Užsienietis, trečiosios valstybės pilietis, atvykęs gyventi į Lietuvą, gali vairuoti automobilį Lietuvoje su užsienio valstybėje išduotu vairuotojo pažymėjimu iki pusės metų, nekeičiant turimo vairuotojo pažymėjimo. Jei valstybė, išdavusi vairuotojo pažymėjimą nėra prisijungusi prie 1968 11 08 Vienos konvencijos, būtina turėti nacionalinį bei tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Po pusės metų užsienietis turimą vairuotojo pažymėjimą privalo pakeisti į lietuvišką vairuotojo pažymėjimą. Lietuvoje yra išduodami nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, t. y. Europos Sąjungos modelio vairuotojo pažymėjimai, kurie yra kortelės formos. Su šiuo vairuotojo pažymėjimu asmuo galės vairuoti Europos ekonominės erdvės valstybėse bei ne Europos ekonominės erdvės valstybėse, kurios yra prisijungusios prie 1968 11 08 Vienos Konvencijos. Norėdamas pakeisti turimą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, asmuo turi išlaikyti teorijos ir vairavimo praktikos egzaminą. Egzaminas gali būti vykdomas rusų ir anglų kalba. Praktikos egzaminas laikomas, vairuojant aukščiausios kategorijos transporto priemonę, kokią asmo turėjo pagal keičiamą vairuotojo pažymėjimą.

Jeigu vairuotojo pažymėjimas yra išduotas Europos Sąjungos šalyje, tai jis galioja visuose Europos Sąjungos šalyse. Vairuotojo pažymėjimas su kategorijomis: AM, A1, A2, A, B, BE, B1, C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE pripažįstamas kitose Europos Sąjungos šalyse, dėl šios priežasties dažniausiai keisti vairuotojo pažymėjimo nereikia. Juo galima naudotis, jeigu: nėra pasibaigęs galiojimo laikas (dažniausiai Europos Sąjungos šalyse vairuotojo pažymėjimas galioja 10-15 metų); asmuo yra sulaukęs tam tikro amžiaus, nuo kurio yra išduodamas vairuotojo pažymėjimas, leidžiantis vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę; šalis, išdavusi vairuotojo pažymėjimą, nėra ji atšaukusi ir nėra sustabdytas nei apribotas jo galiojimo laikas. Dauguma Europos Sąjungos šalių suteikia teisę vairuoti nuo 18 metų, bet jeigu asmuo yra jaunesnis, tai jo vairuotojo pažymėjimas negalios toje šalyje, kurioje yra nustatyta 18 metų riba.

Europos Sąjungos piliečiams yra suteikiama galimybė pakeisti vairuotojo pažymėjimą į tos šalies, kurioje tuo metu jie gyvena, bet nėra privaloma tai daryti, išskyrus tam tikrus atvejus, kai to reikalauja šalis. Jeigu asmuo pageidauja pakeisti savo vairuotojo pažymėjimą į tos šalies, kurioje gyvena, jis turėtu įrodyti, kad yra šalies gyventojas bei atitinka keliamus reikalavimus vairuotojo pažymėjimui gauti. Tokiu atveju valdžios institucijos kreipsis į asmens ankstesnės gyvenamosios vietos šalies institucijas tam, kad jos patikrintų ar asmens vairuotojo pažymėjimui nebuvo taikyti apribojimai.

Privalomas keitimas yra būtinas tada, kai: po 2 metų nuo tos dienos, kai gyvenamoji vieta kitoje šalyje tapo asmens įprasta gyvenamąja vieta, jeigu asmens vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas ribotas; jei gyvenamojoje šalyje asmuo pažeidė kelių eismo taisykles; jeigu po persikėlimo į kitą Europos Sąjungos šalį vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas baigėsi.

Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos piliečiams taikomos supaprastintos imigracijos sąlygos, norint gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie ketina dirbti arba užsiimti teisėta veikla.

Minėtų šalių piliečiai, atvykstantys į Lietuvą darbo ar teisėtos veiklos pagrindu, nebūtinai turi atitikti bendrus trečiųjų šalių piliečiams keliamus reikalavimus.

Jeigu Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos pilietis atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką, jam užtenka pasirašyti darbo sutartį arba gauti iš jį ketinančios įdarbinti įmonės įsipareigojimą įdarbinti. Šių šalių piliečiams nėra taikomas reikalavimas gauti užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.

Jeigu užsienietis yra Juridinių asmenų registre įregistruotos įmonės dalyvis ar vadovas ir atvyksta dirbti toje įmonėje – reikalaujamų dokumentų sąrašas taip pat yra trumpesnis. Jeigu nuo įmonės steigimo dienos nėra praėję vieneri metai, reikalinga pateikti dokumentus, kad įmonė vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, įmonės finansines ataskaitas, sudarytą darbo sutartį bei dokumentus, kad užsienietis yra įmonės dalyvis arba vadovas.

Šių šalių piliečiai taip pat gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu užsiima kita teisėta veikla, įskaitant individualią veiklą. Tokia veikla yra laikoma savarankiška veikla, kuria versdamasis asmuo siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Tai gali būti savarankiška, bet kokio pobūdžio komercinė veikla arba gamybinė veikla (išskyrus nekilnojamojo turto pardavimo ar nuomos veiklą), taip pat finansinių priemonių sandorius; savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, savarankiška sporto, atlikėjo veikla.

Kreipiantis dėl leidimo gyventi individualios veiklos pagrindu, reikalinga pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, verslo liudijimą ar dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis užsiima atlikėjo, sporto veikla ar planuoja dalyvauti savanoriškos veiklos programose ar vykdyti bendras su užsienio valstybėmis vyriausybines programas.

Pažymima, kad supaprastinti imigracijos reikalavimai taip pat taikomi minėtų šalių piliečiams, atvykstantiems dirbti arba užsiimti veikla pagal reglamentuojamą profesiją. Priklausomai nuo profesijos, užsienietis privalo turėti dokumentą, patvirtinantį, kad atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla.

Reglamentuojamos profesijos Lietuvoje – advokatas; akušeris; architektas; auklėtojas; bankroto administratorius; bendrosios praktikos slaugytojas; biomedicinos technologas; burnos higienistas; dantų technikas; dietistas; ergoterapeutas; gidas; gydytojo odontologo padėjėjas; išplėstinės praktikos slaugytojas; kineziterapeutas; logopedas; masažuotojas; medicinos gydytojas; mokyklos psichologas; mokytojas; odontologas; patentinis patikėtinis; privatus detektyvas; profesijos mokytojas; restauratorius; restruktūrizavimo administratorius; socialinis darbuotojas; socialinis pedagogas; specialusis pedagogas; statybos inžinierius; surdopedagogas; tiflopedagogas; turto arba verslo vertintojas; vaistininkas; vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas); veterinarijos felčeris; veterinarijos gydytojas.

Leidimas laikinai gyventi, kreipiantis minėtais pagrindais, šių šalių piliečiams gali būti išduodamas 3 metams. Jeigu darbo ar teisėtos veiklos laikotarpis numatomas trumpesnis – tai tam laikotarpiui ir papildomai dar 3 mėnesiams jam pasibaigus.

Šių šalių piliečių šeimos nariai gali kartu kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi ir atvykti gyventi į Lietuvos Respubliką. Šeimos nariais yra laikomi: sutuoktinis ar registruotas partneris, nesusituokę ir nuo tėvų priklausomi nepilnamečiai vaikai arba pilnamečių vaikų ne mažiau nei 1 metus išlaikomi tėvai, kurie negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienyje, parama.

Dokumentai dėl leidimo laikinai gyventi pateikiami per MIGRIS sistemą ir atvykus rezervuoto vizito laiku į Migracijos departamento teritorinį skyrių.

Sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi priimamas per 3 mėnesius bendra tvarka arba per 45 kalendorines dienas, pasirinkus nagrinėjimą skubos tvarka, po dokumentų pateikimo Migracijos departamento teritoriniame skyriuje.

Lietuvos pilietybės atkūrimas yra procesas, kuriuo metu asmuo igyja Lietuvos pilietybę vienu iš Lietuvos pilietybės įgijimo būdų.

Lietuvos pilietybė gali būti atkurta asmeniui, kuris turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15. Taip pat asmenų, kurie turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, palikuonims. Lietuvos pilietybė gali įgyti nurodytų asmenų palikuoniai iki trečios giminystės linijos, t. y. vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai.

Norint, kad Lietuvos pilietybė būtų atkurta, asmeniui gali tekti atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės arba neatsisakyti ir turėti dvi pilietybes (dvigubą pilietybę). Dviguba pilietybė Lietuvoje yra galima tam tikrais išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, jei asmuo pasitraukė, išvyko iš Lietuvos iki 1990 03 11 arba buvo ištremas iš Lietuvos ar yra tokio asmens palikuonis, santuokos, gimimo, įvaikinimo bei kitais atvejais. Daugiau apie dvigubą pilietybę Lietuvoje skaitykite skiltyje – Dviguba pilietybė.

Dokumentų parengimo Lietuvos pilietybės atkūrimui procesas pradedamas nuo reikiamų duomenų ir dokumentų surinkimo. Trūkstamų duomenų ir dokumentų paieškos atliekamos Lietuvos archyvuose, kitose valstybinėse institucijose bei paieškos šaltiniuose. Bendra tvarka paieška Lietuvos archyvuose dažniausiai trunka apie mėnesį, skubos tvarka paieška gali būti atlikta per 5 darbo dienas ar 10 darbo dienų.

Surinkus reikiamus dokumentus, ne lietuvių kalba surašyti dokumentai verčiami i lietuvių kalbą, dokumentų kopijos tvirtinamos notaro. Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille arba legalizuoti, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Dokumentai pateikiami Lietuvoje, atvykus į Lietuvos migracijos departamentą, arba užsienyje, Lietuvos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, arba siunčiami paštu ar per pasiuntinį.

Asmuo turėtų pateikti šiuos dokumentus:
1. Prašymą atkurti Lietuvos pilietybę, surasytą lietuvių kalba;
2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
3. Dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 06 15 turėjo Lietuvos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 06 15 turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis;
4. Vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti;
5. Dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis;
6. Jei asmuo yra kitos valstybės pilietis, dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų.

Vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, sprendimas dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo turėtų būti priimtas ne vėliau nei per 6 menesius, praktikoje procesas gali užtrukti apie 9-12 mėnesių, tam tikrais atvejais ir ilgiau.

NEMOKAMA ANALIZĖ Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę

MIGRATION LAW CENTER teisininkai atlieka nemokamą teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę. Išsamios analizės atlikimui reiktų, kad Jūs užpildytumėte ir išsiųstumėte mums anketą, kurią galite rasti paspaudę šią nuorodą – ANKETA.

Atlikus išsamią teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę, mūsų teisininkai pateiks Jums raštišką atsakymą (Analizės rezultatus) dėl Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę bei tolimesnių reikalavimų ir procedūrų eigos.

Skaityti daugiau:

Dviguba pilietybė
Lietuvos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka
Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas
Teisę atkurti Lietuvos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas
Vaiko pilietybė
Vaikų dviguba pilietybė
Sutuoktinio (vyro, žmonos) pilietybė
Lietuvos pilietybė pagal kilmę
Lietuvos pilietybė, kai protėviai lietuviai. Lietuvos pilietybė lietuvių palikuoniams
Lietuvos pilietybė represuotiems iš Lietuvos. Dviguba pilietybė Lietuvoje
Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietybė)
Lietuvos pasas. Išdavimo tvarka ir terminai
Dvigubos pilietybės išsaugojimas, išvykus iš Lietuvos po 1990 03 11
Priesaika Lietuvos Respublikai
Lietuvos pilietybės atkūrimas ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Karinė tarnyba Lietuvoje
Lietuvos pilietybės atkūrimui būtina išlaikyti Lietuvos pilietybę 1940 06 15
Žydai (litvakai) bei kiti išeiviai, išvykę iš Lietuvos tarpukariu, taip pat jų palikuonys galės atkurti Lietuvos pilietybę, įgyti dvigubą pilietybę be biurokratinių kliūčių 

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime. 

Lietuvos pilietybės atkūrimo institutas reglamentuojamas Lietuvos pilietybės įstatymo bei kitų Lietuvos teisės aktų nuostatomis. Lietuvos pilietybės atkūrimo praktiką taip pat lemia Lietuvos teismų formuojama praktika Lietuvos pilietybės atkūrimo klausimu.

Numatomi Lietuvos pilietybės klausimus reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai neįtvirtina esminių Lietuvos pilietybės atkūrimo instituto pokyčių 2024 metais.

2024 metais taikomos iki šiol galiojusios Lietuvos pilietybės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Lietuvos pilietybės atkūrimo klausimus.

Lietuvos pilietybės atkūrimas – teisės atkurti Lietuvos  pilietybę įgyvendinimas Lietuvos pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos pilietybė asmeniui gali būti atkurta, kai asmuo ir (ar) asmens tėvai, seneliai, proseneliai ar vienas iš jų buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15.

Lietuvos pilietybės įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad „Asmenys, iki 1940 06 15 turėję Lietuvos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Lietuvos pilietybės įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.”

Asmuo, iki 1940 06 15 turėjęs Lietuvos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 06 15 turėjęs Lietuvos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos pilietybės neteko atlikus Lietuvos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos  įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos pilietybės netekimo.

Dokumentai, kurie įrodo, jog asmuo buvo Lietuvos pilietis 1940 06 15, yra:

1. Lietuvos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 06 15;
2. Lietuvos užsienio pasai, išduoti Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 06 15;
3. Dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
4. Gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos pilietybė;
5. Asmens liudijimai, išduoti iki 1940 06 15 Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 06 15;

Jeigu aukščiau nurodytų dokumentų nėra, gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 06 15, taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

Aukščiau nurodyti asmenys Lietuvos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai, išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus, kai asmuo gali būti Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu, t. y. kai galima dviguba arba daugybinė pilietybė.

Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatyti atvejai, kai asmuo gali būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis, kai reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės asmeniui nėra taikomas. Remiantis šiuo Lietuvos pilietybės įstatymo straipsniu, asmeniui Lietuvos pilietybė gali būti atkurta, neatsisakius kitos valstybės pilietybės, jei:

1. asmuo yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11;
2. asmuo yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11;
3. asmuo yra aukščiau nurodyto asmens palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis).

Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11, – iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 06 15 – 1990 03 11 okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.

Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, – iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 03 11 išvykę iš dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 06 15 išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

Lietuvos pilietybė neatkuriama, jeigu yra Lietuvos pilietybės įstatymo 22 straipsnio 1 ar 2 punkte nurodytų aplinkybių:

1. asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus;
2. asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvą;

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.

Prašymas dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo turi būti užpildytas lietuvių arba anglų kalba per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS. Prie prašymo dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo pridedami dokumentai turi būti surašyti lietuvių kalba arba pateikiamas šių dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, kuris turi būti patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos, pateikiant vertimo teisę paliudijančius dokumentus.

Kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.

Sprendimus dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo priima Vidaus reikalų ministras. Lietuvos pilietybės atkūrimo proceso trukmė – apie 6 mėnesius. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymus dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka vidaus reikalų ministro sprendimui dėl Lietuvos pilietybės priimti, ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo prašymo ar dokumentų dėl Lietuvos  pilietybės atkūrimo  priėmimo Migracijos departamente ar konsulinėje įstaigoje dienos pateikia vidaus reikalų ministrui teikimą, o vidaus reikalų ministras ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Migracijos departamento teikimo gavimo Lietuvos vidaus reikalų ministerijoje dienos priima sprendimą dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo (neatkūrimo).

MIGRATION LAW CENTER 

Skaityti daugiau:

Lietuvos pilietybės atkūrimas
Lietuvos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka
Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas
Teisę atkurti Lietuvos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas
Vaiko pilietybė
Vaikų dviguba pilietybė
Sutuoktinio (vyro, žmonos) pilietybė
Lietuvos pilietybė pagal kilmę
Lietuvos pilietybė, kai protėviai lietuviai. Lietuvos pilietybė lietuvių palikuoniams
Lietuvos pilietybė represuotiems iš Lietuvos. Dviguba pilietybė Lietuvoje
Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietybė)
Lietuvos pasas. Išdavimo tvarka ir terminai
Dvigubos pilietybės išsaugojimas, išvykus iš Lietuvos po 1990 03 11
Priesaika Lietuvos Respublikai
Lietuvos pilietybės atkūrimas ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Karinė tarnyba Lietuvoje
Lietuvos pilietybės atkūrimui būtina išlaikyti Lietuvos pilietybę 1940 06 15
Žydai (litvakai) bei kiti išeiviai, išvykę iš Lietuvos tarpukariu, taip pat jų palikuonys galės atkurti Lietuvos pilietybę, įgyti dvigubą pilietybę be biurokratinių kliūčių 

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime. 

Nepriklausoma Lietuvos valstybė atkurta 1918 m.

1919–1920 m. Vilnių ne kartą pakaitomis užimdavo Lenkijos ir Sovietų Rusijos kariuomenės. 1922 m. Vilnius karine jėga buvo inkorporuotas į Lenkijos sudėtį. Per trumpą laiką, 1918–1922 m., ne kartą pasikeitus valdžiai – Lietuvos Respublikos, sovietinės Lietuvos, Lenkijos ir Sovietų Rusijos kariuomenės – žydų bendruomenei teko patirti didelius ekonominius sunkumus ir nacionalines nelaimes.

Lietuvos žydų bendruomenė, kuriuos centru tapo laikinoji sostinė Kaunas, įvairūs jos atstovai aktyviai įsitraukė į Lietuvos valstybės kūrimą, stiprinimą ir karinę gynybą bei diplomatinę veiklą, vykdomą siekiant tarptautinio jos pripažinimo. Mūšiuose už Lietuvos nepriklausomybę dalyvavo daugiau negu 500 žydų savanorių.

Lietuvos  1922 m. Konstitucijoje buvo nuostatos, skelbusios visų Lietuvos piliečių lygybę prieš įstatymą. Specialiame skyriuje „Tautinių mažumų teisės” buvo nurodyta, kad šios mažumos „turi teisės įstatymų ribose autonomingai tvarkyti savo tautinės kultūros reikalus – liaudies švietimą, labdarybę, savitarpinę pagalbą – ir šiems reikalams vesti įstatyme nurodyta tvarka renka atstovaujamus organus.”

1919–1922 metai Lietuvos žydų istoriografijoje laikomi „auksiniu” arba „medaus” laikotarpiu. Žydai turėjo ne tik ministrus, bet ir savo atstovus Seime. 1920 m. įstatymu žydų kahalams buvo suteiktos plačios teisės veikti vadovaujant dvasiniams religiniams reikalams, labdaros veiklai, socialinei paramai, liaudies  švietimui, taip pat registruojant civilinės būklės aktus.

Per trumpą laiką žydų organizacijos nuveikė didelį darbą, organizuodamos tūkstančių žydų, grįžusių ir Sovietų Rusijos, gyvenimą, rūpindavosi jų apgyvendinimu ir įdarbinimu, sugriauto krašto atkūrimu, plataus savo mokyklų tinklo sukūrimu, sveikatos priežiūros, labdaros, socialinės paramos ir kultūros įstaigų steigimu.

Deja, Lietuvoje tuo metu įsitvirtino dešiniosios reakcingos jėgos, silpnėjo liberalioji-demokratinė raidos tendencija. Palaipsniui siaurėjo ir galiausiai buvo panaikinta valstybės teisiškai pripažinta žydų nacionalinė autonomija su visomis jos institucijomis. Tai turėjo įtakos ir žydų atstovavimui Valstybės seime, žydų kalbos (jidiš) vartojimui valstybės institucijose. Nuo 1924 m. vyriausybėje jau nebuvo žydų reikalų ministro. Buvo uždrausta Žydų tautinės tarybos veikla. 1926 m. kovo mėn. panaikinti žydų bendruomenių kahalai. Civilinės būklės aktų registracijos funkcijos buvo perduotos rabinams.

Pasirašius taikos sutartį iš Sovietų Rusijos į Lietuvą grįžo apie 100 tūkst. žydų. Gyventojų surašymo duomenimis, 1923 m. Lietuvoje (be Klaipėdos krašto) buvo 2,03 mln. gyventojų, iš jų lietuvių – 1,7 mln. (84,2 proc.), žydų – 153,7 tūkst. (7,6 proc.). Miestuose lietuvių buvo 57,1 proc., žydų – 32 proc., miesteliuose – 23 proc. Ukmergėje jų buvo 37 proc., Panevėžyje – 36 proc., Kaune – 27 proc., Šiauliuose – 25 proc. Žydai gyveno beveik visuose valsčiuose.

Žydai įstengė atstatyti savo būstus arba pasistatyti naujus. Daugelyje prekybos, pramonės, amatų sričių žydai pasireiškė, kaip svarbi naujų įmonių ir dirbtuvių plėtrą skatinanti jėga.

