Pagal 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartį su Rusija Vilniaus kraštas buvo pripažintas Lietuvai. Nuo Suvalkų sutarties pasirašymo momento Lietuva įgijo teisinį suverenitetą į Vilniaus kraštą. Vilniaus krašto gyventojai, kurie atitiko Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio ir Taikos sutarties su Rusija 6 straipsnio reikalavimus, buvo laikomi Lietuvos piliečiais.

1920 m. spalio 9 d. Lenkija, sulaužiusi 1920 m. spalio 7 d. Suvalkuose pasirašytą Lietuvos-Lenkijos sutartį, okupavo Vilniaus kraštą. Ši okupacija de facto virto aneksija.

Okupavusi Vilniaus kraštą ir pradėjusi jį faktiškai valdyti, Lenkija šio krašto gyventojus pradėjo laikyti savo piliečiais ir „neprileidžia galimumo į juos žiūrėti kaip į svetimo krašto piliečius”.

Susidarė tokia teisinė situacija, kai iš esmės tuos pačius asmenis Lietuva laikė Lietuvos piliečiais, o Lenkija – Lenkijos piliečiais.

Pagal 1939 m. spalio 10 d.  Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Sovietų Sąjungos savitarpinės pagalbos sutartį Vilnius ir Vilniaus kraštas buvo perduoti Lietuvai.

Sprendžiant Vilniaus krašto gyventojų pilietybės klausimą buvo vadovaujamasi nuostata, kad dalis šio krašto gyventojų yra Lietuvos piliečiai ir reikia tik konstatuoti jų Lietuvos pilietybės faktą. Šiems asmenims Lietuvos pilietybė nėra suteikiama – Vilniaus kraštui faktiškai grįžus į Lietuvos valstybės sudėtį šio krašto gyventojai atgauna Lietuvos pilietybę. Kiti šio krašto gyventojai laikomi kitos valstybės piliečiais arba asmenimis be pilietybės.

Kurie Vilniaus krašto gyventojai yra laikomi Lietuvos piliečiais, buvo nustatyta 1939 m. spalio 27 d. priimtame Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamajame įstatyme. Šio įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatyta:

„Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, kurie 1920 m. liepos 12 dienos Lietuvos taikos sutarties su Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną buvo laikomi Lietuvos piliečiais ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną turėjo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste ar jo srityje, laikomi Lietuvos piliečiais.

Šitų Lietuvos piliečių žmonos ir vaikai ligi 21 metų amžiaus taip pat laikomi Lietuvos piliečiai; vyresni kaip 21 metų amžiaus šių asmenų vaikai laikomi Lietuvos piliečiais, jei jie šio įstatymo įsigaliojimo dieną turėjo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste ar jo srityje”.

Taigi pagal nurodytą įstatymą Lietuvos piliečiais buvo laikomi Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, kurie: 1) pagal Lietuvos ir Rusijos taikos sutarties 6 straipsnį 1920 m. spalio 14 d. buvo laikomi Lietuvos piliečiais ir 2) 1939 m. spalio 27 d. turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą Vilniaus mieste ar jo srityje.

Pastebėtina, kad pagal minėtą įvedamąjį įstatymą asmuo turėjo gyventi 1939 m. spalio 27 d. ne toje Vilniaus krašto teritorijoje, kuri buvo apibrėžta 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartyje su Rusija, bet „siauresnėje” Vilniaus krašto teritorijoje, kuri buvo nustatyta Lietuvos ir Rusijos 1939 m. spalio 10 d. sutartimi bei 1939 m. spalio 27 d. Papildomu protokolu tarp Lietuvos ir Socialistinių Sovietų Respublikos Sąjungos. „Asmenys, kilę iš sričių, Lietuvai neatitekusių pagal paskutinę sutartį su S.S.S.R. nepripažįstami Lietuvos piliečiais. Asmens nuolatine gyvenamąją vieta buvo laikoma ta vieta, „kur kas dėl savo tarnybos, užsiėmimo, amato arba nekilnojamojo turto gyvena arba turi naminį ūkį” (Pasų įstatų 9 str. 1 pastaba.)

Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai galėjo įrodinėti Lietuvos pilietybę dokumentais, nurodytais Pasų įstatų pakeitime, Seimo priimtame 1939 m. lapkričio 20 d. Tokiais dokumentais buvo laikomi civilinės padėties aktai (pvz., gimimo, krikšto, santuokos metrikai, vaikų įteisinimo sprendimai); dokumentai apie įrašymą į kaimų, miestų ar luomų bendruomenes (pvz.: bendrosios gyventojų sąrašų knygos, žymos apie įrašymą į bendruomenę senuose rusų pasuose); dokumentai apie išgyventą Vilniaus mieste ar jo srityje laiką, taip pat dokumentai, įrodantys nuolatinę gyvenamąją vietą Vilniaus mieste ar jo srityje 1920 m. spalio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d.

Vilniaus srities gyventojų pilietybės klausimai buvo sprendžiami išduodant jiems pasus.

1940 m. gegužės 3 d. Seimas pakeitė Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamąjį įstatymą ir nustatė, kad „Lietuvos piliečiais laikomi ir tie Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, kurie iki 1914 m. rugpjūčio 1 d. bet kurį laiką turėjo Vilniaus mieste ir jo srityje gyvenamąją vietą ir nekilnojamąjį turtą ar darbą ir tarp 1920 m. rugpjūčio 6 dienos ir 1939 m. spalio 27 dienos gyveno toje srityje ne mažiau kaip penkerius metus, jei jie 1920 m. rugpjūčio 6 dieną ir 1939 m. spalio 27 dieną toje srityje turėjo gyvenamąją vietą”.

Taigi pagal nurodytus įstatymų pakeitimus teisę būti laikomais Lietuvos piliečiais įgijo tie asmenys, kurie buvo susiję su Vilniaus sritimi iki 1914 m. rugpjūčio 1 d. Iš jų nebuvo reikalaujama, kad jie būtų gyvenę Lietuvoje ne mažiau kaip dešimt metų iki 1914 metų, kaip tai buvo numatyta Taikos sutarties su Rusija 6 straipsnyje. Kita vertus, įstatyme buvo nustatytos naujos papildomos sąlygos, pvz.: reikalavimas gyventi Vilniaus krašte ir 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d., „kitaip tariant, didžiausio gyventojų sumažėjimo laikotarpyje dėl karo, evakuacijos ir pašaukimo į kariuomenę”.

1940 m. birželio 15 d. Vilniaus kraštas okupuotos Rusijos.

Lietuvos piliečiai pagal 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartį su Rusija

Kurie asmenys yra pripažįstami Lietuvos piliečiais, buvo numatyta ir 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos Taikos sutartyje su Rusija.

Taikos sutarties su Rusija 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo nustatyta:

„Asmenys, kurie šios sutarties ratifikavimo dieną gyveno Lietuvos teritorijos sienose ir kurie patys arba jų tėvai nuolatos gyveno Lietuvoj arba buvo įrašyti į sodžių, miestų arba luomų bendruomenes Lietuvos teritorijoje, taip pat asmenys, kurie prieš 1914 metus išgyveno Lietuvoje ne mažiau kaip paskutinius dešimt metų, turėdami nuolatinį darbą, išėmus buvusius civilius bei kariuomenės tarnautojus, kilimo ne iš Lietuvos, su jų šeimynomis – tuo pačiu pripažįstami Lietuvos valstybės piliečiais.

Tos pačios kategorijos asmenys, kurie šią sutartį ratifikuojant gyvena trečios valstybės teritorijoje, bet nėra tenai natūralizavęsi, lygiu būdu pripažįstami Lietuvos piliečiais”.

Taigi Taikos sutarties 6 straipsnyje buvo išskirtos keturios kategorijos asmenų, kurie laikomi Lietuvos piliečiais:

• asmenys, kurie patys arba jų tėvai nuolatos gyveno Lietuvoje;
• asmenys, kurie buvo įrašyti į sodžių, miestų arba luomų bendruomenes, esančias Lietuvos teritorijoje;
• asmenys, kurie iki 1914 metų gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip pastaruosius dešimt metų ir turėjo nuolatinį darbą;
• asmenys, priklausantys aukščiau nurodytoms asmenų kategorijoms, kurie šią sutartį ratifikuojant gyvena trečiosios valstybės teritorijoje ir nėra įgiję tos valstybės pilietybės natūralizavimo būdu.

Taikos sutarties 6 straipsnyje nurodyti asmenys šios sutarties ratifikavimo dieną galėjo būti gyvenę arba Lietuvos teritorijoje, arba trečiosios valstybės teritorijoje.

Asmenys, gyvenę Lietuvos teritorijoje, buvo iš karto laikomi Lietuvos piliečiais. Asmenys, gyvenę Rusijos teritorijoje, Lietuvos piliečiais buvo laikomi tik tuomet, kai jie optuodavo Lietuvos pilietybę sutartyje nustatytomis sąlygomis. Asmenys, gyvenę trečiosios valstybės teritorijoje, Lietuvos piliečiais buvo laikomi tik tuo atveju, jeigu jie nėra toje valstybėje natūralizuoti.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. balandžio 19 d. nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A11-421/2005, pažymėjo, kad „Lietuvos teritorija (Vilniaus kraštas) 1920-1939 metais buvo okupuota Lenkijos, todėl joje gyvenantys asmenys šiuo laikotarpiu objektyviai negalėjo būti laikomi Lietuvos piliečiais ir atitinkamai negalėjo gauti šią pilietybę patvirtinančių dokumentų. Šios situacijos specifika buvo aptarta Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamajame įstatyme (įsigaliojusiame 1939 m. spalio 27 d.), pagal kurio 3 straipsnį, Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, jeigu jie 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną buvo laikomi Lietuvos piliečiais ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną turėjo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste ar jo srityje, laikomi Lietuvos piliečiais. Pagal šį įstatymo straipsnį, tokių asmenų iki 21 metų amžiaus (įstatymo įsigaliojimo dieną) vaikai taip pat buvo laikomi Lietuvos piliečiais. Pažymėtina, kad, pagal šią teisės normą, reikšminga yra aplinkybė, ar 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną joje nurodyti gyventojai galėjo būti laikomi Lietuvos piliečiais. Todėl sprendžiant šį klausimą būtina vadovautis atitinkama tuo metu Lietuvoje galiojusia Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę (1919 m. sausio 9 d.) nuostata apie tai kas yra laikoma Lietuvos piliečiais. Pagal pastarojo įstatymo 1 straipsnį, Lietuvos piliečiais buvo laikomi asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena.

1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo 1 straipsnyje buvo numatyta, kad „Lietuvos piliečiais laikomi: 1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena 2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų nemažiau kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą, b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais; 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais”.

1940 m. gegužės 3 d. priimtame Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo 3 straipsnio pakeitime nustatyta, kad ” Lietuvos piliečiais laikomi ir tie Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, kurie ligi 1914 m. rugpjūčio 1 dienos bet kurį laiką turėjo Vilniaus mieste ar jo srityje gyvenamąją vietą ir nekilnojamąjį turtą ar darbą ir tarp 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 dienos gyveno toje srityje ne mažiau kaip penkerius metus, jei jie 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 dieną toje srityje turėjo gyvenamąją vietą”.

MIGRATION LAW CENTER 

Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos pagal 1919 m. birželio 28 d. Versalio sutarties 99 straipsnį. Versalio sutartį ratifikavus ir 1920 m. sausio 10 d. jai įsigaliojus, Klaipėdos krašte suverenių teisių vykdymas perėjo Santarvės valstybėms. 1923 m. vasario 16 d. Ambasadorių Konferencija pripažino Lietuvos suverenumą Klaipėdos kraštui. Tokiu būdu Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos teritorijos dalimi. Jo teisinė padėtis Lietuvos valstybėje formaliai dar nebuvo užfiksuota, nes pagal Ambasadorių Konferencijos 1923 m. vasario 16 d. nutarimą tai turėjo būti nustatyta Klaipėdos krašto konvencijoje, kurią turėjo parengti Ambasadorių Konferencija kartu su Lietuvos atstovais.

Klaipėdos krašto Konvencija buvo pasirašyta Paryžiuje 1924 m. gegužės 8 d. Lietuvos Seimas Konvenciją ratifikavo 1924 m. liepos 30 d. Valstybės signatarės ją ratifikavo vėliau. Konvencija įsigaliojo 1925 m. rugpjūčio 25 d., kai buvo deponuoti Anglijos, Italijos ir Japonijos ratifikacijos dokumentai.

Konvencijos 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad „Klaipėdos kraštas sudarys Lietuvos suverenume vienetą, kuris naudosis I Priedėliu einančio Statuto nustatytose ribose įstatymų leidimo, teismo, administracijos ir finansų autonomija”.

Kurie Klaipėdos krašto gyventojai ir kokia tvarka įgyja Lietuvos pilietybę, buvo nustatyta Klaipėdos krašto Konvencijos 8, 9, ir 10 straipsniuose.

Pagal Konvencijos 8 straipsnio pirmąją dalį Lietuvos pilietybę įgyja ipso facto tie „buvusieji Vokietijos piliečiai, kuriems, Lietuvai šią Konvenciją ratifikuojant, bus suėję daugiau kaip 18 metų ir kurie tikrai bus gyvenę Klaipėdos krašte mažiausiai nuo 1920 metų sausio 10 d.”

Vokietija pasižadėjo pripažinti Klaipėdos krašto gyventojus tos valstybės piliečiais, prie kurios Kraštą prijungs. Vadinasi, Klaipėdos krašto gyventojai, įgydami Lietuvos pilietybę, netenka Vokietijos pilietybės.

Konvencija taip pat numatė galimybę optuoti Lietuvos pilietybę. Optuoti Lietuvos pilietybę galėjo: a) kiekvienas Klaipėdos krašte gimęs ir jame daugiau kaip dešimt metų gyvenęs asmuo, kuriam, Lietuvai šią Konvenciją ratifikavus, bus suėję daugiau kaip 18 metų; b) kiekvienas asmuo, kuriam, Lietuvai šią Konvenciją ratifikavus, bus suėję daugiau kaip 18 metų ir kuriam interaliantų administracija buvo leidusi nuolatos gyventi, jei jis yra apsigyvenęs Klaipėdos krašte ne vėliau kaip 1922 m. sausio 1 d. (8 str. 2 d.).

Optuoti Lietuvos pilietybę galima buvo per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią Lietuva ratifikuos šią Konvenciją. Optuodami Lietuvos pilietybę asmenys netekdavo kitos valstybės pilietybės.

Pagal Konvencijos 10 straipsnį ištekėjusios moterys įgydavo tokią pat pilietybę, kurią įgydavo jų vyrai, o vaikai, kurie nebuvo sukakę 18 metų, įgydavo tokią pat pilietybę, kurią įgydavo jų tėvai.

Sprendžiamu laiku pilietybei pakeisti ir 18 metų amžiaus sukakti yra 1924 metų liepos mėn. 30 diena. Iki to laiko Klaipėdos krašto gyventojai (išskyrus užsieniečius) buvo laikomi Vokietijos piliečiais.

Klaipėdos krašto Konvencijos nuostatoms dėl pilietybės ir optacijos sutarties įgyvendinti buvo skirtos „Klaipėdos krašto piliečiams pasus duoti taisyklės”. Atkreiptinas dėmesys, kad taisyklių pavadinimas nėra teisiškai korektiškas, nes iš jo galima daryti prielaidą, jog buvo Klaipėdos krašto pilietybė ir Klaipėdos krašto piliečiai. Nei Klaipėdos krašto Konvencija, nei optacijos sutartis nenumatė Klaipėdos krašto pilietybės, pasai taip pat buvo išduodami ne Klaipėdos krašto piliečiams, o Klaipėdos krašte gyvenusiems asmenims, kurie pagal Konvenciją iš karto buvo laikomi Lietuvos piliečiais ar optuodavo Lietuvos pilietybę. Tokia nuostata buvo įtvirtinta ir minėtų taisyklių 1 straipsnyje, kuriame buvo nustatyta, jog „pasai duodami tik Lietuvos piliečiams”.

Pagal Klaipėdos krašto Statuto 34 straipsnį pasus Klaipėdos krašto gyventojams išduodavo Krašto Direktorija, tačiau ne savo, bet Lietuvos Respublikos vardu ir pagal Lietuvos Vyriausybės nustatytas taisykles.

Taisyklėse buvo nustatyta, kad prašantis išduoti pasą asmuo „turi įrodyti pasą duodančiai įstaigai, kad jis yra įgijęs Lietuvos pilietybę”. Pilietybės įgijimas turėjo būti įrodomas dokumentais. Atskirais atvejais, kai asmuo negalėjo pateikti taisyklėse nurodytų dokumentų ar reikėjo papildyti ar paaiškinti dokumentuose nurodytas aplinkybes ar duomenis, galėjo būti „priimami turinčių  pasitikėjimą valsčiuje arba mieste vietinių  gyventojų parodymai, jų pačių parašais patvirtinti”.

Klaipėdos krašto Konvencija ir optacijos sutartis numatė, kurie asmenys yra laikomi Lietuvos piliečiais ir kurie asmenys turi teisę optuoti Lietuvos pilietybę. Asmenys, atitinkantys Konvencijoje nustatytus reikalavimus, negalėjo būti nelaikomi Lietuvos piliečiais ( jie turėjo būti laikomi Lietuvos piliečiais). Lygiai taip pat asmenys, optavę Lietuvos pilietybę, turėjo būti laikomi Lietuvos piliečiais. Asmenims, nurodytiems Konvencijoje ir optacijos sutartyje, negalėjo būti taikomi reikalavimai, nustatyti Laikinajame įstatyme apie Lietuvos pilietybę.

Tačiau tai nereiškė, jog pilietybės įstatyme negalėjo būti nustatyta normų, pagal kurias Lietuvos piliečiais būtų laikomi ar Lietuvos pilietybę įgytų ir kiti Klaipėdos krašte gyvenantys asmenys, kurie nebuvo nurodyti  Konvencijoje ar optacijos sutartyje.

1939 m. kovo 20 d. Vokietija, grasindama jėga, pateikė Lietuvai ultimatumą: grąžinti Klaipėdos kraštą Vokietijai.

1939 m. kovo 22 d. buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Valstybės sutartis dėl Klaipėdos krašto perleidimo, pagal kurios 1 straipsnį „Versalio sutartimi nuo Vokietijos atskirtas Klaipėdos kraštas nuo šios dienos vėl sujungiamas su Vokietijos Reichu”.

Sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Reichu dėl klaipėdiškių pilietybės buvo sudaryta 1939 m. liepos 8 d. Pagal Sutarties 1 straipsnį „Lietuvos pilietis, kuris

1. 1924 m. liepos 30 d. arba optuodamas Lietuvos pilietybę buvo nustojęs Vokietijos pilietybės, arba
2. yra vokiečių tautybės ir Lietuvos pilietybę įgijo optavimu arba gimimu, legitimacija ar ištekėjimu išvedę savo pilietybę iš Nr. 1 ar Nr. 2 nurodytų asmenų,

laikomas Vokietijos pilietybę įgijusiu 1939 m. kovo 22 dieną”.

Šios nuostatos nebuvo taikomos tiems lietuvių tautybės asmenims, kurie prieš šios sutarties pasirašymą savo gyvenamąją vietą iš Klaipėdos krašto perkėlė į Lietuvą. Gyvenamoji vieta buvo „laikoma perkelta, jeigu asmuo savo nuolatinio apsigyvenimo vietą yra apleidęs, būdamas pasiryžęs į ją nebegrįžti” (1 str. 2 d.).

Taigi pagal sutartį tie Klaipėdos krašto gyventojai, kurie iki Sutarties pasirašymo, t.y. iki 1939 m. liepos 8 d. išsikėlė iš Klaipėdos krašto neturėdami tikslo ten sugrįžti ir apsigyveno Didžiojoje Lietuvoje, buvo laikomi nepraradusiais Lietuvos pilietybės, jeigu Lietuvos valstybinės institucijos pripažins, kad jie yra lietuvių tautybės.

Sutartyje buvo numatyta, kad lietuvių tautybės asmenys, kurie pagal šios sutarties 1 straipsnį įgijo Vokietijos pilietybę, gali iki 1939 m. gruodžio 31 d. pareikšti Lietuvos Generaliniam konsulatui Klaipėdoje, jog jie nori turėti Lietuvos pilietybę. Lietuvos pilietybė buvo laikoma įgyta, išdavus liudijimą, kad pareiškimas patenkintas (2 str.).

Pagal Sutartį asmuo tuo pat metu negalėjo turėti ir Lietuvos, ir Vokietijos pilietybės: jeigu pagal Sutarties nuostatas asmuo įgydavo vienos valstybės pilietybę, jis tuo pačiu netekdavo kitos valstybės pilietybės (3 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant, ar asmuo yra lietuvis, buvo atsižvelgiama ne tik į jo kilmę, bet ir į asmens tautinį nusistatymą.

Siekiant užkirsti kelią naudotis Lietuvos pasais asmenims, kurie pagal Sutarties nuostatas nebuvo laikomi Lietuvos piliečiais, Taisyklėse buvo nustatyta, kad Klaipėdos krašto Direktorijos ar jos įstaigų arba Klaipėdos krašto Gubernatūros duoti vidaus arba užsienio pasai arba juos atstojantys dokumentai, nežiūrint juose pažymėto galiojimo laiko, nuo 1940 m. sausio 1 d. „atšaukiami”.

MIGRATION LAW CENTER 

LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORIJOS ARCHYVAS

Tai yra didžiausia ir svarbiausia archyvinių dokumentų saugykla Lietuvos istorijai nuo XIII a. iki Nepriklausomos Lietuvos paskelbimo 1918 m., esanti Vilniuje, Mindaugo g. 8. Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi dokumentai:

• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) įstaigų dokumentų kompleksas, kurį sudaro XV-XVIII a. LDK veikusių įstaigų fondai. Tai LDK kanceliarijos (Lietuvos Metrikos) XIV-XVIII a. knygų mikrofilmai, LDK karaliaus dvarų valdybos (XVI-XIX a.), LDK vyriausiojo tribunolo (XV-XIX a.), LDK iždo komisijos (XVI-XVIII a.), LDK karo komisijos (XVIII a.), įvairių žemės, pilies, magdeburginių, pakamario, kompromisinių, eksdivizinių, kaptūrinių, konfederacinių teismų (XV-XIX a.) fondai.
• Rusijos imperijos įstaigų dokumentų kompleksas, kurį sudaro XVIII a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvoje veikusių carinės Rusijos įstaigų ir organizacijų bei evakuotų į Sovietų Rusiją įstaigų likvidacinių komisijų fondai. Savo svarba išsiskiria Lietuvos vyriausiosios valdybos; Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarijos; Vilniaus civilinio gubernatoriaus ir Suvalkų gubernatoriaus kanceliarijų; Vilniaus, Augustavo, Suvalkų gubernijose veikusių valdžios įstaigų, teismų, bankų, iždo rūmų, žandarmerijos ir karinių įstaigų; Vilniaus miesto magistrato, dūmos ir valdybos; Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirnkimo; Vilniaus ir Kauno gubernijų apskričių bajorų vadovų; 1831 m. ir 1863-1864   m. sukilimų dalyvių, politinių bylų tardymo komisijų; Vilniaus ir Kauno gubernijų žemdirbystės ir valstybės turtų valdybos fondai. Šiam dokumentų kompleksui priklauso ir Lietuvos mokslo, kultūros, švietimo istorijai reikšmingi dokumentai, sukaupti Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Vilniaus švietimo apygardos, Vilniaus universiteto ir kitų institucijų fonduose. 
• Kaizerinės Vokietijos okupacijos laikotarpio įstaigų (1915-1918 m.) dokumentų kompleksas bene mažiausias archyve – jį sudaro keturi Pirmojo pasaulinio karo metais veikusių įstaigų – Lietuvos karinės valdybos viršininko, Vokietijos Vilniaus srities teismų fondai.
• Religinių įstaigų ir bendruomenių dokumentų kompleksas apima Lietuvos religinių bendruomenių fondus, kurių seniausi dokumentai datuojami XV a. Gausiausią komplekso dalį sudaro Romos katalikų bažnyčios įstaigų: Vilniaus, Telšių (Žemaičių), Seinų Romos katalikų vyskupysčių, Kauno metropolinės arkivyskupijos, Panevėžio vyskupystės kurijos, bažnyčių, vienuolynų dokumentų fondai, 1599-1941 m. bažnytinės gimimo, santuokos ir mirties metrikų aktų knygos. Šiam kompleksui priklauso ir kitų konfesijų dokumentų fondai: Lietuvos unitų vyskupystės, Vilniaus stačiatikių vyskupystės ir atskirų jos cerkvių, evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų, judėjų religinių, musulmonų (totorių) ir karaimų religinių bendruomenių.
• Trisdešimtyje asmenų, šeimų ir giminių fondų, kurių dokumentai apima laikotarpį nuo XV a. iki 1941 m., sukaupti įvairūs dokumentai, atspindintys žymiausių Lietuvos giminių, šeimų, svarbių krašto gyvenimui asmenų istoriją, jų politinę, kultūrinę veiklą. Galima paminėti kunigaikščių Radvilų (1416-1939 m.), Sapiegų (1524-1830 m.), Oginskių (1447-1915 m.), grafų Pliaterių (1501-1905 m.), Tiškevičių (1451-1915 m.) giminių fondus.
• Dokumentų kolekcijų (XV–XX a.) kompleksą sudaro 10 archyve saugomų fondų. Vienos kolekcijos suformuojamos kolekcininkų ir perduodamos archyvui kaip dokumentų visuma, kitos formuojamos archyve, pasirenkant vieną požymį. Pažymėtinos Lietuvos ir Lenkijos valdovų privilegijos ir raštai Vilniaus jėzuitų akademijai ir Vilniaus bei Gardino miestų jėzuitų kolegijoms (1578-1767 m.), Vilniaus universiteto profesorių dokumentai (1738-1858 m.), įvairių dokumentų kolekcija (1489-1936 m.), Rekašiaus kolekcija (1579-1914 m.).
• Civilinės būklės aktų įrašų kompleksą sudaro nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje veikusių miestų ir rajonų Civilinės metrikacijos skyriuose sudarytos civilinės būklės aktų knygos.
• Dokumentų mikrofilmų kolekcijas sudaro XIII-XX a. rašytinių istorijos šaltinių, saugomų Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Švedijos archyvuose ir bibliotekose, mikrofilmai.

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

 Lietuvos centrinis valstybės archyvas įsikuręs Vilniuje, O. Milašiaus g. 21. Archyve saugomi:

• Rašytiniai dokumentai
• Lietuvos Respublikos įstaigų dokumentai (1918–1940 m.): Lietuvos Valstybės Tarybos, Ministrų Kabineto, Prezidento kanceliarijos, ministerijų ir departamentų, diplomatinių atstovybių užsienyje, apskričių viršininkų įstaigų, savivaldybių, mokslo, kultūros, švietimo įstaigų, visuomeninių organizacijų, visuomenės veikėjų ir diplomatų asmens fondai.
• Klaipėdos krašto įstaigų dokumentai: Karaliaučiaus ir Gumbinės apygardų valdybų prezidentų, Klaipėdos magistrato, Šilutės apskrities valdybos, Klaipėdos krašto kadastro įstaigos bei kiti fondai.
• Lenkijos okupuotoje Pietryčių Lietuvoje 1919–1939 m. veikusių įstaigų dokumentai: Rytų žemių civilinio valdymo institucijų, Vidurio Lietuvos Laikinosios Valdymo Komisijos, Vilniaus magistrato, Stepono Batoro universiteto, organizacijų, mokyklų fondai.
• Nacių okupacijos laikotarpio (1941–1944 m.) dokumentai: generalinio komisaro Kaune, apygardų komisarų, vadybų, policijos įstaigų, savivaldybių, apskričių viršininkų, kalėjimų, Vilniaus žydų geto fondai.
• Sovietų okupacijos laikotarpių (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.) dokumentai: Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Ministrų Tarybos, ministerijų, valdybų ir komitetų, redakcijų, organizacijų, mokslo ir kultūros veikėjų asmens fondai.
• Vaizdo ir garso dokumentai
• Fotodokumentai (nuo XIX a. 6–7 deš. iki šių dienų): nuotraukos, negatyvai, stiklo plokštelės, albumai, vinjetės, skaidrės, skaitmeninės nuotraukos. Tarp senųjų fotografijų – A. Štrauso, J. Čechavičiaus, S. Flerio, V. Zatorskio darbai. Saugomi fotodokumentai, kurių autoriai – J. Bulhakas, K. Smečechauskas, J. Karazija, J. Miežlaiškis, B. Buračas, A. Varnas, A. Mickus, V. Janiselis. Sovietinį laikotarpį atspindi Lietuvos telegramų agentūros ELTA, laikraščių redakcijų fotomedžiaga. Saugoma daugiau nei 100 000 Lietuvos paminklų restauravimo projektavimo instituto fotodokumentų, gausios dokumentinės fotografijos atstovų J. Juknevičiaus, V. Kapočiaus kolekcijos. Kaupiama ir šių dienų dokumentinė fotografija.
• Garso dokumentai: XX–XXI a. garso įrašai plokštelėse, magnetinėse juostose, kasetėse, kompaktinėse plokštelėse. Seniausi – 1907 m. Rygoje įrašyti Rygos lietuvių vyrų kvarteto įdainavimai. Įrašuose užfiksuoti Lietuvos prezidentų A. Smetonos ir K. Griniaus, žymių Lietuvos veikėjų balsai. Saugomi 1940 m. įvykius Lietuvoje liudijantys garso įrašai, karo meto Kauno radiofono (Reicho radijo) laidų įrašų kolekcija, sovietinio laikotarpio Lietuvos veikėjų pasisakymai, paskaitos, organizacijų suvažiavimų įrašai, valstybinių švenčių minėjimų reportažai. Paminėtini Vilniaus plokštelių studijos įrašai. Nepriklausomybės atkūrimo eigą bei atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpį atspindi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, mokslininkų, menininkų, politikų, Lietuvos išeivijos atstovų, buvusių politinių kalinių bei tremtinių ir kt. garso įrašai. Archyve saugomi Čikagos, Los Andželo, Baltimorės (JAV), Adelaidės, Melburno (Australija) lietuvių radijo laidų, JAV radijo stoties „Amerikos balsas” lietuviškosios redakcijos 1951–1995 m. radijo laidų įrašai.
• Videodokumentai: 1988 m. pradėti kaupti vaizdo įrašai, daugiausia – archyvo video operatorių nufilmuoti siužetai. Juose atsispindi Sąjūdžio veikla, Nepriklausomybės atkūrimas, 1991 m. sausio įvykiai. „Tautos fondo” perduotose vaizdajuostėse užfiksuoti buvusių tremtinių, politinių kalinių, partizanų prisiminimai. Videodokumentai archyve kuriami iki šiol.
• Kino dokumentai: nuo XX a. 2 deš. iki šių dienų. Seniausi saugomi filmai – 1895 m. brolių Liumjerų sukurtų pirmųjų pasaulyje kino filmų kopijos. Vertinga 1918–1940 m. Lietuvos kino kronikos kolekcija, pirmųjų Lietuvos kinematografininkų K. Lukšio, J. Miliaus, brolių Motūzų-Beleckų, S. Vainalavičiaus, S. Uzdono, J. Miežlaiškio darbai. Nemažai Antrojo pasaulinio karo laikotarpio kino dokumentų. Gausiausią kino dokumentų kolekcijos dalį sudaro Lietuvos kino studijoje ir Lietuvos televizijoje 1946–1990 m. sukurti dokumentiniai filmai. Saugomi pirmieji lietuviski vaidybiniai filmai „Žydrasis horizontas”, „Tiltas”, „Ignotas grįžo namo”, „Kalakutai” ir kiti. Fondai nuolat papildomi naujausiais kino darbais.

KAUNO REGIONINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

Archyvas įsikūręs adresu: Maironio g. 28B, Kaunas. Jame kaupiami ir saugomi: 

• XIX a. – XX a. pradžios Kauno gubernijoje veikusių įstaigų dokumentai;
• 1919-1944 m. Kauno mieste bei apskrityje veikusių savivaldybių ir jų skyrių, švietimo, gydymo įstaigų, privačių įmonių dokumentai;
• 1944-1990 m. Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų, Raseinių rajonų teritorijose veikusių sovietinių valstybinių ir vietos savivaldos insitucijų, pramonės, žemės ūkio, švietimo, gydymo įstaigų, visuomeninių organizacijų dokumentai;
• 1990-2003 m. dabartinėje Kauno apskrities teritorijoje veikusių ir veikiančių valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, nevalstybinių organizacijų veiklos dokumentai; asmenų dokumentų fondai.

