Lietuvos Seimo skubos tvarka priimtas Lietuvos pilietybės įstatymo pataisas, kurių dėka Lietuvos dvigubos pilietybės įgijimo procesas turėtų būti liberalesnis, pasirašė Lietuvos Prezidentė. Pagal iki šiol susiformavusią Lietuvos Migracijos departamento praktiką asmuo, norėdamas įgyti dvigubą pilietybę tuo pagrindu, kad jis ar jo protėviai buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15 ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 03 11, turėjo pateikti Migracijos departamentui papildomus įrodymus, pagrindžiančius jo ar jo protėvių išvykimo iš Lietuvos motyvaciją. Vien išvykimo iš Lietuvos iki 1990 03 11 ir Lietuvos pilietybės turėjimo iki 1940 06 15 faktų nepakako dvigubai pilietybei įgyti. Išvykimas iš Lietuvos turėjo būti nulemtas istorinių, politinių aplinkybių ir realios grėsmės, grėsusios asmeniui išvykimo iš Lietuvos metu. Tik pagrindus, kad asmeniui, pasitraukusiam iš Lietuvos iki 1990 03 11, grėsė reali grėsmė, jam buvo leidžiama įgyti dvigubą pilietybę. Išvykimo tarpukariu laikotarpis, iki 1940 metų, buvo imtas laikyti laikotarpiu, kuriuo metu asmeniui negalėjo grėsti reali grėsmė, remiantis to meto istoriniu kontekstu. Ši praktika kėlė ne tik procesinius sunkumus pareiškėjams, bet ir sumažino galimybes įgyti dvigubą pilietybę asmenims, kurie pagal galiojusius teisės aktus tokią teisę turėjo. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Seimas priėmė Lietuvos pilietybės įstatymo pataisas, kurių dėka asmenys, norintys atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos pilietybės, turėti dvigubą pilietybę, turės pagrįsti tik du esminius faktus, kad jie patys, jų protėviai ar vienas iš jų buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15 bei kad išvyko iš Lietuvos iki 1990 03 11. Dviguba pilietybė nebus galima tais atvejais, jei asmuo ar jo protėviai išvyko iš Lietuvos po 1940 metų į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Lietuvos Prezidentė pataisas pasirašė.
MIGRATION LAW CENTER