Žydų gyvenimo raida Lietuvos Respublikos sąlygomis apskritai vertintina teigiamai. Tačiau žvelgiant į konkretų istorinį procesą matyti, kad ji vis dėlto buvo prieštaringa ir joje jau radosi pavojingų tendencijų, kurių apraiškos iš pradžių užtemdė, o vėliau sukrėtė žydų likimus.

1926 m. gruodžio 17 d. įvyko karinis perversmas. Atsirado ir įsitvirtino autoritarinis-policinis režimas. Palaipsniui buvo panaikintos anksčiau ir taip jau susiaurintos demokratinės teisės bei laisvės. Dar prieš perversmą, pirmojoje trečiojo dešimtmečio pusėje, kai sustiprėjo Lietuvos valstybė, pažeidžiant tarptautinius įsipareigojimus ir konstitucines nuostatas buvo panaikinta žydų tautinė-kultūrinė autonomija.

Dėl atsiradusių ir didėjančių ekonominių sunkumų ekonominės krizės sąlygomis, susiklosčiusiomis praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir ketvirtojo pradžioje, taip pat po to, kai 1933 m. kaimyninėje Vokietijoje į valdžią atėjo Hitleriui, Lietuvoje antisemitizmas tapo vis labiau juntamas. Po devynerių metų pertraukos 1936 m. buvo išrinktame Seime tautinių mažumų atstovų nebuvo. 1938 m. Konstitucijoje jau nebuvo ir anksčiau joms skirtų nuostatų.

Žydai tokiomis nepalankiai jiems susiklosčiusiomis sąlygomis vis skausmingiau jautė netikrumą dėl savo ateities. Susirūpinimą kėlė ir žydų jaunuomenės gyvenimo Lietuvoje perspektyvos. Vienintelė reali išeitis jiems buvo emigracija. 1920–1940 m. iš Lietuvos emigravo iš viso 102,5 tūkst. žmonių, 20 proc. iš jų buvo žydai. Iš 41,3 tūkst. žmonių, emigravusių 1928–1939 m.., žydų buvo 13,9 tūkst. (33,6 proc.). 1920–1940 m. į Pietų Afriką išvyko 7,2 tūkst. žmonių, į Palestiną – 5 tūkst., beveik visi jie buvo žydai. Žydų emigracija ketvirtajame dešimtmetyje galėjo būti gerokai didesnė, tačiau ją stabdė apribojimai, kuriuos įvedė JAV ir kai kurios kitos šalys, taip pat Anglijos politika, kuria buvo siekiama sutrukdyti žydų persikėlimui į Palestiną.

Lietuvos žydų (litvakų) emigracija prasidėjo XIX a. viduryje ir truko iki praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio – jie emigravo į JAV, Kanadą, Palestiną, Pietų Ameriką, Pietų Afriką, Australiją.

Daugelyje vietų, įskaitant JAV ir Kanadą, litvakai buvo pirmieji žydiškų laikraščių ir žurnalų senąja žydų ir jidiš kalbomis leidėjai, redaktoriai, žurnalistai.

Pirmieji žydų bendruomenės įkūrėjai Pietų Afrikoje buvo Lietuvos žydai, atvykę XIX a., o vėliau reikšmingą šioje šalyje gyvenusių žydų dalį sudarė išeiviai iš Kauno gubernijos. Didelis ir garbingas vaidmuo atkuriant ir plėtojant žydų istorinį nacionalinį židinį Palestinoje taip pat priklausė Lietuvos žydams.

Iš Lietuvos emigravę asmenys dažniausiai įgydavo užsienio valstybės pilietybę, o jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai paprastai tapdavo šios užsienio valstybės piliečiais.

Teisinių santykių palaikymui su Lietuvos emigrantais Lietuvoje numatytas Lietuvos pilietybės atkūrimo institutas, suteikiantis teisę asmeniui, turėjusiam Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvykusiam iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., atkurti Lietuvos pilietybę neprarandant esamos pilietybės (turėti dvigubą pilietybę). Šio žmogaus palikuonys (vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai) taip pat gali pasinaudoti galimybe atkurti Lietuvos pilietybę.

Pagal Lietuvos Pilietybės įstatymą asmenys, turėję Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., ir jų palikuonys, neįgiję Lietuvos pilietybės iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos pilietybę neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje jie nuolat gyvena.

Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje numatyti atvejai, kai Lietuvos pilietybė gali būti atkurta neprarandant turimos užsienio valstybės pilietybės.

Šiame straipsnyje numatyta, kad Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., taip pat šio asmens palikuonis.

Atsižvelgiant į šias Lietuvos pilietybės įstatymo nuostatas, Lietuvos pilietybės atkūrimui neatsisakant turimos pilietybės, būtina įrodyti šias pagrindines aplinkybes:

1. Lietuvos pilietybę, turėtą iki 1940 m. birželio 15 d.;
2. Išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
3. Kitas aplinkybes (giminystę, vardo, pavardės pakeitimą ir kt.).

MIGRATION LAW CENTER 

Skaityti daugiau:

Lietuvos pilietybės atkūrimas
Lietuvos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka
Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas
Teisę atkurti Lietuvos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas
Vaiko pilietybė
Vaikų dviguba pilietybė
Sutuoktinio (vyro, žmonos) pilietybė
Lietuvos pilietybė pagal kilmę
Lietuvos pilietybė, kai protėviai lietuviai. Lietuvos pilietybė lietuvių palikuoniams
Lietuvos pilietybė represuotiems iš Lietuvos. Dviguba pilietybė Lietuvoje
Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietybė)
Lietuvos pasas. Išdavimo tvarka ir terminai
Dvigubos pilietybės išsaugojimas, išvykus iš Lietuvos po 1990 03 11
Priesaika Lietuvos Respublikai
Lietuvos pilietybės atkūrimas ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Karinė tarnyba Lietuvoje
Lietuvos pilietybės atkūrimui būtina išlaikyti Lietuvos pilietybę 1940 06 15
Žydai (litvakai) bei kiti išeiviai, išvykę iš Lietuvos tarpukariu, taip pat jų palikuonys galės atkurti Lietuvos pilietybę, įgyti dvigubą pilietybę be biurokratinių kliūčių 

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime. 

Migracijos departamentas per pirmuosius metus, kuomet pradėta tikrinti Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisinę padėtį, pateikiant jiems užpildyti specialų Klausimyną, kuriame būtina nurodyti tam tikrą informaciją apie save bei išreikšti požiūrį į karą Ukrainoje – priėmė 2041 sprendimus panaikinti leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliamos grėsmės valstybės saugumui.

Migracijos departamentas, vertindamas surinktą informaciją bei prieš priimdamas sprendimą, bendradarbiavo su Valstybės saugumo departamentu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija bei esant poreikiui – kitomis valstybinėmis institucijomis.

Klausimynai buvo teikiami visiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, teikiantiems prašymus dėl migracijos paslaugų. Taip pat, minėtų piliečių patikrinimas buvo atliekamas pačio Migracijos departamento iniciatyva atsitiktine tvarka.

Įvertinus surinktą informaciją bei gautus papildomus duomenis iš įvairių institucijų, buvo priimti 1644 sprendimai dėl Baltarusijos piliečių keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui.

Pagal Migracijos departamento pateiktus duomenis, 562 kartus buvo atsisakyta Baltarusiams išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 343 – atsisakyta pakeisti jau turimą leidimą.
450 sprendimai – panaikinti anksčiau Baltarusijos piliečių turėtus vis dar galiojusius leidimus laikinai gyventi. 2 sprendimai – atsisakyta išduoti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, 8 sprendimai – panaikinti išduotus leidimus nuolat gyventi Lietuvoje. 279 kartus Baltarusijos piliečiai sulaukė neigiamų atsakymų, kuomet buvo kreipiamasi dėl nacionalinės Lietuvos vizos išdavimo.

Tuo tarpu, dėl Rusijos piliečių keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo priimti 397 sprendimai. 76 kartus – atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, 84 – atsisakyta juos pratęsti. 90 sprendimų – panaikinti Rusijos piliečių turėtus vis dar galiojusius leidimus laikinai gyventi. Tiek pat – 90 – sprendimų priimta dėl Rusijos piliečių leidimų nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimo.

Neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, kai asmuo dėl jo kreipiasi pirmą kartą, nuspręsta dviem Rusijos piliečiams. Nacionalinės vizos rusams neišduoti nuspręsta 55 kartus.

Visiems, gavusiems priimtus sprendimus dėl leidimų gyventi panaikinimo arba neišdavimo, buvo taip pat priimti sprendimai uždrausti atvykti į Lietuvą.

Migracijos departamentas taip pat pažymėjo, kad užsieniečių elgesys tokiais atvejais, kai asmenys pildydami Klausimyną slepia reikšmingą informaciją, kuri vėliau yra išsiaiškinama – yra traktuojamas jų nenaudai.

Vieni iš pagrindinių Rusijos ir Baltarusijos piliečių Lietuvos pilietybės įgijimo būdų yra Lietuvos pilietybės atkūrimas, taip pat Lietuvos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka.

Lietuvos pilietybė gali būti atkurta asmeniui, kurio protėviai (tėvai, seneliai, proseneliai ar vienas iš jų) buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15 arba kuris pats buvo Lietuvos pilietis iki 1940 06 15.

Asmuo, iki 1940 06 15 turėjęs Lietuvos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 06 15 turėjęs Lietuvos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos pilietybės neteko atlikus Lietuvos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos  įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos pilietybės netekimo.

Dokumentai, kurie įrodo, jog asmuo buvo Lietuvos pilietis 1940 06 15, yra:

1. Lietuvos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 06 15;
2. Lietuvos užsienio pasai, išduoti Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 06 15;
3. Dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
4. Gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos pilietybė;
5. Asmens liudijimai, išduoti iki 1940 06 15 Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 06 15;

Jeigu aukščiau nurodytų dokumentų nėra, gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 06 15, taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

Lietuvos pilietybė gali būti atkurta, atsisakant asmeniui turimos užsienio valstybės pilietybės arba neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės (dviguba arba daugybinė pilietybė). Norint atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės, vien įrodyti Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15 nepakanka. Norėdamas būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis, turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę, asmuo turi įrodyti šias papildomas aplinkybes:

1. Ištrėmimo iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11 faktą;

Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11, – iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis), kurie 1940 06 15 – 1990 03 11 okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.

arba

2. Išvykimo iš Lietuvos iki 1990 03 11 faktą;

Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, – iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 03 11 išvykę iš dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 06 15 išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

Lietuvos pilietybė gali būti suteikta asmeniui supaprastinta tvarka, jei asmuo įrodo, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo. Vadovaujantis Lietuvos tesės aktų nuostatomis, lietuvių kilmės asmuo yra asmuo, kurio tėvai, seneliai ar vienas iš jų yra ar buvo lietuviai (tautybė, etniškumas), kuris laiko save lietuviu ir tai deklaruoja rašytiniu pareiškimu.

Lietuvos pilietybė supaprastinta tvarka gali būti suteikta lietuvių kilmės asmeniui, kuris neturėjo iki šiol Lietuvos pilietybės.

Lietuvos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka atveju nuo turimos užsienio valstybės pilietybės asmuo turi atsisakyti.

Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

Jeigu Pilietybės reikalų komisija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių asmens lietuvių kilmę, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

2023 04 04 Lietuvos Seimas po svarstymo pritarė Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2493 ir lydimajam Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektui Nr. XIVP-2496(2), kuriais, siekiant apsaugoti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus,  po ko buvo nustatytos Ribojamosios priemonės Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Daugiau informacijos:

https://www.migration.lt/lietuvos-pilietybe-ir-leidimas-gyventi-lietuvoje-rusijos-ir-baltarusijos-pilieciams-ribojimai

https://www.migration.lt/lietuvos-seimas-nusprende-netaikyti-ribojimu-del-lietuvos-pilietybes-rusijos-ir-baltarusijos-pilieciams

Pažymėtina, kad Seimo nariai nusprendė, kad galimybė įgyti Lietuvos pilietybę nei Rusijos, nei Baltarusijos piliečiams nebus ribojama. Tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiai turi teisę teikti prašymus dėl Lietuvos pilietybės, jų prašymai yra nagrinėjami bei priimami sprendimai.

Sprendimus dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo priima Lietuvos vidaus reikalų ministras. Dekretus dėl Lietuvos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka pasirašo Lietuvos Prezidentas. Lietuvos vidaus reikalų ministro įsakymai bei Lietuvos Prezidento dekretai skelbiami oficialiame Teisės aktų registre, nurodant asmens vardą (-us), pavardę (-es), gimimo datą ir valstybės, kurioje asmuo gimė, pavadinimą. Lietuvos Teisės aktų registras, kuriame skelbiami Lietuvos vidaus reikalų ministro įsakymai, Lietuvos Prezidento dekretai bei kiti Lietuvos teisės aktai, gali būti rasti, paspaudus žemiau esančią nuorodą: www.e-tar.lt

MIGRATION LAW CENTER 

Nuo 2017 m. sausio 1 d., LR civilinės metrikacijos įstaigose, vietoje civilinės būklės aktų registracijos liudijimų yra išduodami LR teisingumo ministro nustatytos formos civilinės būklės akto įrašą liudijantys išrašai. Išrašai gali būti išduodami gavus pareiškėjo prašymą iš karto po civilinės būklės akto įregistravimo (iš karto po santuokos sudarymo) arba bet kada vėliau civilinės metrikacijos įstaigoje, konsulinėje įstaigoje ar Registrų centre. Ši tvarka galioja ne tik santuokos registracijos, bet taip pat ir ištuokos, gimimo, mirties ir vardo ar pavardės keitimo atveju.

Asmenų, sudariusių santuoką iki 1940 m., santuokos aktą liudijančių įrašų paieškos atliekamos Lietuvos valstybės istorijos archyve, esančiame Mindaugo g. 8, Vilniuje. Čia yra saugomos visų religinių bendruomenių ir bažnyčių metrikų knygos. Būtina paminėti, kad nors priklausomai nuo vietovės ir bažnyčios šiame archyve saugomos knygos net nuo XVI amžiaus, tačiau išlikusios tikrai ne visos. Kadangi Lietuvoje vyravo katalikų tikėjimas, RKB metrikų knygų yra išlikusių daugiausiai, gan gausūs ir žydų metrikų fondai. Stačiatikių, sentikių, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, musulmonų ar karaimų metrikų knygų išlikę mažai.

Atliekant santuokos įrašo paiešką metrikų knygose ir siekiant geriausių paieškos rezultatų labai svarbu nurodyti jaunųjų parapiją ir tikybą. Neturint šios informacijos, paiešką galima pradėti nuo jaunosios gimimo vietos, kadangi santuoka tais laikais dažniausiai vykdavo jaunosios parapijoje. Svarbu paminėti, kad kiekvienos parapijos knygų peržiūrai – paieškai, reikia Lietuvos valstybės istorijos archyvui teikti atskirus prašymus.

Teikiant prašymą paieškai nurodoma: jaunųjų vardai, pavardės, santuokos data (arba santuokos metai), santuokos vieta, religinė bendruomenė ar tikyba (jeigu žinoma).

Prašymo Lietuvos valstybės istorijos archyve vykdymas galimas pasirinktinai eilės tvarka (maždaug per mėnesį), per 10 darbo dienų arba per 5 darbo dienas.

Asmenų, sudariusių santuoką po 1940 m., santuokos aktą liudijantys įrašai yra saugomi Civilinės metrikacijos skyriaus archyve. Prašymas gali būti teikiamas Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriaus archyvui, esančiam K. Kalinausko g. 21, Vilnius, taip pat VĮ „Registrų centras” arba konsulinei įstaigai.

Teikiant prašymą turi būti nurodoma: asmenų vardai, pavardės, santuokos sudarymo data (arba metai) ir vieta.

Artimųjų (sutuoktinio, tėvų, senelių, prosenelių) santuokos aktą liudijantys išrašai išduodami tik su jų sutikimu arba jiems mirus. Tokiu atveju prie prašymo papildomai pateikiami dokumentai:

• Asmens sutikimas arba mirties liudijimas;
• Giminystės ryšį įrodantys dokumentai (gimimo liudijimas (liudijimai), santuokos liudijimas, vardo ar (ir) pavardės keitimo dokumentai).

Prašymai Civilinės metrikacijos skyriaus archyve vykdomi eilės tvarka (dažniausiai iki mėnesio).

 MIGRATION LAW CENTER

Seimas pritarė Pilietybės įstatymo pataisai, praplečiančiai galimybes užsienyje gimusiems Lietuvių vaikams įgyti Lietuvos pilietybę.

Iki šiol, Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punkte bei 45 straipsnio 10 dalyje buvo numatyta, kad Lietuvos piliečių vaikai, kurie įgijo kitos šalies pilietybę gimimu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., iki kol jiems sueis 18 metų, gali patys arba jų teisėti atstovai, prašyti juos pripažinti ir Lietuvos piliečiais. Pagal numatytą išimtį, sulaukę pilnametystės, asmenys nebetenka tokios galimybės kreiptis dėl Lietuvos pilietybės.

Priimtos pataisos panaikino Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą prašymą pateikti iki vaikui sukaks 18 metų.

Naujai priimtos pataisos praplečia teisę kreiptis dėl Lietuvos pilietybės ir asmenims, jau sulaukus pilnametystės, jei jie turėjo pilietybę pagal minėtą išimtį. Užsienyje gyvenantys lietuviai prašymus išsaugoti pilietybę nuo šiol gali teikti Lietuvos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms.

Šiuo pakeitimu atsiliepiama į užsienio lietuvių raginimus panaikinti esamą apribojimą. Kai kurie asmenys, nepaisant noro būti Lietuvos piliečiais, prarado šią galimybę dėl nežinojimo. Todėl, šis įstatymo pakeitimas turi didelę reikšmę užsienio bendruomenėms, kol įvyks konstituciniai pakeitimai.

MIGRATION LAW CENTER 

2024 m. gegužės 12 d. vyks Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pirmasis turas, kurio metu
kartu bus surengtas ir referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo.

Paskutinį kartą toks referendumas vyko 2019 m., tačiau tada neužteko balsų Konstitucijos pataisai priimti. Už dvigubą pilietybę balsavo 71,78 proc. dalyvavusiųjų referendume asmenų, t. y. 927 410 rinkėjų, tačiau Konstitucijos 12 straipsnio pataisai priimti pritrūko apie 300 000 balsų. Kad Konstitucijos 12 straipsnis būtų pakeistas, reikėjo ne mažiau kaip pusės visų rinkėjų pritarimo.

Referendume bus keliamas klausimas – ar Lietuvos piliečiai, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, galės ją
išsaugoti, jei įgytų kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę?

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti dvigubos pilietybės galimybę, jei kitos šalies pilietybė įgyta atkūrus Nepriklausomybę.

Bus siūloma pritarti Konstitucijos 12 straipsnio keitimui, įtvirtinant tokį tekstą: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais bei tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką”.

Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.”

Dėl įvairių aplinkybių, dažniausiai šeimos, darbo ar kitų tikslų, lietuviai yra priversti pasirinkti, ar atsisakyti Lietuvos pilietybės ir priimti kitos šalies pilietybę.

Referendume keliamas klausimas kalba apie galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę tuo atveju, kai įgyjama Lietuvai draugiškos šalies pilietybė. Tokiomis šalimis laikomos: priklausančios Europos Sąjungai (ES), NATO, Europos ekonominės erdvės šalys ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalys.

Pažymėtina, kad šiuo metu, iš 27 ES šalių, 22 suteikia tokią galimybę. Tik 5 šalys, t. y. Lietuva, Estija, Nyderlandai, Slovakija ir Austrija, neleidžia piliečiams turėti ir kitos šalies pilietybės.

MIGRATION LAW CENTER 

2024 m. gegužės 12 d. vyks referendumas dėl gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimo, įgyjant kitos, Lietuvai draugiškos, valstybės pilietybę.

Lietuvos piliečiams pritarus, iš Lietuvos Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.” Tokiu pakeitimu esamiems Lietuvos piliečiams būtų išsaugota Lietuvos pilietybė, jiems įgijus Lietuvai draugiškų valstybių pilietybę. Šiuo atveju būtų galima dviguba (daugybinė) pilietybė.

Lietuvai draugiškos valstybės:

1. Europos Sąjungos valstybės narės;
2. Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybės narės;
3. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybės narės;
4. Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės.

Šiuo metu europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka 47 valstybės.

Nepriklausomai nuo narystės minėtose organizacijose, tam tikrų valstybių piliečiai net ir pakeitus Lietuvos Konstituciją negalėtų turėti ir Lietuvos pilietybės. Tai – valstybės, kurios dalyvauja buvusios Sovietų Sąjungos pagrindu sukurtose sąjungose ar sandraugose, pavyzdžiui, Rusija, Baltarusija. Taip pat šalys, kurios neatitinka europinių ir transatlantinių integracijos kriterijų, pavyzdžiui, Argentina, Pietų Afrikos Respublika ir kitos.