LIETUVOS YPATINGASIS ARCHYVAS

Arhyvas, esantis Vilniuje, Gedimino pr. 40, saugo TSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) Lietuvos TSR padalinio, Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (VRM), Lietuvos komunistų partijos (LKP), Lietuvos TSR įstaigų, įmonių ir organizacijų pirmųjų skyrių, antisovietinio bei antinacinio pasipriešinimo dokumentus.

• Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentų komplekse sukaupti 1940-1941, 1944-1990 m. Lietuvos SSR NKVD-NKGB-MVD-MGB-KGB centrinio aparato ir teritorinių padalinių veiklos, operatyvinio-agentūrinio darbo dokumentai, KGB agentų asmens ir darbo bylos, Lietuvos gyventojų filtracinės ir spec. patikrinimo bylos, už politinius motyvus teistų asmenų baudžiamosios bylos, baudžiamosios bylos, iškeltos dėl įvykdytų teroro aktų prieš sovietinį-partinį aktyvą ir įstaigas, SSRS OGPU-GUGB-NKVD-MGB-KGB teritorinių padalinių ir LSSR NKVD-NKGB-MVD-MGB-KGB kontržvalgybos skyrių, tarpukario Lietuvos valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjams, katalikų dvasininkams, 1941 m. sukilėliams, pokario Lietuvos partizanams, antisovietinių organizacijų vadovams, disidentams, bėgliams iš SSRS ir kitiems valstybiniais nusikaltėliais laikytiems asmenims vestos operatyvinės įskaitos bylos.
• Taip pat saugomos Sovietų Rusijoje 1919-1939 m. nuteistų iš Lietuvos kilusių asmenų baudžiamosios bylos, iš suimtų asmenų kratų metu konfiskuoti XIX-XX a. pradžios asmens dokumentai, saugumiečių iš Lietuvos partizanų paimti „trofėjiniai” dokumentai, SSRS NKVD-MVD-KGB kariuomenės dalinių dislokuotų Lietuvos SSR dokumentai.

Archyve saugomi dokumentai atspindi visą KGB veiklą Lietuvoje 1940-1991 m., sovietinio represijų aparato veikimo tikslus, struktūrą ir metodus. Dokumentuose yra informacijos ne tik apie Lietuvos žmones ir įvykius, kovą prieš lietuvių tautinį pogrindį, bet ir apie lietuvių bendruomenes įvairiose pasaulio šalyse, žymesnius lietuvių išeivius. Komplekse saugomi buvusiame KGB archyve išlikę dokumentai, kurių KGB nespėjo išvežti į Rusiją arba sunaikinti vietoje. 

Norėdami sužinoti daugiau apie reikalavimus ir procedūras, susijusias su Dokumentų paieška Lietuvos archyvuose, kviečiame apsilankyti mūsų Dokumentų paieškos Lietuvos archyvuose skiltyje.

Ar mano arba mano protėvių dokumentus galima užsakyti Lietuvos archyvuose ir išsiųsti mano nurodytu adresu ?

Taip, remiantis teisiniu atstovavimu, Migration Law Center teisininkai gali užsakyti Jūsų arba Jūsų protėvių dokumentus Lietuvos archyvuose. Esant poreikiui, dokumentai gali būti išsiųsti Jūsų nurodytu adresu. Taip pat, jei reikia, dokumentai gali būti išversti, patvirtinti Apostile arba legalizuoti.

Norėdami sužinoti daugiau apie dokumentų paieškos Lietuvos archyvuose procesą ar užsakyti teisinę pagalbą, susisiekite su mumis:

• El. paštas: info@migration.lt
• Telefonas: +37068563053

 MIGRATION LAW CENTER 

Laikinas leidimas gyventi Lietuvoje gali būti panaikintas šiais atvejais:

1. leidimas gautas apgaulės būdu;
2. paaiškėja, jog užsieniečio gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; duomenys, kurie buvo pateikti siekiant gauti laikiną leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems yra draudžiama atvykti į Lietuvą sąrašą; yra pagrindas manyti, jog užsienietis sudarė fiktyvią santuoką siekdamas įgyti leidimą gyventi; asmuo neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje; užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje ar nesinaudoja gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais arba nepateikia patvirtinto fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimo suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo galiojimo laikotarpiu; asmuo neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento; yra rimtas pagrindas manyti, jog jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą; per nustatytą laiką nepranešė nustatytai insitutucijai apie savo asmens tapatybės ar pilietybę patvirtinančių dokumentų pasikeitimą, šeimyninės padėties pasikeitimą bei gyvenamosios vietos pasikeitimą.
3. yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka;
4. nutraukiama santuoka;
5. užsieniečiui panaikinamas leidimas dirbti Lietuvoje;
6. nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu;
7. nustatoma, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios savininkas ar bendraturtis yra užsienietis, nevykdo deklaruotos veiklos ir (ar) užsieniečio buvimas Lietuvoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą;
8. nutraukiama arba pasibaigia užsieniečio teisėta veikla Lietuvoje;
9. užsienietis nutraukia mokymąsi, stažuotę, kvalifikacijos kėlimą ar dalyvavimą profesiniuose mokymuose;
10. užsienietis Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka atleidžiamas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų arba pasibaigia globa (rūpyba);
11. atsirado galimybė išsiųsti užsienietį iš Lietuvos, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Lietuvos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą;
12. nustatyta tvarka panaikinama užsieniečiui suteikta papildoma arba laikinoji apsauga;
13. užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius;

Įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo pagrindų, dėl kurių leidimas laikinai gyventi panaikinamas, paaiškėjimo dienos užsieniečio bylą siunčia Migracijos departamentui sprendimui priimti.

Gavęs užsieniečio bylą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas išnagrinėja ir įvertina pateiktą informaciją ir parengia išvadą, kurios pagrindu Migracijos departamento direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, priima sprendimą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Tokiu atveju priimamas sprendimas panaikinti ir leidimą laikinai gyventi, išduotą užsieniečio šeimos nariui, jeigu tokį leidimą jis gavo kaip užsieniečio šeimos narys.

Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimamas per 10 darbo dienų nuo užsieniečio bylos gavimo dienos.

Sprendimas kartu su užsieniečio byla ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos siunčiamas Migracijos tarnybai, kuriai pavesta vykdyti sprendimą.

Gavęs sprendimą ir užsieniečio bylą įgaliotas Migracijos tarnybos valstybės tarnautojas privalo:

1. nedelsdamas rašyti kvietimą užsieniečiui atvykti į Migracijos tarnybą ir nurodyti, kad jis turi pateikti kelionės dokumentą ir leidimą laikinai gyventi;
2. su priimtu sprendimu pasirašytinai supažindinti užsienietį, jam atvykus į tarnybą;
3. specialiu prietaisu pažymėti kaip negaliojantį užsieniečio pateiktą leidimą laikinai gyventi arba uždėti spaudą „ANULIUOTA” užsieniečio kelionės dokumente, leidimo laikinai gyventi mašininio nuskaitymo zonoje, jeigu sprendimas per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos neapskundžiamas;
4. spręsti jo teisinės padėties Lietuvoje klausimą teisės aktų nustatyta tvarka;
5. įvesti duomenis apie leidimo laikinai gyventi negaliojimą į sistemą ir padaryti pakeitimus Gyventojų registre apie užsieniečio gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimą.

MIGRATION LAW CENTER 

Keisti vardą, pavardę turi teisę Lietuvos piliečiai, asmenys be pilietybės ir užsienio valstybių piliečiai. Užsienio valstybės piliečio vardas, pavardė gali būti pakeisti tik Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigose ar Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose jam įrašytuose civilinės būklės aktų įrašuose.

Prašymas keisti vardą, pavardę arba tautybę pateikiamas pareiškėjo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Pakeisti vardą, pavardę, tautybę leidžiama asmeniui, sulaukusiam 16 metų amžiaus.

Nepilnamečio vaiko, kuriam yra suėję 3 mėnesiai, vardas gali būti keičiamas, jeigu turimas vardas neatitinka jo interesų. Pasirinktas nepilnamečio vaiko vardas turi atitikti jo lytį, neprieštarauti viešajai tvarkai, vaiko interesams ir gerai moralei. Nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama į vieno iš tėvų pavardę.

Pakeitus vardą, pavardę ar tautybę, išduodamas vardo, pavardės, tautybės pakeitimo liudijimas ir atitinkamai pakeisti civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimai. Jeigu vardą, pavardę, tautybę keičia nepilnamečio vaiko tėvai arba vienas iš jų, jų pageidavimu įrašai apie tėvus atitinkamai keičiami nepilnamečių vaikų civilinės būklės aktų įrašuose ir išduodami atitinkamai pakeisti nepilnamečių vaikų civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimai.

Prašymas pakeisti vardą, pavardę, tautybę pateikiamas raštu, asmeniui atvykus į Civilinės metrikacijos skyrių, per konsulinę įstaigą ar atstovą.

Prašymas, kuriam Teisingumo ministerijos leidimas nėra reikalingas, turi būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo prašymo ir kitų dokumentų gavimo įstaigoje dienos. Civilinės metrikacijos įstaigos vadovo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų.

Prašymas, kai reikia gauti Teisingumo ministerijos leidimą keisti vardą ir (ar) pavardę, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo ir kitų dokumentų gavimo įstaigoje dienos. Prireikus atkurti prarastą civilinės būklės akto įrašą arba gauti iš Lietuvos ar užsienio valstybių institucijų ar valstybės archyvo civilinės būklės aktų įrašų nuorašus, pažymas, išvadas, civilinės metrikacijos įstaigos vadovo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas iki 4 mėnesių.

Dokumentai, kuriuos turi pateikti asmuo, ketinantis pakeisti vardą ir (ar) pavardę:

1. Prašymas.
2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
3. Dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjo prašymą keisti vardą, pavardę, tautybę.
4. Atitinkami civilinės būklės akto įrašo įregistravimo liudijimai, kuriuose bus keičiamas vardas, pavardė ar tautybė.
5. Atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jeigu prašymas pateikiamas per atstovą, įgaliotam asmeniui – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas.

MIGRATION LAW CENTER 

Kurie asmenys yra pripažįstami Lietuvos piliečiais, buvo numatyta ir 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos Taikos sutartyje su Rusija.

Taikos sutarties su Rusija 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo nustatyta:

„Asmenys, kurie šios sutarties ratifikavimo dieną gyveno Lietuvos teritorijos sienose ir kurie patys arba jų tėvai nuolatos gyveno Lietuvoje arba buvo įrašyti į sodžių, miestų arba luomų bendruomenes Lietuvos teritorijoje, taip pat asmenys, kurie prieš 1914 metus išgyveno Lietuvoje ne mažiau kaip paskutinius dešimt metų, turėdami nuolatinį darbą, išėmus buvusius civilius bei kariuomenės tarnautojus, kilimo ne iš Lietuvos, su jų šeimynomis – tuo pačiu pripažįstami Lietuvos valstybės piliečiais.

Tos pačios kategorijos asmenys, kurie šią sutartį ratifikuojant gyvena trečios valstybės teritorijoje, bet nėra tenai natūralizavęsi, lygiu būdu pripažįstami Lietuvos valstybės piliečiais”.

Taikos sutarties su Rusija 6 straipsnyje buvo išskirtos keturios kategorijos asmenų, kurie laikomi Lietuvos  piliečiais:

• asmenys, kurie patys arba jų tėvai nuolatos gyveno Lietuvoje;
• asmenys, kurie buvo įrašyti į sodžių, miestų arba luomų bendruomenes Lietuvos teritorijoje;
• asmenys, kurie iki 1914 metų gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip pastaruosius dešimt metų ir turėjo nuolatinį darbą;
• asmenys, priklausantys aukščiau nurodytoms asmenų kategorijoms, kurie šią sutartį ratifikuojant gyvena trečiosios valstybės teritorijoje ir nėra įgiję tos valstybės pilietybės natūralizavimo būdu.

Taikos sutarties su Rusija 6 straipsnyje nurodyti asmenys šios sutarties ratifikavimo dieną galėjo būti gyvenę arba Lietuvos teritorijoje, arba trečiosios valstybės teritorijoje.

Asmenys, gyvenę Lietuvos teritorijoje, buvo iš karto laikomi Lietuvos piliečiais. Asmenys, gyvenę Rusijos teritorijoje, Lietuvos piliečiais buvo laikomi tik tuomet, kai jie optuodavo Lietuvos pilietybę sutartyje nustatytomis sąlygomis. Asmenys, gyvenę trečiosios valstybės teritorijoje, Lietuvos piliečiais buvo laikomi tik tuo atveju, jeigu jie nėra toje valstybėje natūralizuoti.

Laikinasis  įstatymas apie Lietuvos pilietybę ir Taikos sutartis su Rusija buvo laikomi pilietybės teisės šaltiniais.

MIGRATION LAW CENTER 

1918 m. vasario 16 d. buvo atkurta Lietuvos nepriklausoma valstybė.

Lietuvos pilietybę 1919-1940 metais reguliavo Lietuvos įstatymai, valstybės valdymo institucijų išleisti teisės aktai bei Lietuvos tarptautinės sutartys.

Lietuvos įstatymams bei valstybės valdymo institucijų išleistiems teisės aktams priskirtina: 1) Lietuvos Konstitucija; 2) 1919 m. sausio 9 d. Laikinasis įstatymas apie Lietuvos pilietybę, 1939 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos pilietybės įstatymas; 3) 1939 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamasis įstatymas; 4) Pasų įstatai; 5) vidaus reikalų ministro, taip pat vidaus reikalų ministro ir teisingumo ministro išleisti teisės aktai bei paaiškinimai pilietybės klausimais; 6) Vidaus reikalų ministerijos Piliečių teisių apsaugos departamento ir Administracijos departamento aplinkraščiai bei paaiškinimai pilietybės klausimais; 7) Užsienio reikalų ministerijos aplinkraščiai pilietybės klausimais.

Lietuvos tarptautinėms sutartims, reguliavusioms pilietybės santykius, priskirtinos šios sutartys: Lietuvos taikos sutartis su Rusija (pasirašyta 1920 m. liepos 12 d.); Lietuvos ir Rusijos susitarimas Lietuvos pilietybės optavimo tvarkai nustatyti ( pasirašytas 1921 m. birželio 28 d.); Lietuvos ir Ukrainos susitarimas Lietuvos pilietybės optavimo tvarkai nustatyti ( pasirašytas 1921 m. sausio 28 d.); Konvencija tarp Lietuvos ir Latvijos apie piliečių teises ( pasirašyta 1921 m. gegužės 14 d.); 1922 m. gegužės 12 d. Deklaracija dėl mažumų apsaugos Lietuvoje; Klaipėdos krašto konvencija ( pasirašyta 1924 m. gegužės 8 d.); sutartis tarp Lietuvos ir Vokietijos Valstybės Konvencijos dėl Klaipėdos krašto 1924 m. gegužės 8 d. str. 8-10 vykdyti (pasirašyta 1925 m. vasario 10 d.); Lietuvos ir Vokietijos Valstybės sutartis dėl Klaipėdos krašto perleidimo (pasirašyta 1939 m. kovo 22 d.); sutartis tarp Lietuvos ir Vokietijos Reicho dėl klaipėdiškių pilietybės (pasirašyta 1939 m. liepos 7 d.); Lietuvos ir Amerikos Jungtinių Valstybių natūralizacijos ir karinės prievolės sutartis (sudaryta 1937 m. spalio 18 d.).

Pirmasis teisės aktas, kuris reglamentavo Lietuvos pilietybę, buvo 1919 m. sausio 9 d. Ministrų Kabineto priimtas Laikinasis įstatymas apie Lietuvos pilietybę.

MIGRATION LAW CENTER

Pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikinąjį įstatymą apie Lietuvos pilietybę Lietuvos piliečiais buvo laikomi: „1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau kaip dešimt metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą, b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais”.

Lietuvos piliečiais savaime nebuvo laikomi asmenys, kurie „kad ir turėjo nuolatinį darbą, bet kurių darbas buvo vien tarnavimas Rusų Valstybei, t. y. rusų valdininkai”.

Pagal įstatymą Lietuvos piliečiais buvo laikomi asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau kaip dešimt metų gyveno Lietuvoje ir turėjo arba nuosavą nekilnojamąjį turtą, arba darbą. Įstatyme nebuvo nustatyta, ką reiškia ne mažiau kaip dešimt metų gyventi Lietuvoje. Taikant įstatymą sąlyga „iki 1914 metų gyventi Lietuvoje ne mažiau kaip dešimt metų” buvo aiškinama kaip būtinumas gyventi be pertraukos Lietuvoje 1904-1914 metais. Asmuo nebuvo laikomas iki 1914 metų paskutinį dešimtmetį gyvenusiu Lietuvoje, jeigu jis „turėjo tikslą tik eiti mokslus”. Įstatyme nurodyti rusų valdininkai (beje, „valdininko” sąvoka buvo išaiškinta kaip apimanti ir civilius, ir kariškius) neturėjo teisių į Lietuvos pilietybę, „jei jie ligi 1914 m. ir išgyveno be pertraukos paskutinius dešimt metų”. Tačiau jei buvę Rusijos valdininkai „turėjo Lietuvoje per tą paskutinį dešimtmetį nekilnojamąjį turtą, tai jie galėjo būti laikomi Lietuvos piliečiais”. Įstatymo nuostata dėl rusų valdininkų buvo interpretuojama kaip turinti „galvoje tik tokius buvusius Rusijos valdininkus, kurie nėra kilę iš Lietuvos”.

Pagal 1919 m. liepos 1 d. priimtus Pasų įstatus kiekvienas Lietuvos pilietis, sukakęs 17 metų, privalėjo turėti pasą. Pasas negalėjo būti išduotas ne Lietuvos piliečiui.

Asmuo, norintis gauti pasą, turėdavo „savo asmenį paliudyti: ar pristatant vokiečių okupacinės valdžios išduotąjį pasą, ar kitokius rašto dokumentus arba liudininkus, kurie pažįstami tam, kas išduoda”.

1919 m. gruodžio 5 d. buvo priimti nauji Pasų įstatai. Šiuose įstatuose, skirtingai negu anksčiau galiojusiuose, nebuvo nustatyta, kokiais dokumentais asmuo gali įrodinėti, jog jis yra Lietuvos pilietis. Taip pat nebuvo numatyta, jog tais atvejais, kai asmuo negali pateikti jo Lietuvos pilietybę patvirtinančių dokumentų, jis gali remtis liudytojų parodymais. Pagal Pasų įstatus pasai buvo išduodami vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos instrukcija. Iš to galima daryti išvadą, kad pilietybės įrodymo būdus bei tvarką turėjo nustatyti vidaus reikalų ministras. „Šita instrukcija buvo labai liberališka ir nustatė daug įrodinėjimo būdų”, taip pat ir tokį, jog pilietybei įrodyti pakanka dviejų liudytojų pareiškimų, kad paso prašytojas yra kilęs iš Lietuvos.

1921 m. lapkričio 22 d. įstatymu Pasų įstatai buvo pakeisti ir papildyti. Buvo nustatyta, kad pasai išduodami tik tiems asmenims, kurie Lietuvos pilietybę įrodys šiais dokumentais: „a) senais rusų pasais; b) Ob-Osto pasais; c) rusų laikų bendromis gyventojų sąrašų knygomis; d) gimimo ar jungtuvių metrikais”.

Pasų įstatuose buvo nustatyta, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi „išsiimti pasus” iki 1922 m. kovo 31 d. Nuo tos dienos „visi kitoki pasai ir asmens liudijimai nustoja galios”. Nors pasų įgijimo terminais prieš tai buvo kelis kartus pratęstas, tačiau asmenų, kuriems „reikalinga įsigyti pasą ir išaiškinti savo pilietybę vis didėjo, grįžtant iš Rusijos tremtiniams”.

MIGRATION LAW CENTER

Asmens tėvas ir seneliai turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15. Tiek asmens senelis, tiek asmens senelė bei tėvas gimė ir gyveno Lietuvoje. Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui senelė buvo įkalinta, senelis sušaudytas, o tėvas atiduotas į vaukų namus. 1946 metais asmens tėvas išvyko iš Lietuvos, nes jautė priespaudą dėl to meto valdžios atstovų veiksmų, buvo engiamas, jam buvo grasinta, žadama pasodinti į kalėjimą, jis negalėjo toliau gyventi Lietuvoje dėl savo kilmės, su jo šeima buvo susidorota (mamą įkalino, tėvas, kaip partizanų būrio vadas, buvo sušaudytas). Asmens tėvo gimimo liudijime nebuvo duomenų apie jo tėvą (asmens senelį), todėl, siekiant nustatyti giminystės ryšį, buvo kreiptąsi į teismą. Teismo tvarka juridinis faktas buvo nustatytas, duomenys asmens gimimo liudijime įrašyti. Parengus reikiamus dokumentus bei surinkus  įrodymus, patvirtinančius, kad asmens tėvas ir seneliai turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, o tėvas pasitraukė iš Lietuvos dėl politinių, istorinių motyvų, buvo kreiptąsi į Lietuvos Migracijos departamentą dėl Lietuvos pilietybės asmeniui ir jo sūnui atkūrimo. Lietuvos Migracijos departamentui išnagrinėjus pateiktus dokumentus, buvo priimtas teigiamas sprendimas. Lietuvos pilietybė asmeniui ir jo sūnui buvo atkurta, išliekant jų turimai Ukrainos pilietybei (Dviguba pilietybė). 

Asmens močiutė buvo žydų tautybės, 1919 metais gimė Lietuvoje, turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940  06 15. Asmens močiutė išvyko iš Lietuvos 1938 metais dėl artėjančio Antrojo Pasaulinio karo nuojautos ir galinčios kilti su tuo susijusios grėsmės, antizemitizmo, sunkios padėties žydų tautybės žmonių Lietuvoje. Asmuo kreipėsi dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo, neatsisakant nuo turimos Slovėnijos  pilietybės. Lietuvos Migracijos departamentui išnagrinėjus pateiktus dokumentus, buvo priimatas teigiamas sprendimas atkurti asmeniui Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos pilietybės (Dviguba pilietybė). 

Lietuvoje buvo priimtos Lietuvos pilietybės įstatymo pataisos, po kurių asmenims, kurie Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgyja gimimu, nereikės, sulaukus 21 metų, rinktis, kokios valstybės pilietybę pasilikti.

Iki šiol galiojusios Lietuvos pilietybės įstatymo nuostatos, numatančios išimtinius atvejus, kada dviguba pilietybė Lietuvoje galima, įtvirtino ir vaiko dvigubos pilietybės galimybę, nustatant, kad, kai vaikas Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę igyja gimimu, jis gali būti Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu iki, kol jam sukaks 21 metai. Sulaukęs šio amžiaus, asmuo turėjo apsispręsti, kokios valstybės pilietybę pasilikti. Lietuvos pilietybės įstatymo nuostatos numatė reikalavimą asmeniui atsisakyti vienos iš turimų pilietybių.

2015 11 19 Lietuvos Seimo buvo priimtos Lietuvos pilietybės įstatymo pataisos, kuriomis buvo panaikintas reikalavimas asmenims, Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijusiems gimimu, sulaukus 21 metų, pasilikti tik vieną iš turimų pilietybių. Tokie asmenys galės turėti dvigubą pilietybę neribotą laiką. Šiomis įstatymo pataisomis Seimas patikslino dvigubos pilietybės galimumo atvejus ir įtvirtino platesnes Lietuvos pilietybės išsaugojimo galimybes.

Aptartas reglamentavimas ypač aktualus emigravusių lietuvių vaikams, kurie gimė ne Lietuvoje, o užsienyje ir įgijo užsienio valstybės pilietybę gimimu, tuo pačiu įgydami ir Lietuvos pilietybę. Lietuvos pilietybės įstatymas numato, jog Lietuvos piliečiams ar piliečiui gimęs vaikas įgyja Lietuvos pilietybę, nepriklausomai nuo jo gimimo vietos, t. y. ar jis gimė Lietuvoje ar užsienyje.

Vaikų, kurie gimimu įgijo kitos valstybės ir Lietuvos pilietybę ir gimė nuo 1990 03 11 iki 2008 07 22, tėvai turetų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo. Prašymas ir kiti reikiami dokumentai turėtų būti teikiami Lietuvos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje, tuo atveju, jei asmuo gyvena užsienyje. Jei asmuo gyvena Lietuvoje, dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo kreipiamasi į Migracijos tarnybą pagal asmens gyvenamąją vietą.

Kreipiantis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo būtina pateikti šiuos dokumentus:
1. Prašymas laikyti vaiką Lietuvos piliečiu (lietuvių kalba);
2. Vaiko gimimo liudijimas;
3. Dokumentai, patvirtinantys, kad vaiko gimimo metu jo tevai arba vienas iš tevų buvo Lietuvos piliečiai;
4. Dokumentas, patvirtinantis, kad vaikas gimimu įgijo kitos valstybės pilietybę.

Pridedami dokumentai turėtų būti išversti į lietuvių kalbą, jei jie surašyti ne lietuvių kalba. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Vaikų, gimimu įgijusių Lietuvos bei užsienio valstybės pilietybę ir gimusių po 2008 07 22, tėvai gali kreiptis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo. Prieš tai vaiko, gimusio ne Lietuvos teritorijoje, o užsienyje, gimimo faktas turėtų būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje.

MIGRATION LAW CENTER

Pagal iki šiol galiojusias teisės aktų nuostatas į sąrašą aplinkybių, kuomet asmuo gali būti Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu, nepateko atvejis, kai asmuo, ypatingai nusipelnęs Lietuvai, gali turėti dvigubą pilietybę.

Nuo šiol, Lietuvos Seimui pritarus Lietuvos pilietybės įstatymo pataisoms, Lietuvos pilietis, turintis ypatingus nuopelnus Lietuvai, galės įgyti užsienio valstybės pilietybę ir išsaugoti turimą Lietuvos pilietybę. Lietuvos pilietybės netekimo nuostatos, įgijus užsienio valstybės pilietybę, tokiam asmeniui nebus taikomos ir jis galės būti kelių valstybių piliečiu, turėti dvigubą pilietybę. Tokiu būdu buvo išplėstas aplinkybių, kai dviguba pilietybė Lietuvoje galima, sąrašas, papildant jį papildoma aplinkybe.

Šios naujos įstatymo pataisos ypač aktualios sportininkams, nusipelniusiems Lietuvai, kurie dėl gyvenimo užsienio valstybėje ar kitu pagrindu įgyja teisę į užsienio valstybės pilietybės įgijimą. Pagal iki šiol galiojusias teisės aktų nuostatas sportininkas, įgijęs užsienio valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės netektų, jei nebūtų nustatytos išimtinės aplinkybės, leidžiančios turėti dvigubą pilietybę. Pagal naujas teisės aktų nuostatas Lietuvos pilietis sportininkas, nusipelnęs Lietuvai, galės turėti dvigubą pilietybę. Aptariamos įstatymo pataisos aktualios taip pat ir kitiems Lietuvai nusipelniusiems asmenims, atlikėjams, aktoriams, medikams ar kitiems asmenims, turintiems ypatingus nuopelnus Lietuvai. Ypatingi nuopelnai Lietuvai yra asmens veikla, kuria jisai ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

Įstatymo pataisos taip pat numato galimybę asmenims, turintiems ypatingus nuopelnus Lietuvai, ir netekusiems Lietuvos pilietybės, Lietuvos pilietybę susigrąžinti, neatsisakant turimos pilietybės, turėti dvigubą pilietybę.

MIGRATION LAW CENTER

2016 06 23 Lietuvos Seimas priėmė Lietuvos pilietybės įstatymo pataisas, kurios užtikrins tarpukariu iš Lietuvos išvykusių žydų (litvakų), taip pat kitų išeivių bei jų palikuonių teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Šių pataisų iniciavimą ir priėmimą paskatino susiformavusi Migracijos departamento praktika, kuomet Migracijos departamentas iš Lietuvos žydų (litvakų), kurie patys ar kurių protėviai pasitraukė iš Lietuvos iki 1940 metų, reikalavo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jie išvyko iš Lietuvos dėl jiems kilusios realios grėsmės, politinių, istorinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui, persekiojimo. Tokius dokumentus buvo itin sudėtinga pateikti, todėl susidarė situacija, kad didžiajai daliai Lietuvos žydų (litvakų) Lietuvos pilietybė nebuvo atkuriama. Dėl susiklosčiusios praktikos jie negalėjo įgyti dvigubos pilietybės, nors įstatyme tokia galimybė buvo numatyta. Susiformavusi praktika sukūrė problemą ne tik gausiai litvakų bendruomenei tiek Izraelyje, tiek Pietų Afrikoje, tiek kitur gyvenančiai, bet ir visiems išeiviams ar išeivių palikuoniams iš Lietuvos, kurie patys ar jų protėviai išvyko iš Lietuvos iki 1940 metų ir pagal galiojantį įstatymą, priimtą 2011 metais, turėjo teisę į dvigubą pilietybę.

Iki šiol galiojusiame Lietuvos pilietybės įstatyme buvo numatyta, kad asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, – iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 03 11 išvykę iš dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.

Migracijos departamento praktika Lietuvos pilietybės atkūrimo, dvigubos pilietybės bylose rėmėsi Lietuvos teismų formuojama teismų praktika, pagal kurią asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, yra asmuo iki 1940 06 15 turėjęs Lietuvos pilietybę ir iki 1990 03 11 pasitraukęs iš Lietuvos dėl istorinių, politinių motyvų, pavyzdžiui, pasipriešinimo okupaciniam režimui, okupacinio režimo persekiojimo dėl religijos, kilmės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuris dėl to negalėjo ar bijojo sugrįžti į Lietuvą, ar šio asmens palikuonis. Lietuvos teismų praktikoje „pasitraukimas” iš Lietuvos aiškinamas kaip asmens išvykimas iš Lietuvos dėl tam tikros jam kilusios grėsmės. Ši grėsmė yra paprastai susijusiu su okupacinio režimo suponuojamais apribojimais, kurie savo pobūdžiu yra pakankamai rimti, kad keltų grėsmę pagrindinėms žmogaus teisėms. Remiantis tokiu aiškinimu, asmenys, pasitraukę iš Lietuvos 1919-1940 metais, ar jų palikuonys į asmens, pasitraukusio iš Lietuvos iki 1990 03 11, sąvoką nepatekdavo, nes, anot teismų, 1918-1940 metais Lietuvoje nebuvo persekiojami Lietuvos piliečiai. Tokiems asmenims paskutiniu metu Lietuvos pilietybė buvo neatkuriama, jie neįgydavo dvigubos pilietybės.

Pagal Lietuvos Seimo priimtas naujas Lietuvos pilietybės įstatymo pataisas asmuo, pasitraukęs, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11 – iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 03 11 išvykę iš dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 06 15 išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Į Lietuvos pilietybės įstatymą įrašytas ne tik pasitraukimas, bet ir asmens išvykimas.

Lietuvos Seimo priimtos Lietuvos Pilietybės įstatymo pataisos įsigalios, kai jas pasirašys Lietuvos Prezidentė.

MIGRATION LAW CENTER

Lietuvos Seimo skubos tvarka priimtas Lietuvos pilietybės įstatymo pataisas, kurių dėka Lietuvos dvigubos pilietybės įgijimo procesas turėtų būti liberalesnis, pasirašė Lietuvos Prezidentė. Pagal iki šiol susiformavusią Lietuvos Migracijos departamento praktiką asmuo, norėdamas įgyti dvigubą pilietybę tuo pagrindu, kad jis ar jo protėviai buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15 ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 03 11, turėjo pateikti Migracijos departamentui papildomus įrodymus, pagrindžiančius jo ar jo protėvių išvykimo iš Lietuvos motyvaciją. Vien išvykimo iš Lietuvos iki 1990 03 11 ir Lietuvos pilietybės turėjimo iki 1940 06 15 faktų nepakako dvigubai pilietybei įgyti. Išvykimas iš Lietuvos turėjo būti nulemtas istorinių, politinių aplinkybių ir realios grėsmės, grėsusios asmeniui išvykimo iš Lietuvos metu. Tik pagrindus, kad asmeniui, pasitraukusiam iš Lietuvos iki 1990 03 11, grėsė reali grėsmė, jam buvo leidžiama įgyti dvigubą pilietybę. Išvykimo tarpukariu laikotarpis, iki 1940 metų, buvo imtas laikyti laikotarpiu, kuriuo metu asmeniui negalėjo grėsti reali grėsmė, remiantis to meto istoriniu kontekstu. Ši praktika kėlė ne tik procesinius sunkumus pareiškėjams, bet ir sumažino galimybes įgyti dvigubą pilietybę asmenims, kurie pagal galiojusius teisės aktus tokią teisę turėjo. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Seimas priėmė Lietuvos pilietybės įstatymo pataisas, kurių dėka asmenys, norintys atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos pilietybės, turėti dvigubą pilietybę, turės pagrįsti tik du esminius faktus, kad jie patys, jų protėviai ar vienas iš jų buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15 bei kad išvyko iš Lietuvos iki 1990 03 11. Dviguba pilietybė nebus galima tais atvejais, jei asmuo ar jo protėviai išvyko iš Lietuvos po 1940 metų į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Lietuvos Prezidentė pataisas pasirašė.

