+ 370 6 1861886
info@migration.lt

Žemės įsigijimas

Žemės įsigijimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalimi užsienio subjektai Lietuvoje žemę įsigyti gali pagal Konstitucinį įstatymą dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje. Tačiau pažymėtina, kad remiantis šiuo įstatymų žemę Lietuvoje gali įsigyti tik tie užsienio subjektai, kurie atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Subjektai, atitinkantys šiuos kriterijus, yra: užsienio juridiniai asmenys, įsteigti Europos Sąjungos valstybėse narėse, valstybėse, sudariusios Asociacijos sutartį, NATO valstybėse narėse bei valstybėse, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės. Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiais laikomi ir visų anksčiau išvardintų valstybių piliečiai ir jų nuolatiniai gyventojai bei Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, net jei jie ir neturi Lietuvos Respublikos pilietybės.

Asmenims, norintiems Lietuvoje įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato specialius reikalavimus, kuriuos asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis) privalo atitikti, kadangi tik tokiu atveju jam suteikiama galimybė Lietuvoje įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Fiziniams asmenims nustatyti reikalavimai pirmiausia yra susieti su turimais profesiniais įgūdžiais ir kompetencija, valdant ir naudojant žemės ūkio paskirties žemę. Tuo tarpu juridiniams asmenims privaloma tam tikrą nustatytą laikotarpį būti vykdžius žemės ūkio veiklą, taip pat privalomas pasėlių deklaravimas bei įsakmiai nustatyta, kokios privalo būti minimalios pajamos, kurias juridinis asmuo gavo iš žemės ūkio veiklos. Taip pat Lietuvos teisės aktai imperatyviai nustato maksimalų žemės plotą, kuris gali priklausyti asmeniui ar susijusiems asmenims, t. y. 500 hektarų. Be to, asmuo, norėdamas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, privalo užpildyti deklaraciją, kurioje patvirtinama, kad bendras jam nuosavybės teise priklausančios žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys 500 hektarų. Žemės ūkio paskirties žemę norintis parduoti asmuo apie savo ketinimus privalo informuoti pasirinktą notarą arba Nacionalinę žemės ūkio tarnybą pagal žemės sklypo buvimo vietą. Taigi, darytina išvada, kad šiuo metu Lietuvoje įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vis dar yra sudėtinga ir procesas užtrunka ganėtinai ilgą laiko tarpą.

Žemės paveldėjimo atveju, t. y. tada, kai miršta Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nuosavybės teise turėjo žemės sklypą, ir nuosavybės teisių į žemės sklypą perėmėjas yra užsienietis, kuris neatitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, jis turi teisę tik į pinigų sumą, kuri gaunama pardavus paveldimą žemės sklypą. Tuo atveju, kai įpėdinis yra užsienietis, atitinkantis europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, jis įgyja nuosavybės teisę į patį žemės sklypą, t. y. gali laisvai juo naudotis, disponuoti ir jį valdyti, kadangi jiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikiama teisė įsigyti nuosavybės teise žemės Lietuvoje. Pažymėtina, kad tokios pačios taisyklės yra taikomos ir žemės sklypo užsieniečiui dovanojimo atveju. Kai žemės sklypo dovanojimo sutartis yra sudaroma su užsieniečiu, kuris neatitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, tokia sutartis pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymų normos (šiems asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nėra įtvirtinta teisė įsigyti Lietuvoje žemės). Tuo tarpu užsieniečiai, kurie atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, net ir dovanojimo sutarties pagrindu gali nevaržomai nuosavybės teise įgyti žemės Lietuvoje.

Prenumerata