Valstybių, kurių pilietybę įgyjantys Lietuvos piliečiai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę, sąrašas:

Airija

Austrija

Albanija

Belgija

Bulgarija

Čekija

Danija

Estija

Graikija

Ispanija

Italija

Kipras

Kroatija

Latvija

Lenkija

Lietuva

Liuksemburgas

Malta

Nyderlandai

Portugalija

Prancūzija

Rumunija

Slovakija

Slovėnija

Suomija

Švedija

Vengrija

Vokietija

Jungtinė Karalystė

Jungtinės Amerikos Valstijos

Juodkalnija

Kanada

Norvegija

Šiaurės Makedonija

Turkija

Australija

Čilė

Izraelis

Japonija

Kolumbija

Kosta Rika

Meksika

Naujoji Zelandija

Pietų Korėja

Šveicarija

Lichtenšteinas

Referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo (dvigubos, daugybinės pilietybės) būtų laikomas įvykusiu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Balsavimo tvarka:

2024 m. gegužės 12 d. kartu su pirmuoju Lietuvos Prezidento rinkimų turu vyksiančio referendumo dėl gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimo metu rinkėjai gaus Biuletenius, kuriuose rinkėjams bus siūloma Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnyje atsisakyti sakinio „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis”, kuris šiuo metu neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės, įgijus kitos valstybės pilietybę.

Rinkėjai, kurie pritaria tokiai Konstitucijos pataisai, balsuoja biuletenyje pažymėdami laukelį TAIP. Rinkėjai, kurie nepritaria, turi pažymėti laukelį NE.

Balsavimas užsienyje:

Lietuvos piliečiai, kurie gyvena užsienyje ar užsienyje lankysis referendumo metu, rinkėjo registracijos prašymą turės pateikti, prisijungę prie elektroninės registracijos sistemos adresu www.rinkejopuslapis.lt 

Rinkėjo registracijos prašyme reikės nurodyti, kokiu būdu pageidaujama balsuoti 2024 m. gegužės 12 d. privalomajame referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo:

1. Paštu, nurodant gyvenamosios vietos adresą užsienio valstybėje;
2. Asmeniškai atvykstant balsuoti į atitinkamą Lietuvos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą nustatytomis dienomis ir nustatytu laiku.

MIGRATION LAW CENTER 

Gimimo liudijimo paieška ir užsakymas Lietuvoje

Gimimo liudijimas – tai vienas iš svarbiausių asmens dokumentų, kuriame įrašyti pagrindiniai duomenys apie gimimą. Šis dokumentas gali būti reikalingas įvairiais gyvenimo atvejais – tiek kreipiantis dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo, tiek tvarkantis paveldėjimo ar migracijos reikalus.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje civilinės būklės aktų registracijos liudijimai buvo pakeisti į civilinės būklės akto įrašą liudijančius išrašus – tai oficialūs dokumentai, išduodami pagal LR teisingumo ministro nustatytą formą.

Šiuos išrašus galima gauti keliais būdais:

• Iškart po civilinės būklės akto (pvz., gimimo) įregistravimo;

• Bet kuriuo metu, kreipiantis į Civilinės metrikacijos skyrių, Lietuvos diplomatinę atstovybę užsienyje arba per VĮ Registrų centrą;

• Taip pat internetu – per www.epaslaugos.lt, jei turite elektroninį parašą ar bankininkystę.

Civilinės metrikacijos skyriaus archyvas: kieno dokumentai saugomi?

Civilinės metrikacijos skyriaus archyve saugomi gimimo aktą liudijantys įrašai asmenų, kurie gimė po 1940 metų.

Kas gali naudotis Civilinės metrikacijos skyriaus archyvais?

• 16 metų ir vyresni asmenys gali pateikti prašymą dėl savo gimimo įrašo išrašo.
• Jaunesniems nei 16 metų asmenims prašymą gali pateikti jų tėvai arba teisėti globėjai.

Ar reikia pateikti prašymą?

Taip, išrašui gauti pateikiamas prašymas, kuriame reikia nurodyti tokius duomenis:

• asmens vardas arba vardai;
• asmens pavardė ar pavardės;
• gimimo data arba bent gimimo metai;
• gimimo vieta.

Artimųjų gimimo aktą liudijančio išrašo gavimas

Je reikalingas artimųjų, pavyzdžiui, tėvų, senelių, prosenelių, sutuoktinio ar kt., gimimo aktą liudijantis išrašas, tai jis gali būti išduotas tik su to asmens sutikimu arba jam mirus. Tokiu atveju teikiant prašymą pateikiami šie papildomi dokumentai:

• asmens sutikimas arba mirties liudijimas;
• giminystės ryšį įrodantys dokumentai (gimimo liudijimas (liudijimai), santuokos liudijimas).

Iki 1940 metų gimusių asmenų gimimo aktą liudijantys įrašai

Iki 1940 metų gimusių asmenų gimimo aktą liudijančių įrašų paieška vykdoma Lietuvos valstybės istorijos archyve. Jį rasite Vilniuje, Mindaugo g. 8. Šiame archyve saugomos visų religinių bendruomenių ir bažnyčių metrikų knygos.

Tiesa, svarbus aspektas tas, jog nors archyve yra labai senų knygų – čia saugomos knygos net nuo XVI amžiaus – vis tik išlikę ne visos, tad nėra absoliučios garantijos, kad ieškomas įrašas bus surastas. Lietuvoje vyravo katalikų tikėjimas, taigi daugiausia išlikusių RKB metrikų knygų, taip pat turtingi ir žydų metrikų fondai. Kur kas mažiau išlikę stačiatikių, sentikių, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, taip pat musulmonų bei karaimų metrikų knygų.

Jei teikiamas prašymas iki 1940 metų gimusių asmenų gimimo aktą liudijančių įrašų paieškai, nurodomi tokie duomenys:

• asmens vardas arba vardai;
• asmens pavardė ar pavardės;
• gimimo data arba bent jau gimimo metai;
• gimimo vieta;
• tėvo vardas ir pavardė;
• motinos vardas ir pavardė iki santuokos;
• religinė bendruomenė arba tikyba (jeigu tokie duomenys žinomi).

Kiek laiko trunka paieška Lietuvos valstybės istorijos archyve?

Galite pasirinkti, kaip greitai bus atliekama paieška:

• Standartinis procesas trunka apie vieną mėnesį;
• Greitesnis procesas užtrunka apie 10 darbo dienų;
• Sparčiausias procesas užtrunka apie 5 darbo dienas.

Ar gimimo liudijimo paieška Lietuvos archyvuose svarbi Lietuvos pilietybė įgijimo procesui?

Taip, gimimo liudijimas svarbus dokumentas tiek Lietuvos pilietybės atkūrimo, tiek Lietuvos pilietybės suteikimo procesuose, nes yra tiesioginis giminystės ryšio įrodymas. Norėdami sužinoti daugiau apie reikalavimus ir procedūras, susijusias su Lietuvos pilietybės įgijimu, kviečiame apsilankyti mūsų Lietuvos pilietybės skiltyje.

Ar mano arba mano protėvių gimimo liudijimą galima užsakyti Lietuvoje ir išsiųsti mano nurodytu adresu?

Taip, remiantis teisiniu atstovavimu, Migration Law Center teisininkai gali užsakyti Jūsų arba Jūsų protėvių gimimo liudijimą. Esant poreikiui, dokumentas gali būti išsiųstas Jūsų nurodytu adresu. Taip pat, jei reikia, dokumentas gali būti išverstas, patvirtintas Apostile arba legalizuotas.

Norėdami sužinoti daugiau apie gimimo liudijimo paieškos procesą ar užsakyti teisinę pagalbą, susisiekite su mumis:

• El. paštas: info@migration.lt
• Telefonas: +37068563053

Nuo 2017 m. sausio 1 d., LR civilinės metrikacijos įstaigose vietoje civilinės būklės aktų registracijos liudijimų yra išduodami LR teisingumo ministro nustatytos formos civilinės būklės akto įrašą liudijantys išrašai. Šį išrašą pareiškėjas gali gauti iškart po civilinės būklės akto įregistravimo, šiuo atveju – po santuokos sudarymo, arba bet kada vėliau.

Išrašą galima gauti kreipiantis į Civilinės metrikacijos įstaigą Lietuvoje, konsulinę įstaigą arba Registrų centrą. Beje, tokia tvarka galioja ne tik santuokos registracijos, bet ir ištuokos, gimimo, mirties, vardo arba pavardės keitimo atvejais.

Santuoka sudaryta po 1940 metų

Po 1940 metų sudarytų santuokų aktus liudijantys įrašai yra saugomi Civilinės metrikacijos skyriaus archyve. Tad prašymai gauti išrašą teikiami Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus archyvui, kuris yra K. Kalinausko g. 21, arba Registrų centrui ar konsulinei įstaigai.

Dokumentai, reikalingi santuokos liudijimo įrašui gauti:

Norint gauti savo santuokos aktą liudijantį išrašą, reikia pateikti prašymą ir jame nurodyti tokius duomenis:

• Asmenų vardai ir pavardės;
• Santuokos sudarymo data arba bent metai;
• Santuokos sudarymo vieta.

Jei norite gauti artimųjų, pavyzdžiui, tėvų, senelių ar prosenelių, santuokos aktą liudijantį išrašą, reikia pateikti šiuos papildomus dokumentus:

• Asmens sutikimą arba mirties liudijimą;
• Giminystės ryšį įrodančius dokumentus (gimimo liudijimą, santuokos liudijimą, vardo ar pavardės keitimo dokumentus).

Kiek trunka prašymo vykdymas?

Civilinės metrikacijos skyriaus archyve prašymai vykdomi eilės tvarka, dažniausiai per 1 mėnesį.

Santuoka sudaryta iki 1940 metų

Iki 1940 metų sudarytų santuokų aktų liudijančių įrašų paieška atliekama Lietuvos valstybės istorijos archyve, esančiame Vilniuje, Mindaugo g. 8. Šiame archyve saugomos įvairių religinių bendruomenių ir bažnyčių metrikų knygos. Nors kai kurios knygos siekia net XVI amžių, ne visi dokumentai yra išlikę. Daugiausia išlikusių katalikų metrikų knygų, tačiau yra ir žydų, stačiatikių bei kitų religijų metrikų.

Dokumentai, reikalingi santuokos įrašo paieškai:

Teikiant prašymą surasti santuokos įrašą, būtina nurodyti:

• Jaunųjų vardus ir pavardes;
• Santuokos datą arba bent metus;
• Santuokos sudarymo vietą;
• Religiją ar tikybą (jei žinoma).

Jei parapijos ar tikybos informacija nežinoma, paieška gali būti pradėta nuo jaunosios gimimo vietos, nes dažniausiai santuoka būdavo sudaroma jaunosios parapijoje.

Kiek trunka santuokos įrašo paieška?

Lietuvos valstybės istorijos archyvas prašymus vykdo eilės tvarka per maždaug mėnesį. Greitesnės paslaugos galimos per 10 ar net 5 darbo dienas už papildomą mokestį.

Ar santuokos liudijimo įrašas svarbus Lietuvos pilietybės įgijimui?

Taip, santuokos liudijimas yra svarbus dokumentas Lietuvos pilietybės atkūrimo ar suteikimo procesuose. Jis įrodo santuokos faktą ir, tam tikrais atvejais, pavardės keitimo duomenis.

Norėdami sužinoti daugiau apie reikalavimus ir procedūras, susijusias su Lietuvos pilietybės įgijimu, kviečiame apsilankyti mūsų Lietuvos pilietybės skiltyje.

Ar mano arba mano protėvių santuokos liudijimą galima užsakyti Lietuvoje ir išsiųsti mano nurodytu adresu ?

Taip, remiantis teisiniu atstovavimu, Migration Law Center teisininkai gali užsakyti Jūsų arba Jūsų protėvių santuokos liudijimą. Esant poreikiui, dokumentas gali būti išsiųstas Jūsų nurodytu adresu. Taip pat, jei reikia, dokumentas gali būti išverstas, patvirtintas Apostile arba legalizuotas.

Norėdami sužinoti daugiau apie santuokos liudijimo paieškos procesą ar užsakyti teisinę pagalbą, susisiekite su mumis:

• El. paštas: info@migration.lt
• Telefonas: +37068563053

MIGRATION LAW CENTER

Seimas po svarstymo pritarė Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2493 ir lydimajam Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektui Nr. XIVP-2496(2), kuriais, siekiant apsaugoti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, siūloma nustatyti papildomas ribojamąsias priemones.

Ribojamosios priemonės Rusijos ir Baltarusijos piliečiams:

1. Sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija;

2. Sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje;

3. Sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje (išskyrus užsieniečius, dėl kurių tarpininkauja Lietuvos Vyriausybės įgaliota institucija) ir Lietuvoje, išskyrus Rusijos ir Baltarusijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą, arba leidimą gyventi Lietuvoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi;

4. Rusijos piliečių vykimui per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos teritoriją taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, išskyrus atvejus, kai jie atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas ir bent vieną iš papildomų įstatyme siūlomų sąlygų;

5. Sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų dėl Lietuvos elektroninio rezidento statuso suteikimo priėmimas ir Lietuvos elektroninio rezidento elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonėse, išduotose Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, įrašytų galiojančių elektroninės atpažinties sertifikatų ir kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų galiojimas;

6. Sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos pilietybės priėmimas, išskyrus atvejus, kai prašymas pateikiamas dėl Lietuvos pilietybės atsisakymo arba kai sprendimas priimamas dėl Lietuvos pilietybės netekimo atsisakius Lietuvos pilietybės ar įgijus kitos valstybės pilietybę;

7. Užtikrinamas duomenų apie Lietuvoje įsteigtų juridinių asmenų, valdomų arba susijusių su Lietuvos politikais, ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusija ir Baltarusija po šio įstatymo įsigaliojimo viešas skelbimas;

8. Sustabdoma Rusijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai Rusijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 1301 straipsnio 2 dalį.

Ribojamąją priemone nesiūloma panaikinti galimybės įgyti Lietuvos pilietybę, bet siūloma laikinai sustabdyti prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos pilietybės priėmimą.

Ši priemonė neįtakos Lietuvos pilietybės įgijimo gimimu, taip pat lietuvių kilmės asmenys ar asmenys, turintys teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, galės atvykti į Lietuvą ir pateikti prašymus dėl leidimų nuolat gyventi išdavimo. Lietuvių kilmės asmenų ir asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos pilietybę, galimybė gyventi Lietuvoje nebus apribota.

Lietuvių kilmės asmenų ir asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos pilietybę, prašymai dėl pažymėjimų, patvirtinančių lietuvių kilmę, ir pažymėjimų, patvirtinančių teisę atkurti Lietuvos pilietybę, bus priimami ir nagrinėjami įprasta tvarka.

MIGRATION LAW CENTER

Nuo 2023 metų pradžios su Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimais įsigalios nauja paslauga – leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas per išorės paslaugų teikėją.

Šios paslaugos teikėju Migracijos departamentas pasirinko „VFS Global” biurus, per kuriuos iki šiol būdavo teikiami ir dokumentai dėl vizų.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 28 straipsnis dėl leidimo gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo papildytas, kad:

Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.

Užsieniečiai, prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje galės pateikti 34 užsienio valstybėse, kuriose veiks šie biurai. Migracijos departamentas taip pat pateikia šių šalių sąrašą – Albanija, Argentina, Armėnija, Australija, Azerbaidžanas, Brazilija, Kanada, Sakartvelas, Indija, Izraelis, Japonija, Jordanija, Kazachstanas, Kirgizija, Libija, Malaizija, Moldova, Nepalas, Naujoji Zelandija, Filipinai, Singapūras, Pietų Afrikos Respublika, Pietų Korėja, Šri Lanka, Taivanas, Tadžikistanas, Tailandas, Turkija, Ukraina, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Uzbekistanas, Venesuela.

„VFS Global” biurai nurodytose šalyse bus įgalioti priimti asmenų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi bei privalomus kartu pateikti dokumentus. Taip pat, asmenys turės galimybę pateikti biometrinius duomenis, kurie bus perduoti Migracijos departamento specialistams, priimantiems sprendimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su prašymu pateikiami dokumentai ir jų legalizavimo tvarka nesikeičia.

Užsienyje pateiktų prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo numatomi terminai – 1-3 mėnesiai.

Teikiant prašymą užsienietis galės pasirinkti, kur atsiims pagamintą leidimo laikinai gyventi kortelę. Priėmus sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi, pagaminta kortelė galės būti siunčiama į užsienį, tam, kad užsienietis galėtų atvykti į Lietuvą jau turint galiojantį leidimą laikinai gyventi. Tokiu būdu užsieniečiams nebereikės papildomai kreiptis dėl vizos. Tačiau, papildomai užtruks dokumento siuntimas į užsienį ir laikas, per kurį išorės paslaugų teikėjas susisieks su užsieniečiu, kad jam įteiktų dokumentą.

Užsieniečiai, kuriems nereikia vizų atvykti į Lietuvą (turi galiojančią vizą arba naudojasi beviziu režimu) – leidimo laikinai gyventi kortelę galės užsisakyti užsienyje, o atsiimti Lietuvoje, esant poreikiui atvykti anksčiau.

Pažymėtina, kad užsieniečiai kreiptis į ”VFS Global” biurus galės nepriklausomai nuo to, ar jie reziduoja toje šalyje.

Migracijos departamento buvo patikslinta, kad tol kol taikoma nepaprastoji padėtis, Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, esantiems užsienyje, nacionalinės vizos D nėra išduodamos. Taip pat, iš šių šalių piliečių nebus priimami prašymai dėl leidimų laikinai gyventi per išorės paslaugų tiekėją.

 MIGRATION LAW CENTER 

Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, siekiant spręsti talentų trūkumo Lietuvoje problemą bei mažinant naštą darbdaviams, ketinantiems įdarbinti aukštos kvalifikacijos užsieniečius.

Nuo šiol užsieniečiai galės kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi pagal aukštos kvalifikacijos darbą (mėlynoji kortelė) supaprastintomis sąlygomis.

Visų pirma, buvo panaikintas Aukštos kvalifikacijos trūkstamų profesijų sąrašas. Jis buvo pakeistas nauju, Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašu:

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/92787d70f84311ec8fa7d02a65c371ad

Užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į pastarajį sąrašą, turės būti mokamas ne mažesnis kaip 1,2 paskutinio paskelbto vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio už kalendorinius metus (šiuo metu 1895,28 Eur). Tačiau jei užsieniečio veikla nėra įtraukta į minėtą sąrašą, jiems turi būti mokama bent 1,5 paskutinio paskelbto vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (šiuo metu 2 369,10 Eur).

Antra, taip pat buvo panaikintas reikalavimas užsieniečiams, prašantiems Mėlynosios kortelės, gauti Užimtumo tarnybos sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.

Trečia, neturint aukštojo mokslo išsilavinimo, dabar bus galima įrodyti ne tik ne mažesnę kaip 5 metų profesinę patirtį, bet ir ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį, jeigu ji buvo įgyta per pastaruosius 7 metus IT srityje.

Ketvirta, nuo šiol minimalus laikotarpis, kuriam darbdavys turi įsipareigoti įdarbinti užsienietį – 6 mėnesiai, o ne 1 metai.

Penkta, nuo šiol aukštos kvalifikacijos darbuotojas turės teisę pakeisti darbo funkciją pas tą patį darbdavį be Migracijos departamento leidimo.

Pareiga gauti Migracijos departamento leidimą išlieka šiais atvejais: jeigu užsienietis per 1 metus nuo teisėto įsidarbinimo Lietuvoje pageidauja pakeisti darbdavį arba netekęs darbo ir nepasibaigus 6 mėnesių terminui ketina dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Pažymėtina, kad sutrumpėjo ir Migracijos departamento tokio leidimo išdavimo terminai: Migracijos departamentas įsipareigojo sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį priimti ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo kreipimosi (prieš tai buvo 1 mėn.).

Jei nuo pirmosios mėlynosios kortelės gavimo praėjo 12 mėnesių, užsienietis gali pakeisti darbdavį be Migracijos departamento sutikimo. Dėl to Mėlynosios kortelės turėtojas apie darbdavio pasikeitimą turi pranešti Migracijos departamentui ne vėliau kaip per 7 darbo dienas.

Šešta, mėlynosios kortelės turėtojas gali dirbti daugiau nei pas vieną darbdavį pagal darbo sutartį. Užsienietis apie įsidarbinimą pas papildomą darbdavį (jei pagrindinis darbdavys nesikeičia) per 7 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo privalo pranešti Migracijos skyriui. Nepaisant to, visi darbdaviai turi atitikti leidimo laikinai gyventi gavimo sąlygas.