MIGRATION LAW CENTER

Asmens tėvas ir senelis 1949 metai buvo ištremti iš Lietuvos. Asmuo bei jo sūnus ir dukra, kaip palikuoniai asmenų, ištremtų iš Lietuvos, kreipėsi dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo. Lietuvos pilietybė jiems buvo atkurta, neatsisakant nuo turimos Rusijos pilietybės (Dviguba pilietybe). 

Lietuvos pilietis išvyko į Izraelį 2009 metais. Lietuvos pilietis norėjo įgyti Izraelio pilietybę, bet neprarasti Letuvos pilietybės. Išsaugoti dvigubą pilietybę. Asmens tėvai ir seneliai buvo Lietuvos piliečiai. Seneliai buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15.
Asmeniui, Lietuvos piliečiui, įgijus kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Migracijos departamentas turi būti informuotas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo užsienio valstybės pilietybės įgijimo. Po pranešimo dėl užsienio valstybės pilietybės įgijimo pateikimo Lietuvos Migracijos departamentui yra svarstomas klausimas dėl Lietuvos pilietybės netekimo. Lietuvos pilietybė gal būti išsaugota, jei yra nustatomos aplinkybės, leidžiančios asmeniui būti Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu (Lietuvos pilietybė iki 1940 06 15, išvykimo iš Lietuvos iki 19990 03 11 faktas, ištrėmimo faktas ar kitos aplinkybės).
Asmens senelis gimė 1924 metais ir iki 1944 metų gyveno Lietuvoje. Antrojo Pasaulinio Karo metu, 1944 metais asmens senelis buvo vokiečių išvežtas į Vokietiją priverstiniams darbams dirbti Vokietijos lageriuose. Lietuvos pilietybės įstatymas numato atvejus, kai asmuo gali būti Lietuvos piliečiu ir kartu turėti kitos valstybės pilietybę. Vadovaujantis Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 bei 4 punktų nuostatomis, Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jei jis yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11 ir įgijęs kitos valstybės pilietybę, arba yra šio asmens palikuonis.
Išvežimas asmens senelio priverstiniams darbams buvo prilygintas ištrėmimo faktui ir Lietuvos Migracijos departamentas patvirtino, jog asmuo turi teisę turėti dvigubą pilietybę, būti Izraelio piliečiu ir Lietuvos piliečiu.

Lietuvoje pakeistas „Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašas”, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329.

Be kitų pakeitimų nuo šiol užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje galės būti nagrinėjamas ir sprendimas dėl jo priimamas ir skubos tvarka.

Iki šiol užsieniečio prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turėjo būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtasne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo migracijos tarnybai ar konsulinei įstaigai dienos. Po teisės akto pakeitimų įsigaliojimo, prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bendra tvarka turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per 4 mėnesius, o prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka– ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo migracijos tarnybai dienos.

Prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turės būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius(bendra tvarka) ir skubos tvarka – ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo migracijos tarnybai dienos.

Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje bendra tvarka bus įforminamas (gaminama ir išduodama kortelė) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, tuo tarpu skubos tvarka – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įforminti leidimą laikinai gyventipateikimo migracijos tarnybai dienos.

Asmens senelis gimė 1925 metais Lietuvoje, gyveno Lietuvoje. Buvo Lietuvos pilietis iki 1940 06 15.
1944 metais asmens senelis buvo suimtas, nuteistas ir ištremtas, prievarta iškeldintas iš Lietuvos į Uchtos miestą, Komijos ASSR dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių motyvų. Senelis buvo nuteistas ir prievarta iškeldintas iš Lietuvos dėl to, kad vedė antisovietinę agitaciją, nukreiptą prieš tarnybą Raudonojoje armijoje, skatino šauktinius netarnauti Raudonojoje armijoje. Už tai asmens senelis buvo nubaustas pagal RSFSR BK 58-10 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams bei teisių suvaržymu 3 metams, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje, Uchtos mieste, Komijos ASSR.
Asmuo gimė Rusijoje, vėliau emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Asmuo buvo Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis.
Asmuo kreipsi dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo, neatsisakant turimų pilietybių.
Įvertinęs bylos aplinkybes, Lietuvos Migracijos departamentas priėmė teigiamą sprendimą atkurti asmeniui Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimų Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybių.

Asmuo, Baltarusijos pilietis, gimė Baltarusijoje. Asmens tėvo gimimo liudijime buvo nurodyta, jog asmens senelis buvo lietuvių tautybės. Asmuo kreipėsi dėl Lietuvos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka.
Įvertinus bylos aplinkybes, asmeniui buvo suteikta Lietuvos pilietybė supaprastinta tvarka. Nuo turimos Baltarusijos pilietybės asmuo atsisakė ir prisiekė Lietuvai.

Asmens tėvas ir senelis buvo Lietuvos piliečiai. Asmens prosenelis gimė Lietuvoje 1906 metais. Prosenelė gimė 1917 metais Lietuvoje. Prosenelis ir prosenelė buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15. Visa prosenelio šeima ir jis pats 1948 metais buvo ištremti iš Lietuvos į Krasnojarsko kraštą, Bogučiansko rajoną, Rusiją. 1957 metais prosenelis mirė tremtyje. Kiti jo šeimos nariai praleido tremtyje 10 metų.
Įvertinęs bylos aplinkybes, Lietuvos Migracijos departamentas priėmė teigiamą sprendimą atkurti asmeniui ir jo sesei Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos Rusijos pilietybės (Dviguba pilietybė).

Asmens seneliai ir proseneliai buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15, gimė ir gyveno Lietuvoje. 1925 metais seneliui buvo išduotas Lietuvos vidaus pasas. 1925 metais asmens senelei buvo išduotas Lietuvos vidaus pasas. 1928 metais seneliai susituokė Kaune. 1929 metais seneliai išvyko iš Lietuvos į Pietų Afriką. Asmens prosenelė buvo Lietuvos pilietė. 1921 metais jai buvo išduotas Lietuvos vidaus pasas. Asmens prosenelis buvo Lietuvos pilietis. 1921 metais jam buvo išduotas Lietuvos vidaus pasas. Asmens prosenelis iki 1940 06 15 gyveno Kaune, buvo kepėjas. Prasidėjus Antrajam Pasauliniam Karui buvo prievarta išvežtas į Dachau konclagerį, Vokietiją. Prosenelis nebegrįžo į Lietuvą, 1944 metais žuvo konclageryje.

1929 metais asmens senelis ir senelė išvyko iš Lietuvos į Pietų Afriką, kadangi Lietuvoje jautėsi nesaugūs, atsižvelgdami į šalyje susiklosčiusią situaciją (kitų gyventojų keliamus neramumus žydų tautybės asmenų atžvilgiu), baiminosi dėl savo ateities bei dėl to, jog likę Lietuvoje jie anksčiau ar vėliau gali būti nužudyti antisemitines idėjas palaikančių ir aktyviai šiuo klausimu veikiančių asmenų, kaip ir nutiko senelio tėvui, asmens proseneliui, kuris liko gyventi Lietuvoje ir buvo išvežtas į Dachau konclagerį bei nužudytas.

Asmens senelis bei senelė jautė artėjančią grėsmę, atsižvelgdami į bendrą politinę situaciją ir įvykius, susijusius su žydų tautybės asmenimis tiek Lietuvoje, tiek Europoje, todėl nusprendė išvykti iš Lietuvos. Dėl savo tautybės (buvo žydai) senelis ir senelė jautė nuolatinį priešiškumą, išankstinį nusistatymą savo ir savo šeimos narių atžvilgiu. Antižydiški išpuoliai prasidėjo jau apie 1915 metus, kurie pasireiškė žydų išstūmimu iš verslo, visuomenėje plito idėjos, raginimai nieko nepirkti iš žydų, padažnėjo žydų mušimo atvejų, jų namų langų daužymo miesteliuose, buvo murzinamos žydiškos iškabos, žydai buvo persekiojami ir kankinami. Be to, tuo metu vis aktyviau iš Vokietijos po visą Europą, tame tarpe ir vidurio Lietuvą, pradėjo sklisti rasistinės ideologijos, pamažu stiprėjo antisemitizmo idėjos. Antisemitizmo politika ypač aktyviai Lietuvoje buvo pradėta vykdyti 1941-1942 metais.  Pažymėtina, Kauno apskritis užima bene centrinę vietą Lietuvos žydų genocido (holokausto) istorijoje. Kaunas buvo nacių okupuotos Lietuvos administracinis ir politinis centras. Būtent Kauno mieste ir apskrityje pirmiausia būdavo pradedamos vykdyti nacių okupacinės politikos priemonės (taip pat ir žydų atžvilgiu). Dėl to Kauno apskritį galima laikyti visos Lietuvos provincijos žydų persekiojimo ir žudymo modeliu. Visuotinis ir didžiausio masto žydų persekiojimas Kauno apskrityje, kaip ir daugumoje kitų Lietuvos apskričių, prasidėjo 1941 metų rugpjūčio mėnesį, įvedus Lietuvos vokiečių civilinę valdžią, o rugsėjo mėnesio viduryje visos žydų bendruomenės, gyvenusios Kauno apskrities valsčiuose, buvo sunaikintos. Dar iki masinio provincijos žydų sunaikinimo buvo steigiami laikini žydų getai ir izoliavimo stovyklos. Pirmiausia siekta atimti iš žydų pilietines ir žmogaus teises, atskirti juos nuo kitų tautybių gyventojų, vėliau sutelkti į getus ir laikinas izoliavimo stovyklas, konfiskuoti jų turtą ir pagaliau visiškai sunaikinti. Pažymėtina, kad aukščiau minėtu laikotarpiu žydai buvo persekiojami ne dėl politinių priežasčių, bet dėl to, kad jie buvo žydai, t. y. buvo atsižvelgiama vien į jų tautybę. Būtent dėl tokių susiklosčiusių istorinių aplinkybių, žydų tautybės asmenys per laikotarpį nuo 1915 metų bei 1941-1942 metais buvo priversti masiškai išvykti iš Lietuvos. Tuo metu didžiausi Lietuvos žydų emigrantų srautai nukrypo į Pietų Ameriką, Šiaurės Ameriką bei Pietų Afriką.

Asmens tėvas gimė Pietų Afrikoje, buvo Pietų Afrikos pilietis. Asmuo gimė ir gyveno Pietų Afrikoje. Buvo Pietų Afrikos ir Izraelio pilietis.

Įvertinęs bylos aplinkybes, Lietuvos Migracijos departamentas priėmė teigiamą sprendimą atkurti asmeniui, jo sūnui, sesei ir jos dukrai Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimų pilietybių.

Asmens seneliai ir proseneliai buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15, gimė ir gyveno Lietuvoje. 1927 metais asmens seneliui buvo išduotas Lietuvos užsienio pasas ir jis išvyko į Braziliją. 1927 metais asmens senelė su prosenele taip pat išvyko iš Lietuvos į Braziliją. Prosenelei buvo išduotas Lietuvos užsienio pasas. Po išvykimo iš Lietuvos prosenelė, senelis ir senelė liko gyventi Brazilijoje. Jie tapo Brazilijos piliečiais. Asmuo gimė Brazilijoje.

Asmeniui ir jos mamai buvo atkurta Lietuvos pilietybė, neatsisakant turimos Brazilijos piletybės, nustačius Lietuvos pilietybės iki 1940 06 15 faktą bei išvykimo iš Lietuvos iki 1990 03 11 faktą (Dviguba pilietybė).

Sąskaitos atidarymas banke suteikia asmenims galimybę saugiai kaupti ir laikyti pinigus, patogiai valdyti savo pinigus, atlikti mokėjimus internetu (arba mobiliuoju telefonu), pildyti savo sąskaitą grynaisiais pinigais ir juos išimti banko skyriuje ar bankomate, gauti atlyginimą bei atlikti kitas finansinio pobūdžio operacijas.

Atidaryti banko sąskaitą galima atvykus į banko, kuriame norima atidaryti banko sąskaitą, padalinį ir sudaryti banko sąskaitos sutartį. Sąskaitą banke Lietuvos Respublikoje leidžiama atidaryti visiems fiziniams asmenis (Lietuvos Respublikos piliečiams, užsieniečiams, asmenims be pilietybės). Norint atidaryti sąskaitą banke, bankui privalomai turi būti pristatomi aiškiai nustatyti dokumentai: asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje (tuo atveju, kai sąskaitą banke atidaryti nori užsienietis). Tuo atveju, kai banko sąskaitą norima atidaryti kito asmens vardu, banko darbuotojui privaloma pateikti įgaliojimą. Sąskaitą banke taip pat turi teisę atidaryti visi juridiniai asmenys, kurie yra įregistruoti Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje. Fiziniai asmenys, kurie turi teisę vykdyti ūkinę veiklą ir/ar užsiima paslaugų teikimu taip pat turi teisę atidaryti banko sąskaitą bet kuriame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke ar kredito įstaigoje.

Atidarant banko sąskaitą, pradinio įnašo nėra reikalaujama. Viename banke galima atidaryti daugiau nei vieną sąskaitą. Nutraukti banko sąskaitos sutartį ir atsiimti joje esančius pinigus asmuo turi teisę bet kada, kai jam to prireikia.

Kai kurie Lietuvos Respublikoje veikiantys bankai suteikia galimybę atidaryti banko sąskaitą elektroniniu būdu, t. y. neatvykstant į konkretaus pasirinkto banko skyrių. Atidarant sąskaitą banke elektroniniu būdu, asmeniui reikia užpildyti banko nustatytos formos prašymą ir jį pasirašyti elektroniniu parašu. Atlikus šį veiksmą, asmuo gauna teisę susipažinti su banko sąskaitos sutartimi ir ją pasirašyti. Pasirašius sutartį, bankas atlieka veiksmus, kurie reikalingi, jog kliento vardu būtų atidaryta sąskaita banke.

Dalis verslininkų, norinčių pradėti verslą Lietuvoje, susimąsto, ar jiems steigti įmonę ar užsienio įmonės atstovybę, filialą Lietuvoje. Tiek vienas, tiek kitas atvejis turi privalumų ir trūkumų.

Įmonės steigimo procesas yra paprastesnis, pigesnis ir greitesnis, reikalaujantis mažesnio steigėjų pastangų įdėjimo ir dalyvavimo procese. Įmonės steigimui Lietuvoje pakanka steigėjo paso kopijos, užpildytų anketų bei įgaliojimo. Įmonės steigimo terminas iki 5-7 darbo dienų. Įmonės steigimo metu reikia įnešti įmonės įstatinį kapitalą į įmonės kaupiamąją sąskaitą banke, kuris šiuo metu Lietuvoje turi būti ne mažesnis kaip 2500 eurų (Uždarosios akcinės bendrovės atveju). Individualios įmonės ar Mažosios bendrijos atveju įstatinis kapitalas nėra formuojamas arba įnašų dydį nustato patys dalyviai. Įmonės pirkimo atveju įmonės įstatinis kapitalas jau būna suformuotas.

Atstovybės ar filialo steigimo procesas yra kur kas ilgesnis, jis trunka apie mėnesį, sudėtingesnis, nes reikia paruošti ir pateikti kompetentingiems asmenims žymiai daugiau dokumentų, pavyzdžiui, užsienio įmonės steigimo dokumentus, metinę finansinę atskaitomybę bei kt., kurie turi būti išversti į lietuvių kalbą. Užsienio institucijų išduoti dokumentai turėtų būti įstatymų nustatyta tvarka legalizuoti arba patvirtinti pažyma Apostille, jei Lietuvos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose nenustatyta kitais. Atstovybės, filialo steigimui kaip ir įmonės steigimui atvykti į Lietuvą nėra būtina. Įsteigti įmonę, filialą ar atstovybę galima įgaliojimo pagrindu. Nereiktų pamiršti ir atsakomybės bei turto klausimų. Už įmonės prievoles įmonė atsako savo turtu, nuosavybės teise įmonei priklausantis turtas yra imonės turtas. Tuo tarpu už atstovybės, filialo prievoles atsako užsienio įmonė, o nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas atstovybei ar filialui yra perduodamas užsienio įmonės.
Atstovybė, filialas nėra juridinis asmuo, tai yra juridinio asmens struktūrinis padalinys. Tačiau atstovybė ar filialas gali atstovauti juridinio asmens interesams bei juos ginti, sudaryti sandorius, atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu.

Atstovybės, filialo steigimo etapai:
1. Užsienio įmonės dokumentų surinkimas, vertimas į lietuvių kalbą, legalizavimas arba tvirtinimas pažyma Apostille, jei Lietuvos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose nenustatyta kitais;
2. Steigimo dokumentų rengimas;
3. Steigimo dokumentų tvirtinimas pas Lietuvos notarą;
4. Atstovybės registravimas Lietuvos Juridinių asmenų registre;
5. Antspaudo gamyba.

Atstovybės, filialo steigimo išlaidos: 1320 Eurų.

Atstovybės, filialo steigimo terminas: iki 3-4 savaičių.

Atvykimas į Lietuvą: Atstovybės, filialo steigimui atvykti į Lietuvą nėra būtina.

Minimalios atstovybės, filialo išlaikymo išlaidos:
Mokesčiai nuo darbuotojo atlyginimo kas mėnesį – apie 150 Eurų, kai paskirtas atlyginimas yra minimalus (300 Eurų).
Minimalus vieno darbuotojo atlyginimas – 380 Eurų.
Biuro nuoma – nuo 100 Eurų per mėnesį/ Virtualus biuras – 200 Eurų per metus.
Buhalteris – 950 Eurų per metus arba 100 Eurų per mėnesį.

2014 metais Lietuvoje sugriežtinus užsieniečių imigracijos sąlygas, įmonės akcininkams, dalyviams pasidarė sudėtingiau gauti leidimą gyventi Lietuvoje, nes, norint atitikti naujiems įstatyminiams reikalavimams, prireikia daugiau investicijų bei laiko. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje gali būti išduotas įmonės akcininkui, jei jam priklausančios įmonės nuosavas kapitalas sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eurų, 14 000 Eurų sudaro užsieniečio investuotos lėšos, užsieniečiui priklausančių akcijų vertė sudaro be mažiau kaip 1/3 bendros akcijų vertės, įmonėje visą darbo laiką dirba Lietuvos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, kurių mėnesinis darbo užmokestis (viso personalo) – ne mažiau kaip 2 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai Lietuvoje bei iki dokumentų pateikimo leidimui gyventi Lietuvoje gauti įmonė vykdė veiklą ne mažiau kaip 6 mėnesius.

Atstovybės ar filialo direktoriui ar darbuotojui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduodamas tuo atveju, jei pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad asmens turimos dalykinės žinios ar aukšta profesinė kvalifikacija butinos atstovybės, filialo veiklai bei asmuo dirbo užsienio įmonėje ne mažiau kaip pastaruosius 1 metus. Šiuo atveju užsieniečio šeimos nariai imigruoja kartu. Leidimas gyventi užduodamas darbo atstovybėje laikotarpiui.
Užsienietis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kaip užsienio valstybės įmonės atstovybės, filialo darbuotojas, prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turėtų pridėti:
1. Paso kopiją;
2. Tarpininkavimo raštą;
3. Užsienio valstybės įmonės raštą, patvirtinantį, kad užsienietis dirbo užsienio valstybės įmonėje ne mažiau kaip 1 pastaruosius metus, o jo dalykinių žinių ir aukštos profesinės kvalifikacijos reikia Lietuvoje įsteigto filialo, atstovybės veiklai;
4. Dokumentą, patvirtinantį, kad turi pakankamai lėšų pragyvenimui;
5. Dokumentą dėl gyvenamosios vietos Lietuvoje;
6. Pažymą dėl neteistumo;
7. Sveikatos draudimą.

Dokumentų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje parengimo terminai: iki 5 – 10 darbo dienų.

Dokumentų parengimo kaina: 1100 Eurų.

Dokumentų pateikimo vieta: Lietuvos diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga užsienyje arba Migracijos tarnyba Lietuvoje.

Atvykimas į Lietuvą:
Jei dokumentai dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo bus pateikiami per Lietuvos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienyje, atvykti į Lietuvą reikės 1 kartą – įforminti kortelės.
Jei dokumentai dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo bus pateikiami Migracijos tarnyboje Lietuvoje, atvykti į Lietuvą reikės 2 kartus – pateikiant dokumentus dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo ir įforminant kortelę, kai bu priimtas Migracijos departamento sprendimas išduoti Jums leidimą gyventi Lietuvoje.

Sprendimo priėmimo terminas – iki 2 – 4 mėnesių.

Įmonė, vykdanti Lietuvoje veiklą, turėtų turėti banko sąskaitą viename iš Lietuvos bankų. Tai palengvina atsiskaitymą su darbuotojais, tiekėjais, partneriais bei kitais asmenimis, taip pat mokesčių sumokėjimo valstybinėms institucijoms procedūrą.

Banko sąskaitos atidarymas viename iš Lietuvos bankų yra nelengvas procesas, jei įmonės savininkas yra užsienietis ar užsieniečiai. Lietuvos bankai sugriežtino sąskaitų atidarymo politiką bei užsienio subjektų ir jų kapitalo patikimumo kontrolę. Sąskaitos banke atidarymo metu prašoma pateikti išsamią informaciją apie įmonės veiklą, veiklos schemą, įmonės tiekėjus, partnerius, klientus, turtą, kapitalą, investicijas bei kt. Banko sprendimo dėl sąskaitos atidarymo priėmimas užtrunka nuo 1 darbo dienos iki 5 darbo dienų ar net gi savaitės. Būna ne retas atvejis, kai bankas atsisako atidaryti banko sąskaitą užsieniečiui ar jam priklausančiai įmonei. Tokius sprendimus dažniausiai priima didžiausi Lietuvos bankai.

Tačiau, nepaisant sunkumų, atidaryti sąskaitą viename iš Lietuvos bankų įmanoma. Šiuo klausimu Jums gali padėti mūsų specialistai. Teikiame konsultacijas, teisinę pagalbą, kliento interesų atstovavimą, palydą, atidarant tiek įmonės, tiek asmeninę banko sąskaitą Lietuvoje.

Pagrindiniai Lietuvos bankai: Swedbank, SEB bankas, DnB bankas, Danske bankas, Šiaulių bankas, Medicinos bankas, Nordea bei kt.

Šiuo metu Lietuvoje planuoja priimti teisės aktus, kurių dėka nuo 2016 metų užsieniečiams bus lengviau atidaryti banko sąskaitą viename iš Lietuvos bankų, nes jie tai galės padaryti elektroninio parašo pagalba, kuris iki šiol Lietuvoje užsieniečiams nebuvo suteikiamas.

Įmonės registracija PVM mokėtoju Lietuvoje gali būti privaloma ir savanoriška.

Savanoriškai registruotis PVM mokėtoju gali juridinis asmuo, kuris vykdo arba ketina vykdyti veiklą.

Privalomai įmonė turi užsiregistruoti PVM mokėtoja tuo atveju, kai gauta metinė pinigų suma už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas viršija 45 000 eurų.

Norėdama būti įtraukta į PVM mokėtojų registrą, įmonė turi pateikti prašymą Valstybinei mokeščių inspekcijai bei kitus reikiamus dokumentus. Prašymo įtraukti įmonę į PVM mokėtojų registrą nagrinėjimo metu yra vertinama įmonės veikla, jos vykdymo schema, buveinės, sandėlių, jei tokie būtini įmonės veiklai vykdyti, būvimas bei kt.

Po visų reikiamų dokumentų bei informacijos pateikimo sprendimas dėl įmonės įtraukimo į PVM mokėtojų registrą priimamas per 3 darbo dienas.

Teikiame teisinę pagalbą, konsultacijas, atstovaujame klientą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje bei kitose institucijose. Padedame, registruojant įmonę PVM mokėtojų registre.

Lietuvoje kaip ir kitose šalyse tam tikroms veikloms vykdyti reikalinga licencija. Licencija – kompetentingos valstybės institucijos išduotas leidimas įmonei vykdyti atitinkamą licencijoje nurodytą veiklą. Kokie reikalingi dokumentai atitinkamai licencijai gauti, kur reiktų kreiptis ir kokia tvarka, kokie licencijos išdavimo terminai bei sąlygos, priklauso nuo to, kokią licenciją norite gauti. Lietuvoje licencijas išduoda skirtingos institucijos, pavyzdžiui, statybos leidimą išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, keleivių vežimo, krovinių vežimo licencijas – Valstybinė kelių transporto inspekcija prie susisiekimo ministerijos, kredito įstaigų veiklos licenciją – Lietuvos bankas, licencijas finansų maklerių, finansų maklerio įmonių, valdymo įmonių, investicinių bendrovių, pensijų fondų veiklai vykdyti – Vertybinių popierių komisija bei kt.

Pagrindinės veiklos Lietuvoje, kurioms vykdyti reikalingos licencijos:
1.Restoranų veikla;
2.Logistika, krovinių vežimas;
3.Keleivių vežimas;
4.Statyba;
5.Alkoholio produktų gamyba, didmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais, alkoholio produktais, tabako gaminių prekyba, didmeninė prekyba tabako gaminiais, tabako auginimas, nedenatūruoto etilo alkoholio pirkimas, denatūruoto etilo alkoholio pirkimas ir naudojimas;
6.Farmacinė veikla;
7.Žemės ūkio produktų importavimas ir eksportavimas;
8.Draudimo veikla;
9.Prekyba antikvariniais daiktais;
10.Kredito įstaigų veikla;
11.Finansų maklerių, finansų maklerio įmonių, valdymo įmonių, investicinių bendrovių, pensijų fondų veikla;
12.Tekstilės prekių importas (iš Baltarusijos, Kinijos);
13.Kūno kultūros ir sporto specialisto veikla;
14.Transliavimo ir retransliavimo veikla.
15.Kita.

Prieš pradėdami vykdyti veiklą Lietuvoje, turėtumėte pasidomėti, ar Jūsų planuojama vykdyti veikla nepatenka į licencijuojamų veiklų Lietuvoje sąrašą. Jei nežinote, ar Jūsų norima vykdyti veikla yra licencijuojama, arba Jums reikalinga pagalba, gaunant Jūsų planuojamos vykdyti veiklos licenciją Lietuvoje, kreipkitės į mu ir mes Jums padėsime, suteiksime teisinę pagalbą bei konsultacijas norimos gauti licencijos klausimais, paruošime reikiamus dokumentus licencijai gauti, atstovausime Jūsų interesus kompetentingose institucijoje.

Norint vykdyti veiklą Lietuvoje ne visada pakanka įmonės registracijos adreso, kuriuo yra priimama korespondencija. Dažnai, vykdant veiklą, prireikia biuro patalpų, gamybinių, sandėliavimo, kitų verslo patalpų, kuriose įmonė galėtų vykdyti savo veiklą.

Lietuvoje įmonės buveinės ar biuro patalpoms nėra taikomi griežti reikalavimai. Biuras gali būti tiek administracinės, tiek neadministracinės paskirties patalpose, t. y. net gi bute. Aišku patalpos turi būti tinkamos įmonės veiklai vykdyti, ne avarinės būklės ir turėti adresą, kuriuo įmonei galėtų būti siunčiama korespondencija.

Priklausomai nuo įmonės vykdomos veiklos pobūdžio, atitinkamos veiklos vykdymo patalpoms gali būti taikomi specifiniai reikalavimai. Pavyzdžiui, maisto gamybos, perdirbimo, saugojimo patalpoms, maitinimo, apgyvendinimo patalpoms, sveikatos priežiūros bei kitoms patalpoms yra keliami specifiniai higienos, priešgaisrinės saugos, ploto bei kiti reikalavimai.

Priešgaisrinės saugos reikalavimus turėtų atitikti visos tiek biuro, tiek kitos verslo vykdymo patalpos.

Realaus biuro turėjimas yra ne tik patogu ir naudinga, bet yra ir vienas iš Jūsų įmonės veiklos vykdymo realumo įrodymų. Tai ypač aktualu užsieniečiams, norintiems gauti leidimą gyventi Lietuvoje.

Atsižvelgdami į klientų poreikius, padedame surasti biuro patalpas bei kitas verslo patalpas (restorano, sandėlio, viešbučio ar kt.) Lietuvoje. Rengiame negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis bei atliekame jų ir kitos dokumentacijos patikrą. Konsultuojame taikomų specifinių reikalavimų verslo vykdymo patalpoms klausimais.

Virtualus biuras – puikus sprendimas tiems verslininkams, kuriems dėl jų vykdomos veiklos pobūdžio nebūtina turėti biuro patalpas.

Yra daug veiklos rūšių, kai biuro patalpos nėra reikalingos, o darbuotojai bei vadovas veiklą gali vykdyti namuose ar kitoje jiems patogioje vietoje.

Verslininkai, nejaučiantys realaus biuro turėjimo poreikio, gali pasinaudoti virtualaus biuro paslauga. Virtualus biuras – tai bendros verslo vykdymo patalpos, kurių adresu įmonė dažniausiai registruoja savo buveinę, gauna korespondenciją, patalpos, kuriose įmonei yra teikiama sekretorės, skambučių, paprastų ir elektroninių laiškų priėmimo paslauga, posėdžių salės, konferencijų vykdymo patalpų nuoma.

Siūlome kokybiškas virtualaus biuro Vilniuje paslaugas: Jūsų įmonės registravimas biuro adresu Vilniuje, sekretorės paslauga, skambučių priėmimas, korespondencijos, siųntų priėmimas, registravimas, Jūsų informavimas apie gautus laiškus bei skambučius, ataskaitų teikimas, posėdžių kambarių nuoma.

Geras personalas, tinkami darbuotojai – viena iš įmonės sėkmingos veiklos sąlygų. Pradedamos bei vystydamos veiklą Lietuvoje įmonės dažnai susiduria su darbuotojų, personalo atrankos, įdarbinimo poreikiu, kyla su tuo susiję klausimai. 

Darbuotojų paieška, atranka pasidarė ypač aktuali Lietuvos verslininkams užsieniečiams, planuojantiems kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, užsieniečiui, įmonės akcininkui, dalyviui norint kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, reikia, kad jam priklausanti ar valdoma įmonė be kitų reikalavimų, tokių kaip veiklos vykdymo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki dokumentų pateikimo leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti, nuosavo kapitalo, investicijų dydžio reikalavimų (nuosavas kapitalas turi būti ne mažiau kap 28 000 Eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eurų užsieniečio investuotos lėšos), atitiktų darbo vietų įmonėje sukūrimo reikalavimą, t. y. įmonėje pilnu etatu turi dirbti ne mažiau kaip 3 Lietuvos piliečiai arba nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai. Darbuotojams turėtų būti mokama ne mažesnė nei minimali alga, kuri šiuo metu Lietuvoje yra 300 Eurų per mėnesį. Kasmėnesiniai mokesčiai nuo minimalios darbuotojo algos sudaro apie 150 Eurų.

Atrinkus tinkamą kandidatą, su juo sudaroma darbo sutartis, pasirašomi kiti būtini įdarbinimo dokumentai, gaunami reikiami dokumentai, pažymos, apie asmens įdarbinimą ne vėliau kaip prieš dieną iki asmens darbo pradžios pranešama Sodrai (Valstybinio sodialinio draudimo forndo valdyba). Pagal Lietuvos teisės aktus asmens darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. Dienos darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip 8 darbo valandos. Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 valandų per savaitę.

Atsižvelgdami į savo klientų poreikius, padedame rasti, atrinkti tinkamus darbuotojus pagal kliento pateiktus kriterijus, parengiame reikiamus įdarbinimo dokumentus, pranešame nustatytais terminais apie darbuotojo įdarbinimą kompetentingai valstybinei institucijai Sodrai, konsultuojame darbo teisės klausimais, teikiame kitas, su tuo susijusias, paslaugas.

