+ 370 6 1861886
info@migration.lt

Verslo vystymas Lietuvoje

Patrauklios investavimo bei prekybos galimybės Lietuvoje į šalį pastaraisiais metais pritraukia vis daugiau užsienio įmonių bei užsieniečių, kurie pasirenka Lietuvą kaip stabilią, siūlančią sąlyginai nesudėtingą ir saugią investavimo politiką valstybę. Investicijų pritraukimas į Lietuvą yra vienas iš didžiausių valstybės strateginių tikslų, todėl siekiant kuo efektyviau įgyvendinti šį tikslą Lietuva nuolat tobulina, gerina savo įvaizdį ir patrauklumą tarp investuotojų ne tik šalies viduje, bet ir santykiuose su užsienio valstybėmis ar fiziniais asmenimis, gyvenančiais užsienio valstybėje. Siekiant kuo daugiau ir kuo didesnių investicijų, Lietuvoje yra išplėtota net valstybės parama užsienio investuotojams, kurie nori įsikurti ir vykdyti savo veiklą Lietuvoje. Lietuvos verslo sektorius yra reformuotas ir šiuo metu atitinka visus Europos Sąjungos keliamus reikalavimus ir standartus, todėl investuotojams Lietuva yra patraukli dėl saugumo, skaidrumo, reikalavimų atitikimo. Siekiant, kad verslas Lietuvoje nebūtų izoliuotas ir veiktų globaliai, Lietuva su 53 pasaulio valstybėmis, įskaitant D. Britaniją, JAV, Kanadą, Kiniją, Šveicariją, yra pasirašiusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Dėl šios priežasties verslas Lietuvoje tampa globalus ir daug lengviau prieinamas užsienio šalių investuotojams.

Vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, investavimas į verslą Lietuvoje yra teisėtos imigracijos į Lietuvą užsieniečiui pagrindas. Suteikdama galimybę užsieniečiams atvykti į Lietuvą ir čia gyventi teisėtos veiklos, t. y. investavimo į verslą, pagrindu, valstybė siekia pritraukti kapitalo, efektyvesnių darbo metodų ir naujų idėjų. Užsieniečiai turi teisę Lietuvoje prisijungti prie jau įsteigto juridinio asmens valdymo (tapti įmonės dalininku) arba patys įsteigti naują juridinį asmenį. Įsteigti įmonę bei kurti verslą Lietuvoje yra sukurtos nesudėtingos sąlygos, kadangi verslą galima atidaryti vos per kelias dienas, o naudojantis elektroniniu parašu, įmonę užregistruoti Lietuvoje taip pat galima ypač nesudėtingai ir sutaupant nemažai laiko bei pinigų.

Kalbant apie investavimo galimybes Lietuvoje, pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvoje veikia net septynios laisvosios ekonominės zonos. Tai teritorijos, kuriose teisės aktų yra nustatytos ypatingai palankios ūkio subjektų funkcionavimui ekonominės ir teisinės galimybės. Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje registruotoms įmonėms bei jų darbuotojams yra taikomos įvairios mokesčių lengvatos, teikiama konsultacinė pagalba ir pan. Be laisvųjų ekonominių zonų Lietuvoje taip pat veikia ir mokslo ir technologijų slėniai, kuriuose taip pat siekiama sutelkti verslo potencialą.

Skaityti plačiau
Licencijuojamos veiklos Lietuvoje

Lietuvoje kaip ir kitose šalyse tam tikroms veikloms vykdyti reikalinga licencija. Licencija – kompetentingos valstybės institucijos išduotas leidimas įmonei vykdyti atitinkamą licencijoje nurodytą veiklą. Kokie reikalingi dokumentai atitinkamai licencijai gauti, kur reiktų kreiptis ir kokia tvarka, kokie licencijos išdavimo terminai bei sąlygos, priklauso nuo to, kokią licenciją norite gauti. Lietuvoje licencijas išduoda skirtingos institucijos, pavyzdžiui, statybos leidimą išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, keleivių vežimo, krovinių vežimo licencijas – Valstybinė kelių transporto inspekcija prie susisiekimo ministerijos, kredito įstaigų veiklos licenciją – Lietuvos bankas, licencijas finansų maklerių, finansų maklerio įmonių, valdymo įmonių, investicinių bendrovių, pensijų fondų veiklai vykdyti – Vertybinių popierių komisija bei kt.

Įmonių klasifikacijos

Vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais visos Lietuvoje steigiamos įmonės turi juridinio asmens statusą. Juridiniais asmenys pagal savo steigimo tikslus yra skirstomi į privačius ir viešuosius juridinius asmenis. Privačiųjų juridinių asmenų steigimo pagrindinis tikslas yra privačių interesų tenkinimas ir pelno siekimas. Tokiais juridiniais asmenimis pagal jų teisinę formą laikomos uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, individualios įmokės, ūkinės bendrijos ir kitos įmonės, kurių steigimo dokumentuose nurodytas pagrindinis tikslas – vykdant savo veiklą siekti pelno. Viešieji juridiniai asmenys steigiami su tikslu tenkinti viešąjį interesą. Tokio pobūdžio juridiniai asmenys yra valstybės ir savivaldybių įmonės ir įstaigos, taip pat viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir kt.

Investavimas ir prekyba

Patrauklios investavimo bei prekybos galimybės Lietuvoje į šalį pastaraisiais metais pritraukia vis daugiau užsienio įmonių bei užsieniečių, kurie pasirenka Lietuvą kaip stabilią, siūlančią sąlyginai nesudėtingą ir saugią investavimo politiką valstybę. Investicijų pritraukimas į Lietuvą yra vienas iš didžiausių valstybės strateginių tikslų, todėl siekiant kuo efektyviau įgyvendinti šį tikslą Lietuva nuolat tobulina, gerina savo įvaizdį ir patrauklumą tarp investuotojų ne tik šalies viduje, bet ir santykiuose su užsienio valstybėmis ar fiziniais asmenimis, gyvenančiais užsienio valstybėje. Siekiant kuo daugiau ir kuo didesnių investicijų, Lietuvoje yra išplėtota net valstybės parama užsienio investuotojams, kurie nori įsikurti ir vykdyti savo veiklą Lietuvoje. 

Žemės įsigijimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalimi užsienio subjektai Lietuvoje žemę įsigyti gali pagal Konstitucinį įstatymą dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje. Tačiau pažymėtina, kad remiantis šiuo įstatymų žemę Lietuvoje gali įsigyti tik tie užsienio subjektai, kurie atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Subjektai, atitinkantys šiuos kriterijus, yra: užsienio juridiniai asmenys, įsteigti Europos Sąjungos valstybėse narėse, valstybėse, sudariusios Asociacijos sutartį, NATO valstybėse narėse bei valstybėse, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės. Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiais laikomi ir visų anksčiau išvardintų valstybių piliečiai ir jų nuolatiniai gyventojai bei Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, net jei jie ir neturi Lietuvos Respublikos pilietybės.

Prenumerata