Galiausiai – užsienietis, netekęs darbo Lietuvoje, turės ne 3, o 6 mėnesius ieškoti naujo darbo.

Supaprastinami reikalavimai užsieniečių kvalifikacijai taip pat kreipiantis dėl paprasto leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu

Nuo šiol darbdavys galės įdarbinti užsienietį, kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

• užsienietis turi kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba
• užsienietis turi 1 metų darbo patirtį įgytą per paskutinius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba

• užsieniečiui numatoma mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažiau kaip paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (šiuo metu 1579,40 Eur)

Įstatymų pakeitimai įsigalioję nuo rugpjūčio 1d. taip pat suteikia daugiau galimybių Lietuvoje studijuojantiems užsieniečiams.

Visų pirma, panaikintas maksimalus 20 valandų per savaitę darbo laiko limitas užsieniečiams, galiojęs studijų ar mokymosi laikotarpiu. Nuo šiol visi užsieniečiai studijų ar mokymosi metu galės dirbti visą darbo dieną.

Taip pat, užsienietis, baigęs studijas ar mokęsis pagal profesinio mokymo programą Lietuvoje, galės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi per 10 metų nuo studijų baigimo (anksčiau laikotarpis buvo 2 metai) ir bus atleidžiamas nuo reikalavimo gauti Užimtumo tarnybos sprendimą kreipiantis dėl įprasto leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu.

Svarbu ir tai, kad užsieniečio, studijuojančio magistrantūroje ar doktorantūroje, šeimos nariai gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Tokia galimybe gali pasinaudoti ir užsieniečio, jau baigusio tokias studijas ir turinčio leidimą laikinai gyventi darbo paieškos tikslais, šeimos nariai.

MIGRATION LAW CENTER 

Nuo 2022 m. kovo 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas, kuriuo remiantis Ukrainos piliečiams, pasitraukusiems nuo karo ir atvykusiems į Lietuvą, bus taikomos palengvintos migracijos sąlygos, norintiems gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Visų pirma, Ukrainos piliečiai, atvykę į Lietuvą, turėtų užsiregistruoti paskirtame registracijos centre – Alytuje, Pramonės g. 1B, Marijampolėje, Parko g. 9., Vilniuje, Minties g. 3 ar Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos g. 16A (jei neturi, kur apsistoti Lietuvoje) arba bet kuriame migracijos skyriuje (jei jau turi kur apsistoti Lietuvoje).

Užsiregistravę Ukrainos piliečiai gaus specialų registracijos pažymėjimą. Ukrainos piliečiams ir jų šeimos nariams, taip pat asmenims be pilietybės, kurie gyveno Ukrainoje ir turėjo išvykti dėl karo, net ir neturintiems su savimi galiojančio paso, gali būti išduotas Lietuvos užsieniečio registracijos pažymėjimas, kol bus išspręstas jų teisinis statusas Lietuvoje. Taip pat gali buti suteiktas apgyvendinimas, maitinimas, medicininė priežiūra.

Rezidavimo Lietuvoje galimybės

Po registracijos tolesniam gyvenimui Lietuvoje Ukrainos piliečiai gali kreiptis dėl šių dokumentų:
– Leidimas laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių, kuris gali būti išduodamas 1 metams. (teisinis tokio leidimo gyventi pagrindas yra ne prieglobstis, bet negalėjimas grįžti į kilmės šalį dėl humanitarinių priežasčių);
– Nacionalinė viza D humanitariniu pagrindu (išduodama 1 metams ir ją gali gauti tik biometrinius pasus turintys asmenys).

Kreipdamiesi dėl vizų ar leidimo gyventi, Ukrainos piliečiai neprivalės turėti galiojančio paso, sveikatos draudimo ar kitų dokumentų, paprastai suteikiančių teisę atvykti į Lietuvą. Mokestis už vizą ar leidimą gyventi nebus taikomas.

Įsidarbinimas Lietuvoje

Ukrainos piliečiai, jų šeimos nariai ir asmenys be pilietybės, gyvenantys Ukrainoje, bet pasitraukę į Lietuvą dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų, gali naudotis palengvintomis įdarbinimo Lietuvoje sąlygomis.

Ukrainos piliečiai, užsiregistravę po atvykimo į Lietuvą, gali pradėti dirbti iš karto Lietuvoje be reikalavimo gauti leidimą dirbti, jei:
– vis dar galioja bevizis režimas arba turi galiojančią Šengeno vizą;
– turi leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių;
– turi nacionalinę (D) vizą, išduotą dėl humanitarinių priežasčių.

Be to, ukrainiečiai gali prašyti leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu arba ES mėlynosios kortelės (leidimas laikinai gyventi aukštos kvalifikacijos darbui, išduodamas iki 3 metų) ir yra atleidžiami nuo pareigos gauti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.

Asmenys, pasirinkę pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje, turi teisę dirbti nuo prašymo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos (anksčiau tokia teisė buvo tik po 6 mėnesių).

Pažymėtina, kad atvykę ir gavę leidimą laikinai gyventi humanitarinio statuso pagrindu, Ukrainos piliečiai gali registruotis kaip savarankiškai dirbantys asmenys Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir gauti individualios veiklos pažymėjimą.

MIGRATION LAW CENTER 

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais Lietuvos teisės aktais, vaikas turi teisę būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis, jei Lietuvos pilietybę jis įgyja gimimu (vaiko gimimo metu vienas iš jo tėvų arba abu tėvai buvo Lietuvos piliečiai), o kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas arba kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

Vienas iš vaiko tėvų turi kreiptis dėl vaiko paso išdavimo į Migracijos departamento skyrių Lietuvoje arba į Lietuvos ambasadą užsienyje. Prieš tai turite įtraukti vaiko gimimą į apskaitą Lietuvoje.

Daugiau informacijos galite rasti, paspaudę žemiau pateiktas nuorodas:

https://www.migration.lt/uzsienio-valstybeje-gimusio-vaiko-gimimo-itraukimas-i-apskaita-lietuvoje

https://www.migration.lt/vaiko-pilietybe

https://www.migration.lt/vaiku-dviguba-pilietybe-sulaukus-21-metu-nebereikia-rinktis-kokios-valstybes-pilietybe-pasilikti

Pagrindiniai dokumentai, kreipiantis dėl Lietuvos paso išdavimo:

1. Vaiko pasas;
2. Tėvų pasai;
3. Vaiko gimimo liudijimas;
4. Užsienio valstybės institucijos pažyma ar kitas dokumentas dėl užsienio valstybės pilietybės įgijimo.

Dėl Lietuvos Respublikos paso išdavimo galite kreiptis į Migracijos departamento Vilniaus skyrių, adresas: Vytenio g. 18, Vilnius, konsultacijų tel.: +370 707 67 000, el. paštas: info@migracija.gov.lt, ar Lietuvos Respublikos ambasadą.

MIGRATION LAW CENTER 

2021 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė rezoliuciją „Dėl privalomojo referendumo skelbimo ir įgyvendinimo”, kurioje siūlo paskelbti ir surengti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo – gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo įgijus kitos valstybės pilietybę – kartu su 2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.

Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija aukščiau nurodytoje rezoliucijoje taip pat pateikė šiuos siūlymus Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai:

– Laikyti referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo – gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo – prioritetiniu Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės klausimu.

– Laiku užtikrinti finansavimą plačiai išankstinei referendumo agitacijos (visuomenės informavimo) kampanijai.

– Pradėti ankstyvą referendumo agitaciją Lietuvoje ir užsienyje, įtraukiant į šią kampaniją Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas, garbės konsulus užsienio šalyse, Pasaulio lietuvių bendruomenės ir lietuvių diasporos atstovus, įskaitant išankstines diskusijas Lietuvos regionuose, referendumui skirtas konferencijas, kongresus ir kitus renginius.

– Įvertinti galimybę įgyvendinti balsavimą 2024 m. referendume internetu.

– Kviesti Pasaulio lietuvių bendruomenės ir lietuvių diasporos atstovus į pasirengimo referendumui darbo grupes, taip pat dėl referendumui teikiamo klausimo formuluotės.

2019 metais jau vyko Referendumas dėl dvigubos pilietybės, tačiau nepavyko priimti Konstitucijos 12 straipsnio pataisos. Už dvigubą pilietybę balsavo 71,78 proc. dalyvavusiųjų referendume asmenų, t. y. 927 410 rinkėjų, tačiau Konstitucijos 12 straipsnio pataisai priimti pritrūko apie 300 000 balsų. Kad Konstitucijos 12 straipsnis būtų pakeistas reikėjo ne mažiau kaip pusės visų rinkėjų pritarimo.

MIGRATION LAW CENTER 

2021 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 761 pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo” ir jį išdėstė nauja redakcija bei patvirtino Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašą.

Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos apraše be kitų klausimų reglamentuojama prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir pranešimų pateikimo tvarka, nustatant, kad:

Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, pranešimai, prašymai leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, taip pat prašymai išduoti ar pakeisti teisės atkurti pilietybę pažymėjimą ir prašymai išduoti ar pakeisti lietuvių kilmės pažymėjimą turi būti užpildyti lietuvių arba anglų kalba per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS). Prie šių prašymų ar pranešimų pridedami dokumentai, išskyrus kelionės dokumentus, turi būti surašyti lietuvių kalba arba pateikiamas šių dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, kuris turi būti patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos.

Kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.

Asmenys, pildydami prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės per MIGRIS, pateikia apraše nurodytus duomenis ir prideda dokumentų originalų arba šių originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintų kopijų skaitmenines kopijas.

Jei asmuo pageidauja, kad jo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo būtų nagrinėjamas naudojant prie kito asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pridėtus dokumentus, turi pateikti pasirašytą laisvos formos prašymą, kuriame šis asmuo nurodo, kad prašo nagrinėti jo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo naudojant prie kito asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pridėtus dokumentus ir nurodo šį asmenį (vardą, pavardę, gimimo datą).

Jeigu dokumentų originalus Migracijos departamentui teiks asmens įgaliotas atstovas, jis papildomai turi pridėti atstovavimo sutartį ar šios sutarties patvirtintą kopiją (kai dokumentų originalus teikia advokatai) arba notaro patvirtintą įgaliojimą (kai dokumentų originalus teikia kiti įgalioti atstovai).

Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas taip pat reglamentuoja prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir pranešimų priėmimo, nagrinėjimo, sprendimų priėmimo tvarką, teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pažymėjimo ar lietuvių kilmės pažymėjimo atsiėmimo, šių pažymėjimų pripažinimo negaliojančiais tvarką.

 MIGRATION LAW CENTER

2021 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo ir tobulinimo”, kurioje, remdamasi užsienio valstybių praktika, kai daugybinės pilietybės institutas yra laikomas išimtimi, siejama su išlaikytomis teisėmis ir pareigomis savo Tėvynei, bei, atkreipdama dėmesį į tai, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai būsimosioms kartoms perduoda valstybingumo patirtį, įgytą brandą ir suteikia būtinas istorinio išlikimo garantijas, prašo Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės:

1. Pritarti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-430, kuriuo įtvirtinama asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, sąvoka.

2. Papildyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą papildant ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei sąrašą naujomis aplinkybėmis, siekiant išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus kitos valstybės pilietybę, išimties tvarka.

3. Numatyti galimybę atitinkamoms institucijoms vertinti pavienius Lietuvos Respublikos piliečių prašymus išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus kitos valstybės pilietybę, atliekant pilietybės netekimo neigiamų pasekmių įvertinimą pagal Europos Sąjungos teisės proporcingumo principą.

4. Papildyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 38 straipsnio 4 dalį išplečiant dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, sąrašą.

5. Atidėti dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo rengimą ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimą, iki įvyks 2024 metais numatomas surengti referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo.

MIGRATION LAW CENTER 

2022 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo įtvirtinama asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, sąvoka.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnis papildytas 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad

„Asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.”

Šiuo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimu siekiama palengvinti asmenų, besikreipiančių dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėjimo naštą. Lietuvos Respublikos teismų teisės aktų išaiškinimai lėmė Migracijos departamento taikomą praktiką Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo bylose, kuomet asmenims, besikreipiantiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, buvo užkraunama neproporcingai didelė įrodinėjimo našta, reikalaujant įrodyti, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmens protėvis (ar pats asmuo) 1940 m. birželio 15 d. nebuvo jos netekęs. Asmuo ar jo protėvis (tėvai, seneliai, proseneliai ar vienas iš jų) turėjo būti Lietuvos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. ir 1940 m. birželio 15 d.

Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procese buvo vertinama, ar asmuo, išvykęs iš Lietuvos Respublikos iki 1940 m. birželio 15 d., įgijo užsienio valstybės pilietybę, svarbus užsienio valstybės pilietybės įgijimo momentas, užsienio valstybės pilietybės įgijimo pagrindas, su kokiais dokumentais asmuo, išvykęs iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos, gyveno užsienyje, ar kreipėsi į Lietuvos atstovybę užsienyje dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo (pratęsimo). Iki šiol buvo pripažįstama, kad asmuo, įgijęs užsienio valstybės pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., laikomas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d.

2020 m. rugsėjo 10 d. Migracijos departamento parengtoje Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo metodikoje buvo nustatyta, kad jeigu pagal pareiškėjo pateiktus ir (arba) Migracijos departamento gautus dokumentus nustatoma, kad asmuo, pagal kurį įrodinėjama turėta Lietuvos Respublikos pilietybė iki 1940 m. birželio 15 d., savo valia atsisakė arba sąmoningai siekė atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės (pvz., įgydamas kitos valstybės pilietybę, nurodė, kad išsižada Lietuvos Respublikos pilietybės), bet nėra duomenų, kad asmuo būtų netekęs (nustojęs) Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d., laikoma, kad toks asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d., ir yra rengiamas teikimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020 išaiškino, kad tarpukario Lietuvos Respublikos pilietybės teisinio reguliavimo nuostatos suteikia pagrindą daryti išvadą, kad asmuo, turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal tuo metu galiojusių įstatymų normas, įstatyme nustatytais atvejais galėjo būti pripažintas ir praradusiu Lietuvos Respublikos pilietybę. Iš nurodyto reglamentavimo spręstina, kad tai lemiančios priežastys galėjo būti susijusios su asmens išvykimu į užsienio valstybę, tam tikrų pareigų neatlikimu (registruotis, išsiimti asmens dokumentus), ryšio su Lietuvos gyvenimu nutrūkimu.

Lietuvos Respublikos Seimo priimti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai turėtų palengvinti asmenų, besikreipiančių dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėjimo naštą bei išplėsti teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą įgyvendinimo galimybes.

Lietuvos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymas įsigalios, kai jį pasirašys Lietuvos Respublikos Prezidentas.

MIGRATION LAW CENTER

2023 04 04 Lietuvos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą Nr. XIV-1868, kuris skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti.

Seimo nariai nusprendė, kad galimybė įgyti Lietuvos pilietybę nei Rusijos, nei Baltarusijos piliečiams nebus ribojama.

Seime po balsavimo buvo atsisakyta vienos esminių aukščiau nurodyto įstatymo projekto nuostatų, nustatančios ribojimą sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimą. Po projekto svarstymo NSGK buvo numatoma sustabdyti Rusijos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos pilietybės priėmimą, išskyrus atvejus, kai pilietybė gaunama natūralizacijos būdu, žmogus turi teisę ją atkurti arba jau yra priimtas žmogaus prašymas dėl pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka. Galiausiai Lietuvos Seimas apsisprendė, kad ribojimo įgyti Lietuvos pilietybę apskritai nebūtų.

Ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įtvirtinti 2023 04 04 Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1868 3 straipsnyje, kuriame numatytos šios Ribojamosios priemonės:

1. Sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

2. Sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje.

3. Sustabdomas Rusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje, išskyrus Rusijos piliečius, dėl kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais tarpininkauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus Rusijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.

4. Rusijos Federacijos piliečių vykimui per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, išskyrus įstatyme numatytus atveju.

5. Sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų dėl Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo priėmimas ir Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonėse, išduotose Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, įrašytų galiojančių elektroninės atpažinties sertifikatų ir kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų galiojimas, išskyrus Rusijos ir Baltarusijos piliečius, turinčius leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

6. Sustabdoma Rusijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai Rusijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kai Rusijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.

7. Sustabdoma Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisė į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežti ar iš jos išvežti grynuosius pinigus – Ukrainos grivinas.

MIGRATION LAW CENTER 

Migracijos departamentas atnaujino paslaugą išduoti Lietuvos piliečio pasą per 5 darbo dienas. Ja galima naudotis jau nuo 2023 m. balandžio 11 d.

Šios paslaugos teikimas buvo ilgą laiką sustabdytas dėl pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimo, negalint užtikrinti pakankamo ir tolygaus pasų blankų pristatymo ir negalint garantuoti, kad ši paslauga bus suteikta laiku, per 5 darbo dienas.

Pasikeitus situacijai ir pasų blankų tiekimui pradėjus vykti sklandžiai, Migracijos departamentas, bendradarbiaudamas su Asmens dokumentų išrašymo centru (ADIC), atnaujino Lietuvos paso užsakymo, pagaminimo ir išdavimo per 5 darbo dienas paslaugą.

Paslaugos mokestis už Lietuvos paso išdavimą per 5 darbo dienas – 57 eurai.

Asmuo, užsakydamas Lietuvos pasą per 5 darbo dienas, prašymą dėl Lietuvos paso išdavimo galės pateikti viename Migracijos departamento skyriuje, o pagamintą Lietuvos pasą, esant poreikiui, atsiimti – kitame Migracijos departamento skyriuje.

Pažymėtina, kad užsakant Lietuvos paso išdavimą per 5 darbo dienas, pristatymo per kurjerį paslauga nebus galima, kuri yra galima, užsakant Lietuvos pasą įprastine tvarka.

MIGRATION LAW CENTER 

Lietuvos migracijos departamentas, tobulindamas teikiamų elektroninių paslaugų kokybę ir informacinės sistemos MIGRIS veikimą, įdiegė patobulinimą.

Ši naujovė leis užsieniečiui, kuris trumpam išvyko iš Lietuvos ir prarado, sugadino ar kitaip neteko savo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kortelės, pateikti prašymą išduoti šį leidimą iš naujo per išorinį paslaugų teikėją VFS Global.

Visų pirma, užsienietis turės prisijungti prie savo MIGRIS paskyros, pateikti pranešimą apie prarastą dokumentą ir užpildyti prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi įforminimo. Pildant prašymą, užsieniečiui reikės nurodyti išorinio paslaugų teikėjo padalinį, į kurį jis ketina atvykti pateikti prašymą ir vėliau atsiimti išduotą kortelę.

Šiuo metu minėtos paslaugos teikiamos VFS Global biuruose 34 pasaulio šalyse:

Albanija, Argentina, Armėnija, Australija, Azerbaidžanas, Brazilija, Kanada, Kazachstanas, Indija, Izraelis, Japonija, Jordanija, Kazachstanas, Kirgizija, Libija, Malaizija, Moldova, Nepalas, Naujoji Zelandija, Filipinai, Singapūras, Pietų Afrikos Respublika, Pietų Korėja, Šri Lanka, Taivanas, Tadžikistanas, Tailandas, Turkija, Ukraina, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Uzbekistanas, Venesuela.

Prašymai dėl naujo leidimo laikinai gyventi įforminimo bus išnagrinėjami per 10 darbo dienų ir užsienietis apie tai bus informuotas pranešimu. Pagamintas leidimas laikinai gyventi bus atsiųstas į VFS Global biurą per kurjerį, todėl reikėtų nepamiršti, kad dokumento siuntimas į užsienį gali užtrukti papildomai laiko.

MIGRATION LAW CENTER 

Nuo 2023 m. spalio 1 d. Migracijos departamentas visuose teritoriniuose padaliniuose įgyvendina naują asmenų aptarnavimo tvarką. Lietuvos piliečiai, norintys užsisakyti naują Lietuvos pasą ar asmens tapatybės kortelę, nuo šiol privalės iš anksto užsiregistruoti klientų aptarnavimo skyriuose internetu arba telefonu. Gyvoje eilėje paslauga bus suteikta tik išimtiniais atvejais.

Šie pakeitimai įvedami, siekiant pagerinti klientų aptarnavimą, efektyvų lankytojų srautų valdymą ir efektyviai paskirstyti pajėgumus šiems srautams aptarnauti.

Senjorai ir asmenys su negalia bus atleisti nuo išankstinės registracijos reikalavimo. Jiems bus suteiktas greitas aptarnavimas, nelaukiant eilėje, vos tik atsiras laisvas klientų langelis. Išimtys bus taikomos ir Lietuvos piliečiams, kurie pasą nori užsisakyti ir gauti skubos tvarka, tą pačią dieną. 