Naujo būsto paieška – kiekvienam asmeniui yra sunkus ir atsakingas žingsnis. Renkantis naują būstą, būtina atkreipti dėmesį ir ypatingai kruopščiai apsvarstyti savo poreikius, nuspręsti, kurioje miesto dalyje norima apsigyventi, kokio dydžio būstas reikalingas. Renkantis naują būstą, vienas iš svarbiausių žingsnių yra gerai apsvarstyti savo finansines galimybes dabar ir ateityje.

Lietuvoje būsto paieška yra galima į pagalbą pasitelkiant nekilnojamojo turto agentūras, kurios užsiima tarpininkavimo paslaugomis perkant-parduodant arba nuomojant būstą. Kita galimybė būsto paieškai yra nekilnojamojo turto (namo, buto) pirkimo-pardavimo ar nuomos sandorių sudarymas tiesiogiai su būsto pardavėjais. Patogiausia galimybė ieškoti naujo būsto – naudojantis internetiniais būsto paieškos tinklalapiais. Turintys didžiausią pasiūlą ir populiariausi internetiniai tinklalapiai, talpinantys nekilnojamojo turto skelbimus Lietuvos Respublikoje yra www.aruodas.lt, www.domo.plius.lt, www.skelbiu.lt bei www.alio.lt.

Būsto kaina (tiek nuomos, tiek pirkimo) priklauso nuo daugelio skirtingų veiksnių: miesto dalies, kurioje norima apsigyventi, buto ar namo ploto, įrengimo, statybos metų ir kitų aplinkybių. Butų nuomos kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose svyruoja vidutiniškai nuo 5,4 Eur/ kv.m. iki 8 Eur/ kv.m. Taigi, pavyzdžiui Vilniuje, vieno kambario buto nuoma mėnesiui siektų vidutiniškai 200-270 Eur, dviejų kambarių vidutiniškai 350-390 Eur. Pastebima, kad butų nuomos kainų svyravimai labiausiai išryškėja prasidėjus vasaros mėnesiams. Kalbant apie būsto pirkimą, vidutinė dviejų kambarių buto kaina didžiuosiuose Lietuvos miestuose šiuo metu svyruoja nuo 52 000 Eur iki 76 000 Eur.

Verta paminėti tai, jog tais atvejais, kai ieškant būsto į pagalbą yra pasitelkiamos nekilnojamojo turto agentūros, be visų mokesčių, kurie kyla iš būsto nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarties, klientas papildomai privalo sumokėti nekilnojamojo turto agentūrai jos nustatytą tarpininkavimo mokestį. Sudarant būsto (būsto, namo) nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartį tiesiogiai su būstą nuomojančiu ar parduodančiu asmeniu, papildomas tarpininkavimo mokestis nėra mokamas, o tai reiškia, kad būsto paieškos išlaidos yra mažesnės.

Tuo atveju, kai norima įsigyti nekilnojamąjį turtą (namą ar butą), pirkimo-pardavimo sandoris Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka privalo būti tvirtinamas pas notarą, kuris, vykdydamas jam, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, pavestas funkcijas, patikrina tokio sandorio teisėtumą, išsiaiškina šalių valią bei nustato tokio sandorio teisinį pagrįstumą. Būsto pirkimo-pardavimo atveju pirkėjas ir pardavėjas taip pat turi teisę pradžioje pasirašyti preliminariąją būsto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje susitartų dėl visų esminių pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų ir tik po to sudarytų pagrindinę sutartį. Pažymėtina, kad būsto pirkimo-pardavimo sutartis visais atvejais privalo būti tvirtinama notaro.

Lietuvoje įsigyti automobilį ar kitą transporto priemonę gali tiek Lietuvos, tiek užsienio fizinis arba juridinis asmuo. Lietuvoje įregistruoti transporto priemonę gali Lietuvoje gyvenantys asmenys bei Lietuvoje įregistruotos įmonės, įstaigos, organizacijos.

Užsienietis, norėdamas įregistruoti automobilį Lietuvoje, turėtų gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Automobilį galima įsigyti ir įregistruoti Lietuvoje taip pat užsieniečiui priklausančios Lietuvos įmonės vardu. Dažniausia juridinio asmens forma Lietuvoje yra Individuali įmonė (IĮ) arba Uždaroji akcinė bendrovė (UAB), taip pat pasitaiko ir kitų juridinių formų juridiniai asmenys.

Lietuvos juridinis asmuo, norėdamas įsigyti automobilį, finansavimo gali kreiptis į Lietuvos lizingo kompaniją. Lizingo paskolos automobiliui įsigyti suteikimo terminas yra skirtingas, priklausomai nuo automobilio vertės. Dažniausiai iki 6 metų. Pirmas įnašas yra 10, 20 ar 30 % nuo visos automobilio kainos. Palūkanų dydis per metus būna iki 10 %. Automobilis turi būti apdraustas ir jame įmontuota signalizacija, draudimą apmoka perkančioji įmonė.

Automobilis ar kita transporto priemonė Lietuvoje registruojama bet kuriame VĮ „Regitra” filiale, įtakos neturi transporto priemonės valdytojo gyvenamoji vieta ar buveinės adresas Lietuvoje. Pasibaigus transporto priemonės registracijai, VĮ „Regitra” išduoda originalius transporto priemonės registracijos dokumentus ir valstybinį registracijos numerį.

Darbo pasiūlymų Lietuvoje galima ieškoti įvairiuose internetiniuose tinklapiuose. Vienas iš pagrindinių laisvų darbo vietų skelbimo tinklapių Lietuvoje yra Lietuvos Darbo biržos tinklapis: https://www.ldb.lt/en/Information/Pages/default.aspx.

Lietuvos darbdavių darbo skelbimus taip pat galima rasti šiuose tinklapiuose: http://www.cvmarket.lt/, http://www.cvonline.lt/english/, https://ec.europa.eu/eures/public/homepage 

Užsienietis, ieškantis darbo Lietuvoje, taip pat galėtų kreiptis į Lietuvos darbdavį, kuris jį domina, tiesiogiai.

Žiniasklaidai Lietuvoje, įgyvendinant demokratijos principą, yra garantuojama teisė rinkti ir skleisti informaciją. Ši teisė žiniasklaidos priemonėms yra ribojama išimtinais atvejais, t. y. tuomet, kai toks informacijos rinkimas ir jos paskleidimas gali pažeisti (ar pažeidžia) kitų asmenų teisę į jų privatų gyvenimą ir (ar) kitas asmenines neturtines teises.

Radijas ir televizija – tai itin svarbios ir visuomenei bei kultūriniam gyvenimui reikšmingos visuomenės informavimo priemonės. Naudojant tam tikras technines priemones, kurios yra reikalingos plačiam žmonių ratui pasiekti, visuomenė laiku ir tinkamai yra informuojama apie svarbiausius ir aktualiausius politinius, ekonominius, kultūrinius, socialinius įvykius Lietuvoje, taip pat transliuojamos įvairios pažintinės laidos, kinas bei kino naujienos ir kita visuomenės susidomėjimo nuolat sulaukianti informacija.

Lietuvoje, naudojantis tam tikrais paslaugai teikti ir gauti reikalingais techniniais įrenginiais, kiekvienam asmeniui suteikiama galimybė matyti visus televizijos transliuojamus kanalus, t. y. tiek nacionalinius, tiek užsienio įvairios tematikos kanalus. Asmuo, norintis naudotis minėtomis paslaugomis, turi kreiptis į televizijos paslaugas teikiančias įmones, kurios paslaugas teikia ne tik privatiems asmenims, bet ir verslo subjektams (juridiniams asmenims). Asmenims taip pat suteikiamos plačios galimybės televizijos kanalus bei tam tikras tiesiogines programas stebėti internetu.

Radijo ryšio paslaugos yra pasiekiamos visoje Lietuvos teritorijoje, naudojantis radijo imtuvais, kurie gali būti pagaminti kaip atskiros techninės priemonės, ar integruoti automobilyje, televizoriuje ir pan. Radijo stočių transliacijos yra prieinamos ir internetu. Lietuvoje yra veikia daugiau nei 30 radijo stočių. Tačiau jų pasiekiamumas visuomenei nėra vienodas, kadangi vis dar pasitaiko atvejų, kai tam tikrose Lietuvos teritorijose pasitaiko radijo trukdžių ir nėra galimybės transliuoti kai kurių radijo stočių. Žinoma, ši problema nekyla tada, kai konkrečios radijo stoties galima klausyti internetu.

Transporto sistema Lietuvoje yra plačiai išvystyta, tenkinanti tiek nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų, tiek trumpam į Lietuvą atvykusių asmenų poreikius ir suteikianti asmenims galimybę po šalį laisvai keliauti tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu transportu.

Pirmiausia, kalbant apie visuomeninį transportą, paminėtina, kad miesto autobusų sistema patogesniam gyventojų susisiekimui veikia tik didesniuose Lietuvos miestuose. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje ir Kaune) miesto gyventojai ir svečiai gali naudotis mieste nustatytais maršrutais važinėjančių autobusų ir troleibusų paslaugomis. Mokestis už naudojimąsi šiomis paslaugomis priklauso nuo paslaugų teikimo trukmės bei to, ar asmuo turi teisę tam tikroms lengvatoms, kurios sumažina paslaugų kainą, ar ne. Kituose Lietuvos miestuose, kuriuose yra galimybė naudotis miesto viešuoju transportu, nustatytu grafiku ir maršrutu važinėja miesto autobusai. Naudotis autobusų ir (ar) troleibusų paslaugomis tiek Lietuvos nuolatiniai gyventojai, tiek miesto svečiai gali įsigydami vienkartinius kelionės bilietus arba įsigydami ilgalaikio galiojimo kortelę, kurią galima papildyti norimos rūšies ir kainos bilietais.

Lietuvos sostinėje – Vilniuje – yra išplėtota inovatyvi, kitose Europos Sąjungos valstybėse itin populiari ir gyventojų bei miesto svečių mėgstama paslauga – dviračių nuoma. Mieste yra 37 dviračių nuomos punktai, kuriais galima naudotis visą parą visomis savaitės dienomis ir kurie turi ne mažiau kaip po 9 dviračius. Nuomos punktai yra netoli vienas kito, todėl pasinaudojus dviračiu, patogu jį vėl palikti nuomos punkte. Norint naudotis šia paslauga, asmeniui reikia įsigyti dviračio nuomos kortelę arba bilietą.

Norintiems keliauti automobiliu, tokia galimybė taip pat yra užtikrinama. Automobilių paslaugas Lietuvoje teikia taksi įmonės bei automobilių nuomos punktai.

Tarpmiestinės kelionės Lietuvoje yra organizuojamos autobusais arba traukiniais. Iš didžiųjų Lietuvos miestų autobusų stočių autobusu tiesiogiai galima nuvykti į bet kurį kitą Lietuvos miestą. Traukinių paslaugos yra šiek tiek labiau ribotos, kadangi geležinkelių infrastruktūra nėra išplėtota taip, kad keliaujant traukiniu būtų galima pasiekti bet kurį Lietuvos miestą.

Visuose didesniuose Lietuvos miestuose veikia Turizmo informacijos centrai. Šios įstaigos miesto gyventojams ir svečiams suteikia visapusišką informaciją apie turizmo paslaugų pasiūlą mieste. Pagrindinė Lietuvoje veikiančių Turizmo informacijos centrų paskirtis yra informacijos apie konkretų miestą ir (ar) regioną skleidimas.

Turizmo informacijos centrai atitinkamuose miestuose į juos besikreipiantiems asmenims nemokamai teikia informaciją apie tame mieste išvystytą turizmo infrastruktūrą, laisvalaikio galimybes, lankytinas miesto ar viso regiono vietas, objektus, artimiausius ir (ar) didžiausio miesto gyventojų ir miesto svečių susidomėjimo sulaukiančius koncertus, parodas, muziejus, šventes ir kitus renginius bei pramogas. Turizmo informacijos centrai taip pat organizuoja keliones po miestą ar regioną bei pagal susitarimą teikia gidų paslaugas įvairiomis kalbomis. Turizmo informacijos centruose tiek miesto gyventojai, tiek svečiai gali gauti turistinius maršrutus, žemėlapius ir bet kurią kitą keliaujantiems asmenims reikalingą informaciją. Be to, kai kurie Turizmo informacijos centrai teikia papildomas paslaugas miesto ar rajono turistams – nuomoja dviračius, teikia interneto kavinių paslaugas, tarpininkauja teikiant automobilių nuomos paslaugas, prekiauja įvairiais suvenyrais ir atributais su miesto simbolika, taip pat parduoda turistinius leidinius, atvirukus ir knygutes apie atitinkamą Lietuvos miestą. Kai kuriuose miestuose Turizmo informacijos centrai tarpininkauja su kelionių agentūromis, teikiant maitinimo ir apgyvendinimo mieste paslaugas tiek individualiems klientams, tiek turistų grupėms.

Turizmo informacijos centrai miestuose įrengiami, atsižvelgiant į atitinkamo miesto plotą bei kasmet į miestą atvykstančių turistų skaičių. Dėl šios priežasties skirtinguose Lietuvos miestuose gali veikti po vieną ar net kelis Turizmo informacijos centrus, kurie yra išsidėstę didžiausio turistų srauto sulaukiančiose miesto vietose, kad tiek miesto svečiams, tiek miesto gyventojams būtų sukurtos patogios sąlygos gauti jiems reikalingą informaciją apie miesto lankytinas vietas, renginius ir kita.

Valstybinės šventės Lietuvoje: 

• Sausio 1 d. – Naujieji metai;
• Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
• Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
• Kovo 27 d. (2016 m.) – Šv. Velykos;
• Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbo diena;
• Pirmasis gegužės sekmadienis (gegužės 3 d.) – Motinos diena;
• Pirmasis birželio sekmadienis(birželio 7 d.) – Tėvo diena;
• Birželio 24 d. – Joninės;
• Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena;
• Rugpjūčio 15 d. – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena);
• Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena (Vėlinės);
• Gruodžio 24 d. – Kūčios;
• Gruodžio 25 ir 26 d. – Šv. Kalėdos.

Pagrindiniai pramogų centrai:

Liepkalnio slidinėjimo trasa 

Panorama 

Akropolis 

Ciuozimas 

SPA Vilnius 

UNO park

Vichy vandens parkas 

Vandens parkas Druskininkai 

Snou arena Druskininkai 

GrandSpa Lietuva

Lietuvos Vyriausybė planuoja įteisinti dvigubą pilietybę Lietuvoje. Dvigubą pilietybę Lietuvoje planuojama įteisinti per 2,5 metų laikotarpį, t. y. iki 2020 metų.

Šiandien valdančiajai daugumai buvo pristatytas Vyriausybės programos priemonių plano projektas, kuriame nurodyta, kad dviguba pilietybė Lietuvoje turėtų būti įteisinta 2019 metų ketvirtame ketvirtyje. Pagrindinės valstybinės institucijos, kurios bus atsakingos už šį procesą: Teisingumo ministerija bei Vidaus reikalų ministerija.

Šis Lietuvos Vyriausybės ketinimas svarbus visai Pasaulio lietuvių bendruomenei, Lietuvos išeiviams bei jų palikuoniams, įgijusiems užsienio valstybės pilietybę ir siekiantiems išsaugoti Lietuvos pilietybę.

Šiuo metu Lietuvoje dviguba pilietybė galima tam tikrais išimtiniais atvejais. Vadovaujantis Lietuvos pilietybės įstatymo nuostatomis, asmuo gali būti Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu šiais atvejais:
1. Asmuo buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę;
2. Asmuo išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę;
3. Asmuo yra aukščiau nurodytų asmenų palikuonis;
4. Asmuo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimo ar įvaikinimo pagrindu;
5. Asmuo sudarė santuoką su kitos valstybės piliečiu ir įgijo kitos valstybės pilietybę;
6. Asmuo Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
7. Asmuo Lietuvos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvoje.

MIGRATION LAW CENTER

Skubios pagalbos bendras telefono numeris Lietuvoje yra 112. Skambinant šiuo numeriu galima iškviesti greitąją medicinos pagalbą, policiją, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Kiti skubios pagalbos telefono numeriai Lietuvoje:

Greitoji pagalba: 03, 103, 033;

Policija: 02, 102, 112, 022;

Gaisrinė: 01, 101, 011.

Sveikalos priežiuros įstaigos Lietuvoje:

https://sam.lrv.lt/lt/nacionalines-sveikatos-sistemos-istaigos/savivaldybiu-asmens-sveikatos-prieziuros-istaigos 

Lietuvių gyvenimo būdą galima atskleiski per lietuvių pomėgius, kasdienius įpročius, papročius, tradicijas, kultūrą, šventes, religiją bei kt.

Kultūra. Lietuvos sostinėje Vilniuje veikia ne mažai meno galerijų, kurias verta aplankyti. Prie jų galima priskirti Nacionalinę dailės galeriją, Šiuolaikinio meno centrą, „Fluxus” kabinetą bei kt. Lietuvos kino kūrėjai, teatro aktoriai ir muzikos atlikėjai pripažįstami tarptautiniu mastu.

Šventės. Kai kurios tradicinės lietuvių šventės, kilusios iš pagonių laikų (Joninės, Užgavėnės). Kasmet lietuviai švenčia Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas, Jonines, Žolines bei kitas šventes.

Religija. 9 religijos pripažintos tradicinėmis Lietuvoje. Didžiausia tikinčiųjų bendruomenė Lietuvoje – Romos katalikai. Virš 70% Lietuvos gyventojų save priskiria Romos katalikų bendruomenei.

Vilnius yra daugiakalbis Europos miestas, kuris jungia įvairių tautybių žmones. Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria asmenys, atvykę gyventi į Lietuvą, yra kalbos nemokėjimas. Mokėti lietuvių kalbą yra ypač svarbu, jeigu asmuo planuoja pasilikti šalyje ilgesniam laikui.

Lietuvių kalbos mokymų intensyvumas skirstomas į: įprasto intensyvumo, intensyvūs, bei individualūs mokymai. Lietuvių kalbos kursai yra rengiami grupelėms bei individualiam mokymuisi.

Lietuvių kalbos pradmenų (A1 lygio) kursai – kitaip vadinami kursai pradedantiesiems. Tokių kursų metu asmenys bus mokomi bendrauti gyvenimiškomis situacijomis (kaip atsakyti, paklausti, papasakoti); klausyti bei suprasti bendravime vartojamas frazes, informaciją, duomenis, pasakojimus; skaityti tekstus; parašyti trumpą tekstą, pildyti anketas, kuriose reikalaujama nurodyti duomenis apie save. Tokiais būdais asmuo bus supažindinamas su informacija, kuri jam bus aktuali ateityje, bei galės įtvirtinti savo žinias, atliekant paskirtas užduotis.

Nuotoliniu būdu vykdomi kursai – šiuo metu vienas populiariausių būdų išmokti lietuvių kalbą. Dažniausiai mokymai vykdomi nuotoliniu būdu per programą „Skype”. Tokiais kursais gali naudotis užsienyje gyvenantys žmonės. Dėstytojai sudaro individualią programą bei metodą kiekvienam asmeniui. Kursų trukmė yra suderinama su asmeniu. Yra rengiamos vaizdo konferencijos pamokos, kurių metu yra mokoma: kalbėjimo, gramatikos, teksto supratimo. Taipogi yra atliekamos užduotys, bendraujama aktualiomis temomis ir taip bandoma pagerinti asmens kalbėjimo pagrindus. Tokie kursai nuo įprastų kursų skiriasi tik tuo, kad asmuo gali mokytis bet kurioje vietoje, kur jam yra patogu, kursai yra pritaikyti prie asmens individualių poreikių.

Europos integracijos fondas organizuoja projektus, kuriuose siekiama išmokyti ne tik lietuvių kalbos, bet ir supažindinti asmenis su šalies istorija, kultūra, vertybėmis bei tradicijomis. Tokie projektai padeda išspręsti kalbos bėdą bei tuo pačiu praplėsti turimas žinias apie šalį. Projektai yra labai naudingi trečiųjų šalių piliečiams. Be to, yra nemokami.

Tarties kursai – tai kursai, organizuojami asmenims, kurie nori patobulinti savo kalbą, tarimą. Daugumai asmenų tai yra problema, nes atsikratyti gimtosios kalbos akcento yra labai sunku. Tokie kursai padės išmokti aiškiai ir be akcento (arba sumažins jį) kalbėti.

Yra rengiami kursai, kurie siūlo parengti užsieniečius lietuvių kalbos egzaminui. Po kurso baigimo yra išduodamas pažymėjimas, patvirtinantis šį faktą.

Kai kurie Lietuvos universitetai rengia kursus užsieniečiams bei šalyje gyvenantiems kitakalbiams.

Lietuvių kalbos kursai yra rengiami ne tik suaugusiems, bet ir užsieniečių vaikams. Vaikai yra mokomi lietuvių kalbos pagrindų, bet tai stengiamasi daryti įdomiau, kad būtų pritrauktas vaikų dėmesys. Tai daroma žaidimų, pasakų, dainų, animacinių filmukų pagalba. Yra naudojamos knygos bei pratybų sąsiuviniai. Savo žinias jie gali įtvirtinti ne tik užduočių pagalba, bet ir bendraujant tarpusavyje su vienmečiais.

Imigracinė programa LIETUVOS PILIETIS – imigracija į Lietuvą asmens, turinčio teisę atkurti Lietuvos pilietybę.

Imigracinės programos LIETUVOS PILIETIS sąlygos:

Užsienietis yra asmuo, turintis teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Jis arba jo tėvai, seneliai, proseneliai arba vienas iš jų buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15.

Imigracinė programa LIETUVOS PILIETIS apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Duomenų ir dokumentų paieška Lietuvos archyve – iki 14 – 30 darbo dienų.

Dokumentų leidimui gyventi parengimas – iki 10 darbo dienų.

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 2-4 mėnesių.

Imigracinė programa ŠEIMOS SUSIJUNGIMAS – imigracija į Lietuvą Lietuvos piliečio ar užsieniečio, turincio leidimą gyventi Lietuvoje, šeimos narių (žmona, vyras, vaikas, tėvas, motina).

Imigracinės programos ŠEIMOS SUSIJUNGIMAS sąlygos:

Jūs esate Lietuvos piliečio arba uzžsieniečio, turincio leidimą gyventi Lietuvoje, žmona, vyras, vaikas, tėvas ar motina;
Jūsų žmona, vyras, vaikas, dukra ar sūnus, tėvas ar motina yra Lietuvos pilietis ir gyvena Lietuvoje arba Jūs atvykstate su juo kartu gyventi į Lietuvą; arba
Jūsų žmona, vyras, vaikas, dukra ar sūnus, tėvas ar motina turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir yra patenkintos kitos teisės aktuose numatytos sąlygos; arba
Jūsų žmona, vyras, vaikas, dukra ar sūnus, tėvas ar motina turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir yra patenkintos kitos teisės aktuose numatytos sąlygos.

Imigracinė programa ŠEIMOS SUSIJUNGIMAS apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Dokumentų leidimui gyventi parengimas – apie 10 darbo dienų.

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 2-4 mėnesių.

Imigracinė programa STUDENTAS – imigracija į Lietuvą asmens, priimto studijuoti į Lietuvos mokymo įstaigą.

Imigracinės programos STUDENTAS sąlygos:

Esate asmuo, priimtas studijuoti į Lietuvos mokymo istagą.

Imigracinė programa STUDENTAS apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Dokumentų leidimui gyventi parengimas – iki 5-10 darbo dienų.

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 2-4 mėnesių.

Imigracinė programa LIETUVIŲ KILMĖ – imigracija į Lietuvą lietuvių kilmės asmens.

Imigracinės programos LIETUVIŲ KILMĖ sąlygos:

Asmuo yra lietuvių kilmės, jo tėvai ar seneliai lietuviai ir jis laiko save lietuviu.

Imigracinė programa LIETUVIŲ KILMĖ apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Duomenų ir dokumentų paieška Lietuvos archyve – iki 14 – 30 darbo dienų.

Dokumentų leidimui gyventi parengimas – iki 10 darbo dienų.

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 2-4 mėnesių.

Imigracinė programa ŠEIMOS VERSLO IMIGRACIJA – užsieniečio ir jo šeimos narių imigracija į Lietuvą teisėtos veiklos vykdymo ir ketinimo ją vykdyti pagrindu.

Imigracinės programos ŠEIMOS VERSLO IMIGRACIjA sąlygos:

1. Šeimos nariai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti teisėtos veiklos vykdymo ir ketinimo ją vykdyti pagrindu; arba
2. Vienas iš šeimos narių atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti teisėtos veiklos vykdymo ir ketinimo ją vykdyti pagrindu.

Imigracinė programa ŠEIMOS VERSLO IMIGRACIjA apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Įmonės steigimas – apie 15 darbo dienų.

Įmonės pirkimas-pardavimas – apie 15 darbo dienų.

Verslo paieška, pirkimas – terminas kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis.

Dokumentų leidimui gyventi parengimas – iki 5-10 darbo dienų.

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 2-4 mėnesių.

Imigracinė programa Atstovybė, filialas, dukterinė įmonė – imigracija į Lietuvą užsienio valstybės įmonės atstovybės, filialo ar dukterinės įmonės vadovo ar specialisto, atitinkančio teisės aktų keliamus reikalavimus, bei jo šeimos narių terminui ne ilgesniam kaip 3 metams.

Imigracinės programos Atstovybė, filialas, dukterinė įmonė sąlygos:

1. Užsienietis, filialo, atstovybės ar dukterinės įmonės vadovas arba specialistas, turi būti ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius dirbęs užsienio įmonėje, kuri yra filialo, atstovybės ar dukterinės įmonės steigėja. 
2. Užsieniečio turimos profesinės žinios bei kvalifikacija turi būti reikalinga, būtina filialo, atstovybės ar dukterinės įmonės veiklai. 

Imigracinė programa Atstovybė, filialas, dukterinė įmonė apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Filialo, atstovybės, dukterinės įmonės steigimas – apie 20-30 darbo dienų po reikiamų dokumentų gavimo.

Dokumentų leidimui gyventi parengimas – iki 5-10 darbo dienų.

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 2-4 mėnesių.

Imigracinė programa INVESTAVIMAS I – verslo atstovų imigracija į Lietuvą.

Imigracinės programos INVESTAVIMAS I sąlygos:

1. Užsienietis yra Lietuvos įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, akcininkas, kurio nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;
2. Lietuvos įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas;
3. Lietuvos įmonėje visą darbo laiką dirba Lietuvos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, kurių mėnesinis darbo užmokestis (viso personalo) – ne mažiau kaip 2 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai Lietuvoje;
4. Lietuvos įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą.

Imigracinė programa INVESTAVIMAS I apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Įmonės steigimas – apie 15 darbo dienų.

Įmonės pirkimas-pardavimas – apie 15 darbo dienų.

Verslo paieška, pirkimas – terminas kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis.

Dokumentų leidimui gyventi parengimas – iki 5-10 darbo dienų.

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 2-4 mėnesių.

Imigracinė programa BLUE CARD – užsieniečio aukštos kvalifikacijos specialisto imigracija į Lietuvą darbo pagrindu su galimybe gyventi ir dirbti kitoje Europos Sąjungos valstybėje.

Imigracinės programos BLUE CARD sąlygos:

1. Lietuvoje yra įmonė, kuri ketina įdarbinti užsienietį;
2. Užsienietis yra aukštos kvalifikacijos specialistas ir turi tai patvirtinančius dokumentus (aukštojo mokslo diplomas);
3. Lietuvos įmonėje užsieniečiui bus mokamas darbo užmokestis ne mažesnis kaip trys vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai Lietuvoje.

Imigracinė programa BLUE CARD apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 1 mėnesio.

Buhalterinės apskaitos tvarkymas juridiniams asmenims (tarp jų ir įmonėms), vykdantiems veiklą Lietuvoje, yra privalomas. Priklausomai nuo įmonės teisinės formos, jai yra taikomi skirtingi buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai. Pavyzdžiui, Individualios įmonės ar Mažosios bendrijos Lietuvoje gali vesti supaprastintą buhalterinę apskaitą.

Buhalterinės apskaitos tvarkymui įmonei dažniausiai reikalingas buhalteris. Jis gali būti įdarbintas pagal darbo sutartį įmonėje arba įmonė gali pasirašyti sutartį su buhalterinių paslaugų bendrove dėl buhaltetinių paslaugų teikimo, buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Savo klientams siūlome buhaltetines paslaugas, nuolatinį buhalterinį įmonės aptarnavimą, reikiamų buhalterinių dokumentų tvarkymą, ataskaitų kompetentingoms valstybinėms institucijoms teikimą, konsultavimą finansiniais, mokesčių klausimais, atstovavimą valstybinėse institucijose bei kitas su tuo susijusias paslaugas.

Imigracinė programa ES pilietis – imigracija į Lietuvą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio.

Imigracinės programos ES pilietis sąlygos:

Esate valstybės, priklausančios Europos Sąjungai, pilietis.
Atitinkate kitas teisės aktų numatytas sąlygas, suteikiančias teisę gyventi Lietuvoje.

Imigracinė programa ES pilietis apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Dokumentų dėl Europos Sąjungos piliečio kortelės išdavimo parengimas – apie 5-10 darbo dienų.

Kortelės, patvirtinančios Europos Sąjungos piliečio teisę gyventi Lietuvoje, išdavimas – iki 10 darbo dienų.

Imigracinė programa ES piliečio šeimos narys – imigracija į Lietuvą asmens, turinčio Europos Sąjungai priklausančios valstybės pilietybę, šeimos nario (vyro, žmonos, tėvo, motinos, dukros, sūnaus).

Imigracinės programos ES piliečio šeimos narys sąlygos:

Esate Europos Sąjungos piliečio šeimos narys (vyras, žmona, tėvas, motina, dukra, sūnus).
Atitinkate kitas teisės aktų numatytas sąlygas, suteikiančias teisę gyventi Lietuvoje.

Imigracinė programa ES piliečio šeimos narys apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Dokumentų dėl Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kortelės išdavimo parengimas – apie 5-10 darbo dienų.

Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kortelės išdavimas – iki 1 mėnesio.

Lietuvos Respublikos teisės aktai suteikia teisę asmenims užsiimti individualia veikla, kuria vykdydamas asmuo siekia gauti ekonominės naudos. Individualia veikla Lietuvos Respublikoje leidžiama užsiimti pasirinkus vieną iš alternatyvių būdų: įsigijus verslo liudijimą arba įsigijus individualios veiklos pažymą. Vienas iš esminių skirtumų tarp minėtų individualios veiklos vykdymo formų yra tas, jog individualią veiklą vykdant pagal verslo liudijimą yra taikomi veiklos apribojimai, t. y. šiuo atveju yra nustatyti griežti reikalavimai, nustatant, kokia veikla galima užsiimti asmeniui, įsigijusiam verslo liudijimą. Paminėtina, kad individualios veiklos įsigyjant verslo liudijimą negali vykdyti PVM mokėtojai, taip pat šiuo atveju neleidžiama teikti paslaugų juridiniams asmenims, jeigu asmens, kuris vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą veikla sutampa su konkretaus juridinio asmens veikla. Be to, pažymėtina, jog individualią veiklą vykdant įgijus verslo liudijimą, paslaugų juridiniams asmenims galima suteikti už sumą, kuri neviršija 4500 eurų per kalendorinius metus. Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato aiškiai apibrėžtą sąrašą veiklų, kuriomis asmeniui leidžiama užsiimti įsigijus verslo liudijimą. Tuo tarpu individualios veiklos vykdymas pagal pažymą asmeniui suteikia daugiau veiklos galimybių. Tai reiškia, jog galima užsiimti visomis veiklomis, išskyrus tas, kurioms vykdyti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra būtina įsteigti juridinį asmenį.

