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę atsisakyti Lietuvos pilietybės ir šį jo teisė neturėtų būti varžoma, išskyrus tam tikrus išimtinius teisės aktais nustatytus atvejus.

Lietuvos valstybinėms institucijoms teikiant užsienio valstybių institucijų išduotus dokumentus ar jų kopijas, reikalaujama, kad jos būtų legalizuotos arba patvirtintos Apostille.

Legalizavimo procedūra sudėtingesnė. Užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas iš pradžių turi būti legalizuotas užsienio valstybės, vėliau Lietuvos. Dokumento patvirtinimo Apostille procesas yra paprastesnis ir greitesnis, tačiau ne visose valstybėse dokumentų tvirtinimas Apostille galimas.

Tiek Lietuvos pilietybės įgijimo, tiek leidimo gyventi išdavimo byla dažnai prasideda nuo reikiamų dokumentų ir duomenų paieškos bei surinkimo. Šis procesas dažniausiai būna neatsiejamas nuo užklausų Lietuvos archyvams parengimo. Tai vienas iš pradinių ir svarbiausių etapų tiek Lietuvos pilietybės įgijimo (atkūrimas, suteikimas supaprastinta tvarka ir pan.), tiek leidimo gyventi asmeniui išdavimo (kai leidimo gyventi pagrindas: lietuvių kilmė arba asmuo turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę) procese, nuo kurio priklauso tolimesnė bylos eiga ir jos sėkmė.

Dažna problema, teikiant prašymą dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo ar įgijimo kitu būdu yra nesutapimas asmens ar jo tėvo, mamos, senelio, senelės, prosenelio ar prosenelės vardo ar/ ir pavardės turimuose dokumentuose. Kartais bylos nagrinėjimui sustabdyti užtenka, jog skiriasi kelios raidės asmens varde ar pavardėje.

Tam tikrais atvejais asmeniui Lietuvos pilietybės atkūrimo ar Lietuvos pilietybės įgijimo kitais būdais procese, taip pat leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo procese, prikrūksta reikiamų dokumentų svarbioms aplinkybėms pagrįsti, pavyzdžiui, giminytės ryšiui pagrįsti, kad tam tikras asmuo, Lietuvos pilietis, buvo asmens tėvas, motina ar senelis, senelė ar prosenelis, prosenelė. Arba, kad dokumentuose minimas asmuo, kurio vardas ir/ ar pavardė skiriasi, yra vienas ir tas pats asmuo.

Lietuvos pilietybės atkūrimo ar įgijimo kitu būdu, ar leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo procese pasitaiko atvejų, kai Lietuvoje išduoto civilinės būklės akto (gimimas, santuoka, mirtis) įrašo nėra arba jis neteisingas. Pavyzdziui, asmens gimimo liudijime nenurodytas tėvo ar motinos vardas, pavardė arba įrašas padarytas netinkamai ir dėl to asmuo negali įrodyti giminystės ryšį, t. y. kad jo tėvas, mama, senelis ar senelė, prosenelis ar prosenelė buvo lietuviai ar Lietuvos piliečiai. Tokiu atveju Lietuvos pilietybės atkūrimo ar įgijimo kitu būdu procesas, ar leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo procedūra pasidaro neįmanoma, kol reikiamas įrašas nebus ištaisytas, papildytas.

Asmens močiutė buvo žydų tautybės, 1919 metais gimė Lietuvoje, turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940  06 15. Asmens močiutė išvyko iš Lietuvos 1938 metais dėl artėjančio Antrojo Pasaulinio karo nuojautos ir galinčios kilti su tuo susijusios grėsmės, antizemitizmo, sunkios padėties žydų tautybės žmonių Lietuvoje. Asmuo kreipėsi dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo, neatsisakant nuo turimos Slovėnijos  pilietybės. Lietuvos Migracijos departamentui išnagrinėjus pateiktus dokumentus, buvo priimatas teigiamas sprendimas atkurti asmeniui Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos pilietybės (Dviguba pilietybė).