Pažymėtina, kad vizito rezervuoti nebereikės atvykstantiems atsiimti jau pagamintų dokumentų.

Apsilankymus Migracijos departamento klientų aptarnavimo skyriuose galima rezervuoti per migracijos informacinę sistemą MIGRIS svetainėje www.migracija.lt bei telefonu +370 707 67 000 (arba skambinant iš užsienio telefonu +370 5 271 7112).

MIGRATION LAW CENTER 

Migracijos departamentas paskelbė naujas rinkliavas už departamento teikiamas paslaugas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 26 d. nutarimu, Migracijos departamentas nuo liepos 28 d. už suteiktas paslaugas taikys naujų dydžių valstybės rinkliavas. Žemiau pateikiamas paskelbtas atnaujintas valstybės rinkliavų sąrašas:

MIGRATION LAW CENTER 

Nuo 2023 m. liepos 1 d. nebeliko vizų, kurios buvo išduodamos užsieniečiams, pateikusiems prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi ar ES piliečio šeimos nario kortelę, laikotarpiui, kol bus nagrinėjamas prašymas.

Taip pat nebelieka nacionalinių vizų ketinantiems dirbti Lietuvoje: vizas galės gauti tik sezoninį darbą ketinantys dirbti darbuotojai, komandiruojami darbuotojai ir laivų įgulų nariai.

Praktika rodo, kad dėl Migracijos departamento užimtumo leidimo gyventi išdavimo procesas, kol užsienietis gaus leidimą gyventi šalyje, gali užtrukti 1-3 mėnesius ir ilgiau. Trumpalaikės Šengeno vizos užsieniečiams išduodamos 3 mėnesiams. Iki šiol pateikus dokumentus leidimui gyventi buvo galima kreiptis dėl laukimo vizos (nacionalinės vizos D), kuri leido užsieniečiams likti šalyje, kol buvo nagrinėjamas jų prašymas išduoti leidimą.

Nebelikus šių vizų, procesas pasunkėjo – užsieniečiai turės išvykti iš šalies prašymo nagrinėjimo laikotarpiui ir tada vėl sugrįžti, kai gaus leidimą gyventi, kadangi trumpalaikės vizos išduodamos 3 mėnesiams, o migracijos procesai gali užtrukti ir ilgiau.

Dėl pakeistos tvarkos gali tekti dažniau tvarkyti dokumentus ne Lietuvoje, kaip iki šiol buvo įprasta, o per išorės paslaugų teikėjus užsienyje (VFS Global biuruose).

Rekomenduojama atidžiai sekti turimų leidimų gyventi Lietuvoje galiojimo pabaigą ir nelaukti paskutinės dienos kreiptis dėl leidimų pakeitimo. Pavėlavus pateikti prašymus dėl leidimo gyventi pakeitimo, bus galima bandyti kreiptis dėl nacionalinės vizos, prašymą išduoti vizą pagrindžiant objektyviomis priežastimis, dėl kurių asmuo turi likti šalyje, kol nagrinėjamas jo prašymas dėl leidimo gyventi išdavimo (šeiminės aplinkybės, sveikata ar pan.). Tačiau, ar Migracijos departamentas pripažins tas priežastis svarbiomis, parodys tik praktika, nes teisės aktai kol kas aiškių kriterijų nenumato.

MIGRATION LAW CENTER 

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu (1918-1940 metais) Lietuvoje pasireiškė antra didelė emigracijos banga. Šios emigracijos priežastys buvo dažniausiai ekonominės, tačiau kai kuriais atvejais istorinės, politinės. 1918–1940 metais didžioji dalis žydų tautybės emigrantų iš Lietuvos išvyko į Palestiną bei dabartinę Pietų Afrikos Respubliką. Remiantis oficialiais duomenimis, tarpukariu į Palestiną išvyko 5 000 žydų.

Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu Lietuvos žydų bendruomenė buvo beveik visiškai sunaikinta holokausto Lietuvoje metu. Dėl Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto žydų holokausto Lietuva neteko daugiau nei 90 proc. žydų bendruomenės.

1948 m. susikūrus Izraelio valstybei dauguma Lietuvos žydų emigravo iš Lietuvos į Izraelį. Lietuvos žydų emigracija į Izraelį daugiausiai buvo nulemta tuo metu vykdytos antižydiškos politikos bei Antrojo pasaulinio karo padarinių. 

Šiuo metu Izraelyje gyvena Lietuvos žydai ir jų palikuonys, kuriems Lietuvos teisės aktuose numatytos Lietuvos pilietybės atkūrimo galimybės.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, asmenims, emigravusiems iš Lietuvos iki 1990 03 11 bei buvusiems Lietuvos piliečiais iki 1940 06 15, taip pat tokių asmenų palikuoniams (vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams), Lietuvos pilietybė gali būti atkurta, neatsisakant turimos valstybės pilietybės (dviguba pilietybė). Šiuo atveju, siekiant atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės, būtina įrodyti šias pagrindines aplinkybes:

1. Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15;
2. Išvykimą iš Lietuvos iki 1990 03 11 (1918-1990);
3. Kitas aplinkybes (giminystės ryšį, vardo, pavardės pakeitimą, kitą).

Lietuvos pilietybės įstatyme numatyta, kad asmenys, iki 1940 06 15 turėję Lietuvos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje numatyti atvejai, kada Lietuvos pilietybė gali būti atkurta, neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jei jis yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, arba yra tokio asmens palikuonis.

MIGRATION LAW CENTER

Skaityti daugiau:

Dviguba pilietybė
Lietuvos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka
Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas
Teisę atkurti Lietuvos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas
Vaiko pilietybė
Vaikų dviguba pilietybė
Sutuoktinio (vyro, žmonos) pilietybė
Lietuvos pilietybė pagal kilmę
Lietuvos pilietybė, kai protėviai lietuviai. Lietuvos pilietybė lietuvių palikuoniams
Lietuvos pilietybė represuotiems iš Lietuvos. Dviguba pilietybė Lietuvoje
Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietybė)
Lietuvos pasas. Išdavimo tvarka ir terminai
Dvigubos pilietybės išsaugojimas, išvykus iš Lietuvos po 1990 03 11
Priesaika Lietuvos Respublikai
Lietuvos pilietybės atkūrimas ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Karinė tarnyba Lietuvoje
Lietuvos pilietybės atkūrimui būtina išlaikyti Lietuvos pilietybę 1940 06 15
Žydai (litvakai) bei kiti išeiviai, išvykę iš Lietuvos tarpukariu, taip pat jų palikuonys galės atkurti Lietuvos pilietybę, įgyti dvigubą pilietybę be biurokratinių kliūčių 

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime. 

Nuo 2023 metų pradžios su Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimais įsigaliojo nauja paslauga – leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas per išorinį paslaugų teikėją „VFS Global”.

VFS Global biurai nurodytose šalyse priima asmenų prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi. Užsieniečiai turi galimybę pateikti ne tik dokumentus, bet ir biometrinius duomenis, kurie yra perduodami sprendimus priimsiantiems Migracijos departamento specialistams. Pažymėtina, kad kartu su prašymais pateikiamų reikalingų dokumentų sąrašas ir reikalavimai nesikeičia.

Pateikdamas prašymą per VFS Global, užsienietis gali pasirinkti, kur atsiimti pagamintą leidimo laikinai gyventi kortelę – Migracijos departamento padalinyje Lietuvoje ar atvykus į išorės paslaugų teikėjo padalinį būnant užsienyje.

Pasirinkus atsiėmimą per VFS Global biurą, užsieniečiams nebereikės kreiptis dėl vizos, tačiau dokumento išsiuntimas į užsienį ir gavimas gali užtrukti ilgiau.

 Užsieniečiai, kuriems nereikia vizų atvykti į Lietuvą (turi galiojančią vizą arba naudojasi beviziu režimu), leidimo laikinai gyventi kortelę galės užsisakyti užsienyje ir atsiimti Lietuvoje, jei norės atvykti anksčiau. Svarbu, kad tokiu atveju leidimą gyventi gali atsiimti tik pats užsienietis asmeniškai, o jo buvimas Lietuvoje turi būti teisėtas.

Jeigu prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teiktas Migracijos skyriuje Lietuvoje, dokumentą galima atsiimti trimis būdais: asmeniškai atvykus į Migracijos skyrių; per kurjerį (tada dokumentas pristatomas užsieniečio nurodytu adresu visoje Lietuvoje ir pristatomas asmeniškai. Ši paslauga yra mokama – vieno dokumento pristatymas kainuoja 9,99 Eur), arba įgaliojus darbdavį ar kitą asmenį atsiimti jau pagamintą dokumentą.

Pastabos:

-VSF Global paslaugos nėra pasiekiamos Baltarusijoje, Rusijoje ir Kinijoje. VFS Global biurai veikia: Albanija, Argentina, Armėnija, Australija, Azerbaidžanas, Brazilija, Kanada, Kazachstanas, Indija, Izraelis, Japonija, Jordanija, Kazachstanas, Kirgizija, Libija, Malaizija, Moldova, Nepalas, Naujoji Zelandija, Filipinai, Singapūras, Pietų Afrikos Respublika, Pietų Korėja, Šri Lanka, Taivanas, Tadžikistanas, Tailandas, Turkija, Ukraina, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Uzbekistanas, Venesuela.

-Užsieniečiai gali kreiptis į „VFS Global” biurus nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena toje šalyje.

-Rusijos piliečiai negali kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi per VFS Global. Rusijos piliečiai prašymus gali teikti tik Lietuvoje, ir tik tuo atveju, jei turi galiojančią Lietuvos išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvoje, arba kitos ES valstybės narės išduotą leidimą laikinai gyventi.

MIGRATION LAW CENTER 

Genealoginis (giminės) medis yra schema, kuri vaizduoja individo šeimos ryšius ir paveldimumą per kelias kartas. Tai yra genealogijos tyrimų pagrindas, kuris padeda suprasti asmens kilmę ir giminės istoriją. Genealoginis medis gali apimti informaciją apie kiekvieno asmens gimimo datą ir vietą, santykius su kitais šeimos nariais, santuokos, mirties datą ir kitus svarbius įvykius. Tai yra naudinga priemonė daugelio asmeninių ir istorinių klausimų atsakymams gauti.

Genealoginio medžio sudarymas gali būti gana sudėtingas procesas, priklausomai nuo informacijos, kurią turite apie savo šeimą ir jos istoriją. Pagrindinis dalykas yra pradėti nuo savęs ir savo artimųjų, tada eidami atgal per kartas.

Sudarant genealoginį medį, reikalinga kuo daugiau informacijos apie savo šeimą ir jos narius. Štai keletas pagrindinių kategorijų, apie kurias verta rinkti informaciją:

1. Gimimo, santuokos ir mirties duomenys: gimimo data ir vieta, santuokos data ir vieta, mirties data ir vieta.

2. Asmeninė informacija: vardas, pavardė, kilmė, profesija, išsilavinimas, religija, pilietybė ir pan.

3. Šeimos informacija: sutuoktinių ir jų tėvų vardai ir pavardės, santuokos duomenys, vaikų vardai ir gimimo duomenys.

4. Istorinė informacija: karinė tarnyba, migracija, imigracija, emigracija, žemės ūkio veikla, verslo veikla ir pan.

Svarbu suprasti, kad sudaryti tikslų genealoginį medį gali užtrukti nemažai laiko ir pastangų, ypač jei tai yra senos informacijos surinkimas, kurio nėra internete. Tačiau galutinis rezultatas gali būti labai vertingas, padedantis suprasti savo šeimos istoriją ir kilmę.

Genealogija, tai mokslas tiriantis šeimos ryšius, kilmę per eilę kartų ir padedantis suprasti šeimos istoriją. Lietuvoje protėvių paieška tampa vis populiaresnė, žmonės siekia sužinoti daugiau apie savo šeimos praeitį ir savo tėvų, senelių bei protėvių gyvenimo kelius. Vienas iš būdų sužinoti daugiau apie savo kilmę ir ištakas yra kurti giminės (arba genealogijos) medį.

Lietuva turi itin turtingą istoriją ir kultūrą, todėl genealogijos tyrimai gali būti ypač įdomūs, svarbūs, bet tuo pačiu ir sudėtingi. Norint pradėti kurti giminės medį yra svarbu žinoti, kur ieškoti šaltinių.

Pirmas žingsnis pradedant genealogijos tyrimus yra pokalbis su artimaisiais. Pasikalbėję su tėvais, seneliais, dėdėmis ir tetomis galima sužinoti daugiau apie protėvius, jų gyvenimą, profesijas ir svarbius įvykius. Tai gali atskleisti įdomių faktų ir padėti praplėsti šeimos istorijos vaizdą.

Kitas svarbus žingsnis yra šalies archyvų tyrinėjimas. Lietuva gali pasigirti gausybe vertingų išteklių, tarp kurių – Centrinis valstybės istorijos archyvas Vilniuje, kuriame saugoma didelė surašymų ir žemės savininkų dokumentų kolekcija, Lietuvos Respublikos piliečių vidaus ir užsienio pasai, savanorių, šauktinių, kareivių ir karininkų dokumentai ir daugelis kitų. Be to, visoje šalyje esantys regioniniai archyvai, tokie kaip Kauno ir Šiaulių archyvai, siūlo vertingų regioninių įrašų.

Civilinė metrikacija Lietuvoje pradėta 1940 m., todėl Civilinės metrikacijos archyve galima susipažinti su gimimo, santuokos ir mirties įrašais po 1940 m. Vykstant įvykiams iki 1940 m., pagrindinį vaidmenį atliko bažnyčių registrai, o šiuos dokumentus saugo Lietuvos valstybės istorijos archyvas, o Lietuvos religinę įvairovę atspindi katalikų, liuteronų, rusų stačiatikių ir kitų bažnyčių įrašų prieinamumas.

Taip pat, jau iš pavadinimo galima spręsti, kad Lietuvos ypatingasis archyvas saugo labai svarbų Lietuvos istorijos palikimą. Jame galima rasti informaciją apie Sovietų saugumo nužudytus, nuteistus, ištremtus, įtrauktų į tremiamųjų sąrašus, persekiotus protėvius.

Skaitmeninė era padarė revoliuciją genealoginiuose tyrimuose, suteikdama prieigą prie daugybės internetinių išteklių. Tokios svetainės kaip „Epaveldas”, „Geni”, „Ancestry” ir „FamilySearch” siūlo plačias duomenų bazes ir įrankius, skirtus protėviams tyrinėti ir rasti genealoginės informacijos.

Taigi šeimos medžio kūrimas nėra vien vardų ir datų rinkimas – tai galimybė išsaugoti šeimos istorijas ir tradicijas. Sukurti giminės medį ir atskleisti savo lietuvių protėvių istorijas yra džiuginantis darbas, jungiantis praeitį su dabartimi. Pasinaudoję didžiuliais Lietuvos archyvais, internetiniais ištekliais ir įsitraukę į vietines istorines visuomenes, galite leistis į naudingą savęs atradimo kelionę, išsaugoti savo šeimos palikimą, perteikti žinias ir pasirūpinti, kad ateities kartos puoselėtų savo lietuviškų šaknų istoriją ir paveldą.

Migracijos departamentas nuo 2023 m. balandžio 5 d. užsieniečiams pradėjo teikti papildomas dokumentų atsiėmimo paslaugas.

Dabar užsieniečiai, kreipdamiesi dėl leidimo gyventi Lietuvoje, ES piliečio teisės gyventi Lietuvoje pažymėjimo ar ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės, galės pagamintos kortelės atsiėmimą pasirinkti kitame Migracijos departamento skyriuje nei buvo pateiktas prašymas.

Iki šiol dokumentus būdavo galima atsiimti tik tame skyriuje, kuriame buvo pateikiamas prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi.

Užsieniečiai, savo pageidavimą atsiimti dokumentą kitame skyriuje galės pareikšti, pildant prašymą išduoti dokumentą MIGRIS sistemoje arba atvykus į vizitą Migracijos departamento klientų aptarnavimo padalinyje.

Dar viena naujovė – galimybė užsieniečiams pasirinkti pagamintos leidimo gyventi kortelės pristatymą per kurjerį pageidaujamu adresu. Tokia paslauga iki šiol buvo teikiama tik Lietuvos piliečiams, norintiems gauti užsisakytus asmens dokumentus.

MIGRATION LAW CENTER

Migracijos departamentas parengė Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo metodiką, kuri nustato prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo principus bei eiliškumą.

Aukščiau nurodytoje metodikoje nustatyta:

Tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo arba jo tėvai, seneliai, proseneliai ar vienas iš jų turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. įskaitytinai, yra Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai: 

1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio  15 d.;

2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.;

3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;

4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė;

5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.

Migracijos departamento įgaliotam valstybės tarnautojui nustačius, kad prie prašymo pridėta tiesioginių įrodymų, laikoma, kad pateikta pakankamai dokumentų, pagrindžiančių, kad asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., išskyrus atvejus, kai asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės arba mirė.

Jeigu asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. yra netekęs (nustojęs) Lietuvos Respublikos pilietybės arba mirė iki 1940 m. birželio 15 d., toks asmuo, nors ir pateikta tiesioginių įrodymų, nelaikomas asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.

Netiesioginiai įrodymai yra Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai, leidžiantys spėti, kad asmuo galimai turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.:

dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

Jeigu Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad tiesioginių įrodymų nėra, tačiau yra netiesioginių įrodymų, pradedamas dokumentų vertinimas, remiantis dokumentų visuma.

Jeigu asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės arba mirė iki 1940 m. birželio 15 d., toks asmuo nelaikomas asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.

Kai nėra pateikta tiesioginių įrodymų, asmens turėta Lietuvos Respublikos pilietybė nustatoma pagal asmens gimimo datą ir vietą ir asmens tėvų turėtą pilietybę ir šiuos dokumentus:

1. Jei asmuo gimė iki 1919 m. sausio 9 d., turi būti pateikti:

• gimimą dabartinėje Lietuvos teritorijoje patvirtinantis dokumentas ir:
• arba dokumentai apie asmens / asmens tėvų, jeigu asmuo buvo nepilnametis (kurie iš seno Lietuvoje gyveno), gyvenimo Lietuvoje iki 1919 m. sausio 9 d. faktą ir jų iki 1940 m. birželio 15 d. gyvenimo faktą (pvz., dokumentai apie vaikų gimimą, kai vaikai gimė nuo 1919 m. sausio 9 d. iki 1940 m. birželio 15 d., asmens santuoką, darbą, mokymąsi, turėtą nekilnojamąjį turtą) patvirtinantys dokumentai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugumoje santuokos įrašų buvo įrašyta, kad jaunieji – Lietuvos piliečiai;
• arba dokumentai apie asmens tėvų turėtą Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.;

2. Jeigu asmuo gimė nuo 1919 m. sausio 9 d. iki 1940 m. birželio 15 d. tuometinėje Lietuvoje, išskyrus Vilniaus kraštą ir Klaipėdos kraštą, gali būti pateiktas asmens, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., gimimą dabartinėje Lietuvos teritorijoje patvirtinantis dokumentas. Šiuo atveju dažniausiai pakanka gimimo faktą patvirtinančio dokumento, tačiau pažymėtina, kad kilus įtarimų, ar tikrai asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba ar tai tikrai yra pareiškėjo giminaitis, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas gali paprašyti, o ir pats pareiškėjas gali pateikti daugiau duomenų, t. y. apie santuoką, gyvenimo faktą, turėtą nuosavybę, mokymąsi ar darbą patvirtinančius dokumentus ar kitus dokumentus, kurie panaikintų galimas interpretacijas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo laikotarpiu gimusių asmenų tėvai taip pat turėjo būti Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d.

Tuo atveju, jeigu asmuo, pagal kurį įrodinėjama turėta Lietuvos Respublikos pilietybė iki 1940 m. birželio 15 d., gimė iki 1919 m. sausio 9 d. dabartinėje Lietuvos teritorijoje, tačiau gyveno laikotarpiu nuo 1919 m. sausio 9 d. iki 1940 m. birželio 15 d. arba gimė ir gyveno  laikotarpiu nuo 1919 m. sausio 9 d. iki 1940 m. birželio 15 d. Vilniaus krašte, kuris nuo 1920 m. faktiškai buvo valdomas Lenkijos, turi būti pateikti:

• dokumentai, patvirtinantys, kad šis asmuo ir jo tėvai (jeigu dar asmuo buvo nepilnametis) 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Sovietų Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną buvo laikomi Lietuvos piliečiais, ir
• dokumentai, patvirtinantys, kad šis asmuo ir jo tėvai (jeigu dar asmuo buvo nepilnametis) turėjo gyvenamąją vietą toje Vilniaus krašto teritorijoje, kuri buvo nustatyta Lietuvos ir Sovietų Sąjungos 1939 m. spalio 10 d. sutartimi bei 1939 m. spalio 27 d. papildomu protokolu. Šiuo atveju pareiškėjui svarbu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo tiek 1920 m. liepos 12 d., tiek 1939 m. spalio 27 d. turėjo gyvenamąją vietą Vilniaus krašto teritorijoje. Pateikiami dokumentai gali būti apie santuoką, vaikų gimimą, mokymąsi, darbą, turėtą nekilnojamąjį turtą, namų knygų surašymo duomenis, įvairūs prašymai, liudijimai valstybinėms institucijoms, duomenys (sąrašai) apie rinkimus į Seimą 1935–1938 m. Kaip papildomas dokumentas, kuris vertinamas su dokumentų visuma, yra 1942 m. gyventojų surašymo duomenys (vien šio dokumento nepakanka).