Kaip jau buvo minėta individuali veikla pagal verslo liudijimą yra vykdoma išsiėmus verslo liudijimą. Verslo liudijimas gali būti išduotas asmeniui, kuris yra sulaukęs 18 metų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais verslo liudijimas gali būti išduodamas asmeniui, kuris tampa veiksniu nesulaukęs 18 metų bei nepilnamečiams nuo 14 metų amžiaus, kai yra vieno iš tėvų (įtėvių, rūpintojų) sutikimas. Verslo liudijimą už tam tikro valstybės nustatyto dydžio mokestį išduoda teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija. Verslo liudijimas užsieniečiui, kuris turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, išduodamas ir pratęsiamas ne ilgesniam kaip vienerių kalendorinių metų laikotarpiui ir ne ilgiau nei galioja užsieniečio turimas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Asmuo, norintis įsigyti verslo liudijimą, teritorinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti nustatytos formos prašymą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tuo atveju, kai verslo liudijimą siekia įsigyti užsienietis, jis privalo pateikti leidimą gyventi Lietuvoje. Paminėtina, kad pastarasis reikalavimas netaikomas ES valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams bei jų šeimos nariams. Prašymą dėl verslo liudijimo išdavimo galima paduoti elektroniniu būdu prisijungus prie asmeninės mokesčių mokėtojo erdvės per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninę sistemą arba teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai galima pateikti popierinį prašymą arba išsiųsti paštu.

Asmuo pasirinkęs vykdyti individualią veiklą pagal pažymą, kaip minėta, gali užsiimti bet kuria veikla, jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktai užsiimti ta veikla nereikalauja įsteigti juridinio asmens. Individualią veiklą pagal pažymą asmuo gali pradėti vykdyti iš karto po to, kai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai yra pateikiamas nustatytos formos ir teisingai užpildytas prašymas įregistruoti asmenį Mokesčių mokėtojų registre. Prašymą galima užpildyti ir pateikti tiek elektroniniu būdu, tiek pristatant užpildytą popierinio formato prašymą teritorinei mokesčių inspekcijai arba išsiuntus paštu. Pasirinkus šią individualios veiklos vykdymo formą, jokio mokesčio mokėti nereikia. Tai reiškia, jog už metus pateikiama deklaracija, joje nurodant iš individualios veiklos gautas pajamos, veiklos sąnaudas bei sumokėtus mokesčius. Be kita ko paminėtina, kad individualios veiklos pažyma yra išduodama neribotam terminui. Tokia paslauga yra teikiama tiek Lietuvos, tiek užsienio fiziniams asmenims.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais visos Lietuvoje steigiamos įmonės turi juridinio asmens statusą. Juridiniais asmenys pagal savo steigimo tikslus yra skirstomi į privačius ir viešuosius juridinius asmenis. Privačiųjų juridinių asmenų steigimo pagrindinis tikslas yra privačių interesų tenkinimas ir pelno siekimas. Tokiais juridiniais asmenimis pagal jų teisinę formą laikomos uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, individualios įmokės, ūkinės bendrijos ir kitos įmonės, kurių steigimo dokumentuose nurodytas pagrindinis tikslas – vykdant savo veiklą siekti pelno. Viešieji juridiniai asmenys steigiami su tikslu tenkinti viešąjį interesą. Tokio pobūdžio juridiniai asmenys yra valstybės ir savivaldybių įmonės ir įstaigos, taip pat viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir kt.

Įsteigti juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje gali tiek Lietuvos Respublikos piliečiai, tiek užsieniečiai. Juridinio asmens steigimą sudaro šie etapai: steigimo sandorio sudarymas, įmonės pavadinimo pasirinkimas, kaupiamosios sąskaitos atidarymas banke (kaupiamoji sąskaita vėliau perdaroma į einamąją sąskaitą. Į kaupiamąją sąskaitą pervedamas įmonės įstatinis kapitalas), bendrovės steigimo dokumentų paruošimas ir pasirašymas, dokumentų tvirtinimas pas notarą, įmonės įregistravimas Juridinių asmenų registre ir banko sąskaitos atidarymas.

Lietuvos Respublikoje dažniausiai steigiamos uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės bei individualios įmonės. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios įsteigimui nėra numatytas minimalus kapitalo dydis. Didžiausias šios rūšies juridinio asmens steigimo trūkumas yra tas, jog juridinio asmens savininko turtas nėra atsietas nuo juridinio asmens turto. Tai reiškia, jog nesėkmės atveju juridinio asmens kreditoriams savininkas atsako ne tik juridinio asmens turtu, bet ir savo turtu, t. y. kai juridinio asmens turto neužtenka įsipareigojimams įvykdyti, juridinio asmens savininkas juos vykdo iš savo asmeninio turto. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė – tai tokios juridinių asmenų rūšys, kurių steigimui įstatymų tvarka yra nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis, kuris yra padalytas į dalis – akcijas. Minimalus įstatinis kapitalas akcinei bendrovei įsteigti yra 40 000 eurų, o Uždarajai akcinei bendrovei – 2 500 eurų. Pabrėžtina, kad tiek akcinė bendrovė, tiek uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Tai reiškia, jog juridinis asmuo už savo įsipareigojimus kreditoriams atsako tik savo turtu (savininkų turtas yra atskirtas nuo juridinio asmens turto).

Lietuvos Respublikoje gali būti steigiami ne tik patys juridiniai asmenys, bet ir jų filialai bei atstovybės. Steigiant juridinio asmens filialą, Lietuvos Respublikos teisės aktai leidžia juridinio asmens filialui suteikti visas teises, kurias turi pagrindinis juridinis asmuo, tačiau ne daugiau nei jų turi jis pats. Steigiant juridinio asmens atstovybę, Lietuvos Respublikos teisės aktai atstovybei suteikia baigtinį jai suteikiamų pagrindinio juridinio asmens teisių sąrašą: atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius ir atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, taip pat atitinkamomis sąlygomis vykdyti importo ir eksporto operacijas.

Patrauklios investavimo bei prekybos galimybės Lietuvoje į šalį pastaraisiais metais pritraukia vis daugiau užsienio įmonių bei užsieniečių, kurie pasirenka Lietuvą kaip stabilią, siūlančią sąlyginai nesudėtingą ir saugią investavimo politiką valstybę. Investicijų pritraukimas į Lietuvą yra vienas iš didžiausių valstybės strateginių tikslų, todėl siekiant kuo efektyviau įgyvendinti šį tikslą Lietuva nuolat tobulina, gerina savo įvaizdį ir patrauklumą tarp investuotojų ne tik šalies viduje, bet ir santykiuose su užsienio valstybėmis ar fiziniais asmenimis, gyvenančiais užsienio valstybėje. Siekiant kuo daugiau ir kuo didesnių investicijų, Lietuvoje yra išplėtota net valstybės parama užsienio investuotojams, kurie nori įsikurti ir vykdyti savo veiklą Lietuvoje. Lietuvos verslo sektorius yra reformuotas ir šiuo metu atitinka visus Europos Sąjungos keliamus reikalavimus ir standartus, todėl investuotojams Lietuva yra patraukli dėl saugumo, skaidrumo, reikalavimų atitikimo. Siekiant, kad verslas Lietuvoje nebūtų izoliuotas ir veiktų globaliai, Lietuva su 53 pasaulio valstybėmis, įskaitant D. Britaniją, JAV, Kanadą, Kiniją, Šveicariją, yra pasirašiusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Dėl šios priežasties verslas Lietuvoje tampa globalus ir daug lengviau prieinamas užsienio šalių investuotojams.

Vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, investavimas į verslą Lietuvoje yra teisėtos imigracijos į Lietuvą užsieniečiui pagrindas. Suteikdama galimybę užsieniečiams atvykti į Lietuvą ir čia gyventi teisėtos veiklos, t. y. investavimo į verslą, pagrindu, valstybė siekia pritraukti kapitalo, efektyvesnių darbo metodų ir naujų idėjų. Užsieniečiai turi teisę Lietuvoje prisijungti prie jau įsteigto juridinio asmens valdymo (tapti įmonės dalininku) arba patys įsteigti naują juridinį asmenį. Įsteigti įmonę bei kurti verslą Lietuvoje yra sukurtos nesudėtingos sąlygos, kadangi verslą galima atidaryti vos per kelias dienas, o naudojantis elektroniniu parašu, įmonę užregistruoti Lietuvoje taip pat galima ypač nesudėtingai ir sutaupant nemažai laiko bei pinigų.

Kalbant apie investavimo galimybes Lietuvoje, pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvoje veikia net septynios laisvosios ekonominės zonos. Tai teritorijos, kuriose teisės aktų yra nustatytos ypatingai palankios ūkio subjektų funkcionavimui ekonominės ir teisinės galimybės. Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje registruotoms įmonėms bei jų darbuotojams yra taikomos įvairios mokesčių lengvatos, teikiama konsultacinė pagalba ir pan. Be laisvųjų ekonominių zonų Lietuvoje taip pat veikia ir mokslo ir technologijų slėniai, kuriuose taip pat siekiama sutelkti verslo potencialą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalimi užsienio subjektai Lietuvoje žemę įsigyti gali pagal Konstitucinį įstatymą dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje. Tačiau pažymėtina, kad remiantis šiuo įstatymų žemę Lietuvoje gali įsigyti tik tie užsienio subjektai, kurie atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Subjektai, atitinkantys šiuos kriterijus, yra: užsienio juridiniai asmenys, įsteigti Europos Sąjungos valstybėse narėse, valstybėse, sudariusios Asociacijos sutartį, NATO valstybėse narėse bei valstybėse, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės. Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiais laikomi ir visų anksčiau išvardintų valstybių piliečiai ir jų nuolatiniai gyventojai bei Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, net jei jie ir neturi Lietuvos Respublikos pilietybės.

Asmenims, norintiems Lietuvoje įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato specialius reikalavimus, kuriuos asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis) privalo atitikti, kadangi tik tokiu atveju jam suteikiama galimybė Lietuvoje įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Fiziniams asmenims nustatyti reikalavimai pirmiausia yra susieti su turimais profesiniais įgūdžiais ir kompetencija, valdant ir naudojant žemės ūkio paskirties žemę. Tuo tarpu juridiniams asmenims privaloma tam tikrą nustatytą laikotarpį būti vykdžius žemės ūkio veiklą, taip pat privalomas pasėlių deklaravimas bei įsakmiai nustatyta, kokios privalo būti minimalios pajamos, kurias juridinis asmuo gavo iš žemės ūkio veiklos. Taip pat Lietuvos teisės aktai imperatyviai nustato maksimalų žemės plotą, kuris gali priklausyti asmeniui ar susijusiems asmenims, t. y. 500 hektarų. Be to, asmuo, norėdamas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, privalo užpildyti deklaraciją, kurioje patvirtinama, kad bendras jam nuosavybės teise priklausančios žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys 500 hektarų. Žemės ūkio paskirties žemę norintis parduoti asmuo apie savo ketinimus privalo informuoti pasirinktą notarą arba Nacionalinę žemės ūkio tarnybą pagal žemės sklypo buvimo vietą. Taigi, darytina išvada, kad šiuo metu Lietuvoje įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vis dar yra sudėtinga ir procesas užtrunka ganėtinai ilgą laiko tarpą.

Žemės paveldėjimo atveju, t. y. tada, kai miršta Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nuosavybės teise turėjo žemės sklypą, ir nuosavybės teisių į žemės sklypą perėmėjas yra užsienietis, kuris neatitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, jis turi teisę tik į pinigų sumą, kuri gaunama pardavus paveldimą žemės sklypą. Tuo atveju, kai įpėdinis yra užsienietis, atitinkantis europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, jis įgyja nuosavybės teisę į patį žemės sklypą, t. y. gali laisvai juo naudotis, disponuoti ir jį valdyti, kadangi jiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikiama teisė įsigyti nuosavybės teise žemės Lietuvoje. Pažymėtina, kad tokios pačios taisyklės yra taikomos ir žemės sklypo užsieniečiui dovanojimo atveju. Kai žemės sklypo dovanojimo sutartis yra sudaroma su užsieniečiu, kuris neatitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, tokia sutartis pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymų normos (šiems asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nėra įtvirtinta teisė įsigyti Lietuvoje žemės). Tuo tarpu užsieniečiai, kurie atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, net ir dovanojimo sutarties pagrindu gali nevaržomai nuosavybės teise įgyti žemės Lietuvoje.

Lietuvos Respublika įgyvendina verslui palankią mokesčių politiką, o visa Lietuvos Respublikos mokesčių sistema yra parengta, vadovaujantis ir laikantis Europos Sąjungos teisės aktų. Bėgant laikui, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos mokesčių sistema keitėsi, t. y. mokesčių sistema buvo pertvarkoma taip, jog valstybė pritrauktų kuo daugiau užsienio investicijų ir jas remtų, taip pat stengiamasi plėsti darbo rinką.

Pagrindinis teisės aktas, kuriame yra išdėstyti bei reglamentuojami mokesčių principai Lietuvos Respublikoje, yra Mokesčių administravimo įstatymas, kuris ne tik nustato mokesčių administratoriaus bei mokesčių mokėtojų teises ir pareigas, bet taip pat reglamentuoja mokesčių apskaičiavimo tvarką.

Galima išskirti septynias pagrindinių mokesčių Lietuvos Respublikoje rūšis: pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, pridėtinės vertės mokestis, žemės mokestis, paveldimo turto mokestis, akcizai ir valstybės socialinio draudimo įmokos. Be šių mokesčių Lietuvos Respublikoje taip pat renkamas konsulinis mokestis, žyminis mokestis, valstybės rinkliava, loterijų ir azartinių lošimų mokestis, privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir kt.

Gyventojų pajamų mokestį moka kiekvienas pajamų gavęs ir (ar) pajamų uždirbęs Lietuvos Respublikos gyventojas. Lietuvos Respublikos gyventoju yra laikomas kiekvienas fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, taip pat asmuo, kurio ekonominių, socialinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje bei fiziniai asmenys, kurie per metus Lietuvos Respublikoje ištisai arba su pertraukomis išbūva ne mažiau nei 183 dienas. Pajamų mokestis yra skaičiuojamas nuo gyventojo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje arba užsienyje. Gyventojų pajamų mokesčio dydis sudaro 15 % ir yra mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Pelno mokesčių Lietuvos Respublikoje yra apmokestinamas tiek Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, tiek užsienio juridiniai asmenys, kurių pelno šaltinis yra Lietuvos Respublikoje. Pelno mokesčio tarifas sudaro 15 %. Subjektai, kurie Lietuvos Respublikoje yra atleidžiami nuo pelno mokesčio mokėjimo, yra biudžetinės įstaigos, valstybė ir savivaldybės, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos bei tarnybos, taip pat Lietuvos Bankas bei Europos ekonominių interesų grupės.

Pridėtinės vertės mokestis – tai mokestis, kuris yra mokamas už prekių ir paslaugų teikimą ir kurį moka apmokestinamieji asmenys, įtraukti į Pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registrą. Registracija į minėtą registrą yra privaloma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau gali būti ir savanoriška. Apmokestinamieji asmenys gali būti tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Lietuvos Respublikos apmokestinamajam asmeniui privaloma Lietuvos Respublikoje registruotis pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju tuo atveju, kai už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas per paskutiniuosius metus jo gautas atlygis yra daugiau nei 45 000 eurų arba Lietuvos Respublikoje iš kitų Europos Sąjungos valstybių įsigyja prekių, kurių bendra vertė yra daugiau nei 14 000 eurų per metus. Užsienio apmokestinamajam asmeniui privaloma Lietuvos Respublikoje registruotis pridėtinės vertės mokesčio mokėtų tada, kai nuo pat ekonominės veiklos pradžios Lietuvos Respublikoje parduoda prekes arba teikia paslaugas, taip pat tada, kai iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos ar trečiąsias šalis tiekia prekes, arba Lietuvos Respublikoje vykdo nuotolinę prekybą ir tiekiamų prekių vertė per metus yra didesnė nei 35 000 eurų bei tada, kai asmuo iš kitų Europos Sąjungos valstybių įsigyja prekes Lietuvos Respublikoje ir jų bendra vertė per metus viršija 14 000 eurų.

Pažymėtina, kad mokesčių sistemos klausimus reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai numato tam tikrų išimčių bei papildomų sąlygų ar lengvatų, todėl kiekvienu atveju svarbu tai įvertinti ir atkreipti į tai ypatingą dėmesį.

Kiekvienam verslui, turinčiam savo prekės ženklą, svarbu užtikrinti jo teisinę apsaugą, kad ženklas neprarastų savo žinomumo ir reputacijos tarp savo klientų ir niekas jo negalėtų nukopijuoti. Įregistruoto prekės ženklo savininkas įgyja teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti bet kokį žymenį, tapatų ar panašų į jo įregistruotą. Ženklo savininkas dėl prekės ženklo kopijavimo pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.

Kad ženklas būtų saugomas tam tikroje valstybėje, kurioje vykdoma veikla, jis turi būti įregistruotas atitinkamai tos valstybės intelektinės nuosavybės tarnyboje. Pavyzdžiui, Lietuvoje prašymus įregistruoti prekės ženklą nacionaliniu lygiu nagrinėja Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras. Tokiu atveju, prekės ženklas įgyja apsaugą tik Lietuvos teritorijoje. Paraiškos mokestis – 180 Eur už vieną prekių ar paslaugų klasę, už kiekvieną papildomą klasę taikomas papildomas mokestis. Valstybinis patentų biuras, gavęs paraišką, atlieka prekių ženklo ekspertizę ir pagal jos rezultatus išduoda prekių ženklo registracijos liudijimą

Priklausomai nuo verslo poreikių, prekės ženklą galima taip pat užregistruoti ES lygiu.

Jei prekės ženklo apsauga reikalinga visose Europos Sąjungos valstybėse – paraiška turi būti pateikiama per europinę registracijos sistemą EUIPO. Paraiškas nagrinėja ES bendrijos intelektinės nuosavybės tarnyba, kuri įsikūrusi Alikantėje.
Paraiškos priimamos tik internetu, atsiųstos registruotu paštu arba per kurjerį. Šios paraiškos mokestis – 850 Eur, už kiekvieną papildomą prekių ar paslaugų klasę reikės mokėti papildomai. Sprendimas priimamas per 4 mėnesius.

Abejais atvejais, registruojant prekės ženklą, visų pirma yra svarbu atlikti jo vertinimą – įsitikinti, kad neegzistuoja panašus prekės ženklas.

Teikiant prašymą įregistruoti prekės ženklą, paraiškoje reikia nurodyti:
– ar tai vaizdinis, žodinis, vaizdinis su žodiniais elementais ar erdvinis prekės ženklas;
– kokia kalba naudojama;
– prisegti prekės ženklo paveiksliuką jpg formatu;
– nurodyti, kokios klasės prekėms ir paslaugoms bus naudojama;
– nurodyti kontaktinę informaciją apie prekės ženklo savininką – fizinį arba juridinį asmenį.

Prekės ženklas nebus įregistruotas, jeigu bus rasta panašumų su jau įregistruotais prekės ženklais. Todėl, prieš teikiat paraišką reikia skirti laiko ir išanalizuoti jau įregistruotus panašius ar tapačius prekės ženklus bei įvertinti galimą riziką. Jeigu prekės ženklo paraiška yra atmetama, sumokėtas mokestis negražinimas. Jei patvirtinama – prekės ženklas tampa apsaugotas ir galima imtis sekančių veiksmų.

Užregistravus prekės ženklą, jo apsauga galioja 10 metų nuo jos suteikimo dienos. Pasibaigus prekės ženklo apsaugos galiojimui, galima kreiptis dėl jo pratęsimo.

Lietuvoje finansų įstaigų, kurios verčiasi licencinių finansinių paslaugų teikimu, veiklą prižiūri Lietuvos bankas.

Įregistruotos finansų įstaigos arba įmonės, norinčios teikti finansines paslaugas, kurios pagal Lietuvos įstatymus yra licenzijuojamos, turi gauti licenciją (leidimą).

Licencijos (leidimai) teikti finansines paslaugas išduodami Lietuvos įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą bei finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka.

Licencijos yra privalomos – kredito įstaigoms, elektroninių pinigų įstaigoms bei mokėjimų įstaigoms.

Kokia licencija yra reikalinga, lemia siūlomų paslaugų specifika, teritorija, numatomos veiklos kryptys, planuojamų investicijų dydis. Pavyzdžiui, Mokėjimo įstaigos licenzijos neužtenka, jeigu bus reikalinga užlaikyti klientų lėšas ilgesnį laiką nei tai būtina mokėjimo operacijai atlikti. Tokiu atveju jau būtų reikalinga Banko licenzija. 

Elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigų licencija gali būti dviejų rūšių – ribota bei neribota. Pradžioje galima kreiptis dėl ribotos mokėjimų įstaigos licencijos. Įsitvirtinus verslui, licenciją galima pakeisti į neribotą.

Nuo licencijos rūšies priklauso ir kaina. Neribotos veiklos Elektroniniu pinigų institucijos licenzijos mokestis už išdavimą 1463 Eur, ribotos veiklos – 1235 Eur. Neribotos veiklos Mokėjimų institucijos licencija – 898 Eur, ribotos veiklos – 682 Eur, o  Mokėjimo institucijos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, – 693 Eur.

Licencijavimo procesas

Licencijavimo procesas visais atvejais išlieka toks pats. Visų pirma, pateikus prašymą Lietuvos banko Priežiūros tarnybai išduoti tam tikrą licenciją, per 5 darbo dienas įvertinama, ar pateikti visi dokumentai, ir tik tada priimamas prašymas.

Prašymai licencijai gauti turi būti išnagrinėti per 3 mėn. nuo visų dokumentų pateikimo. Pateikus dokumentus su trūkumais, terminas atnaujinamas nuo papildomų dokumentų gavimo dienos.

Ribotos veiklos licencijos atveju terminas – 2 mėn, kuris pratęsiamas nuo papildomų dokumentų ar informacijos pateikimo.

Įvertinus visus pateiktus dokumentus, apibendrintą informacija pateikiama nagrineti Lietuvos banko valdybai, kuri galiausiai priima sprendimą dėl licencijos išdavimo arba atsisakymo ją išduoti.

Mokėjimų institucijoms taikomi reikalavimai

Mokėjimų institucijos pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 20 000 Eur, jeigu Mokėjimų institucija ketina teikti tik pinigų perlaidų paslaugas. Jeigu Mokėjimų institucija ketina teikti tik mokėjimo inicijavimo paslaugą – ne mažesnis kaip 50 000 Eur. Jeigu Mokėjimų institucija ketina apimti daugiau paslaugų nustatytų Mokėjimo institucijų įstatyme kapitalas turėtų siekti ne mažiau kaip 125 000 Eur.

Ribotos veiklos licencijai minimalaus pradinio kapitalo reikalavimas nėra taikomas. Tačiau, turint šią licenciją, veikti galima tik Lietuvoje ir teikiant ribotą sąrašą finansinių paslaugų.

Elektroninių pinigų įstaigoms taikomi reikalavimai

Siekiant gauti Elektroninių pinigų įstaigos licenciją, minimalus kapitalas turėtų siekti 350 000 Eur. Tačiau ši licencija suteikia teisę paslaugas teikti ir kitose ES valstybėse narėse.

Ribotos veiklos Elektroninių pinigų įstaigai kaip ir Mokėjimų institucijai nėra taikomas minimalaus pradinio kapitalo reikalavimas, tačiau, turint šią licenciją, veikti galima tik Lietuvoje.

Tam tikri reikalavimai taip pat taikomi bendrovės vadovams – vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas;

Akcininkai turi gebėti užtikrinti patikimą Elektroninių pinigų įstaigos valdymą, turi būti nepriekaištingos reputacijos ir finansiškai patikimi.

Užsienio finansų įstaigos Lietuvoje

Užsienio valstybėje įsteigta finansų įstaiga gali teikti paslaugas Lietuvoje tik gavusi leidimą arba licenciją Lietuvoje. Prieš išduodant leidimą ar licenciją, nustatytais atvejais turi būti iš anksto konsultuojamasi su užsienio finansų įstaigos priežiūrą atliekančia užsienio institucija.

Jeigu finansų įstaiga yra įsteigta ES valstybėje, tokia įstaiga turi teisę įsteigti filialą Lietuvoje ir teikti finansines paslaugas jos teritorijoje. Tokiu atveju, užsienio priežiūros institucija Lietuvos finansų įstaigų priežiūros institucijai turi perduoti tos įstaigos veiklos planą, norodyti veiklos rūšis, struktūrą bei kitą informaciją.

ES valstybėje licencijuota finansų įstaiga nustatytais atvejais gali pradėti teikti finansines paslaugas Lietuvoje ir nesteigdama filialo, praėjus 1 mėnesiui nuo tos dienos, kai užsienio priežiūros institucija perdavė tokios įmonės veiklos planą Lietuvos finansų įstaigų priežiūros institucijai.

Pradėjusios verstis finansinių paslaugų teikimų, įstaigos ir įmonės privalo gauti leidimą iš priežiūros institucijos kiekvieną kartą norint įregistruoti steigimo dokumentų pakeitimus, steigti filialus, atstovybes arba kitus struktūrinius juridinio asmens padalinius kitoje vietoje, negu yra finansų įstaigos buveinė, nebesiversti visų arba dalies finansinių paslaugų teikimu bei kitais, įstatymų nustatytais atvejais.

Pažymėtina, kad išduota licencija gali būti atšaukiama priežiūros institucijos, jeigu finansų įstaiga nepasinaudojo licencija per 12 mėnesių nuo licencijos teikti finansines paslaugas išdavimo dienos arba nebesiverčia licencine veikla daugiau kaip 6 mėnesius bei kitais Lietuvos įstatymų nustatytais atvejais.

Švietimo sistema Lietuvoje yra labai gerai išvystyta, šalyje mokoma pagal dvylika metų trunkančią bendrojo lavinimo programą. Bendrojo lavinimo programą sudaro pradinis, pagrindinis bei vidurinis ugdymas.

Taipogi Lietuvoje yra ir ikimokyklinis ugdymas. Tai ugdymas vaikams nuo gimimo iki 6 metų. Jis nėra privalomas ir teikiamas tik tėvams pageidaujant. Šį ugdymą teikia valstybinės ir nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos.

Moksleiviai, nepageidaujantys rinktis aukštojo mokslo studijų, turi galimybę mokytis pagal profesinio mokymo programas. Profesinis mokymas yra skirtas kvalifikacijai įgyti ar tobulinti. Pagal šias programas moko profesinio mokymo įstaigos.

Kartu su kvalifikacija profesinio mokymo įstaigose galima įgyti ir pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą. Programų trukmė gali būti 2 – 3 metai – priklausomai nuo to, ar programa skirta įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą arba jei ji pritaikyta specialiųjų poreikių asmenims. Mokymosi trukmė, turintiems vidurinį išsilavinimą, 1–2 metai.

Baigę mokslus profesinio mokymo įstaigoje bei išlaikę egzaminus mokiniai įgyja profesinę kvalifikaciją. Įgijusieji vidurinį išsilavinimą gali toliau studijuoti kolegijose ir universitetuose.

Aukštojo mokslo programa yra trijų pakopų – bakalauro, magistro ir doktorantūros studijos. Studijų programos sudarytos taip, kad mokiniai ir studentai galėtų laisvai pasirinkti mokslų kryptį.

Aukštojo mokslo programa skirstoma į vientisąsias studijas, kurias sudaro bakalauro ir magistrantūros studijos, bei doktorantūros studijos.

Aukštojo mokslo studijų programos Lietuvoje yra dviejų rūšių – universitetinės ir koleginės.

Koleginės aukštojo mokslo studijos yra skirtos įgyti žinias, reikalingas profesinei veiklai. Ne mažiau kaip trečdalį šių studijų programos sudaro praktinis mokymas. Baigus studijas suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis. Turintys praktinės patirties (darbo patirties) ir baigę papildomąsias studijas, gali toliau studijuoti universitetų magistrantūroje. Kolegines studijas vykdo valstybinės ir nevalstybinės kolegijos.

Universitetinės studijos yra skirtos įgyti universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą bei aukščiausio lygio profesines žinias. Universitetinės bakalauro studijos trunka ketverius metus, ištęstinės universitetinės bakalauro studijos dažniausiai trunka penkerius metus. Baigus studijas įgyjamas bakalauro laipsnis. Turint bakalauro laipsnį, galima tęsti studijas magistrantūroje. Šios studijos trunka 1,5–2 metus. Baigus magistrantūros studijas, galima studijuoti doktorantūroje (studijų trukmė – ketveri metai). Šios studijos yra pagrindas tolimesnei akademinei veiklai. Universitetines studijas vykdo universitetai, akademijos, seminarijos.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 24 kolegijos (11 iš jų – nevalstybinės) ir 22 universitetai (8 iš jų – nevalstybiniai).

Kitose šalyse įgytą vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje vertina Studijų kokybės vertinimo centras, o užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio vertinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.

Lietuvos aukštojo mokslo sistema labai palanki užsienio studentams. Šalyje veikia daugiau nei dvidešimt kolegijų ir universitetų, kuriuose yra beveik du šimtai studijų programų anglų kalba ir virš penkiasdešimties studijų programų rusų kalba.

Lietuvos aukštojo mokslo studijų įstaigose studijų programos apimtis vertinama pagal Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (angl. European Credit Transfer System, ECTS). Vienų metų studijos, trunkančios 9 mėnesius, prilyginamos 60 ECTS kreditų.

Užsienietis, norintis studijuoti Lietuvoje, pirmiausia turi įstoti į Lietuvos aukštojo mokslo įstaigą, t. y. būti priimtas studijuoti pagal tam tikrą studijų programą, bei susitvarkyti visus su studijomis ir gyvenimu šalyje susijusius dokumentus.

Studentas, priimtas studijuoti į Lietuvos aukštojo mokslo instituciją, gali gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu.

Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje tai dokumentas, kuris suteikia užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvoje jame nurodytą laikotarpį. Jį turėdamas užsienietis gali pasirinkti gyvenamąją vietą, ją keisti, išvykti iš šalies ir į ją grįžti. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimą privaloma informuoti migracijos tarnybą. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduodamas užsieniečiui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis.

Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje paprastai išduodamas vienerių metų terminui, tačiau šis laikotarpis gali būti ir trumpesnis.

Norint gauti šį leidimą reikia pateikti šiuos dokumentus:

1. Nustatytos formos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje;

2. Galiojantį kelionės dokumentą;

3. Galiojančią vizą, jei prašymas teikiamas jau būnant Lietuvoje;

4. Nuotrauką, atitinkančią amžių (40 x 60 mm) – 1 vnt.;

5. Dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo pagrindą:

dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis priimtas studijuoti į aukštojo mokslo įstaigą;
šios įstaigos tarpininkavimo raštą;
6. jei užsienietis yra nepilnametis, taip pat pateikiamas tėvų arba vieno iš jų, globėjo (rūpintojo) arba kito teisėto atstovo sutikimas dėl numatomo gyvenimo ir studijų Lietuvoje;

7. Dokumentą, patvirtinantį, kad turite pakankamai lėšų ir (ar) gaunate reguliarias pajamas pragyventi Lietuvoje;

8. Dokumentą dėl gyvenamosios vietos Lietuvoje;

9. Sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą.

Šiuo metu prašymas išduoti pirmąjį leidimą laikinai gyventi patvirtinamas per 2-4 mėnesių terminą. Jei iki jūsų studijų pradžios laiko yra likę mažiau, rinkitės nacionalinę D vizą ir prašymus dėl šių dokumentų išdavimo teikite jau būdami Lietuvoje.

Po metų leidimas gyventi Lietuvoje pratęsiamas, jei studentas tęsia studijas Lietuvos aukštojo mokslo įstaigoje.

Keičiant leidimą laikinai gyventi, privaloma pateikti aukštojo mokslo institucijos tarpininkavimo raštą, kuriame nurodoma, kad užsienietis nėra išbrauktas iš studentų sąrašų. Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pratęsimo turi būti kreipiamasi likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius iki turimo leidimo galiojimo laiko pabaigos.

Imigracinė programa ES piliečio šeimos narys – imigracija į Lietuvą asmens, turinčio Europos Sąjungai priklausančios valstybės pilietybę, šeimos nario (vyro, žmonos, tėvo, motinos, dukros, sūnaus).

Imigracinės programos ES piliečio šeimos narys sąlygos:

Esate Europos Sąjungos piliečio šeimos narys (vyras, žmona, tėvas, motina, dukra, sūnus).
Atitinkate kitas teisės aktų numatytas sąlygas, suteikiančias teisę gyventi Lietuvoje.

Imigracinė programa ES piliečio šeimos narys apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Dokumentų dėl Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kortelės išdavimo parengimas – iki 5-10 darbo dienų.

Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kortelės išdavimas – iki 1 mėnesio.

Imigracinė programa ŠEIMOS SUSIJUNGIMAS – imigracija į Lietuvą Lietuvos piliečio ar užsieniečio, turincio leidimą gyventi Lietuvoje, šeimos narių (žmona, vyras, vaikas, tėvas, motina).