Tuo atveju, jeigu asmuo gimė iki 1919 m. sausio 9 d. dabartinėje Lietuvos teritorijoje, tačiau gyveno laikotarpiu nuo 1919 m. sausio 9 d. iki 1940 m. birželio 15 d. arba gimė ir gyveno laikotarpiu nuo 1919 m. sausio 9 d. iki 1940 m. birželio 15 d. Klaipėdos krašte, turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog jis įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę po to, kai 1923 m. vasario 16 d. buvo pripažintas Lietuvos suverenumas Klaipėdos kraštui. Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos teritorijos dalimi 1925 m. rugpjūčio 25 d. įsigaliojus Klaipėdos krašto konvencijai, kuri buvo pasirašyta 1924 m. gegužės 8 d. Minėta konvencija nustatė, per kokį laiką ir kas galėjo įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Jeigu pagal pareiškėjo pateiktus ir (arba) Migracijos departamento gautus dokumentus nustatoma, kad asmuo, pagal kurį įrodinėjama turėta Lietuvos Respublikos pilietybė iki 1940 m. birželio 15 d., savo valia atsisakė arba sąmoningai siekė atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės (pvz., įgydamas kitos valstybės pilietybę, nurodė, kad išsižada Lietuvos Respublikos pilietybės), bet nėra duomenų, kad asmuo būtų netekęs (nustojęs) Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d., laikoma, kad toks asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d., ir yra rengiamas teikimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo.

MIGRATION LAW CENTER 

Migracijos departamentas paskelbė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. prašymus, susijusius su Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimu, priims elektroniniu būdu. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, priesaikos Lietuvos Respublikai, lietuvių kilmę ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių pažymėjimų išdavimo, prašymai dėl vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės ar kitų klausimų turės būti teikiami per Lietuvos Respublikos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).

Teikiant el. prašymus bei kitus dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės per Lietuvos Respublikos migracijos informacinę sistemą, turės būti iškarto rezervuojamas vizitas Migracijos departamente. Po dokumentų pateikimo bei vizito rezervavimo asmuo turės atvykti pasirinktu laiku į Migracijos departamento teritorinį skyrių. Vizito metu asmuo privalės kartu turėti visų su el. prašymu pateiktų dokumentų originalus. Asmenį vizito metu Migracijos departamento teritoriniame skyriuje galės atstovauti bei dokumentų originalus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikti įgaliotas asmuo ar kitas atstovas, nurodytas asmens el. prašyme.

2020 m. rugsėjo mėnesį prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės vis dar bus priimami ir sena tvarka – teikiant popierinį prašymą ir reikiamus dokumentus. Asmenys, norintys pateikti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės per Lietuvos Respublikos konsulines įstaigas, 2020 m. rugsėjo mėnesį turės galimybę pateikti popierinius prašymus ir dokumentus.

Jei Jums reikalinga teisinė pagalba dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo parengimo bei pateikimo Migracijos departamentui procese, prašom kreipkitės el. paštu: info@migration.lt, tel. +370 6 1861886

MIGRATION LAW CENTER 

Lietuvoje parengtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 12, 15, 16 18, 21, 23, 24, 26, 27, 33, 37, 39, 40, 41, 41¹ ir 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 21¹ straipsniu įstatymo projektas, kuriuo planuojama išplėsti asmenų, turinčių teisę į dvigubą pilietybę, ratą.  

Šiuo metu Lietuvoje dviguba pilietybė galima išimtiniais atvejais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;

2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;

3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;

4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;

5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;

6) yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;

7) yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;

8) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;

9) yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;

10) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

Numatyta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnį pakeisti, papildant jį 11 punktu, nustatančiu, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jei jis yra asmuo, kuriam nesukako 20 metų ir kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas. Tačiau nustatomas taip pat reikalavimas, kad toks asmuo galės per 2 metus savarankiškai apsispręsti, kurios valstybės pilietis jis nori būti. Šiuo atveju asmuo turės galimybę per 2 metus (iki jam sukaks 20 metų) savarankiškai pasirinkti, kokios valstybės pilietybę pageidauja turėti, taip pat ir apsispręsti, ar atsisakyti kitos valstybės pilietybės ar netekti Lietuvos Respublikos pilietybės. Per vienus metus tokių asmenų galėtų būti apie 300. 2 metų terminas nustatomas ir atsižvelgiant į tai, kad asmuo, siekdamas atsisakyti kitos valstybės pilietybės, turės atlikti tam tikrus veiksmus ir procedūras, numatytas kitos valstybės teisėje (paprastai kitos valstybės pilietybės atsisakymo procedūra gali trukti nuo 6 mėnesių iki vienų metų).

Jei Lietuvos Respublikos pilietis, būdamas kartu ir kitos valstybės pilietis, neatsisakys kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės, sukakęs 20 metų, jis neteks Lietuvos Respublikos pilietybės. Šis Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindas būtų taikomas tik tais atvejais, kai asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, o kitos valstybės pilietybę įgijo ne gimimu iki jam sukako 18 metų, ir iki jam sukako 20 metų neatsisakė kitos valstybės pilietybės.

Siekiant sudaryti galimybę visiems asmenims pasinaudoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 11 punkte nustatomu atveju, kai asmuo turi teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, siūloma nustatyti, kad asmenys, kurie iki aukščiau nurodyto įstatymo įsigaliojimo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę, galėtų susigrąžinti pilietybę, jeigu jiems nėra sukakę 20 metų.

Šiuo metu asmuo, net ir įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę gimdamas, jos netenka, įgijęs kitos valstybės pilietybę ne gimimu.

MIGRATION LAW CENTER  

Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę ir pilietybę patvirtina asmens tapatybės kortelė ir Lietuvos Respublikos pasas. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatyme nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė skirta naudoti Lietuvos Respublikoje ir gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės korteles, kaip kelionės dokumentą. Lietuvos Respublikos piliečiai gali keliauti su asmens tapatybės kortele po visas Europos Sąjungos valstybes. Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos pasas skirtas vykti į visas užsienio valstybes, įskaitant ne Europos Sąjungos šalis, taip pat naudoti Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę arba pasą privalo turėti visi Lietuvos Respublikoje gyvenantys piliečiai nuo 16 metų. Lietuvos Respublikos piliečiai, ne vėliau kaip per vieną mėnesį, sukakus 16 metų, privalo pateikti dokumentus dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo Migracijos departamento skyriui.

Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienyje, arba Lietuvos Respublikos piliečiai iki 16 metų amžiaus savo pageidavimu taip pat gali kreiptis dėl Lietuvos Respublikos paso išdavimo.

Lietuvos Respublikos asmens tapatybės korteles ir pasus išduoda ir keičia Migracijos departamentas, tam tikrais atvejais -Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos. Norint atsiimti naują asmens tapatybės dokumentą, reikia pateikti keičiamą asmens tapatybės kortelę arbą keičiamą pasą. Lietuvos Respublikos piliečiai, jei pageidauja, gali užsisakyti ir vienu metu turėti asmens tapatybės kortelę bei pasą.

Nuo 2020 m. gegužės 4 d. Migracijos departamento Vilniaus skyriuje pradedama teikti nauja paslauga – Lietuvos Respublikos paso atsiėmimas tą pačią dieną, jeigu prašymas pateikiamas iki 12 val. Taip norima paspartinti Lietuvos Respublikos paso ir asmens tapatybės kortelės išdavimo procedūras, suteikiant klientams paslaugas greičiau.  

Lietuvos Respublikos pasas skubos tvarka iki šiol buvo išduodamas per 1 darbo dieną. Tokia tvarka išlieka visuose Migracijos departamento skyriuose, išskyrus Migracijos departamento Vilniaus skyrių, kur Lietuvos Respublikos pasas išduodamas tą pačią dieną. Migracijos departamento Vilniaus skyriaus adresas: Naugarduko g. 100, Vilnius, konsultacijų telefonas: 8707 67 000. Lietuvos Respublikos paso išdavimo tą pačią dieną rinkliavos dydis – 190 Eur.

Įsigaliojus pakeitimams, bus atsisakyta taikyti seną praktiką ir nebebus reikalaujama atsinešti asmens nuotrauką dokumento gaminimui. Asmens veidas bus nuskaitomas Migracijos departamento skyriuje biometrinių duomenų registravimo įranga, užtikrinant nuotraukos kokybę bei duomenų saugumą. Išimtys bus daromos vaikams iki vienų metų amžiaus.

MIGRATION LAW CENTER 

Įmonės steigimas vienas iš verslo pradžios etapų, reikalaujantis specialių žinių bei įgūdžių. Lietuvoje norintys pradėti savo verslą žmonės dažnai svarsto, kas geriau, ar steigti imonę, ar pirkti jau įsteigtą, ar investuoti į jau sukurtą ir veikiantį verslą. Visi paminėti atvejai yra tinkami, norint pradėti veiklą Lietuvoje, turintys savo privalumų ir trūkumų.

Naujos įmonės steigimas dažnai žmones traukia tuo, kad asmuo gali būti tikras, jog įmonė yra be skolų, be neigiamos istorijos, jai galima suteikti norimą pavadinimą, įregistruoti buveinę norimu adresu, apibrėžti veiklos sritis ir pan. Įmonės steigimo atveju asmeniui ne visuomet patogu formuoti įmonės įstatinį kapitalą, kuris šiuo metu pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus turetų būti ne mažesnis 2500 eurų (Uždarosios akcinės bendrovės atveju), o tam tikrais atvejais ir didesnis. Tuo tarpu jau įsteigtos imonės pirkimo atveju įstatinis kapitalas jau būna suformuotas, kas yra savotiškai patogu. Pavadinimas įmonei dažniausiai būna paskirtas, tačiau jį galima pakeisti arba įmonė gali būti įsteigta ir Jums parduota su Jūsų pageidaujamu pavadinimu. Pardavimui įsteigtos įmonės dažniausiai būna nevykdžiusios veiklos, todėl nereikėtų baimintis dėl jų veiklos istorijos.

Investavimas į veikiantį verslą Lietuvoje pasižymi patogumu, nes Jums nereikia rūpintis visko sukurimu nuo pradžių, galite nusipirkti dalį ar visą verslą, ar atitinkamą veiklą vykdančios įmonės akcijas ir tęsti jau įdirbiu, patirtimi, reikiamomis žiniomis, strategija bei kt. pasižyminčią veiklą. Šiuo atveju reikėtų gerai patikrinti įmonės/ verslo istoriją, finansinių įsiskolinimų būvimą ar nebūvimą, turimus įsipareigojimus, patalpų nuomos ir kitas sutartis bei kt.

Taigi, nuo ko reiktų pradėti, norint įsteigiti įmonę Lietuvoje? Pirmiausiai, Jūs turėtumėte apsispręsti dėl įmonės pavadinimo. Sugalvojus įmonės pavadinimą, jį reikėtų rezervuoti Lietuvos Juridinių asmenų registre. Po pavadinimo revervavimo, laikino įtraukimo į registrą pradedamas dokumentų rengimo etapas. Parengus būtinus įmonės steigimo dokumentus yra atidaroma įmonės kaupiamoji sąskaita viename iš Lietuvos bankų. Į kaupiamąją sąskaitą įnešamas įmonės įstatinis kapitalas (tuo atveju, jei pagal Lietuvos teisės aktus įstatinis kapitalas privalo būti suformuotas). Suformavus įmonės įstatinį kapitalą, gaunama banko pažyma apie tai. Steigiama įmonė privalo turėti buveinės, registracijos adresą. Pasirinkę įmonės buveinės adresą, turėtumėte gauti nekilnojamojo turto, kuriuo adresu bus įregistruota įmonė, savininko sutikimą. Fizinio asmens išduotas sutikimas turėtų būti notarinės formos, Juridinio asmens išduotas sutikimas – rašytinės formos, patvirtintas juridinio asmens antspaudu ir pasirašytas juridinio asmens atstovo. Šį sutikimą bei kitus dokumentus (įmonės steigimo aktą, įstatus, direktoriaus paskyrimo dokumentą, banko pažymą apie suformuotą įstatinį kapitalą bei kita) turėtumėte pateikti Lietuvos notarui tvirtinti. Notaro patvirtinti įmonės steigimo dokumentai yra teikiami Juridinių asmenų registrui. Sumokama įmonės įregistravimo rinkliava. Juridinių asmenų registras, įregistravęs įmonę, išduoda šį faktą patvirtinantį išrašą arba prieigos raktą prie elektroninės sistemos, prie kurios prisijungę šį išrašą galite atsispauzdinti. Po išrašo gavimo užsakomas įmonės antspaudas.

Įmonės pirkimo procedūra (Uždarosios akcinės bendrovės) dažniausiai prasideda nuo įmonės pasirinkimo iš pateikto parduodamų įmonių sąrašo. Išsirinkus norimą įmonę, pradedami rengti įmonės pardavimo dokumentai. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įmonės (Uždarosios akcinės bendrovės) akcijų pirkimo-pardavimo dokumentai dažniausiai privalo būti patvirtinti Lietuvos notaro (tuo atveju, jei parduodama 25 procentai ar daugiau nei 25 procentai Uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba parduodamų akcijų kaina yra didesnė nei 14 500 Eurų). Vėliau duomenų pasikeitimas registruojamas Juridinių asmenų registre, akcininkų pasikeitimas elektroninėje sistemoje JADIS.

Lietuvoje veikiančio verslo pirkimo atveju, po verslo suradimo yra rengiami verslo pirkimo-pardavimo dokumentai. Dokumentų, jei nėra perduodamos įmonės akcijos, o tik perkamas verslas, notariškai tvirtinti nebūtina.

Įmonė gali būti įsteigta, nupirktos įmonės akcijos ar verslas įgaliojimo pagrindu. Į Lietuvą atvykti nėra būtina.

Dažnai klientams neduoda ramybės klausimas, kokią veiklą galės vykdyti mano įsteigta, nupirkta įmonė Lietuvoje. Pagal dabartinę praktiką Lietuvoje įmonė dažniausiai gali vykdyti bet kokią veiklą, kuri neprieštarauja Lietuvos teisės aktams ir jei tai numatyta jos įstatuose. Tam tikrų rūšių veiklų vykdymui būtinos licencijos ar specialūs leidimai.

Užsieniečiai, norintys atvykti dirbti į Lietuvą sezoninį darbą, turi kreiptis dėl Šengeno arba nacionalinės vizos išdavimo, tačiau tik gavus leidimą dirbti iš Užimtumo tarnybos.

Leidimas dirbti sezoninį darbą išduodamas iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį. Leidimas dirbti, išduotas iki 6 mėnesių, gali sudaryti vieną nepertraukiamą laikotarpį arba keletą trumpesnių laikotarpių, tačiau, juos sudėjus, bendra trukmė negali viršyti nustatyto 6 menėsių per 12 mėnėsių laikotarpio.

Šengeno viza išduodama, gavus leidimą dirbti sezoninį darbą, ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų laikotarpiui. Užsieniečiai, kuriems taikomas bevizis rėžimas, gali tiesiog atvykti į Lietuvą ir dirbti.

Dėl daugkartinės nacionalinės vizos reikia kreiptis, kai užsieniečiui išduotas leidimas dirbti sezoninį darbą ilgesniam kaip 90 kalendorinių dienų laikotarpiui.

Užsieniečiai, gavę leidimą dirbti, prašymus dėl vizos išdavimo turi pateikti Lietuvos diplomatinėje atstovybėje arba konsulinėje įstaigoje.

Užsieniečiams leidžiama vieną kartą pratęsti terminuotą darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu, tačiau negali būti viršytas 6 mėnesių leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimas. Jeigu užsienietis turi pratęstą leidimą dirbti sezoninį darbą, kurio bendras laikotarpis viršija 90 kalendorinių dienų, arba jeigu užsienietis pateikė prašymą išduoti naują leidimą dirbti – gali būti išduodama nacionalinė viza.

Šiais atvejais, prašymai dėl vizos išdavimo gali būti pateikiami taip pat ir būnant teisėtai Lietuvoje – Migracijos departamento Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos skyriui.

Pasitaiko atvejų, kai prireikus senų dokumentų, pastebima, kad nėra išlikę asmenų gimimo liudijimai ar įrašai apie gimimą. Tokiu atveju išlieka galimybė kreiptis dėl gimimo įrašo atkūrimo.

Atkurti bet kokį civilinės būklės akto įrašą asmuo gali kreiptis asmeniškai ar per atstovą į Civilinės metrikacijos įstaigą arba per MEP informacinę sistemą.
Atkuriant gimimo įrašą, asmeniui pirmiausia reikia Civilinės metrikacijos įstaigai pateikti prašymą dėl gimimo įrašo atkūrimo.

Prie prašymo dėl gimimo įrašo atkūrimo taip pat turi būti pridedami šie dokumentai:
– Lietuvos valstybės istorijos archyvo pranešimas/atsakymas apie nerastą gimimo įrašą;
– Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
– Kiti dokumentai, susiję su asmeniu, kuriam bus atkuriamas įrašas, bei jo tėvais.

Tuo atveju, jeigu norima atkurti gimimo įrašą mirusiam asmeniui – prie prašymo reikia pateikti pareiškėjo asmens dokumentą ir giminystės ryšį su mirusiuoju asmeniu įrodančius dokumentus.
Tinkamais dokumentais laikomi: asmens, kuriam atkuriamas įrašas, krikšto liudijimas, santuokos sudarymo dokumentas (jeigu asmuo susituokęs), santuokos nutraukimo, vaikų gimimo, tėvų santuokos, jeigu mirę tėvai – mirties dokumentai, brolių, seserų gimimo dokumentai, kiti mirusio asmens ir jo artimųjų giminaičių civilinės būklės įrašų išrašai, patvirtinantys atkuriamo įrašo buvimą.

Pateikus prašymą dėl gimimo įrašo atkūrimo, Civilinės metrikacijos skyriuje taip pat yra surenkama informacija apie tuos dokumentus, kurių pareiškėjas pateikti negali, bet gali suteikti informaciją.

Dėl civilinės būklės akto įrašo atkūrimo kreipiantis įgaliotam atstovui, įgaliojime svarbu nurodyti, kad asmuo yra įgaliojamas taisyti, pildyti, atkurti, gauti visus įrašus, susijusius su Civilinės metrikacijos įstaigoje atliekamais veiksmais.

MIGRATION LAW CENTER 

Artėjant „Brexit” ir pereinamajam laikotarpiui einant į pabaigą, Seimas 2020 m. lapkričio 10 d. patvirtino Vidaus reikalų ministerijos parengtą įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” pakeitimo projektą. Projekto nuostatomis bandoma suderinti įstatymą su Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos Susitarimo nuostatomis.

Įstatymo projektu siekiama Jungtinės Karalystės piliečiams bei jų šeimos nariams suteikti daugiau informacijos ir aiškumo dėl jų teisinės padėties Lietuvoje pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, t.y. po 2020 m. gruodžio 31 d.

Jungtinės Karalystės piliečiai bei jų šeimos nariai, įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje iki šių metų pabaigos, vis dar gali naudotis tokiomis pačiomis sąlygomis ir jiems taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams bei jų šeimos nariams. Remiantis įstatymo projektu, po naujų metų, t. y. po pereinamojo laikotarpio, atvykę gyventi į Lietuvą Jungtinės Karalystės piliečiai turės vadovautis lengvatinėmis trečiųjų šalių piliečiams taikomomis nuostatomis.

Asmenys, įgiję dokumentus, patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje iki šių metų pabaigos, jais galės naudotis iki jų galiojimo pabaigos arba iki tol, kol bus pakeisti. Pažymima, kad tokie dokumentai, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, suteiks teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau nebus galima naudotis laisvo asmenų judėjimo teise Šengeno erdvėje.

Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir norintys laisvai judėti Šengeno erdvėje po naujų metų – turės kreiptis į Migracijos departamentą ir pasikeisti turimus dokumentus.

Kreipiantis dėl dokumentų keitimo, Migracijos departamentas sprendimą išduos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, bus atleidžiami nuo valstybės rinkliavos už prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą bei įforminimą.

MIGRATION LAW CENTER

2021 m. sausio mėnesį Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais daugiausia Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta Pietų Afrikoje gimusiems asmenims – 138 asmenims, antroje vietoje – Izraelyje gimusiems asmenims – 114 asmenims, trečioje vietoje – Brazilijoje gimusiems asmenims – 66 asmenims. Iš viso 2021 m. sausio mėnesį Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta 424 asmenims, gimusiems žemiau nurodytose valstybėse:

Gimimo šalis/Asmenų skaičius
Pietų Afrika 138
Izraelis 114
Brazilija 66
Urugvajus 31
Argentina 21
Lietuva 16
JAV 12
Rusija 6
Latvija 5
Baltarusija 3
Kanada 3
Jungtinė Karalystė 2
Zimbabvė 2
Kazakstanas 1
Estija 1
Vokietija 1
Kolumbija 1
Austrija 1

VISO: 424

2021 m. vasario mėnesį Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais daugiausia Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta Brazilijoje gimusiems asmenims – 38 asmenims, antroje vietoje – Izraelyje gimusiems asmenims – 37 asmenims, trečioje vietoje – Pietų Afrikoje gimusiems asmenims – 33 asmenims. Iš viso 2021 m. vasario mėnesį Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta 129 asmenims, gimusiems žemiau nurodytose valstybėse:

Gimimo šalis/Asmenų skaičius
Brazilija 38
Izraelis 37
Pietų Afrika 33
Lietuva 5
Rusija 4
Jungtinė Karalystė 2
Vokietija 2
Australija 2
Meksika 1
Kanada 1
JAV 1
Urugvajus 1
Argentina 1
Botsvana 1

VISO: 129

Lenkijos pilietybė įgyjama gimstant, atkūrimo, grąžinimo, natūralizacijos arba suteikimo tvarka. Lenkijos pilietybės atkūrimo procesas, kaip ir daugelyje kitų carinę priespaudą patyrusių šalių, yra ganėtinai ilgas procesas.

Pažymima, kad Lenkijos pilietybė gali būti paveldima, net jeigu asmuo ir negimė Lenkijos teritorijoje. Dėl Lenkijos pilietybės įgijimo gali kreiptis Lenkijos piliečių, kurie paliko šalį prieš jai tampant nepriklausomai, palikuonys.

Jau 1820 metų pradžioje žmonės emigravo iš Lenkijos į tokias valstybes kaip JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Prancūzija ir Pietų Amerika. Ankstyviausi emigrantai iš Rusijos valdomos Lenkijos buvo iš Suvalkų ir Lomžos rajonų, tarp kurių taip pat buvo labai daug žydų. Dauguma ankstyvųjų emigravusių į JAV apsigyveno Teksase, Mičiganę ir Čikagos srityje. Emigracija nebuvo didelė iki 1854 metų, didesnė lenkų emigracijos banga prasidėjo 1870 metais.

Dauguma vėliau emigravusių išvyko iš Austrijos valdomos pietinės Lenkijos ir Rusijos Lenkijos ir daugiausia vyko į JAV. 1900–1915 metais daugybė lenkų apsigyveno Čikagoje, Niujorke, Konektikute, Niujorko valstijoje, Pensilvanijoje, Naujajame Džersyje ir Masačusetse. XIX – XX amžių sankirtoje, lenkų imigracija išplito dar labiau į JAV, Kanadą, Braziliją, Argentiną, Meksiką, Venesuelą, Izraelį ir Australiją, taip pat po visą buvusią SSRS.

Taigi, pasaulyje galima rasti milijonus JAV, Pietų Amerikos šalių, Izraelio ir Australijos piliečių, kurie seneliai paliko Lenkiją. Nors dauguma emigravusių prarado ryšius su Lenkija, tačiau pagal Lenkijos įstatymus Lenkijos pilietybė gali būti atkurta asmenims, turintiems lenkų protėvių, t. y. lenkų vaikams, anūkams, proanūkiam, kurie, įrodžius Lenkijos pilietybės atkūrimui keliamas sąlygas, gali teikti prašymus dėl Lenkijos pilietybės atkūrimo.

Dėl Lenkijos pilietybės atkūrimo teikiami prašymai turi būti grindžiami dokumentais įrodančiais turėtus protėvius, kurie buvo Lenkijos piliečiai, gyvenę Lenkijos teritorijoje 1920 01 20. Yra laikoma, kad asmenys, gyvenę Lenkijos teritorijoje 1920 01 20, yra Lenkijos piliečiai (nors buvo išimčių) ir jų palikuonys turi galimybę atkurti Lenkijos pilietybę.

Kalbant apie nepilnamečių asmenų pilietybę, tai priklausė ir iki šiol priklauso nuo tėvų teisių, todėl prašymai turi būti grindžiami protėviais, kurie buvo Lenkijos piliečiais virš 18m. Jei protėviai išvyko iš Lenkijos kaip nepilnamečiai, paraiška turi būti grindžiama jų tėvų pilietybe. Todėl, tokiais atvejais būtina pasitikslinti iš Lenkijos išvykusių asmenų amžių ir kitus faktus ar net detales apie tolesnį gyvenimą už Lenkijos teritorijos ribų. Išimtis taikoma, jei asmuo gimė prieš Lenkijai atgavus nepriklausomybę – tokiu atveju paraiška gali būti grindžiama jo teisėmis, net jei jis išvyko iš Lenkijos kaip nepilnametis.

Pagal Lenkijos įstatymus, vaikai gimę iki 1951 01 19 paveldėjo savo teises į pilietybę, atsižvelgiant:
– Jeigu vaikas gimė santuokoje – į jo tėvo pilietybę;
– Jei tėvai nebuvo susituokę vaiko gimimo metu (t. y. vaiko gimimo metu santuoka nebuvo sudaryta) – motinos pilietybę.

Svarbu pažymėti, kad pilnamečiams Lenkijos piliečiams nebuvo leidžiama turėti dvigubos pilietybės iki 1951 01 19 ir, įgijus kitos valstybės pilietybę, buvo prarandama turima Lenkijos pilietybė. Tai rodo, kad kiekvienas Lenkijos pilietis, gimęs iki 1933 01 19 ir patapęs taip pat kitos šalies piliečiu iki 1951 01 19 – prarado Lenkijos pilietybę. Taip netekusių Lenkijos pilietybės asmenų palikuoniams nebėra pagrindo kreiptis dėl Lenkijos pilietybės atkūrimo.

Išimtis buvo taikoma vyrams, gimusiems iki 1933 01 19 ir įgijusiems kitos valstybės pilietybę iki 1951 01 19. Jiems buvo leidžiama neprarasti Lenkijos pilietybės, jei jie atitiko šias dvi sąlygas:

1. Gimė po 1901 01 19 (nebent jie buvo Lenkijos kariuomenės pareigūnai, tuomet – gimusiems po 1891 01 19);
2. Neprisijungė prie kariuomenės šalyje, į kurią jie imigravo iki 1951 01 19.

Kreipdamasis dėl Lenkijos pilietybės atkūrimo, pareiškėjas turi pareigą surinkti ir pateikti dokumentus, įrodančius faktus apie turėtus protėvius Lenkijoje ir kitas sąlygas.

MIGRATION LAW CENTER 

Lietuvoje nuo 2021 m. birželio 21d. įsigaliojo E. rezidento kortelė, kuri suteiks užsieniečiams teisę naudotis Lietuvoje teikiamomis administracinėmis, viešosiomis ar komercinėmis el. būdu teikiamomis paslaugomis. Norintys jau gali teikti prašymus dėl e. rezidento statuso ir gauti e. rezidento kortelę, kurioje bus įrašytas atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatas ir kvalifikuotas elektroninis parašo sertifikatas.

Taip užsieniečiai turės teisę naudotis tokiomis pačiomis elektroninėmis paslaugomis, kaip ir Lietuvos piliečiai, pavyzdžiui – galimybe prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų ir pasirašyti dokumentus el. parašu, taip pat per Elektroninės valdžios vartus prisijungti prie Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS). Teikiamų paslaugų ratą ateityje planuojama plėsti sudarant užsieniečiams galimybes el. būdu plėtoti verslo santykius, steigti ir valdyti įmonę, atlikti finansines operacijas bei gauti kitas paslaugas el. būdu.

Dėl e. rezidento kortelės prašymai teikiami per MIGRIS informacinę sistemą. Vėliau, užsieniečiui fiziškai atvykus vizitui į Migracijos departamentą Lietuvoje. Sprendimas dėl e. rezidento statuso suteikimo bus priimamas iš karto. Šio vizito metu bus užsakoma ir kortelės gamyba, kuria bus galima atsiimti per 5 darbo dienas. Kol kas, atsiimti e. rezidento kortelę bus galima tik atvykus į Migracijos departamento padalinį Lietuvoje. Nuo kitų metų numatyta e. rezidento paslaugą teikti ir užsienyje gyvenantiems asmenims.

MIGRATION LAW CENTER 

Lietuvos pilietybės netekimo pagrindai buvo nustatyti 1922, 1928, 1938 metų Lietuvos Konstitucijose, taip pat 1919 m. sausio 9 d. Laikinajame įstatyme apie Lietuvos pilietybę bei 1939 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos pilietybės įstatyme. Lietuvos pilietybės galima buvo netekti įgijus kitos valstybės pilietybę, taip pat gyvenant užsienyje daugiau kaip dvejus metus be užsienio paso ar su negaliojančiu užsienio pasu.

Laikinajame įstatyme apie Lietuvos pilietybę nebuvo nustatyta, kad asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos pilietybės. Dvigubos pilietybės neleistinumo principas pirmą kartą buvo įtvirtintas 1922 m. Lietuvos valstybės Konstitucijoje, kurioje buvo nustatyta, jog niekas negali būti kartu Lietuvos ir kurios kitos valstybės pilietis.

Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos 10 straipsnio pirmojoje dalyje – buvo nurodyta, jog niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos kurios valstybės pilietis.

Tačiau šio straipsnio antrojoje dalyje buvo padaryta išlyga: „Lietuvos pilietis tačiau nepraranda savo pilietybės teisių patapęs kurio Amerikos krašto piliečiu, jeigu atlieka tam tikras įstatymo nurodytas pareigas”.

Vidaus reikalų ministerijos 1935 m. kovo 21 d. rašte buvo konstatuota , jog „Lietuvos pilietis, įgydamas kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nenustoja, jeigu jis atitinkama tvarka nėra iš Lietuvos pilietybės išėjęs, taigi gavęs Vidaus reikalų ministerijos sutikimą išeiti iš Lietuvos pilietybės”.

1928 m. gegužės 15 d. Konstitucijos 10 straipsnyje buvo nustatyta, jog Lietuvos pilietis, tapęs kurio nors Amerikos krašto piliečiu, nepraranda savo pilietybės teisių, jeigu atlieka tam tikras įstatymo nurodytas pareigas. Pažymėtina, kad nors pagal nurodytą konstitucinę nuostatą Lietuvos pilietis neprarasdavo savo pilietybės teisių tik tuo atveju, jeigu jis „atlieka tam tikras įstatymo nurodytas pareigas”, tačiau įstatymuose nebuvo nustatyta, kokias pareigas asmuo turi atlikti, kad galėtų išsaugoti turimą Lietuvos pilietybę. Todėl Lietuvos pilietis, įgijęs kurio nors Amerikos krašto pilietybę, būdavo laikomas nepraradusiu Lietuvos pilietybę – iš tokio asmens nebūdavo reikalaujama atlikti kokių nors pareigų, kad jis galėtų būti laikomas Lietuvos piliečiu.

Tačiau asmenys, kurie įgydavo kurio nors krašto pilietybę Amerikos ir išsaugodavo turėtą Lietuvos pilietybę, tuo pat metu negalėdavo turėti dviejų pasų: tais atvejais, kai „Lietuvos pilietis, tapęs kurio Amerikos krašto piliečiu ir vėliau apsigyvenęs Lietuvoje, prašo duoti jam Lietuvos vidaus pasą, „jo prašymą reikia patenkinti pagal Vidaus pasams duotas taisykles, jo turimąjį amerikonišką pasą laikyti vidaus paso davimo byloje nepanaikinus ir savininkui pareikalavus tą pasą grąžinti nesuteptą, gi duotąjį vidaus pasą tuo atveju atimti ir laikyti byloje”.

Kita vertus, konstitucinė nuostata, jog Lietuvos pilietis nepraranda Lietuvos pilietybės tapęs kurio nors Amerikos krašto piliečiu, buvo suprantama taip, kad turimą Lietuvos pilietybę išsaugo tik tos asmuo, kuris prieš įgydamas kurio Amerikos krašto pilietybę buvo Lietuvos pilietis.

Asmenims, kurie įgydavo kurio nors Amerikos krašto pilietybę gimimu, Lietuvos vidaus pasai negalėjo būti duodami.

1938 m. Lietuvos Konstitucijoje dvigubos pilietybės klausimai buvo aptarti daug aiškiau. Konstitucijos 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad „pilietis, įgijęs svetimą pilietybę, netenka Lietuvos pilietybės”. Taigi buvo įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimo principas. Tačiau šis draudimas nebuvo absoliutus: šio straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad „įstatymo nustatytais atvejais pilietis, turėdamas svetimą pilietybę, gali ir nenustoti Lietuvos pilietybės”.

Nuostata, jog Lietuvos pilietybės netenkama „priėmus svetimos valstybės pilietybę”, buvo išdėstyta ir 1939 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos pilietybė įstatyme (20 str. 1 p.). Pagal šio įstatymo 21 straipsnį „Lietuvos pilietis, priėmęs svetimos valstybės pilietybę, Vidaus reikalų ministro leidimu gali pasilikti Lietuvos pilietybę”. Kitų atvejų (išskyrus nurodytą vidaus reikalų ministro leidimą), kai Lietuvos pilietis, priėmęs kitos valstybės pilietybę, galėjo išsaugoti ir turėtą Lietuvos pilietybę, įstatymuose nebuvo nustatyta.

Atvejams, kai Lietuvos pilietybės būdavo netenkama, įgijus kitos valstybės pilietybę, priskirtini ir tie, kai Lietuvos pilietybės netekdavo moteris, „jei ji išteka už svetimšalio ir tuomi įgyja vyro pilietybę”.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, norintis įgyti kitos valstybės pilietybę, turėjo gauti atleidimą iš Lietuvos pilietybės. Šis institutas nebuvo nustatytas nei Laikinajame įstatyme apie Lietuvos pilietybę, nei kuriame nors kitame įstatyme. Jo susiformavimą lėmė tai, kad Laikinajame įstatyme apie Lietuvos pilietybę nebuvo nustatyta asmens teisė atsisakyti Lietuvos pilietybės. Toks teisinis reguliavimas sukeldavo problemų tiems Lietuvos piliečiams, kurie norėdavo įgyti kitos valstybės pilietybę, kai tos valstybės įstatymais buvo draudžiama dviguba pilietybė ir kai iš asmens būdavo reikalaujama pateikti įrodymų, jog asmuo nėra savo „ankstesnės” valstybės pilietis. Susiformavo praktika, kad Lietuvos pilietis, norintis įgyti kitos valstybės pilietybę, turėdavo paduoti prašymą Vidaus reikalų ministerijai atleisti jį iš Lietuvos pilietybės.

Asmenys, norintys „išeiti iš Lietuvos pilietybės”, turėdavo paduoti prašymus apskrities viršininkui, o gyvenantys užsienyje – Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulatui.

Vien tik atleidimo iš Lietuvos pilietybės dokumento išdavimas dar nereikšdavo, kad asmuo dėl to netekdavo Lietuvos pilietybės. Asmuo buvo laikomas Lietuvos piliečiu tol, kol įgydavo kitos valstybės pilietybę.

Lietuvos pilietybei netekti nepakakdavo vien konstatuoti, jog yra atsiradęs įstatymo nustatytas pagrindas. Asmuo buvo laikomas netekusiu Lietuvos pilietybės tik tuomet, kai sprendimą dėl Lietuvos pilietybės netekimo priimdavo Ministrų Taryba. Tokį sprendimą ji galėdavo priimti tik vidaus reikalų ministro siūlymu.

Informacijos šaltinis: V. Sipavičius „Lietuvos Respublikos pilietybė 1918-2001 metais”

Skaityti daugiau:

2021 03 26 Lietuvos pilietybės netekimo iki 1940 m. birželio 15 d. vertinimas sugriežtintas

MIGRATION LAW CENTER 

2021 m. kovo mėnesį Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais daugiausia Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta Pietų Afrikoje gimusiems asmenims – 72 asmenims, antroje vietoje – Brazilijoje gimusiems asmenims – 63 asmenims, trečioje vietoje – Izraelyje gimusiems asmenims – 50 asmenims. Iš viso 2021 m. kovo mėnesį Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta 225 asmenims, gimusiems žemiau nurodytose valstybėse:

Gimimo šalis/Asmenų skaičius
Pietų Afrika 72
Brazilija 63
Izraelis 50
JAV 14
Rusija 7
Argentina 4
Ukraina 4
Latvija 3
Lietuva 2
Meksika 2
Jungtinė Karalystė 1
Vokietija 1
Australija 1
Urugvajus 1

IŠ VISO: 225

Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymas, kurio 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog:

„Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.”

Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio atvejus, kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, 2, 3 ir 4 punktuose nustatyta, jog Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

• yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. (Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 punktas)

• yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 punktas)

• yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktas)

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procese, vadovaujantis šiuo metu galiojančia Lietuvos Respublikos teismų praktika, yra svarbus Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo iki 1940 m. birželio 15 d. klausimas, t. y. svarbu tai, kad asmuo išvykimo iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos momentu ne tik būtų Lietuvos Respublikos piliečiu, bet ir Lietuvos Respublikos pilietybės nebūtų netekęs dėl savo valingų veiksmų iki 1940 m. birželio 15 d.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą patvirtindavo Lietuvos centriniame valstybės archyve esantys duomenys ir (ar) dokumentai dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

2020 m. rugsėjo 10 d. Migracijos departamento parengtoje Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo metodikoje buvo nustatyta, kad jeigu pagal pareiškėjo pateiktus ir (arba) Migracijos departamento gautus dokumentus nustatoma, kad asmuo, pagal kurį įrodinėjama turėta Lietuvos Respublikos pilietybė iki 1940 m. birželio 15 d., savo valia atsisakė arba sąmoningai siekė atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės (pvz., įgydamas kitos valstybės pilietybę, nurodė, kad išsižada Lietuvos Respublikos pilietybės), bet nėra duomenų, kad asmuo būtų netekęs (nustojęs) Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d., laikoma, kad toks asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d., ir yra rengiamas teikimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020 išaiškino, kad tarpukario Lietuvos Respublikos pilietybės teisinio reguliavimo nuostatos suteikia pagrindą daryti išvadą, kad asmuo, turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal tuo metu galiojusių įstatymų normas, įstatyme nustatytais atvejais galėjo būti pripažintas ir praradusiu Lietuvos Respublikos pilietybę. Iš nurodyto reglamentavimo spręstina, kad tai lemiančios priežastys galėjo būti susijusios su asmens išvykimu į užsienio valstybę, tam tikrų pareigų neatlikimu (registruotis, išsiimti asmens dokumentus), ryšio su Lietuvos gyvenimu nutrūkimu.

Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos Respublikos teismų praktika, Migracijos departamento Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo iki 1940 m. birželio 15 d. vertinimas sugriežtėjo. Šiuo metu yra vertinama, ar asmuo, išvykęs iš Lietuvos Respublikos iki 1940 m. birželio 15 d. įgijo užsienio valstybės pilietybę, svarbus užsienio valstybės pilietybės įgijimo momentas, užsienio valstybės pilietybės įgijimo pagrindas, su kokiais dokumentais asmuo, išvykęs iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos, gyveno užsienyje, ar kreipėsi į Lietuvos atstovybę užsienyje dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo (pratęsimo). Šiuo metu yra pripažįstama, kad asmuo, įgijęs užsienio valstybės pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., laikomas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d.

MIGRATION LAW CENTER 

Buvo pateiktas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos leisti atkurti lietuviams išeiviams bei lietuvių išeivių palikuonims Lietuvos Respublikos pilietybę tik tuo atveju, jeigu jie atvyks į Lietuvos Respubliką pateikti prašymų fiziškai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija paneigė šį faktą, išleisdama pranešimą, kad tai buvo įsivėlusi klaida.

Pagal Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymą, atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę turi teisę asmenys, turėję Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. bei jų palikuonys. Tuo tarpu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės, turi teisę asmenys, turėję Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos ar išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos iki 1990 m. kovo 11 d., bei tokių asmenų palikuonys.

Dėl padidėjusio prašymų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę skaičiaus kai kuriuose pasaulio regionuose – Pietų Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, buvo nuspręsta paraginti užsienio lietuvius, norinčius atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, apsilankyti Lietuvos Respublikoje, susipažinti su jos istorija ir kultūra, kas galbūt paskatintų dalyvauti užsienio lietuvių bendruomenės veikloje.