Imigracinės programos ŠEIMOS SUSIJUNGIMAS sąlygos:

Jūs esate Lietuvos piliečio arba uzžsieniečio, turincio leidimą gyventi Lietuvoje, žmona, vyras, vaikas, tėvas ar motina;
Jūsų žmona, vyras, vaikas, dukra ar sūnus, tėvas ar motina yra Lietuvos pilietis ir gyvena Lietuvoje arba Jūs atvykstate su juo kartu gyventi į Lietuvą; arba
Jūsų žmona, vyras, vaikas, dukra ar sūnus, tėvas ar motina turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir yra patenkintos kitos teisės aktuose numatytos sąlygos; arba
Jūsų žmona, vyras, vaikas, dukra ar sūnus, tėvas ar motina turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir yra patenkintos kitos teisės aktuose numatytos sąlygos.

Imigracinė programa ŠEIMOS SUSIJUNGIMAS apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Dokumentų leidimui gyventi parengimas – apie 10 darbo dienų.

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 2-4 mėnesių.

Asmenų, kurie laikomi ES valstybės narės piliečio šeimos nariais, sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties. ES valstybės narės piliečio šeimos nariu laikomas sutuoktinis ar asmuo, su kuriuo ES valstybės narės pilietis yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį. ES valstybės narės piliečio šeimos nariais taip pat laikomi šio asmens tiesioginiai palikuonys, kuriems yra reikalingas išlaikymas ir kuriems nėra suėję daugiau nei 21 metai (įskaitant ir sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis). ES valstybės narės piliečio šeimos nariais taip pat laikomi šio asmens, jo sutuoktinio ar asmens, su kuriuo jis yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį, tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kuriems yra reikalingas išlaikymas.

Asmuo, pateikęs dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra ES valstybės narės piliečio giminaitis, turi teisę gauti Šengeno vizą ir jos pagrindu atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje ne ilgesniam nei 3 mėnesių terminui per pusę metų, buvimo Lietuvos Respublikoje termino pradžią skaičiuojant nuo pirmosios į valstybę atvykimo dienos. Jeigu ES valstybės narės piliečio šeimos narys turi ketinimą atvykti kartu su ES piliečiu (arba atvykti pas jį) ir gyventi Lietuvos Respublikoje ilgiau nei 3 mėnesius per pusę metų, jis privalo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kortelę.

Leidimo laikinai gyventi kortelė ES valstybės narės piliečio šeimos nariui yra išduodama ir keičiama 5 metų terminui, arba laikotarpiui, per kurį ES valstybės narės pilietis ketina gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tas laikotarpis nėra ilgesnis nei 5 metai. Pagrindiniai dokumentai, kuriuos ES valstybės narės piliečio šeimos turi pateikti, norėdamas gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje kortelę, yra galiojantis kelionės dokumentas ir dokumentai, patvirtinantys kortelės išdavimo ar keitimo pagrindą. Visi reikiami dokumentai yra pateikiami migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje ES piliečio šeimos narys, siekiantis gauti minėtą leidimą, ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

ES valstybės narės piliečio šeimos nariai esant tam tikroms aplinkybėms įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Aplinkybės, kurioms egzistuojant ES piliečio šeimos nariai gali gauti leidimą teisėtai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje: ES piliečio šeimos narys teisėtai 5 metus pragyvena Lietuvos Respublikoje kartu ES piliečiu; kai užsienietis yra šeimos narys ES valstybės narės piliečio, kuris turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo. Prašymas išduoti ES piliečio šeimos nario teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančią pažymą bei visi kiti procedūrai atlikti reikalingi dokumentai pateikiami teritorinės policijos įstaigos migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje atvykstantis į Lietuvos Respubliką ES valstybės narės piliečio šeimos narys ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

Prašymai išduoti ar pakeisti pažymą, patvirtinančią ES valstybės narės piliečio šeimos nario teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, arba išduoti ar pakeisti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kortelę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą tvarka išnagrinėjami ir dokumentas išduodamas per vieną mėnesį nuo dokumentų pateikimo migracijos tarnybai dienos.

Užsienio valstybės piliečio, gyvenančio ar ketinančio gyventi Lietuvoje tėvas ar motina gali gauti leidimą gyventi Lietuvoje, patenkinus teisės aktuose numatytus reikalavimus. Užsieniečio tėvas ar motina gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, jei jų vaikas turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Užsieniečio tėvas ar motina gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir tuo atveju, jei jų vaikas turi leidimą laikinai gyventi Lietuvioje, kuris galioja ne mažiau kaip 1 metus, ir jų vaikas, dukra ar sūnus, užsienio valstybės pilietis, yra pragyvenęs Lietuvoje pastaruosius 2 metus ir turi realias perspektyvas įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Aukščiau nurodyti reikalavimai netaikomi, jei užsienietis, kurio tėvas ar motina siekia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atvyksta į Lietuvą kartu su savo tėvu ar motina ir kreipiasi dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo ar turi jam išduotą leidimą gyventi Lietuvoje vienu iš šių pagrindų:

1. Užsienietis ketina dirbti Lietuvoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą; 
2. Užsienietis ketina dirbti Lietuvoje dėstytoju, atlikti mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas;
3. Užsienietis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą ir turi leidimą gyventi;
4. Užsienietis atvyko stažuotis;
5. Užsienietis dalyvauja svarbiuose valstybinėse projektuose ir yra investavęs Lietuvoje turtą;
6. Užsienietis vykdo verslą Lietuvoje ir yra patenkinti teisės aktuose numatyti reikalavimai: įmonės nuosavas kapitalas yra ne mažesnis kaip 28 000 eurų, jį vykdo veiklą ne mažiau kaip 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, joje dirba 5 Lietuvos piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, užsieniečio investuotos lėšos sudaro ne mažiau kaip 260 000 eurų;
7. Užsienietis atvyksta dirbti į užsienio valstybės įmonės filialą, atstovybę ar įmonę, kaip vadovas ar specialistas ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir yra patenkinami šie teisės aktuose numatyti reikalavimai: užsienietis iki atvykimo į Lietuvą dirbo užsienio įmonėje ne mažiau kaip pastaruosius 1 metus, jo specialių dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos reikia užsienio įmonės atstovybės, filialo ar įmonės veiklai. Užsieniečiui Lietuvoje bus mokamas darbo užmokestis ne mažesnis kaip 2 vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai;
8. Užsieniečiui suteiktas prieglobstis Lietuvoje.

Visais atvejais, tiek kai užsienietis turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, tiek kai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jo tėvai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gali gauti tik, kai yra ne mažiau kaip 1 metus išlaikomi vaiko ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama.

Dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo užsieniečio tėvai gali pateikti Lietuvos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos tarnyboje Lietuvoje.

Dokumentai, kuriuos turėtų pateikti užsieniečio tėvas arba motina yra:

1. Prašymas;
2. Pasas;
3. Viza;
4. Dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pagrindą;
5. Dokumentai, patvirtinantys turimas pakankamo dydžio lėšas pragyvenimui;
6. Dokumentai dėl gyvenamosios vietos;
7. Teistumo pažyma;
8. Išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašas;
9. Sveikatos draudimas;
10. Nuotrauka 40×60 mm.

Dokumentai, surašyti ne lietuvių kalba, turėtų būti išversti į lietuvių kalbą. Dokumentų kopijos turėtų būti legalizuotos arba patvirtintos Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečio tėvui ar motinai išdavimo priėmimo terminas: iki 2-4 mėnesių. Skubos tvarka – iki 2 mėnesių, bendra tvarka – iki 4 mėnesių.

Priėmus teigiamą sprendimą išduoti užsieniečio tėvui ar motinai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, reikėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje įforminimo (kortelės išdavimo). Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje įforminimo terminas: iki 5-10 darbo dienų. Skubos tvarka – iki 5 darbo dienų, bendra tvarka – iki 10 darbo dienų.

Leidimas nuolat gyventi užsieniečio tėvui ar motinai gali būti išduotas po 5 metų nuolatinio gyvenimo Lietuvoje. Po 10 metų nuolatinio gyvenimo Lietuvoje užsieniečio tėvas ar motina gali kreiptis dėl Lietuvos pilietybės įgijimo.

Jei Lietuvoje gyvena ar ketina gyventi užsienio valstybės piliečio tėvas ar mama užsienio valstybės pilietis, kuris turi leidimą gyventi Lietuvoje, užsieniečio vaikas gali gauti leidimą gyventi Lietuvoje, jei yra patenkinamos teisės aktuose nustatytos sąlygos. Nepilnametis užsieniečio, gyvenančio Lietuvoje, vaikas gali gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jei jo mama ar tėtis turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje arba turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį ne mažiau kaip 1 metus, be to užsieniečio tėvas ar mama yra pragyvenę Lietuvoje ne mažiau kaip pastaruosius 2 metus ir turi pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvoje.

Šie reikalavimai netaikomi, jei užsieniečio vaiko tėvas ar mama, užsienio valstybės pilietis turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje arba atvyko kartu su vaiku ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo vienu iš žemiau nurodytų pagrindų:

1. Užsienietis ketina dirbti Lietuvoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
2. Užsienietis ketina dirbti Lietuvoje dėstytoju, atlikti mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas;
3. Užsienietis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą ir turi leidimą gyventi;
Užsienietis atvyko stažuotis;
4. Užsienietis dalyvauja svarbiuose valstybinėse projektuose ir yra investavęs Lietuvoje turtą;
5. Užsienietis vykdo verslą Lietuvoje ir yra patenkinti teisės aktuose numatyti reikalavimai: įmonės nuosavas kapitalas yra ne mažesnis kaip 28 000 eurų, jį vykdo veiklą ne mažiau kaip 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, joje dirba 5 Lietuvos piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, užsieniečio investuotos lėšos sudaro ne mažiau kaip 260 000 eurų;
6. Užsienietis atvyksta dirbti į užsienio valstybės įmonės filialą, atstovybę ar įmonę, kaip vadovas ar specialistas ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir yra patenkinami šie teisės aktuose numatyti reikalavimai: užsienietis iki atvykimo į Lietuvą dirbo užsienio įmonėje ne mažiau kaip pastaruosius 1 metus, jo specialių dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos reikia užsienio įmonės atstovybės, filialo ar įmonės veiklai. Užsieniečiui Lietuvoje bus mokamas darbo užmokestis ne mažesnis kaip 2 vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai;
7. Užsieniečiui suteiktas prieglobstis Lietuvoje.

Pilnametis užsieniečio, gyvenančio Lietuvoje, vaikas gali gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jei jo mama ar tėvas turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir yra nedarbingi dėl senatvės pensijos amžiaus ar neįgalumo.

Užsieniečio vaikas dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo gali pateikti Migracijos tarnyboje Lietuvoje arba Lietuvos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje.

Dokumentai dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, kuriuos turėtų pateikti užsieniečio vaikas, yra:

1. Prašymas;
2. Pasas;
3. Viza;
4. Dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą;
5. Dokumentai, patvirtinantys turimas pakankamo dydžio lėšas pragyvenimui;
6. Dokumentai dėl gyvenamosios vietos;
7. Teistumo pažyma (jei prašymą teikia vyresnis nei 14 metų asmuo);
8. Išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašas;
9. Sveikatos draudimas;
10. Nuotrauka 40×60 mm.

Dokumentai, kurie surašyti ne lietuvių kalba, turėtų būti išversti į lietuvių kalbą. Jei pateikiami ne dokumentų originalai, o jų kopijos, jos turėtų būti legalizuotos arba patvirtintos Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Migracijos departamente sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečio vaikui išdavimo priėmimo terminas: iki 2-4 mėnesių. Skubos tvarka – iki 2 mėnesių, bendra tvarka – iki 4 mėnesių.

Priėmus teigiamą sprendimą išduoti užsieniečio vaikui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, reikėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje įforminimo (kortelės išdavimo). Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje įforminimo terminas: iki 5-10 darbo dienų. Skubos tvarka – iki 5 darbo dienų, bendra tvarka – iki 10 darbo dienų.

Užsienečio vaikas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo galės kreiptis po 5 metų nuolatinio gyvenimo Lietuvoje, dėl Lietuvos pilietybės įgijimo – po 10 metų nuolatinio gyvenimo Lietuvoje.

Užsieniečio, turinčio leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nepilnametis vaikas (iki 18 metų) turi teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, patenkinus teisės aktuose numatytus reikalavimus.

Užsienio valstybės piliečio, gyvenančio Lietuvoje ar ketinančio gyventi, žmona ar vyras turi teisę gauti leidimą gyventi Lietuvoje, jei yra patenkinamos teisės aktuose numatytos sąlygos.

Užsieniečio, gyvenančio Lietuvoje, žmona ar vyras gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jei užsienietis turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje arba turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį ne mažiau kaip 1 metus, pragyveno Lietuvoje ne mažiau, kaip pastaruosius 2 metus ir turi pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvoje.

Aukščiau nurodyti reikalavimai netaikomi, jei užsieniečio žmona ar vyras atvyksta gyventi į Lietuvą kartu su užsieniečiu arba pas jį, o sutuoktinis užsienietis prašo išduoti leidimą gyventi Lietuvoje arba turi išduotą leidimą gyventi Lietuvoje šiais pagrindais:

1. Užsienietis ketina dirbti Lietuvoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;.
2. Užsienietis ketina dirbti Lietuvoje dėstytoju, atlikti mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas;
3. Užsienietis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą ir turi leidimą gyventi;
4. Užsienietis atvyko stažuotis;
5. Užsienietis dalyvauja svarbiuose valstybinėse projektuose ir yra investavęs Lietuvoje turtą;
6. Užsienietis vykdo verslą Lietuvoje ir yra patenkinti teisės aktuose numatyti reikalavimai: įmonės nuosavas kapitalas yra ne mažesnis kaip 28 000 eurų, jį vykdo veiklą ne mažiau kaip 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, joje dirba 5 Lietuvos piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, užsieniečio investuotos lėšos sudaro ne mažiau kaip 260 000 eurų;
7. Užsienietis atvyksta dirbti į užsienio valstybės įmonės filialą, atstovybę ar įmonę, kaip vadovas ar specialistas ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir yra patenkinami šie teisės aktuose numatyti reikalavimai: užsienietis iki atvykimo į Lietuvą dirbo užsienio įmonėje ne mažiau kaip pastaruosius 1 metus, jo specialių dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos reikia užsienio įmonės atstovybės, filialo ar įmonės veiklai. Užsieniečiui Lietuvoje bus mokamas darbo užmokestis ne mažesnis kaip 2 vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai;
8. Užsieniečiui suteiktas prieglobstis Lietuvoje.

Verslo imigracijos atveju, sutuoktiniai gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo tuo atveju, jei abu yra įmonės akcininkai ar vienas iš jų įmonės savininkas, o kitas darbuotojas ir yra patenkinami teisės aktuose numatyti reikalavimai. Tokiu atveju sutuoktiniai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gauna teisėtos veiklos vykdymo pagrindu. Jei dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo tekia abu sutuoktiniai, vaikai turi teisę imigruoti kartu su tėvais.

Dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo užsieniečio vyras ar žmona turėtų pateikti artimiausioje Lietuvos atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos tarnyboje Lietuvoje.

Dokumentai, kuriuos turi pateikti užsieniečio, gyvenančio Lietuvoje ar ketinančio gyventi, žmona ar vyras, siekdamas, kad jam būtų išduotas leidimas gyventi Lietuvoje:

1. Prašymas;
2. Pasas;
3. Viza;
4. Dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą;
5. Dokumentai dėl turimų pakankamo dydžio lėšų pragyvrnimui;
6. Dokumentai dėl gyvenamosios vietos;
7. Teistumo pažyma;
8. Išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašas;
9. Sveikatos draudimas;
10. Nuotrauka 40×60 mm.

Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Ne lietuvių kalba surašyti dokumentai turėtų būti išversti į lietuvių kalbą.

Prašymo ir kitų prie jo pateiktų dokumentų nagrinėjimo Migracijos departamente terminas: iki 2-4 mėnesių.

Priėmus sprendimą išduoti užsieniečio vyrui ar žmonai leidimą laikinai gyventi, asmuo turėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje įforminimo (kortelės išdavimo). Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje įforminimo terminas: iki 5-10 darbo dienų.

Užsieniečio žmona ar vyras gali gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje po pastarųjų 5 metų nuolatinio gyvenimo Lietuvoje. Po 10 metų nuolatinio gyvenimo Lietuvoje sutuoktinis gali kreiptis dėl Lietuvos pilietybės įgijimo.

Studentai iš trečiųjų šalių Lietuvoje studijuoti ir gyventi gali tik tuomet, kai yra priimti studijuoti į Lietuvos aukštojo mokslo instituciją bei tuo pagrindu yra gavę leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šį leidimą turinčių trečiųjų šalių piliečių teisės yra siauresnės lyginant su Lietuvos nuolatinio gyventojo statusą turinčiais asmenimis.

Leidimą laikinai gyventi turintiems trečiųjų šalių asmenims daugeliu atveju prieinamos tik tos socialinės paslaugos, kurios yra sukauptos įmokų pagrindu. Lietuvoje studijuojantys studentai iš trečiųjų šalių įmokų nemoka (kadangi jos mokamos nuo atlyginimo), tad norėdami turėti socialines garantijas, studentai privalo patys pasirūpinti savo sveikatos draudimu. Lietuvoje studijuojantys užsienio šalių piliečiai gali pradėti dirbti tik nuo antrų studijų metų ir tik nepilną darbo dieną. Tokiu atveju įmokos socialinių paslaugų išmokoms būna ganėtinai nedidelės, tad rekomenduojama socialinėmis garantijomis pasirūpinti asmeniškai.

Lietuvoje suteikiamos galimybės studijuoti bei siekti aukštojo išsilavinimo ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir užsieniečiams. Svarbu paminėti, jog Lietuvoje įgytas aukštojo mokslo diplomas yra pripažįstamas kitose Europos Sąjungos valstybėse, todėl nereikėtų baimintis, jog Lietuvoje įgytas išsilavinimas bus pripažįstamas tik Lietuvos teritorijoje.

Specialios studijų programos, kurios skirtos užsienio valstybių asmenims, yra vykdomos tiek universitetuose, tiek kolegijose. Studijos Lietuvoje gali būti keletos pakopų: pirmoji studijų pakopa – bakalauro laipsnis, antroji studijų pakopa – magistro laipsnis, trečioji studijų pakopa – daktaro laipsnis. Lietuvos universitetai bei kolegijos siūlo daugiau nei šimtą įvairiausių studijų programų, skirtų užsieniečiams, kurių pasirinkimo galimybė svyruoja nuo humanitarinių ir socialinių mokslų iki medicinos ir technologijų sričių programų.

Užsieniečių priėmimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas sudaro keletas etapų: pirmiausia, asmens, kuris užsienyje yra įgijęs tam tikrą išsilavinimą, kvalifikacija turi būti įvertinta ir pripažinta Lietuvoje. Antra, asmuo, norintis studijuoti Lietuvoje, turi pateikti prašymą studijuoti pasirinktame universitete ar kolegijoje. Trečia, svarbu įvertinti, kokia kalba studijų programa yra dėstoma pasirinkta universitete ar kolegijoje. Jeigu studijų programa vyksta lietuvių kalba, būtina išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą. Jeigu pasirinktos studijos vyksta anglų arba kita kalba, būtina pateikti atitinkamos lygį patvirtinantį pažymėjimą. Ketvirta, kai kurie universitetai ir kolegijos yra numatę būtinybę išlaikyti stojamuosius egzaminus. Penkta, studijų dokumentų įforminimas. Studijos universitete ir kolegijoje yra įforminamos pasirašant studijų sutartį.

Svarbu paminėti tai, jog kitų valstybių piliečiai, norintys studijuoti Lietuvoje, į Lietuvą gali atvykti tik turėdami vizą (išskyrus piliečius tų valstybių, kurie turi teisę į Lietuvą atvykti be vizų). Asmenims, į Lietuvą atvažiuojantiems iš užsienio šalių (išskyrus tas, kurioms nustatytas bevizis režimas), Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose yra išduodamos Šengeno (viza skirta trumpalaikiam buvimui Lietuvoje ir Šengeno zonoje, t. y. iki 90 dienų) arba nacionalinės vizos (turint šią vizą užsieniečiui leidžiama būti Lietuvoje ilgiau nei 90 dienų, taip pat išvykti iš Lietuvos ir atvykti į Lietuvą neribotą kiekį kartų. Nacionalinė viza išduodama ne ilgiau nei 1 metams). Pažymėta, kad tuo atveju, jeigu studijos Lietuvoje truks ilgiau nei vienerius metus, nacionalinės vizos užsienio valstybės piliečiui nepakanka, t. y. jis privalo kreiptis į įgaliotas Lietuvos valstybės institucijas tam, kad jam būtų išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje studijų Lietuvoje pagrindu. Leidimas laikinai gyventi suteikia užsieniečiui teisę teisėtai laikinai gyventi Lietuvoje leidime nurodytą laiko tarpą, pasirinkti gyvenamąją vietą, išvykti iš Lietuvos ir į ją grįžti. Leidimas laikinai gyventi išduodamas 1 metams. Pasibaigus šiam terminui leidimas laikinai gyventi gali būti pratęsiamas. Užsienietis, norinti gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi pateikti užpildytą nustatytos formos prašymą, galiojantį kelionės dokumentą, nuotrauką, tarpininkavimo raštą iš mokymo įstaigos, dokumentus apie pakankamą pragyvenimo lėšų kiekį, gyvenamąją vietą, pažymą dėl teistumo, dokumentus dėl sveikatos draudimo, išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą, teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinantį dokumentą.

Mokslo įstaiga tai mokslo ir studijų institucija. Mokslo įstaigos Lietuvoje skirstomos į grupes, kurios sudaro šalies švietimo sistemą. Išskiriamos sekančios grupės:

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos

Bendrojo lavinimo mokyklos

Pradinės mokyklos
Pagrindinės mokyklos
Vidurinės mokyklos
Gimnazijos
Konservatorijos

Aukštosios mokyklos
Kolegijos
Universitetai
Užsienio aukštosios mokyklos

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose lavinami vaikai, kurių amžius 0–6 metai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tai – vaikų lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai. Jos būna privačios arba savivaldybių. Ugdymas šiose įstaigose nėra privalomas ir teikiamas tik tėvams pageidaujant.

Tarp ikimokyklinio ugdymo įstaigų galima išskirti atskirą pogrupį – priešmokyklinio ugdymo įstaigas, kuriose ugdymas teikiamas visiems vaikams nuo 6 metų, išimties atvejais – nuo 5 metų ir trunka vienerius metus. Priešmokyklinis ugdymas skirtas padėti vaikui pasiruošti sėkmingai mokytis pradinio ugdymo įstaigoje.

Bendrojo lavinimo mokyklose ugdymas suskirstytas į keletą etapų.

Pradinis ugdymas skirtas vaikams nuo 7 iki 10 metų. Trukmė 4 metai (1–4 klasės). Šis ugdymas yra privalomas, tačiau tėvai turi teisę savo vaikui parinkti valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti.
Pagrindinis ugdymas trunka 6 metus (5–10, gimnazijų I–II kl.). Tai taip pat privalomas ugdymas. Mokinys iki 16 metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas.
Vidurinis ugdymas jau nėra privalomas. Jį sudaro 2 metų programa (11–12 ar III–IV gimnazijos klasės). Vidurinį ugdymą renkasi moksleiviai, planuojantys toliau mokytis bei įgyti profesinę specialybę ar aukštojo mokslo diplomą.
Moksleiviai, nepageidaujantys studijuoti aukštojo mokslo institucijose, gali mokytis pagal profesinio mokymo programas profesinio mokymo įstaigose. Profesinis mokymas yra skirtas kvalifikacijai įgyti ar tobulinti.

Kartu su kvalifikacija profesinio mokymo įstaigose galima įgyti ir pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą. Programų trukmė gali būti 2 – 3 metai – priklausomai nuo to, ar programa skirta įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą. Mokymosi trukmė, turintiems vidurinį išsilavinimą, 1–2 metai.

Įgijusieji vidurinį išsilavinimą, gali studijuoti kolegijose ir universitetuose bei įgyti aukštojo mokslo diplomą.

Aukštojo mokslo studijos teikiamos aukštosiose mokyklose, kurios gali būti dviejų tipų – universitetai ir kolegijos. Aukštosios mokyklos Lietuvoje yra valstybinės ir nevalstybinės.

Aukštojo mokslo studijos vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas.

Koleginės aukštojo mokslo studijos yra skirtos įgyti žinias, reikalingas profesinei veiklai. Baigus studijas, suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis. Turintys praktinės patirties (darbo patirties) ir baigę papildomąsias studijas, gali toliau studijuoti universitetų magistrantūroje. Kolegines studijas vykdo valstybinės ir nevalstybinės kolegijos.

Universitetinės studijos yra skirtos įgyti universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą bei aukščiausio lygio profesines žinias. Universitetinės bakalauro studijos trunka ketverius metus, ištęstinės universitetinės bakalauro studijos dažniausiai trunka penkerius metus. Baigus studijas įgyjamas bakalauro laipsnis. Turint bakalauro laipsnį, galima tęsti studijas magistrantūroje. Šios studijos trunka 1,5–2 metus. Baigus magistrantūros studijas, galima studijuoti doktorantūroje (studijų trukmė – ketveri metai). Šios studijos yra pagrindas tolimesnei akademinei veiklai. Universitetines studijas vykdo universitetai, akademijos, seminarijos.

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos duomenis šiuo metu Lietuvoje veikia:

Ikimokyklinio ugdymo mokyklos – 735 vnt.
Bendrojo ugdymo mokykla – 1192 vnt.
Kolegijos – 23 vnt.
Universitetai – 22 vnt.

Užsienio šalių piliečiai, norintys atvykti i Lietuvą dirbti ar studijuoti, privalo Lietuvoje atlikti užsienio šalyse įgytų diplomų pripažinimo procedūrą. Kvalifikacijų pripažinimo procesus reglamentuoja tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai.

Pripažįstant užsienyje įgytą kvalifikaciją išskiriami du pagrindiniai kvalifikacijų pripažinimo tipai – akademinis ir profesinis.

Akademinis pripažinimas reiškia kvalifikacijos vertės nustatymą akademine prasme – nustatoma, ar kvalifikacija iš esmės tenkina atitinkamai kvalifikacijai Lietuvoje keliamus reikalavimus.

Profesinis pripažinimas reiškia kvalifikacijos vertės nustatymą profesine prasme – nustatoma, ar kvalifikacija atitinka tam tikrai profesinei veiklai keliamus reikalavimus.

Akademinį užsienio kvalifikacijų pripažinimą Lietuvoje vykdo kelios institucijos. Tai priklauso nuo įgyto išsilavinimo lygmens ir siekiamo tikslo.

Profesinis pripažinimas – tai užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimas, kuris reikalingas, kai asmuo nori Lietuvoje imtis profesinės veiklos. Atliekant profesinį kvalifikacijos pripažinimą, svarbus dėmesys skiriamas ne tik įgytai kvalifikacijai, bet ir asmens žinioms, profesiniams gebėjimams bei įgūdžiams. Kvalifikacijos, įgytų žinių bei įgūdžių turi pakakti, kad galima būtų imtis atitinkamos profesinės veiklos Lietuvoje.

Išskiriami du profesinio pripažinimo tipai:

• kai profesija, kurios siekiama, Lietuvoje reglamentuojama – sprendimas dėl tinkamumo tai profesijai priimamas kompetentingos institucijos. Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimą Lietuvoje koordinuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija;
• kai profesija, kurios siekiama, Lietuvoje nereglamentuojama – tuomet sprendimą dėl įdarbinimo priima darbdavys. Tačiau reikia pažymėti, kad darbdaviai dažnai prašo atlikti ne tik profesinį bet ir akademinį įgytos kvalifikacijos ir žinių pripažinimą, nes darbdaviams svarbu turėti informaciją apie kvalifikacijos akademinę vertę.

Imigracinė programa DARBAS – užsieniečio imigracija į Lietuvą darbo Lietuvoje pagrindu.

Imigracinės programos DARBAS sąlygos:

1. Lietuvoje yra įmonė, kuri ketina įdarbinti užsienietį;
2. Užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus (diplomai, atestatai, kursų baigimo pažymos, sertifikatai, kita);
3. Užsienietis turi ne mažiau kaip 1 metų darbo patirtį per pastaruosius 2 metus atitinkamoje srityje ir tai patvirtinančius dokumentus.

Imigracinė programa DARBAS apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Diplomo pripažinimas – apie 1 mėnesis.

Leidimo dirbti/ Darbo biržos sprendimo priėmimas – iki 7 darbo dienų.

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 2-4 mėnesių.

Nacionalinės vizos D išdavimas – iki 15 dienų.

Imigracinė programa ES piliečio šeimos narys – imigracija į Lietuvą asmens, turinčio Europos Sąjungai priklausančios valstybės pilietybę, šeimos nario (vyro, žmonos, tėvo, motinos, dukros, sūnaus).

Imigracinės programos ES piliečio šeimos narys sąlygos:

Esate Europos Sąjungos piliečio šeimos narys (vyras, žmona, tėvas, motina, dukra, sūnus).
Atitinkate kitas teisės aktų numatytas sąlygas, suteikiančias teisę gyventi Lietuvoje.

Imigracinė programa ES piliečio šeimos narys apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Dokumentų dėl Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kortelės išdavimo parengimas – apie 5-10 darbo dienų.

Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kortelės išdavimas – iki 1 mėnesio.

Imigracinė programa ES pilietis – imigracija į Lietuvą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio.

Imigracinės programos ES pilietis sąlygos:

Esate valstybės, priklausančios Europos Sąjungai, pilietis.
Atitinkate kitas teisės aktų numatytas sąlygas, suteikiančias teisę gyventi Lietuvoje.

Imigracinė programa ES pilietis apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Dokumentų dėl Europos Sąjungos piliečio kortelės išdavimo parengimas – apie 5-10 darbo dienų.

Kortelės, patvirtinančios Europos Sąjungos piliečio teisę gyventi Lietuvoje, išdavimas – iki 10 darbo dienų.

Asmenų, kurie yra laikomi ES valstybės narės piliečio šeimos nariais, sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties. ES valstybės narės piliečio šeimos nariu laikomas jo sutuoktinis ar asmuo, su kuriuo jis yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį. ES valstybės narės piliečio šeimos nariais taip pat laikomi šio asmens tiesioginiai palikuonys, kuriems yra reikalingas išlaikymas ir kuriems nėra suėję daugiau kaip 21 metai (įskaitant ir sutuoktinio ar asmens, su kuriuo jis yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį, tiesioginius palikuonis). ES valstybės narės piliečio šeimos nariais taip pat laikomi šio asmens, jo sutuoktinio ar asmens, su kuriuo jis yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį, tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kuriems yra reikalingas išlaikymas.

Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato ES valstybės narės piliečio šeimos nariams teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirenkant vieną iš dviejų būdų: atvykstant kartu su ES valstybės narės piliečiu arba atvykstant pas jį, kai ES valstybės narės pilietis jau gyvena Lietuvos Respublikoje. ES valstybės narės piliečio šeimos nariai, pateikę dokumentus, įrodančius šį faktą ir atitinkantys kitus keliamus reikalavimus, Šengeno vizos pagrindu gali atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ne ilgiau kaip 3 mėnesius per pusę metų. Viza atvykimui į Lietuvos Respubliką ES valstybės narės piliečio šeimos nariams nėra reikalinga tuo atveju, jeigu šis asmuo turi kitoje ES valstybėje narėje išduotą leidimo gyventi toje šalyje kortelę tuo pagrindu, kad jis yra ES valstybės narės piliečio šeimos narys.

Asmenys, kurie yra ES valstybės narės piliečio šeimos nariai ir kurie nori kartu su ES valstybės narės piliečiu atvykti į Lietuvos Respubliką (arba pas jį) ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, privalo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti ES valstybės narės piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kortelę. Šis dokumentas yra išduodamas ir keičiamas 5 metams arba tokiam laikotarpiui, kurį Lietuvos Respublikoje numato gyventi ES valstybės narės pilietis, jeigu tas laikotarpis yra trumpesnis nei 5 metai. Pagrindiniai dokumentai, kuriuos ES valstybės narės piliečio šeimos nariai turi pateikti, norėdami gauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kortelę yra galiojantis kelionės dokumentas bei dokumentai, patvirtinantys kortelės išdavimo ar keitimo pagrindą. Taip pat, jeigu asmeniui netaikomas bevizis režimas, būtina pateikti teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą. Prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pridedamos dokumentų kopijos turi būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka, užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma Apostille teisės aktų nustatyta tvarka. Toks reikalavimas netaikomas tuo atveju, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ar Europos Sąjungos teisės aktais dokumentas neturi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma Apostille, išversti į lietuvių kalbą, o vertimai – patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka.

ES valstybės narės piliečio šeimos nariai įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvoje tais atvejais, kai 5 metus teisėtai gyveno Lietuvoje kartu su ES valstybės narės piliečiu arba kai asmenys yra šeimos nariai ES valstybės narės piliečio, kuris turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo. ES valstybės narės piliečio šeimos nariai įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvoje ir tuo pagrindu, kai teisėtai šalyje pragyvena pastaruosius 5 metus.

Prašymas ir visi procedūrai atlikti reikalingi dokumentai pateikiami teritorinės policijos įstaigos migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje atvykstantis į Lietuvos Respubliką ES valstybės narės piliečio šeimos narys ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir jo šeimos nariai, neįformindami papildomų dokumentų, Lietuvos teritorijoje gali būti iki 3 mėnesių per pusę metų. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir jo šeimos nariai Lietuvos gali būti ilgiau kaip 3 mėnesius per pusę metų, jeigu jis turi tam bent vieną pagrindą, nurodytą Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 101 straipsnio 1 dalyje, ir gavo specialią pažymą, patvirtinančią jo teisę gyventi Lietuvos teritorijoje.

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Europos Sąjungos valstybės narės pilietis turi teisę laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu jis:
1. Yra darbuotojas arba savarankiškai dirbantis;
2. Turi pakankamai lėšų pragyventi sau ir savo šeimos nariams, kurie atvyksta kartu su juo, taip pat turi galiojantį medicinos draudimą;
3. Yra studentas, mokinys, stažuotojas, kvalifikacijos tobulinimo ar profesinio mokymo kursų dalyvis, turi pakankamai lėšų pragyventi sau ir savo šeimos nariams, kurie atvyksta kartu su juo, taip pat turi galiojantį medicinos draudimą;
4. Yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, turinčio teisę gyventi Lietuvoje dėl pirmiau nurodytųjų aplinkybių, šeimos narys, atvykęs kartu su juo arba pas jį.

Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisę gyventi Lietuvoje patvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatytos formos speciali pažyma. Pažyma išduodama 5 metams arba konkrečiam gyvenimo laikui, kuris yra trumpesnis nei 5 metai. Specialios formos prašymas lietuvių ir anglų kalbomis, kiti dokumentai dėl pažymos, patvirtinančios Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisę gyventi Lietuvoje, išdavimo pateikiami teritorinei Migracijos tarnybai pagal būsimąjį asmens registracijos adresą Lietuvoje.

Dokumentų, kuriuos reikia pateikti dėl pažymos, patvirtinančios Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisę gyventi Lietuvoje, išdavimo, sąrašas priklauso nuo to, kokiu pagrindu asmuo prašo išduoti minėtąjį dokumentą, ir kiekvienu konkrečiu atveju būna kitoks. Pagrindiniai dokumentai, kuriuos reikia pateikti, teikiant dokumentus dėl pažymos išdavimo, yra:
1. Specialios formos prašymas lietuvių ir anglų kalbomis;
2. Pasas arba asmens tapatybės kortelė;
3. Dokumentai, patvirtinantys pagrindą pažymai išduoti;
4. Sveikatos draudimo dokumentai.

Prie prašymo pridedamų dokumentų kopijos turi būti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos, užsienio valstybės institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille pažyma, išskyrus atvejus, kai pagal tarptautines Lietuvos sutartis arba Europos Sąjungos teisės aktus dokumentas neturi būti legalizuotas ar patvirtintas minėtąja pažyma, išverstas į lietuvių kalbą, o vertimas įformintas teisės aktų nustatyta tvarka.

Prašymas dėl pažymos, patvirtinančios Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisę gyventi Lietuvoje, išdavimo turi būti išnagrinėtas ir šiuo klausimu priimtas sprendimas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir kitų dokumentų pateikimo teritorinei Migracijos tarnybai. Valstybės rinkliava už prašymo nagrinėjimą sudaro apie 9 eurus.

Imigracinė programa STUDENTAS – imigracija į Lietuvą asmens, priimto studijuoti į Lietuvos mokymo įstaigą.

Imigracinės programos STUDENTAS sąlygos:

Esate asmuo, priimtas studijuoti į Lietuvos mokymo istagą.

Imigracinė programa STUDENTAS apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Dokumentų leidimui gyventi parengimas – iki 5-10 darbo dienų.

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 2-4 mėnesių.

Lietuvoje nėra atskiros vizos skirtos mokslui. Užsienietis, norintis studijuoti Lietuvoje, pirmiausia turi įstoti į Lietuvos aukštojo mokslo įstaigą, t. y. jis turi būti priimtas studijuoti pagal tam tikrą studijų programą bei gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu.

Detali informaciją apie leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu pateikiama skyriuje Leidimas gyventi studentui.

Imigracinė programa Aukštos kvalifikacijos specialistas – užsieniečio aukštos kvalifikacijos specialisto imigracija į Lietuvą darbo Lietuvoje pagrindu.

Imigracinės programos Aukštos kvalifikacijos specialistas sąlygos:

1. Lietuvoje yra įmonė, kuri ketina įdarbinti užsienietį;
2. Užsienietis yra aukštos kvalifikacijos specialistas ir turi tai patvirtinančius dokumentus (aukštojo mokslo diplomas);
3. Lietuvos įmonėje užsieniečiui bus mokamas darbo užmokestis ne mažesnis kaip 1.5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Lietuvoje.

Imigracinė programa Aukštos kvalifikacijos specialistas apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Diplomo pripažinimas – apie 1 mėnesį.

Darbo biržos sprendimo priėmimas – iki 7 darbo dienų.

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 2-4 mėnesių.

Nacionalinės vizos D išdavimas– iki 15 dienų.

Imigracinė programa BLUE CARD – užsieniečio aukštos kvalifikacijos specialisto imigracija į Lietuvą darbo pagrindu su galimybe gyventi ir dirbti kitoje Europos Sąjungos valstybėje.

Imigracinės programos BLUE CARD sąlygos:

1. Lietuvoje yra įmonė, kuri ketina įdarbinti užsienietį;
2. Užsienietis yra aukštos kvalifikacijos specialistas ir turi tai patvirtinančius dokumentus (aukštojo mokslo diplomas);
3. Lietuvos įmonėje užsieniečiui bus mokamas darbo užmokestis ne mažesnis kaip trys vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai Lietuvoje.

Imigracinė programa BLUE CARD apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 1 mėnesio.

Imigracinė programa Aukštos kvalifikacijos specialistas – užsieniečio aukštos kvalifikacijos specialisto imigracija į Lietuvą darbo Lietuvoje pagrindu.

Imigracinės programos Aukštos kvalifikacijos specialistas sąlygos:

1. Lietuvoje yra įmonė, kuri ketina įdarbinti užsienietį;
2. Užsienietis yra aukštos kvalifikacijos specialistas ir turi tai patvirtinančius dokumentus (aukštojo mokslo diplomas);
3. Lietuvos įmonėje užsieniečiui bus mokamas darbo užmokestis ne mažesnis kaip 1.5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Lietuvoje.

Imigracinė programa Aukštos kvalifikacijos specialistas apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Diplomo pripažinimas – apie 1 mėnesį.

Darbo biržos sprendimo priėmimas – iki 7 darbo dienų.

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 2-4 mėnesių.

Nacionalinės vizos D išdavimas– iki 15 dienų.

Imigracinė programa DARBAS – užsieniečio imigracija į Lietuvą darbo Lietuvoje pagrindu.

Imigracinės programos DARBAS sąlygos:

1. Lietuvoje yra įmonė, kuri ketina įdarbinti užsienietį;
2. Užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus (diplomai, atestatai, kursų baigimo pažymos, sertifikatai, kita);
3. Užsienietis turi ne mažiau kaip 1 metų darbo patirtį per pastaruosius 2 metus atitinkamoje srityje ir tai patvirtinančius dokumentus.

Imigracinė programa DARBAS apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Diplomo pripažinimas – apie 1 mėnesis.

Leidimo dirbti/ Darbo biržos sprendimo priėmimas – iki 7 darbo dienų.

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 2-4 mėnesių.

Nacionalinės vizos D išdavimas – iki 15 dienų.

Užsieniečiai iš trečiųjų šalių, teisėtai dirbantys Lietuvoje, įgauna teisę į visas socialines garantijas, kurios priklauso ir Lietuvos piliečiams. Valstybinio socialinio draudimo sistema Lietuvoje pagrįsta solidarumo principu. Dirbantys asmenys kiekvieną mėnesį moka mokesčius nuo savo atlyginimo. Kai asmuo suserga, išeina į pensiją ar pan., gauna socialines išmokas.

Dirbdamas pagal darbo sutartį, kiekvienas asmuo nuo gaunamo atlyginimo moka mokesčius. Asmuo, mokėdamas  mokesčius, turi teisę gauti ligos, motinystės ar tėvystės pašalpas.

Ligos pašalpa. Ši pašalpa yra skiriama dėl laikino nedarbingumo, ligos atveju arba vaikų priežiūrai, taip pat šeimos nario ligos atveju, jeigu jam yra būtina slauga. Ši pašalpa bus skiriama, jeigu asmuo buvo draustas ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per paskutinius 12 mėnesių. Ši pašalpa skiriama, jeigu asmuo yra dirbantis, įskaitant bandomąjį laikotarpį bei paskutinę atleidimo dieną. Pašalpa nėra mokama, jeigu asmuo tapo nedarbingu po atleidimo iš darbo dienos. Ligos pašalpos dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamųjų pajamų dydį per 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Pažymėtina, kad ligos pašalpa yra mokama tik už darbo dienas.

Motinystės pašalpa. Šią socialinę išmoką turi teisę gauti moterys už nėštumo ir gimdymo laikotarpį. Motinystės/Tėvystės pašalpa. Ši pašalpa yra skiriama iki kol vaikui sueis vieneri arba dveji metai. Laikotarpis priklauso nuo apdraustojo. Gimus vaikui, ši pašalpa yra skiriama tik vienam iš tėvų. Tai gali būti tiek moteris, tiek vyras, kuris mokėjo socialinio draudimo įmokas. Jeigu yra pasirenkamas 1 metų vaiko priežiūros laikotarpis, mokama pašalpa negali būti didesnė kaip 100 % kompensuojamojo uždarbio. Tuo tarpu, jeigu pasirenkamas 2 metų vaiko priežiūros laikotarpis, pirmus vienerius metus pašalpa bus ne didesnė kaip 70 %, o antrus metus – ne daugiau kaip 40 % kompensuojamojo uždarbio.

Netekto darbingumo pensija. Ji yra skiriama bei mokama, kai asmuo yra tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Taigi, užsieniečiams, darbo pagrindu gavusiems laikiną leidimą gyventi Lietuvos teritorijoje, ši pensija nėra mokama.

Darbas Lietuvoje yra darbas ir gyvenimas Europoje, valstybėje, priklausančioje Europos Sąjungai. Užsienietis, ketinantis dirbti Lietuvoje, prieš atvykdamas į Lietuvą turi gauti atitinkamus leidimus. Pradėti dirbti Lietuvoje užsienietis gali po leidimo dirbti ar kito Darbo biržos dokumento ir leidimo gyventi Lietuvoje jam išdavimo arba gavęs nacionalinę vizą D. Pradėjęs teisėtai gyventi ir dirbti Lietuvoje, užsienietis turi  teises ir socialines garantijas, kaip ir Lietuvos piliečiai, išskyrus tam tikras politines teises, pavyzdžiui, balsavimo teisę bei kt. 

Pilietinės teisės: teisė į lygybę, teisė į laisvę, religijos laisvę, teisė į gyvybę, teisė nebūti kankinamam, teisė išreikšti politinę nuomonę. 

Teisė į teisinę apsaugą: teisė į apsaugą prieš neteisėtą areštą, įkalinimą, teisė būti laikomam nekaltu, kol teismas neįrodė kaltės, teisė apskųsti teismo sprendimą.

Socialinės teisės: teisė į poilsį, teisė į sveikatos apsaugą, teisė į socialinę apsaugą, teisė į išsilavinimą, teisė sukurti ir išlaikyti šeimą, teisė į bustą.

Ekonominės teisės: teisė į darbą, teisė į pakankamą gyvenimo lygį. 

Kulturinės teisės: teisė laisvai dalyvauti kultūriniame bendruomenės gyvenime, teisė į išsilavinimą savo kalba. 

Užsienietis teisėtai gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje gali įsigyti bustą, automobilį, gauti banke kreditą, medicininę pagalbą bei kt.

Lietuvoje darbo skelbimus galima rasti įvairiuose internetiniuose tinklapiuose, kuriuose darbdaviai skelbia ieškomų pareigybių aprašymus. Prie tokių tinklapių galima būtų priskirti šiuos:

http://www.cvmarket.lt/

http://www.cvonline.lt/english/,https://ec.europa.eu/eures/public/homepage

https://www.ldb.lt/en/Information/Pages/default.aspx

Darbo skelbimai taip pat yra publikuojami laikraščiuose. Asmuo, ieškantis darbo, taip pat gali savo gyvenimo aprašymą siųsti tiesiogiai darbdaviui, kuris jį domina. Lietuvoje darbo paieškos trumpiausiai užtrunka didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Greičiausiai darbą susirandą 6-10 metų darbo patirtį turintys ir vyresni nei trisdešimties. Tačiau tam tikrose srityse (pvz. teisė, ekonomika ir pan.) darbo rinka yra perpildyta ir darbo paieška užtrunka daug ilgiau.

Užsienietis iš trečiosios šalies, norintis įsidarbinti Lietuvoje, privalo visų pirmą susirasti darbą tik tuomet galės būti pradėta įdarbinimo procedūra, visų būtinų dokumentų, leidimų gavimas.

Komandiruotu darbuotoju yra laikomas asmuo, dirbantis kitoje valstybėje, bet kuriam laikui išsiųstas dirbti į kitos šalies teritoriją. Remiantis Europos Sąjungos teisės aktais bei Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymu, asmenims, atvykusiems į šalį, privaloma taikyti atitinkamas garantijas darbe dėl: diskriminacijos draudimo; apsaugos; sveikatos, higienos normų; darbo sąlygų; užmokesčio; atostogų; darbo laiko ir poilsio trukmės. Garantijos taikomos tos šalies, į kurią asmuo atvyko dirbti.

Komandiruotiems darbuotojams turi būti taikomos tokios pačios sąlygos darbui, kaip ir kitiems dirbantiems asmenims. Tokios garantijos yra taikomos ne visada, o tik šiais atvejais: kai darbuotojas siunčiamas dirbti pagal sutartį; jei yra komandiruojamas į darbdavio įmonės filialą, atstovybę ar grupės įmonę; komandiruojamas laikinam įdarbinimui.

Darbdavys, kuris siunčia komandiruojamą darbuotoją dirbti Lietuvos įmonėje, turi prieš tai informuoti Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių bei nurodyti komandiruotės tikslią vietą, trukmę, garantijas, kurios yra taikomos komandiruojamam asmeniui.

Jei komandiruoti asmenys yra siunčiami dirbti į Lietuvą ilgesniam negu 30 dienų laikotarpiui, darbdavys privalo iš anksto apie tai pranešti Valstybės darbo inspekcijai. Valstybės darbo inspekcija tikrina, ar asmenys, atvykstantys dirbti, šalyje dirba legaliai bei atlieka patikrinimą ar nėra pažeistos komandiruotų darbuotojų garantijos.

Nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” naujos pataisos, kurios sugrąžino pareigą komandiruotiems užsieniečiams įsigyti leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje.

Nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti atleidžiami tik užsieniečiai, kurie atvyksta dirbti į įmonę, įtrauktą į Patvirtintų įmonių sąrašą. Šiems užsieniečiams išlieka ta pati tvarka:

– Prašymus daugkartinei nacionalinei vizai gauti galima pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje arba per išorės paslaugų teikėjo prašymų išduoti vizą priėmimo centrą, jeigu toks centras užsienio valstybėje įsteigtas;

– kartu su prašymu reikalinga pateikti darbdavio elektroniniu būdu pateiktą tarpininkavimo raštą bei

– sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą.

Jeigu užsienietį priimanti įmonė nėra įtraukta į Patvirtintų įmonių sąrašą, tuomet nacionalinei vizai gauti užsienietis taip pat turės pateikti leidimą dirbti bei dokumentą, kad turės pakankamai lėšų arba gaus reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje vizos galiojimo laikotarpiu bei grįžti į kilmės valstybę.

Darbdavys, norintis įdarbinti komandiruotą užsienietį ir gauti jam leidimą dirbti, turi Užimtumo tarnybai pateikti šiuo dokumentus:

1. Prašymas;
2. Užsieniečio galiojančio kelionės dokumento kopija;
3. Sutarties dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, sudarytos tarp įmonės Lietuvos Respublikoje ir siunčiančiosios įmonės, patvirtinta kopija. Kartu su esminėmis sąlygomis sutartyje dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo turi būti įtvirtintos sąlygos, užtikrinančios Darbo kodekso 108 straipsnyje nustatytas komandiruojamų darbuotojų garantijas, atskirai nurodant komandiruotės Lietuvos Respublikoje metu darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydį ir darbo laiką;
4. Siunčiančiosios įmonės registracijos pažymėjimo ar išrašo iš užsienio valstybės registro patvirtintą kopija;
5. Užsieniečio darbo sutarties siunčiančiojoje įmonėje patvirtinta kopija;
6. Užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius buvo apdraustas socialiniu draudimu toje užsienio valstybėje ir siunčiančiosios įmonės įsipareigojimas, kad komandiruotės į Lietuvos Respubliką laikotarpiu jis lieka apdraustas socialiniu draudimu toje užsienio valstybėje. Jei užsienio šalies kompetentinga institucija neteikia dokumento apie konkretaus asmens socialinį draustumą, pateikiama tai patvirtinanti informacija ir siunčiančiosios įmonės pažyma, kad užsienietis per paskutinį pusmetį ne mažiau kaip 3 mėnesius buvo draudžiamas socialiniu draudimu, ir užsienio valstybės kompetentingos institucijos pažyma, patvirtinanti, kad siunčiančioji įmonė neturi mokestinės valstybinio socialinio draudimo nepriemokos;
7. Siunčiančiosios įmonės informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją;
8. Mokėjimo pavedimo kopija už leidimo dirbti išdavimą.

Pažymėtina, kad užsienio valstybių dokumentai turi būti nustatyta tvarka legalizuoti ar patvirtinti pažyma Apostile. Dokumentai, surašyti ne lietuvių kalba, turi būti išversti į lietuvių kalbą ir vertimas turi būti patvirtintas jį atlikusio vertimų biuro. Pateikiamos dokumentų kopijos turi būti patvirtintos įmonės vadovo parašu ir antspaudu.

Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas per 7 darbo dienas po dokumentų pateikimo.

Siekdamas atvykti į Lietuvą užsienietis iš trečiosios šalies privalo gauti vizą. Tik vizos pagrindu asmuo gali kirsti sienas ir patekti į Lietuvos teritoriją. Užsieniečiui iš trečiosios šalies, kuris atvyksta dirbti į Lietuvą, gali būti išduota nacionalinė viza D. Šiuo atveju asmuo turi turėti išduotą leidimą dirbti Lietuvoje, kurį išduoda Darbo birža.

Nacionalinė viza D gali būti tiek vienkartinė tiek daugkartinė. Ji išduodama tam tikram laikotarpiui, šis išdavimo laikas negali viršyti dvylikos mėnesių.

Šią vizą taip pat gali gauti asmuo, kuris į Lietuvą atvyksta dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Šis užsienietis turi turėti Darbo biržos sprendimą dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Šiuo pagrindu nacionalinė viza D taip pat gali būti išduota jo šeimos nariams, kurie į Lietuvą vyksta kartu su juo.

Nacionalinė viza D nesuteikia leidimo dirbti užsieniečiui Lietuvoje. Su šia viza asmuo gali tik atvykti ir būti šalies teritorijoje vizoje numatytą laikotarpį.

Užsienietis, siekiantis gauti nacionalinę vizą D, turi kreiptis į Lietuvos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienyje. Jeigu valstybėje, kurioje gyvena užsienietis, diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos nėra, nacionalinė viza D gali būti išduota bet kurioje artimiausioje diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Sprendimas dėl vizos išdavimo yra priimamas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo visų būtinų dokumentų pateikimo dienos. Kai atvejis yra sudėtingas ir reikalauja nuodugnaus svarstymo, šis sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęsiamas iki 30 dienų. Išimties tvarka sprendimo priėmimo terminas gali būti priimamas per 60 kalendorinių dienų.

Kiekvienais metais Lietuvoje nedarbas mažėja, o darbdaviai vis dažniau teigia, kad kai kurių specialybių darbuotojų itin trūksta. Užimtumo tarnyba patvirtina sąrašus profesijų, kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta. 

PROFESIJŲ, KURIŲ DARBUOTOJŲ TRŪKSTA LIETUVOS RESPUBLIKOJE, SĄRAŠAS PAGAL EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIS 2022 METAMS

Statybos sektorius

1. 711102 Plataus profilio statybininkas
2. 711202 Plytų mūrininkas
3. 711203 Ugniai atsparių plytų mūrininkas, grūdintojas ugnimi
4. 711405 Betono armatūrininkas
5. 711407 Betonuotojas
6. 711511 Stalius montuotojas
7. 711518 Langų ir (arba) durų montuotojas
8. 711911 Pastolininkas
9. 711912 Pastolių statytojas
10. 711916 Kelių remontininkas
11. 711917 Asfaltuotojas
12. 711919 Kelininkas
13. 712203 Grindinio klojėjas
14. 712207 Plytelių klojėjas
15. 712212 Plytelių klijuotojas
16. 712213 Plytelių klojėjas apdailininkas
17. 712301 Tinkuotojas apdailininkas
18. 712302 Tinkuotojas
19. 712305 Tinkuotojas dekoratyviuoju tinku
20. 712306 Išorinio tinko tinkuotojas
21. 712307 Gipso kartono atitvarų montuotojas-apdailininkas
22. 712401 Izoliuotojas
23. 712402 Katilų ir vamzdžių izoliuotojas
24. 712403 Pastatų apšiltintojas
25. 712406 Katilų ir vamzdžių termoizoliacijos įrengėjas
26. 712407 Termoizoliacijos įrengėjas
27. 712408 Hidroizoliacijos įrengėjas
28. 712602 Vamzdyno montuotojas
29. 712605 Laivo vamzdyno įrengėjas
30. 712606 Nuotakyno montuotojas
31. 712610 Vamzdyno klojėjas sujungėjas
32. 712611 Vamzdžių klojėjas
33. 712612 Pagrindinio (magistralinio) vamzdyno klojėjas sujungėjas
34. 712613 Vamzdynininkas
35. 712617 Vamzdynų ir šildymo sistemų įrenginių montuotojas
36. 712619 Santechnikos sistemų ir įrenginių montuotojas
37. 712621 Vidaus santechnikos vamzdynų ir įrenginių montuotojas
38. 712622 Santechnikas
39. 712623 Technologinių vamzdynų ir įrenginių montuotojas
40. 721206 Suvirintojas
41. 721210 Suvirintojas kontaktiniu būdu
42. 721212 Suvirintojas elektra
43. 721213 Suvirintojas dujomis
44. 721214 Suvirintojas dujomis ir elektra
45. 721215 Suvirintojas elektra rankiniu būdu
46. 721218 Suvirintojas taškiniu būdu
47. 741101 Elektrikas
48. 741104 Pastatų elektros instaliacijos elektrikas
49. 834108 Mechanizatorius
50. 834201 Kelių žymėjimo įrangos operatorius
51. 834202 Buldozerio mašinistas
52. 834204 Ekskavatoriaus mašinistas
53. 834205 Kelių greiderio ir skreperio mašinistas
54. 834206 Plentvolio mašinistas
55. 834213 Grunto vežimo įrangos operatorius
56. 834218 Kelių dangos klotuvo operatorius
57. 834221 Asfalto skirstytuvo mašinistas
58. 834320 Bokštinio krano operatorius

Pramonės sektorius

59. 711911 Pastolininkas
60. 712406 Katilų ir vamzdžių termoizoliacijos įrengėjas
61. 712408 Hidroizoliacijos įrengėjas
62. 712602 Vamzdyno montuotojas
63. 712605 Laivo vamzdyno įrengėjas
64. 712606 Nuotakyno montuotojas
65. 712610 Vamzdyno klojėjas sujungėjas
66. 712611 Vamzdžių klojėjas
67. 712612 Pagrindinio (magistralinio) vamzdyno klojėjas sujungėjas
68. 712613 Vamzdynininkas
69. 712617 Vamzdynų ir šildymo sistemų įrenginių montuotojas
70. 712622 Santechnikas
71. 712623 Technologinių vamzdynų ir įrenginių montuotojas
72. 713106 Laivų korpusų dažytojas
73. 713202 Pramonės gaminių dažytojas
74. 721206 Suvirintojas
75. 721210 Suvirintojas kontaktiniu būdu
76. 721212 Suvirintojas elektra
77. 721213 Suvirintojas dujomis
78. 721214 Suvirintojas dujomis ir elektra
79. 721215 Suvirintojas elektra rankiniu būdu
80. 721218 Suvirintojas taškiniu būdu
81. 721402 Plieninių konstrukcijų surinkėjas (montuotojas)
82. 721403 Metalinių konstrukcijų montuotojas
83. 721407 Konstrukcinio metalo apdirbėjas
84. 721410 Laivo metalinių konstrukcijų montuotojas
85. 721411 Plieninių konstrukcijų cecho darbininkas
86. 721418 Metalinių laivų korpusų surinkėjas
87. 721419 Metalinių konstrukcijų surinkimo šaltkalvis
88. 722301 Metalo gręžėjas
89. 722322 Automatinių linijų derintojas
90. 722324 Plataus profilio staklininkas
91. 722329 Programinio valdymo staklių operatorius
92. 722333 Frezuotojas
93. 722342 Metalo apdirbimo staklių centro operatorius
94. 722344 Metalo apdirbimo staklių operatorius
95. 722346 Armatūros gamybos mašinų operatorius
96. 722348 Metalo lenkimo staklių operatorius
97. 722359 Metalo pjovimo staklių operatorius
98. 722364 Metalo štampavimo mašinų operatorius
99. 722367 Įrankių tekinimo staklių operatorius
100. 722373 Metalinių gaminių gamybos mašinų operatorius
101. 722374 Metalo frezavimo staklių operatorius
102. 722385 Metalo štampavimo preso operatorius
103. 722396 Automatinės staklių linijos operatorius
104. 723302 Remonto šaltkalvis, šaltkalvis remontininkas
105. 723310 Pramonės įrangos šaltkalvis surinkėjas
106. 723328 Pramonės įrangos mechanikas
107. 723348 Šaltkalvis suvirintojas
108. 723351 Vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų šaltkalvis
109. 723361 Įrenginių surinkimo šaltkalvis remontininkas
110. 731818 Gaminių, pusgaminių ir medžiagų rūšiuotojas
111. 741101 Elektrikas
112. 741104 Pastatų elektros instaliacijos elektrikas
113. 741203 Elektromonteris
114. 741220 Šaldymo ir oro kondicionavimo įrangos elektromonteris
115. 751104 Mėsininkas
116. 751107 Žuvų pjaustytojas
117. 751108 Mėsos pjaustytojas
118. 751109 Mėsos darinėtojas
119. 751110 Paukštienos ruošėjas
120. 751113 Žuvies išpjovų ruošėjas
121. 751114 Žuvies pusgaminių ruošėjas
122. 751115 Techninės žaliavos ruošėjas
123. 751116 Dešrų gamintojas
124. 751125 Išgyslintojas
125. 751126 Skerdikas
126. 751128 Mėsos rūkyklos darbininkas
127. 751131 Dešrų cecho darbininkas
128. 751133 Žaliavų smulkintojas (malėjas)
129. 751139 Mėsos išpjaustytojas
130. 751201 Kepėjas
131. 751203 Duonos kepėjas
132. 751234 Fasuotojas (maisto pramonė)
133. 751239 Maisto pusgaminių ruošėjas
134. 752310 Medienos frezavimo staklių derintojas operatorius
135. 752319 Medienos apdirbimo staklių operatorius
136. 752325 Baldų gamybos mašinų operatorius
137. 752331 Medienos gaminių gamybos mašinų operatorius
138. 753102 Moteriškų drabužių siuvėjas
139. 753113 Drabužių siuvėjas
140. 753120 Vyriškų drabužių siuvėjas
141. 753126 Siuvėjas
142. 753220 Sukirpėjas
143. 754303 Kokybės kontrolierius
144. 811224 Akmens apdirbimo įrenginio operatorius
145. 815301 Siuvimo mašinų operatorius
146. 815305 Drabužių siuvimo mašinų operatorius
147. 816005 Žuvies perdirbimo įrenginių operatorius
148. 816010 Mėsos produktų gamybos įrenginių operatorius
149. 816040 Duonos kepimo įrenginių operatorius
150. 816080 Maisto produktų gamybos technologinės linijos operatorius
151. 818312 Fasavimo ir pakavimo automato operatorius

Paslaugų sektorius

152. 413203 Kompiuterininkas
153. 833102 Troleibuso vairuotojas
154. 833103 Tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojas
155. 833209 Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas

Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės sektorius

156. 611202 Kvalifikuotas vaismedžių ir vaiskrūmių ūkio darbininkas
157. 611308 Grybų augintojas
158. 611317 Kvalifikuotas daržininkystės darbininkas
159. 612128 Kvalifikuotas mišriosios gyvulininkystės ūkio darbininkas
160. 612133 Melžimo įrangos operatorius
161. 834108 Mechanizatorius
162. 834202 Buldozerio mašinistas
163. 834204 Ekskavatoriaus mašinistas

AUKŠTĄ PRIDĖTINĘ VERTĘ KURIANČIŲ PROFESIJŲ, KURIŲ DARBUOTOJŲ TRŪKSTA LIETUVOS RESPUBLIKOJE, SĄRAŠAS

1. 122301 Technikos direktorius
2. 122302 Techninis vadovas
3. 122304 Mokslinių tyrimų ir plėtros padalinio vadovas
4. 132102 Gamybos vadovas
5. 132107 Vyriausiasis technologas
6. 132109 Vyriausiasis inžinierius
7. 132409 Tiekimo padalinio vadovas
8. 211301 Chemikas
9. 211316 Farmacijos pramonės chemikas
10. 211320 Kokybės kontrolės chemikas
11. 213126 Inžinierius genetikas
12. 213138 Mikrobiologas
13. 214106 Gamybos organizavimo inžinierius
14. 214119 Įrenginių techninės priežiūros inžinierius
15. 214135 Įrenginių inžinierius
16. 214136 Gamybos inžinierius
17. 214137 Robotikos inžinierius
18. 214403 Mechatronikos inžinierius
19. 214418 Pramonės įrenginių ir įrankių inžinierius
20. 214427 Mechanikos technologas
21. 214428 Suvirinimo technologas
22. 214429 Inžinierius instruktorius
23. 214430 Mechanikos inžinierius
24. 214433 Konstrukcijų mechanikas
25. 214437 Konstruktorius
26. 214446 Suvirinimo darbų inžinierius
27. 214501 Cheminės technologijos specialistas
28. 214502 Cheminės technologijos inžinierius
29. 214508 Cheminės inžinerijos technologas
30. 214523 Chemijos inžinierius
31. 214906 Biomedicinos inžinierius
32. 214911 Automatikos inžinierius
33. 215203 Elektronikos inžinierius
34. 215206 Kontrolinės matavimo aparatūros inžinierius
35. 215207 Puslaidininkinių įtaisų elektronikos inžinierius
36. 215208 Elektroninės inžinerijos technologas
37. 216601 Grafikos dizaineris
38. 251101 Kompiuterių sistemų analitikas
39. 251104 Kompiuterių sistemų specialistas
40. 251106 Verslo informacinių technologijų konsultantas
41. 251107 Konsultantas kompiuterių sistemų klausimais
42. 251201 Kompiuterių sistemų projektuotojas
43. 251203 Programinės įrangos kūrėjas
44. 251204 Programinės įrangos projektuotojas
45. 251206 Kompiuterių taikymo inžinierius
46. 251302 Multimedijos programų kūrėjas
47. 251303 Kompiuterinių žaidimų programų kūrėjas
48. 251304 Internetinių paslaugų kūrėjas
49. 251401 Programuotojas
50. 251403 Inžinierius programuotojas
51. 251901 Programinės įrangos testuotojas
52. 252101 Kompiuterių duomenų bazių analitikas
53. 252102 Duomenų bazių administratorius
54. 252104 Duomenų bazių programuotojas
55. 252201 Tinklo administratorius
56. 252202 Informacinių technologijų sistemų administratorius
57. 252203 Kompiuterių sistemų administratorius
58. 252302 Kompiuterių sistemų inžinierius
59. 252303 Tinklo analitikas
60. 252305 Kompiuterių tinklo administratorius
61. 252306 Ryšių programuotojas
62. 252901 Veiklos duomenų apdorojimo inžinierius
63. 252904 Informacinių technologijų ir ryšių saugumo specialistas
64. 252906 Kompiuterijos inžinierius
65. 311401 Elektroninės įrangos vertintojas
66. 311402 Elektroninės įrangos technikas
67. 311404 Matavimo aparatūros technikas
68. 311405 Puslaidininkinių įtaisų technikas
69. 311406 Elektronikos inžinerijos technikas
70. 311407 Elektroninių gaminių kokybės inspektorius
71. 311503 Mechanikos inžinerijos vertintojas
72. 311507 Mašinų gamybos technikas
73. 311515 Pramonės mašinų ir įrankių technikas
74. 311526 Įrangos eksploatavimo ir remonto technikas
75. 311537 Mechaninių gaminių kokybės inspektorius
76. 311602 Cheminės inžinerijos technikas
77. 311917 Robotikos technikas
78. 313904 Pramonės roboto valdymo technikas
79. 313906 Automatinės surinkimo linijos įrenginių operatorius
80. 313907 Automatizuotos surinkimo linijos operatorius

Vienas iš dažnesnių leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo pagrindų yra teisėtos veiklos vykdymas Lietuvoje.

Lietuvoje planuojantis vykdyti verslą ir tuo pagrindu gyventi užsienietis gali steigti arba pirkti įmonę Lietuvoje bei vykdyti suplanuotą verslą, pirkti įmonę su verslu ąrba steigti užsienio valstybės įmonės atstovybę ar filialą.

Įmonės steigimo ar pirkimo atveju, užsienietis, verslininkas, kuris yra Lietuvoje įsteigtos ar nupirktos įmonės dalyvis, akcininkas ar valdymo organo narys, gali kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje isšdavimo, jei yra tenkinamos šios sąlygos:

1. Lietuvos įmonė vykdo veiką ne mažiau kaip 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo;
2. Įmonės nuosavas kapitalas sudaro ne mažiau kaip 28000 euruų, iš kurių 14000 eurų užsieniečio investuotos lėšos;
3. Užsieniečiui priklausančių akcijų vertė sudaro ne mažiau kaip 1/3 įmonės akcijų vertės;
4. Lietuvos įmonėje visą darbo laiką dirba Lietuvos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, kurių mėnesinis darbo užmokestis (viso personalo) – ne mažiau kaip 2 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai Lietuvoje.

Įmonės steigimo procesas apima šiuos etapus: reikiamų duomenų, dokumentų surinkimas, įmonės pavadinimo rezervavimas, dokumentų parengimas, kaupiamosios sąskaitos viename iš Lietuvos bankų atidarymas ir įstatinio kapitalo suformavimas, dokumentų tvirtinimas pas notarą, įmonės registravimas Juridinių asmenų registre. Įsteigtos įmonės pirkimo-pardavimo procesas greitesnis, reikalaujantis mažiau investicijų, įmonės įstatinis kapitalas jau būna suformuotas. Tiek įmonės steigimui, tie pirkimui-pardavimui atlikti reikalingas įgaliojimas.

Įmonės su verslu pirkimas yra patogus tuo, kad užsienietis turi galimybę įsigyti įmonę jau vykdančią verslą, turinčią darbuotojus, įdirbį, kapitalą. Tai vienas iš greičiausių būdų gauti leidimą gyventi Lietuvoje verslo vykdymo pagrindu. Verslo objektas gali būti parinktas pagal kliento poreikius, pageidavimus, pateiktus kriterijus.

Užsienio įmonės atstovybės ar filialo įsteigimo atveju, užsienio įmonės atstovybės ar filaialo direktorius arba specialistas turi teisę kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, jei:

1. Jis dirbo užsienio įmonėje, kuri yra filialo, atstovybės steigėja, ne mažiau kaip pastaruosius 1 metus.
2. Užsieniečio turimos profesinės žinios ar kvalifikacija yra reikalinga filialo, atstovybės veiklai.

Leidimo gyventi Lietuvoje gavimas darbo užsienio valstybės įmonės atstovybėje ar filiale pagrindu galėtų būti priskirtas prie ekonomiškiausio leidimo gyventi Lietuvoje gavimo asmeniui ir jo šeimos nariams būdo.

Daugiau apie verslo imigracijos galimybes, procesą, tvarką ir sąlygas galite susipažinti verslo imigracinėse programose, kurias galite rasti žemiau.

Verslo imigracinės programos:

Imigracinė programa „InvestavimasI”

Imigracinė programa „Atstovybė, filialas, dukterinė įmonė”

Imigracinė programa „Šeimos verslo imigracija”

Imigracinė programa INVESTAVIMAS I – verslo atstovų imigracija į Lietuvą.

Imigracinės programos INVESTAVIMAS I sąlygos:

1. Užsienietis yra Lietuvos įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, akcininkas, kurio nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;
2. Lietuvos įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas;
3. Lietuvos įmonėje visą darbo laiką dirba Lietuvos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, kurių mėnesinis darbo užmokestis (viso personalo) – ne mažiau kaip 2 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai Lietuvoje;
4. Lietuvos įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą.

Imigracinė programa INVESTAVIMAS I apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Įmonės steigimas – apie 15 darbo dienų.

Įmonės pirkimas-pardavimas – apie 15 darbo dienų.

Verslo paieška, pirkimas – terminas kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis.

Dokumentų leidimui gyventi parengimas – iki 5-10 darbo dienų.

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 2-4 mėnesių.

Asmuo, kurio vaikas, dukra ar sūnus yra Lietuvos pilietis, gyvenantis Lietuvoje, turi teisę kreiptis dėl leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo. Leidimas laikinai gyventi išduodamas 1 metams ir kas metus yra pratęsiamas, jei išlieka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas. Leidimas nuolat gyventi išduodamas 5 metams. Dėl jo išdavimo asmuo gali kreiptis po pastarųjų 5 metų nuolatinio gyvenimo Lietuvoje arba kitais teisės aktų numatytais atvejais. Po pastarųjų 10 metų nuolatinio gyvenimo Lietuvoje asmuo gali kreiptis dėl Lietuvos pilietybės įgijimo.

Užsieniečio, norinčio gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, dukra ar sūnus, turėtų gyventi Lietuvoje, būti deklaravę gyvenamąją vietą. Lietuvos piliečio, kuris gyvena Lietuvoje, tėvas ar mama gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jų vaikas Lietuvos pilietis. Dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos piliečio tėvai gali kreiptis iš karto atvykę į Lietuvą tik tuo atveju, jei jie atvyksta gyventi į Lietuvą kartu su savo vaiku ir yra jo išlaikomi. Kitu atveju Lietuvos piliečio tėvai leidimą nuolat gyventi Lietuvoje gali gauti ne mažiau kaip po 5 metų nuolatinio gyvenimo Lietuvoje.

Užsienietis, kurio vaikas Lietuvos pilietis gyvena Lietuvoje, gali kreiptis del leidimo laikinai gyventi išdavimo į Migracijos tarnybą Lietuvoje arba Lietuvos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienyje.

Dokumentai, kuriuos turi pateikti Lietuvos piliečio tėvas, mama, kreipdamiesi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo:

1. Prašymas;
2. Pasas;
3. Viza;
4. Dokumentai, patvirtinantys, kad vaikas yra Lietuvos pilietis;
5. Giminystes ryšį patvirtinantys dokumentai;
6. Vardo ir pavardės pakeitimą patvirtinantys dokumentai, jei šie asmens duomenys buvo keisti;
7. Dokumentai dėl turimų lėšų pragyvenimui;
8. Dokumentai dėl gyvenamosios vietos;
9. Teistumo pažyma;
10. Išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašas;
11. Sveikatos draudimas;
12. Nuotrauka 40×60 mm.

Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turėtų būti legalizyoti arba patvirtinti Apostille. Ne lietuvių kalba surašyti dokumentai išversti į lietuvių kalbą. Dokumentų kopijos patvirtintos notaro.

Sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi asmeniui išdavimo priėmimo terminas: iki 2-4 mėnesių. Bendra tvarka: iki 4 mėnesių, skubos tvarka: iki 2 mėnesių.

Po sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo asmuo turėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje įforminimo (kortelės išdavimo). Leidimo laikinai gyventi (kortelės) pagaminimo terminas: iki 5-10 darbo dienų. Bendra tvarka: iki 10 darbo dienų, skubos tvarka: iki 5 darbo dienų. Dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo asmuo turėtų kreiptis į Migracijos tarnybą Lietuvoje.

Lietuvos piliečio tėvas ar motina dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo turėtų kreiptis į Migracijos departamentą ar Migracijos tarnybą.

Dokumentai, kiriuos turėtų pateikti Lietuvos piliečio tėvas ar mama, kreipdamasis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo:

1. Prašymas;
2. Pasas;
3. Dokumentai dėl turimų lėšų pragyvenimui;
4. Teistumo pažyma;
5. Vardo ir pavardės pakeitimą patvirtinantys dokumentai, jei šie asmens duomenys buvo pakeisti;
6. Leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą patvirtinantys dokumentai: Jei Lietuvos piliečio tėvas, motina atvyko kartu su juo gyventi į Lietuvą: Lietuvos piliečio vaiko prašymas išduoti jo tėvui, motinai leidimą nuolat gyventi Lietuvoje; dokumentai, patvirtinantys gyvenimą užsienio valstybėje prieš atvykimą į Lietuvą; vaiko Lietuvos pilietybę patvirtinantis dokumentas; giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai; dokumentai, patvirtinantys, kad tėvas, motina yra ne mažiau, kaip 1 metus išlaikomi Lietuvos piličcio ir negali gauti paramos iš kitų užsienio valstybėje gyvenančių šeimos narių.

Jei Lietuvos piliečio tėvas, motina ne mažiau kaip pastaruosius 5 metus nuolat pragyveno Lietuvoje: dokumentai, patvirtinantys, kad dukra ar sūnus yra Lietuvos pilietis, giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai; dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo ne mažiau kaip pastaruosius 5 metus nuolat gyveno Lietuvoje ir nepaliko Lietuvos daugiau kaip 6 mėnesius iš eilės bei daugiau kaip 10 mėnesių per 5 metus; dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo išlaikė lietuvių kalbos ir Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminą.

Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turėtų būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Ne lietuvių kalba surašyti dokumentsi turėtų būti išversti į lietuvių kalbą, jų kopijos patvirtintos notaro.

Dokumentų peržiūros ir sprendimo dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje asmeniui išdavimo priėmimo terminas: iki 2-4 mėnesių.

Priėmus sprendimą išduoti asmeniui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, asmuo turėtų kreiptis į Migracijos tarnybą dėl jo įforminimo (kortelės išdavimo). Leidimo nuolat gyventi Lietuvoje įforminimo terminas: iki 5-10 darbo dienų.

Asmuo, užsienio valstybės pilietis, kurio tėvas arba mama gyvena Lietuvoje ir turi Lietuvos pilietybę, turi teisę gauti leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje. Leidimas laikinai gyventi išduodamas 1 metam. Po 1 metų leidimas laikinai gyventi pratęsiamas. Po 5 metų nuolatinio gyvenimo Lietuvoje ar kitais atvejais asmuo gali kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo, po 10 metų nuolatinio gyvenimo Lietuvoje dėl Lietuvos pilietybės įgijimo.

Asmuo, kurio tėvas ar mama yra Lietuvos pilietis ir gyvena Lietuvoje dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo turėtų kreiptis į Migracijos tarnybą Lietuvoje arba diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienyje.

Užsieniečio vaiko tėvas ar mama Lietuvos pilietis, norint kad vaikui, dukrai ar sūnui, užsienio valstybės piliečiui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, turėtų būti deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Gyvenamoji vieta dažniausiai deklaruojama seniūnijoje, kitame savivaldybės administraciniame padalinyje arba internetu. Minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui turėtų būti ne mažiau kaip 7 kv. m.

Dokumentai, kuriuos turėtų pateiki Lietuvos piliečio vaikas, dukra ar sūnus, norintis gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, yra:

1. Prašymas;
2. Pasas;
3. Viza;
4. Tėvo arba mamos Lietuvos pilietybę patvirtinantis dokumentas;
5. Gimimo liudijimas;
6. Santuokos liudijimas;
7. Lėšų pragyvenimui turėjimą patvirtinantys dokumentai;
8. Dokumentai dėl gyvenamosios vietos;
9. Teistumo pažyma;
10. Išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašas;
11. Sveikatos draudimas;
12. Nuotrauka 40×60 mm.

Užsienio valstybės institucijų išduoti dokumentai turėtų būti išversti į lietuvių kalbą. Taip pat legalizuoti įstatymų nustatyta tvarka arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.

Sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo priėmimo terminas: iki 2-4 mėnesių.

Po sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos piliečio vaikui, reikėtų kreiptis į Migracijos tarnybą dėl leidimo laikinai gyventi (kortelės) įforminimo. Įforminimo procedūra užtrunka nuo 5 iki 10 darbo dienų. Įforminus leidimą laikinai gyventi, turi būti uždeklaruota asmens gyvenamoji vieta Lietuvoje.

Lietuvos piliečio vaikas gali gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, jei jis pastaruosius 5 metus nuolat gyvena Lietuvoje arba jei jis su Lietuvos piliečiu tėvu arba motina atvyksta gyventi į Lietuvą iš užsienio valstybės. Pastaruoju atveju nėra taikomas reikalavimas laikyti lietuvių kalbos ir Lietuvos Konstitucijos pagrindą egzaminą.

Dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo kreipiamąsi į Migracijos tarnybą arba Migracijos departamentą Lietuvoje.

Dokumentai, kuriuos turi pateikti Lietuvos piliečio vaikas, dukra ar sūnus, kreipdamasis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo:

1. Prašymas;
2. Pasas;
3. Dokumentas, patvirtinantis, kad turi pakankamai lėšų pragyvenimui;
4. Teistumo pažyma;
5. Dokumentai, patvirtinantys leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą: Jei vaikas (iki 18 metų) atvyksta gyventi į 6. Lietuvą kartu su tėvu, mama Lietuvos piliečiu: tėvo, mamos prašymas išduoti vaikui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje; giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai; tėvo, mamos Lietuvos pilietybę patvirtinantys dokumentai; dokumentai, patvirtinantys, kad vaikas su tėvu, mama Lietuvos piliečiu iki atvykimo į Lietuvą gyveno užsienio valstybėje. Jei vaiko (iki 18 metų) tėvas, mama gyvena Lietuvoje: giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai; tėvo, mamos Lietuvos pilietybę patvirtinantys dokumentai; dokumentai, patvirtinantys vaiko (iki 18 metų) gyvenimą Lietuvoje (pažyma apie darželio lankymą, mokymąsi, studijas ar kt.). Jei Lietuvos piliečio vaikas nuolat pragyveno Lietuvoje pastaruosius 5 metus: giminystes ryšį patvirtinantys dokumentai; tėvo, mamos Lietuvos pilietybę patvirtinantys dokumentai; dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo pragyveno nuolat Lietuvoje pastaruosius 5 metus; dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo išlaikė lietuvių kalbos ir Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
7. Dokumentai, patvirtinantys vardo ir pavardės pakeitimą, jei šie duomenys buvo keisti.

Užsienio valstybės institucijų išduoti dokumentai turėtų būti išversti į lietuvių kalbą. Taip pat legalizuoti įstatymų nustatyta tvarka arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.

Sprendimas dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos piliečio vaikui išdavimo priimamas per 2-4 mėnesius. Priėmus sprendimą išduoti leidimą nuolat gyventi, kreipiamąsi į Migracijos tarnybą dėl leidimo nuolat gyventi įforminimo (kortelės išdavimo). Leidimo nuolat gyventi įforminimo terminas: iki 5-10 darbo dienų.

Jei Jūsų vyras ar žmona Lietuvos pilietis, o Jūs turite užsienio valstybės pilietybę, Jūs galite gauti leidimą gyventi Lietuvoje, tiek laikiną, tiek nuolatinį. Taip pat, turite teisę įgyti Lietuvos pilietybę po 7 metų nuolatinio gyvenimo su savo vyru ar žmona Lietuvoje. Leidimas laikinai gyventi yra išduodamas 1 metams, kas metus jį pratęsiant. Po 5 metų nuolatinio, nepertraukiamo gyvenimo Lietuvoje arba kitais atvejais asmuo gali kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo, po 7 metų dėl Lietuvos pilietybės įgijimo.

Užsienietis, kurio vyras ar žmona yra Lietuvos pilietis, gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, jei ketina gyventi kartu su sutuoktiniu (-e) Lietuvoje. Esmines sąlygos, kurios turi būti patenkintos prieš kreipimąsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo yra: santuokos įregistravimas, vyro, žmonos gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje, reikiamo dydžio lėšų pragyvenimui turėjimas, gyvenamojo ploto turėjimas.

Prieš kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo Jūsų vyras ar žmona Lietuvos pilietis turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Dažniausiai gyvenamoji vieta deklaruojama seniūnijoje, kurios aptarnaujamoje tertorijoje randasi gyvenamosios patalpos, kurių adresu asmuo ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Gyvenamoji vieta taip pat gali būti deklaruojama kitame savivaldybės administraciniame padalinyje arba internetu.

Užsieniečio santuoka su Lietuvos piliečiu turi būti registruota. Jei santuoka sudaryta užsienyje, santuokos sudarymą patvirtinantis dokumentas turėtų būti išverstas į lietuvių kalbą, legalizuotas arba patvirtintas Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.

Sutuoktiniui (-ei) užsieniečiui turi pakakti lėšų pragyventi Lietuvoje. Minimalus lėšų dydis pragyvenimui per mėnesį lygus Lietuvos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžiui. Pateikiami dokumentai turėtų pagrįsti, jog lėšų pragyvenimui asmeniui pakaks artimiausiems 12 mėnesių.

Asmuo taip pat turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad šeima turi gyvenamąjį plotą, kuriame gyvens. Pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus asmeniui turi priklausyti ne mažiau kaip 7 kv. m. gyvenamojo ploto. Butas, namas ar kambarys šeimai gali priklausyti tiek nuosavybės teise, tiek nuomos, panaudos ar kitu pagrindu. Tuo atveju, kai butas, namas ar kambarys, kur vyras ir žmona ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą, nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, reikalingas šio asmens sutikimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo jam priklausančio nekilnojamojo turto adresu arba nuomos ar panaudos sutartis turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Surinkus reikiamus dokumentus, dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vyrui ar žmonai užsieniečiui reiktų kreiptis į Migracijos tarnybą arba Lietuvos diplomatinę atstovybą ar konsulinę įstaigą.

Dokumentai, kuriuos būtina pateikti, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo šeimos susijungimo pagrindu:

1. Prašymas;
2. Pasas;
3. Viza;
4. Santuokos sudarymą patvirtinantys dokumentai;
5. Turimas lėšas pragyvenimui patvirtinantys dokumentai;
6. Dokumentai dėl gyvenamosios vietos;
7. Teistumo pažyma;
8. Išvykuų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašas;
9. Sveikatos draudimas;
10. Nuotrauka 40×60 mm.

Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti išversti į Lietuvių kalbą.Taip pat legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Eutopos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Prašymas ir prie jo pridėti dokumentai gali būti išnagrinėti ir sprendimas dėl jų Migracijos departamento priimtas skubos tvarka per 2 mėnesius, bendra tvarka per 4 mėnesius.

Priėmus sprendimą išduoti sutuoktiniui (-ei) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, žmona ar vyras Lietuvos pilietis turėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje įforminimo (kortelės išdavimo). Šiuo atveju pateikiamas prašymas ir kiti būtini dokumentai Migracijos tarnyboje. Kortelės gamybos terminas: iki 5-10 darbo dienų. Įforminus leidimą laikinai gyventi, turi būti uždeklaruota asmens gyvenamoji vieta Lietuvoje.

Leidimas nuolat gyventi gali būti išduotas užsieniečiui, kuris yra sutuoktinis (-ė) Lietuvos piliečio, jei jis kartu atvyko su Lietuvos piliečiu iš užsienio valstybės gyventi į Lietuvą. Šiuo atveju reikia pateikti papildoms įrodymus, pagrindžiančius gyvenimą su vyru ar žmona užsieniečiu užsienio šalyje prieš atvykimą gyventi į Lietuvą. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui, kurio vyras ar žmona Lietuvos pilietis, taip pat gali būti išduotas ir po 5 metų gyvenimo Lietuvoje.

Dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu asmuo turėtų kreiptis į Migracijos tarnybą arba tiesiogiai į Migracijos departamentą Lietuvoje.

Dokumentai, kuriuos būtina pateikti, kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo:

1. Prašymas;
2. Pasas;
3. Dokumentas, patvirtinantis pakankamo dydžio lėšų pragyvenimui turėjimą;
4. Dokumentai, patvirtinantys leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrinda: Jei užsienietis, Lietuvos piliečio vyras, žmona atvyksta gyventi į Lietuvą su Lietuvos piličiu: vyro, žmonos Lietuvos piliečio prašymas išduoti sutuoktiniui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje; dokumentas, patvirtinantis, kad vyras, žmona yra Lietuvos pilietis; santuokos sudarymą patvirtinantis dokumentas; dokumentai, patvirtinantys gyvenimą su Lietuvos piliečiu kitoje valstybėje iki atvykimo į Lietuvą. Jei Lietuvos piliečio vyras ar žmona užsienietis Lietuvoje nuolat gyveno ne mažiau kaip pastaruosiu 5 metus: vyro, žmonos Lietuvos pilietybę patvirtinantis dokumentas; santuokos sudarymą patvirtinantis dokumentas; nuolatinį gyvenimą Lietuvoje ne mažiau kaip pastaruosius 5 metus patvirtinantys dokumentai; neišvykimo iš Lietuvos daugiau kaip 6 mėnesiams iš eilės patvirtinantį dokumentą ir daugiau kaip 10 mėnesių per 5 metus patvirtinantį dokumentą; lietuvių kalbos egzamino ir Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymą patvirtinsntys dokumentai;
5. Teistumo pažyma;
6. Vardo ir pavardės pakeitimą patvirtinantys dokumentai, jei šie asmens duomenys buvo pakeisti.

Pateikti dokumentai ir prašymas dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo turi būti išnagrinėti bendra tvarka ne vėliau, kaip per 4 mėnesius, skubos tvarka ne vėliau, kaip per 2 mėnesius, nuo dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos.

Priėmus sprendimą išduoti asmeniui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje dėl jo įforminimo (kortelės išdavimo) asmuo turėtų kreiptis į Migracijos tarnybą. Leidimo nuolat gyventi Lietuvoje įforminimo terminas: iki 5-10 darbo dienų.

Lietuvių kilmė arba teisės atkurti Lietuvos pilietybę išsaugojimas yra pagrindas gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Lietuvių kilmės asmeniui arba užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos pilietybę, išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje gali būti laikinas ir nuolatinis. Laikinas leidimas gyventi Lietuvoje išduodamas 5 metams. Nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje yra išduodamas taip pat 5 metams. Skiriasi šių leidimų gavimo tvarka ir reikiamų pateikti dokumentų, norint gauti laikiną ar nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, sąrašas.

Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės asmenims arba užsieniečiams, turintiems teisę atkurti Lietuvos pilietybę
Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės asmeniui arba užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos pilietybę, suteikia teisę gyventi Lietuvoje leidime nurodytą laiką.
Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės asmeniui arba užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos pilietybę, išduodamas 5 metams. Po 5 metų asmuo turėtų kreiptis dėl šio leidimo pratęsimo.

Prašymo ir kitų dokumentų pateikimo vieta
Pirmą kartą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bei prie jo pridedamus dokumentus lietuvių kilmės asmuo arba užsienietis, turintis teisę atkurti Lietuvos pilietybę, turi pateikti:
diplomatinei ar konsulinei įstaigai užsienyje – tuo atveju, kai asmuo yra užsienyje;
Lietuvos Migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje jis ketina deklaruoti gyvenamąją vietą – tuo atveju, kai asmuo yra teisėtai Lietuvoje.

Pateikiami dokumentai
Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės asmuo arba užsienietis, turintis teisę atkurti Lietuvos pilietybę, turi pateikti:
1. Pasą;
2. Vizą;
3. Nuotrauką (40 x 60 mm);
4. Dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą:
lietuvių kilmę patvirtinančius dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje;arba teisės į Lietuvos pilietybę išsaugojimo pažymėjimą (išduotą iki 2013 m. sausio 1 d.), lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą (išduotą po 2013 m. sausio 1 d.); arba Migracijos departamento sprendimą dėl teisės į Lietuvos pilietybę išsaugojimo; arba sprendimą išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą.

Prašymo nagrinėjimo terminas – iki 2 – 4 mėnesių.

Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės asmenims arba užsieniečiams, turintiems teisę atkurti Lietuvos pilietybę
Lietuvos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą.
Leidimas nuolat gyventi lietuvių kilmės asmeniui arba užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos pilietybę, išduodamas 5 metams. Po 5 metų leidimas nuolat gyventi pakeičiamas.

Prašymo ir kitų dokumentų pateikimo vieta
Prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje bei prie jo pridedamus dokumentus lietuvių kilmės asmuo arba užsienietis, turintis teisę atkurti Lietuvos pilietybę, turi pateikti:
Migracijos departamentui arba Migracijos tarnybai Lietuvoje.

Pateikiami dokumentai
Kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės asmuo arba užsienietis, turintis teisę atkurti Lietuvos pilietybę,turi pateikti:
1. Pasą;
2. Dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę;
3. Lietuvių kilmę patvirtinančius dokumentus (t. y. dokumentus, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu);
4. Dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jeigu užsienietis yra šio asmens palikuonis;
5. Asmens duomenų keitimą patvirtinančius dokumentus (jei buvo keisti);
6. Išsiregistravimo dokumentą.

Prašymo nagrinėjimo terminas – iki 2 – 4 mėnesių.

Siūlome imigracinių paslaugų programą LIETUVIŲ KILMĖ/ LIETUVOS PILIETIS – imigracija į Lietuvą lietuvių kilmės asmens arba asmens, turinčio teisę atkurti Lietuvos pilietybę.

Programa LIETUVIŲ KILMĖ/ LIETUVOS PILIETIS apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų Lietuvos archyvams ir kompetentingoms institucijos rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda priduodant dokumentus Migracijos tarnyboje, palyda deklaruojant gyvenamąją vietą, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Asmenys, kurie pagal Lietuvos teisės aktus turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę, gali kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos pilietybę, gali būti išduotas laikinas arba nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje. Tiek laikinas, tiek nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje asmeniui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos pilietybę išduodamas 5 metams. Skiriasi šių leidimu gavimo tvarka ir reikiamų pateikti dokumentų sąrašas.

Vadovaujantis Lietuvos teisės aktais teisę atkurti Lietuvos pilietybę turi asmenys, kurie turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15 arba kurių tėvas, mama, senelis, senelė, prosenelis ar prosenelė turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15.

Norint kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, reikėtų pradėti nuo dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo turi teisę atkuri Lietuvos pilietybę, surinkimo.

Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, arba, kad asmens tėvai, seneliai, proseneliai turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, yra:

Lietuvos pasai, išduoti iki 1940 06 15;
Dokumentai, patvirtinantys asmens tarnybą Lietuvos armijoje ar valstybės tarnyboje;
Gimimo liudijimai ar kiti dokumentai, kuriuose nurodoma Lietuvos pilietybė;
Liudijimai, išduoti iki 1940 06 15 Lietuvoje, arba liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 06 15.

Jeigu aukščiau nurodytų dokumentų nėra, dokumentai dėl mokymosi, darbo, gyvenimo Lietuvoje iki 1940 06 15, kiti dokumentai.

Jei reikiamų duomenų nėra ar dokumentų trūksta, jų paieška atliekama Lietuvos archyvuose, kitose institucijose, šaltiniuose arba reikiami faktai nustatomi teismo tvarka.

Surinkus reikiamus dokumentus, prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir prie jo pridedami dokumentai pateikiami diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos tarnyboje Lietuvoje.

Pateikiami dokumentai:

1. Prašymas;
2. Pasas;
3. Viza;
4. Nuotrauka (40×60 mm);
5. Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo arba jo tėvai, seneliai ar proseneliai turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15; arba teisės į Lietuvos pilietybę išsaugojimo pažymėjimas (išduotas iki 2013 01 01); arba teisę atkurti Lietuvos pilietybę patvirtinsntis pažymėjimas (išduotas po 2013 01 01); arba Migracijos departamento sprendimas dėl teisės į Lietuvos pilietybę išsaugojimo; arba Migracijos departamento sprendimas išduoti teisę atkurti Lietuvos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą.
6. Giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai;
7. Vardo ir/ ar pavardės pakeitimą patvirtinantys dokumentai, jei vardas ir/ ar pavardė buvo pakeisti;
8. Pažyma dėl teistumo.

Migracijos departamentas sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi asmeniui išdavimo priima per 2-4 mėnesius.

Dokumentai dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo pateikiami Migracijos departamentui arba Migracijos tarnybai Lietuvoje.

Pateikiami dokumentai:

1. Prašymas;
2. Pasas;
3. Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo arba jo tėvai, seneliai ar proserneliai turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15;
4. Giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai;
5. Vardo ir/ ar pavardės pakeitimą patvirtinantys dokumentai, jei vardas ir/ ar pavardė buvo pakeisti;
6. Pažyma dėl teistumo;
7. Išregistravimo dokumentas.

Migracijos departamentas sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo priima per 2-4 mėnesius.

Asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos pilietybę, šeimos nariai taip pat gali kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo.

Imigracinė programa LIETUVIŲ KILMĖ – imigracija į Lietuvą lietuvių kilmės asmens.

Imigracinės programos LIETUVIŲ KILMĖ sąlygos:

Asmuo yra lietuvių kilmės, jo tėvai ar seneliai lietuviai ir jis laiko save lietuviu.

Imigracinė programa LIETUVIŲ KILMĖ apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Duomenų ir dokumentų paieška Lietuvos archyve – iki 14 – 30 darbo dienų.

Dokumentų leidimui gyventi parengimas – iki 10 darbo dienų.

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 2-4 mėnesių.

Imigracinė programa LIETUVOS PILIETIS – imigracija į Lietuvą asmens, turinčio teisę atkurti Lietuvos pilietybę.

Imigracinės programos LIETUVOS PILIETIS sąlygos:

Užsienietis yra asmuo, turintis teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Jis arba jo tėvai, seneliai, proseneliai arba vienas iš jų buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15.

Imigracinė programa LIETUVOS PILIETIS apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Duomenų ir dokumentų paieška Lietuvos archyve – iki 14 – 30 darbo dienų.

Dokumentų leidimui gyventi parengimas – iki 10 darbo dienų.

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 2-4 mėnesių.

Imigracinė programa ŠEIMOS VERSLO IMIGRACIJA – užsieniečio ir jo šeimos narių imigracija į Lietuvą teisėtos veiklos vykdymo ir ketinimo ją vykdyti pagrindu.

Imigracinės programos ŠEIMOS VERSLO IMIGRACIJA sąlygos:

1. Šeimos nariai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti teisėtos veiklos vykdymo ir ketinimo ją vykdyti pagrindu; arba
2. Vienas iš šeimos narių atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti teisėtos veiklos vykdymo ir ketinimo ją vykdyti pagrindu.

Imigracinė programa ŠEIMOS VERSLO IMIGRACIJA apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Įmonės steigimas – apie 15 darbo dienų.

Įmonės pirkimas-pardavimas – apie 15 darbo dienų.

Verslo paieška, pirkimas – terminas kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis.

Dokumentų leidimui gyventi parengimas – iki 5-10 darbo dienų.

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 2-4 mėnesių.