Kilus lietuvių išeivių diskusijai bei nepasitenkinimui dėl tokios prievolės, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija pateikė oficialų patikslinimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybę atkurti siekiančių asmenų dokumentų pateikimo, kuriame patvirtino, kad asmenims, norintiems atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę bei pateikti šiuo klausimu dokumentus Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijos, atvykti į Lietuvos Respubliką nebus būtina. Pažymėtina, kad tokia tvarka nėra numatyta ir atvykimas į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos asmeniškai pilietybės atkūrimo klausimu paliekamas būti ne prievolė, bet galimybė.

Pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos teikiamą informaciją, asmenys, kurie turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir siekia tai padaryti, galės ir toliau tai daryti, pasirinkdami patogesnį būdą – atvykti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba tiesiogiai į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pasiūlymas buvo susijęs su naujos dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimo procedūros įgyvendinimu. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija siūlo, kad asmuo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės turės užpildyti lietuvių arba anglų kalba per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) ir prie jo pridėti prašymą pagrindžiančius dokumentus. Atvykti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą ir pateikti šių dokumentų originalus reikėtų tik gavus Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patvirtinimą, kad per MIGRIS pateiktas prašymas ir jį pagrindžiantys dokumentai yra priimtini. Tokiu būdu būtų siekiama išvengti pakartotino vykimo į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą dėl papildomų dokumentų teikimo.

MIGRATION LAW CENTER 

2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, kuriuose įtvirtinta vaikų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, teisė į dvigubą (daugybinę) pilietybę. Vadovaujantis naujomis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę, t. y. būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.

Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio atvejus, kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, 11 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

Asmenys, įgiję dvigubą ar daugybinę pilietybę iki 18 metų, turės teisę ją išlaikyti ir po pilnametystės.
Jeigu, gimimu įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, vaikai jos vėliau neteko, jie Lietuvos Respublikos pilietybę gali susigrąžinti.

Pažymėtina, kad apie įgytą užsienio valstybės pilietybę asmuo turi pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai per 2 mėnesius nuo užsienio valstybės pilietybės įgijimo. Pranešimas teikiamas per Lietuvos Migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).

Pagal iki šiol galiojusias Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias vaikų dvigubos pilietybės klausimus, teisę į daugybinę pilietybę turėjo tik tie vaikai, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę ir užsienio valstybės pilietybę įgydavo gimimu.

MIGRATION LAW CENTER 

Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos piliečiams taikomos supaprastintos imigracijos sąlygos, norint gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie ketina dirbti arba užsiimti teisėta veikla.

Minėtų šalių piliečiai, atvykstantys į Lietuvą darbo ar teisėtos veiklos pagrindu, nebūtinai turi atitikti bendrus trečiųjų šalių piliečiams keliamus reikalavimus.

Jeigu Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos pilietis atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką, jam užtenka pasirašyti darbo sutartį arba gauti iš jį ketinančios įdarbinti įmonės įsipareigojimą įdarbinti. Šių šalių piliečiams nėra taikomas reikalavimas gauti užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.

Jeigu užsienietis yra Juridinių asmenų registre įregistruotos įmonės dalyvis ar vadovas ir atvyksta dirbti toje įmonėje – reikalaujamų dokumentų sąrašas taip pat yra trumpesnis. Jeigu nuo įmonės steigimo dienos nėra praėję vieneri metai, reikalinga pateikti dokumentus, kad įmonė vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, įmonės finansines ataskaitas, sudarytą darbo sutartį bei dokumentus, kad užsienietis yra įmonės dalyvis arba vadovas.

Šių šalių piliečiai taip pat gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu užsiima kita teisėta veikla, įskaitant individualią veiklą. Tokia veikla yra laikoma savarankiška veikla, kuria versdamasis asmuo siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Tai gali būti savarankiška, bet kokio pobūdžio komercinė veikla arba gamybinė veikla (išskyrus nekilnojamojo turto pardavimo ar nuomos veiklą), taip pat finansinių priemonių sandorius; savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, savarankiška sporto, atlikėjo veikla.

Kreipiantis dėl leidimo gyventi individualios veiklos pagrindu, reikalinga pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, verslo liudijimą ar dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis užsiima atlikėjo, sporto veikla ar planuoja dalyvauti savanoriškos veiklos programose ar vykdyti bendras su užsienio valstybėmis vyriausybines programas.

Pažymima, kad supaprastinti imigracijos reikalavimai taip pat taikomi minėtų šalių piliečiams, atvykstantiems dirbti arba užsiimti veikla pagal reglamentuojamą profesiją. Priklausomai nuo profesijos, užsienietis privalo turėti dokumentą, patvirtinantį, kad atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla.

Reglamentuojamos profesijos Lietuvoje – advokatas; akušeris; architektas; auklėtojas; bankroto administratorius; bendrosios praktikos slaugytojas; biomedicinos technologas; burnos higienistas; dantų technikas; dietistas; ergoterapeutas; gidas; gydytojo odontologo padėjėjas; išplėstinės praktikos slaugytojas; kineziterapeutas; logopedas; masažuotojas; medicinos gydytojas; mokyklos psichologas; mokytojas; odontologas; patentinis patikėtinis; privatus detektyvas; profesijos mokytojas; restauratorius; restruktūrizavimo administratorius; socialinis darbuotojas; socialinis pedagogas; specialusis pedagogas; statybos inžinierius; surdopedagogas; tiflopedagogas; turto arba verslo vertintojas; vaistininkas; vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas); veterinarijos felčeris; veterinarijos gydytojas.

Leidimas laikinai gyventi, kreipiantis minėtais pagrindais, šių šalių piliečiams gali būti išduodamas 3 metams. Jeigu darbo ar teisėtos veiklos laikotarpis numatomas trumpesnis – tai tam laikotarpiui ir papildomai dar 3 mėnesiams jam pasibaigus.

Šių šalių piliečių šeimos nariai gali kartu kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi ir atvykti gyventi į Lietuvos Respubliką. Šeimos nariais yra laikomi: sutuoktinis ar registruotas partneris, nesusituokę ir nuo tėvų priklausomi nepilnamečiai vaikai arba pilnamečių vaikų ne mažiau nei 1 metus išlaikomi tėvai, kurie negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienyje, parama.

Dokumentai dėl leidimo laikinai gyventi pateikiami per MIGRIS sistemą ir atvykus rezervuoto vizito laiku į Migracijos departamento teritorinį skyrių.

Sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi priimamas per 3 mėnesius bendra tvarka arba per 45 kalendorines dienas, pasirinkus nagrinėjimą skubos tvarka, po dokumentų pateikimo Migracijos departamento teritoriniame skyriuje.

Šeimos susijungimas yra vienas iš pagrindų ne ES piliečiui įgyti teisę gyventi ES. ES piliečių, gyvenančių, dirbančių, studijuojančių ar vykdančių bet kokią kitą veiklą kitoje ES valstybėje, šeimos nariai, kurie yra ne ES piliečiai, gali gauti leidimą gyventi ir laisvai judėti visoje ES be vizų.

ES piliečio šeimos nariais yra laikomi:
– sutuoktinis/registruotas partneris;
– ES piliečio, turinčio teisę gyventi Lietuvoje, ar jo sutuoktinio/registruoto partnerio tiesioginiai palikuonys iki 21 metų;
– ES piliečio, turinčio teisę gyventi Lietuvoje, ar jo sutuoktinio/registruoto partnerio išlaikomi tiesioginiai palikuonys;
– ES piliečio, turinčio teisę gyventi Lietuvoje, ar jo sutuoktinio/registruoto partnerio išlaikomi tėvai/seneliai.
– Šeimos nariu taip pat gali būti laikomas asmuo, kuris pagal ES teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise:
– asmuo, kuris nėra ES valstybės narės piliečio šeimos narys, bet yra sugyventinis, su kuriuo ES valstybės narės pilietis pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius;
– asmuo, kuris yra išlaikomas ES valstybės narės piliečio ar tvarko bendrą namų ūkį su ES valstybės narės piliečiu;
– asmuo, kuriam dėl rimtų sveikatos priežasčių būtinai reikalinga asmeninė ES valstybės narės piliečio priežiūra.

Norint gauti ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi kortelę, kuri gali būti išduodama 5 metams, užsienietis turi pateikti:
– galiojantį pasą;
– ES piliečio pažymą, kuri įrodytų ES piliečio gyvenimą Lietuvoje;
– šeiminių santykių buvimo įrodymą (pvz.: santuokos arba gimimo liudijimą);
– vaikų ir anūkų atveju reikės įrodymo, kad jiems mažiau kaip 21 metai arba kad jie yra išlaikomi ES piliečio;
– tėvų ir senelių atveju reikės įrodymo, kad jie yra išlaikomi;
– kitų šeimos narių atveju reikės įrodymo, kad jie yra išlaikomi arba kad esama rimtų sveikatos priežasčių, dėl kurių ES pilietis turi jais rūpintis asmeniškai;
– partnerių, su kuriais nesudaryta santuoka, atveju reikės ilgalaikio ar patvaraus ryšio įrodymo.
ES pilietybės neturintys šeimos nariai, planuojantys gyventi Lietuvoje, turės deklaruoti savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Tuo atveju, jei ES pilietis visą laiką gyvena tik savo valstybėje, ir nėra niekada pasinaudojęs laisvo judėjimo ES teise, jo šeimos nariams, kurie yra ne ES piliečiai, atvykstantiems gyventi pas jį, yra taikomos nacionalinės taisyklės. Šiuo atveju, Lietuvoje šeimos nariai turėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.

MIGRATION LAW CENTER 

Visi Europos Sąjungos (ES) piliečiai gali naudotis ne tik nacionalinių šalių, bet ir ES teisėmis. Dažniausiai išskiriamos šios pagrindinės ES piliečių teisės: teisė į laisvą asmenų judėjimą, apsigyvenimą ir įsidarbinimą, mokymąsi ar net išėjimą į pensiją bet kurioje ES šalyje, taip pat teisę į kitų ES valstybių narių teikiamą konsulinę apsaugą.

Tapti ES piliečiu labiausiai vilioja – laisvo judėjimo teisė, suteikianti galimybę laisvai judėti ir gyventi ES be jokių kliūčių. Į laisvo judėjimo ES teisės sąvoką taip pat įeina laisvas darbuotojų judėjimas. ES piliečiai turi teisę:
– ieškoti darbo kitoje ES šalyje,
– joje dirbti be darbo leidimo,
– joje gyventi dėl darbo,
– joje pasilikti net jeigu nebedirba,
– būti vertinami taip pat kaip ir tos šalies piliečiai, kai ieško darbo, turėti tokias pačias darbo sąlygas ir visas kitas socialines bei mokesčių lengvatas.

ES teisės savo piliečiams suteikia galimybę pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis ES viduje. Taip pat, savo piliečiams visame pasaulyje užtikrina bendrą konsulinę apsaugą. Keliaujant ES nepriklausančioje valstybėje, kurioje nėra ES piliečio šalies diplomatinės atstovybės, pagalbos ir apsaugos galima kreiptis į bet kurią kitą ES šalies ambasadą arba konsulatą.

ES piliečiai gali atsivežti savo šeimos narius į Lietuvos Respubliką ir būti su jais iki 3 mėnesių, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos. Norint pasilikti ilgiau, ES pilietis turėtų kreiptis dėl ES piliečio pažymos, o ES piliečio šeimos nariai, pateikę dokumentus įrodančius šį faktą – dėl ES šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės.

ES garantuoja savo valstybių narių piliečiams laisvo judėjimo teisę, teisę dirbti, ir užtikrina, kad kievienas kitos ES šalies pilietis gautų visas socialines garantijas ir teises kaip ir tos šalies piliečiai. ES piliečių šeimos nariai, turintys kitoje valstybėje narėje išduotą ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę, gali keliauti po ES valstybes be vizų ir naudotis visomis teisėmis kaip ir ES piliečiai.

MIGRATION LAW CENTER 

Balsavimas dėl dvigubos pilietybės vyks vieną dieną – gegužės 12 dieną, kartu su prezidento rinkimais bei ,,valstiečių” inicijuotu referendumu dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121. Ši data buvo patvirtinta daugumos Seimo posėdyje dalyvaujančių parlamentarų balsų. Už balsavo 85 Seimo nariai, prieš nebuvo nei vieno, susilaikė 3 parlamentarai.

Anksčiau Seimo priimtas nutarimas referendumą rengti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka Lietuvos Konstitucinio Teismo buvo išaiškintas kaip prieštaraujantis Lietuvos Konstitucijai. Lietuvos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės gali vykti tik vieną dieną, todėl buvo pasirinkta gegužės 12 diena.

Referendume bus klausiama Lietuvos piliečių, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus”. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu.

Šiuo metu dvigubos pilietybės negali įgyti emigrantai, išvykę iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo ir įgiję kitos šalies pilietybę.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės bus laikomas įvykusiu ir Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnis dėl pilietybės bus pakeistas, jeigu referendume už tai balsuos daugiau kaip pusė visų šalyje registruotų rinkėjų.

Dėl iškeltų tokių aukštų reikalavimų Seimo nariai nerimauja, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės gali ir neįvykti, tačiau dauguma sutinka, kad Lietuvos piliečiams, įgijusiems euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios šalies pilietybę, būtų galima išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.

MIGRATION LAW CENTER 

Remiantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, šiuo metu pagal 2014 m. kovo 5 d. patvirtinto Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2015–2017 metų veiksmų plano nuostatas valstybės parama persikeliant ir socialiai integruojantis suteikiama ne tiktai grįžusiems nuolat gyventi reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, bet ir jų vaikams.

Grįžus į Lietuvą atlyginamos persikėlimo išlaidos. Taip pat grįžus į Lietuvą šeimai skiriama vienkartinė išmoka ir ieškantys darbo registruojami teritorinėje Lietuvos Respublikos darbo biržoje, kur jiems suteikiamos visos darbo biržos paslaugos. Jeigu darbo birža negali pasiūlyti darbo pagal profesiją, gali būti siūlomi mokymo ir perkvalifikavimo kursai, galima lankyti lietuvių kalbos kursus. Departamentas organizuoja ir apmoka kursų lankymą ir egzaminų laikymą.

Grįžęs asmuo, norintis gauti valstybės paramą, turi pateikti departamentui šiuos dokumentus:

1. Tremtinio teisinio statuso pažymėjimą arba reabilitacijos pažymėjimą.
2. Giminystės ryšį įrodančius dokumentus.
3. Išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Prašymas išnagrinėjamas ir sprendimas dėl jo priimamas per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
Priėmus sprendimą skirtį paramą pinigai per 5 dienas pervedami į asmeninę sąskaitą asmens nurodytame banke ir asmuo gauna pranešimą apie tai. 

Valstybė buvusiems tremtiniams ir jų palikuoniams suteikia galimybę nemokamai baigti lietuvių kalbos kursus. Šiuos užsiėmimus organizuoja Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centras.

Analogiški lietuvių kalbos užsiėmimai užsieniečiams ir tautinių mažumų atstovams įvairiuose miestuose rengiami naudojantis finansine parama, kurią teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo pagalbos tarnybos ir Tautinių mažumų departamentas. Išsamios informacijos galima rasti pirmiau paminėtų valstybės įstaigų tinklalapiuose.

1992–2016 m. valstybė suteikė butus 2 012 grįžusiųjų šeimų. Aprūpinimo būstais išlaidos šiuo laikotarpiu sudarė apie 32 mln. eurų. 2015–2017 m. buvusių tremtinių ir grįžusiųjų integravimui buvo išleista maždaug 1,5 mln. eurų. Per artimiausius trejus metus vyriausybė numato skirti šioms reikmėms 3,9 mln. eurų, 3,3 mln. eurų bus skirta aprūpinti žmones butais.

2017 m. pabaigos duomenimis, butų laukia 194 šeimos.

Minėtą programą vykdo ir įgyvendina Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

MIGRATION LAW CENTER 

Nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 1V-194 „Dėl Teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”.

Šiuo įsakymu, nuo 2019 m. kovo 1 d. Europos Sąjungos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams, turintiems teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, bus išduodami naujo formato pažymėjimai – kortelės formos dokumentai, kuriuose bus elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos piliečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų antspaudai.

Iki šiol buvo išduodamos popierinės A4 formato pažymos, patvirtinančios Europos Sąjungos piliečių teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau neretai dėl tokios formos dokumento, Europos Sąjungos piliečiai susidurdavo su problemomis ne tik viešajame bet ir privačiame gyvenime, kuomet reikėdavo jį pateikti.

Jau išduotos pažymos galios visą nurodytą terminą, tačiau nuo 2019 m. kovo 1 d. Europos Sąjungos piliečiai gali jas pasikeisti į naujos formos dokumentą – pažymėjimą. Šio dokumento galiojimo terminai nesikeičia, pažymėjimai su teise laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bus išduodami 5 metams arba numatomam trumpesniam gyvenimo laikotarpiui, o patvirtinantys teisę nuolat gyventi, išduodami 10 metų.

Pažymėjimai išduodami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Valstybės rinkliava už pažymėjimo išdavimą ar keitimą – 8,6 Eur.

Taip pat buvo priimti ir kiti pakeitimai dėl ES piliečių patogumo – pažymėjimus galės atsiimti ne tik pats Europos Sąjungos pilietis, bet ir jo įgaliotas asmuo, kai kuriais atvejais bus priimami dokumentai ne tik išversti į Lietuvių kalbą, bet ir anglų kalbą.

MIGRATION LAW CENTER 

Lietuvos Konstitucinis teismas 2019 m. vasario 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo referendumas dėl dvigubos pilietybės negali vykti dvi dienas. Toks sprendimas sumažina galimybes priimti būtiną konstitucinį pakeitimą, leidžiantį įgyti dvigubą pilietybę daugiau žmonių.

Kad dvigubos pilietybės referendumas įvyktų, turi balsuoti didžioji dalis arba apie 1,3 milijono Lietuvoje gyvenančių rinkėjų. 

Dauguma analitikų sutinka, kad būtų nubalsuota už pakeitimą, leidžiantį dvigubą pilietybę daugiau žmonių, tačiau kyla susirūpinimas, kad jis gali būti laikomas negaliojančiu dėl nepakankamo balsų kiekio. Seimas stengėsi padidinti referendumo dėl dvigubos pilietybės sėkmės galimybes, leisdamas rinkėjams balsuoti dvi dienas kartu su Prezidento rinkimų balsavimais, vyksiančiais 2019 m. gegužės mėnesį. Po Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimo leisti rinkėjams balsuoti tik vieną dieną, sumažėja sėkmingo referendumo dėl dvigubos pilietybės tikimybė, nes keliami labai aukšti reikalavimai. 

Seimo pirmininkas, Viktoras Pranckietis, tiki, kad tokiu atveju referendumas dėl dvigubos pilietybės turėtų vykti 2019 m. gegužės 12 d., kartu su pirmuoju Prezidento rinkimų balsavimu.

Lietuvos Seimas turės priimti naują nutarimą dėl dvigubos pilietybės referendumo tvarkos.

MIGRATION LAW CENTER 

Populiariausios juridinių asmenų (įmonių) teisinės formos Lietuvoje, jų skirtumai.

Populiariausi, dažniausiai registruojami juridiniai asmenys (įmonės) Lietuvoje yra:

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB);
Individuali įmonė (IĮ);
Akcinė bendrovė (AB);
Kitos.

Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje galima steigti naujos teisinės formos juridinį asmenį – Mažąją bendriją (MB).

Šių juridinių asmenų palyginimas pateikiamas žemiau esančioje lentelėje.

* Ribota civilinė atsakomybė – reiškia, kad už juridinio asmens (įmonės) prievoles jos dalyviai (akcininkai, savininkai ar nariai) savo turtu neatsako.
** Neribota civilinė atsakomybė – reiškia, kad, jeigu juridinio asmens (įmonės) prievolėms įvykdyti nepakanka įmonės turimo turto, įmonės dalyvis (savininkas) už įmonės prievoles atsako savo turtu.

Įmonės steigimas. Etapai, išlaidos ir terminai.

Pagrindiniai įmonės steigimo etapai:
1. Įmonės pavadinimo pasirinkimas ir rezervavimas;
2. Steigimo dokumentų parengimas;
3. Įstatinio kapitalo suformavimas, kaupiamosios sąskaitos atidarymas banke (tuo atveju, jei būtina);
4. Steigimo dokumentų pateikimas notarui tvirtinti;
5. Notaro patvirtintų dokumentų pateikimas Juridinių asmenų registrui.

Tam tikrų formų įmones galima įsteigti ir internetu, jei steigėjas turi kvalifikuotą elektroninį parašą bei yra tenkinamos kitos būtinos įstatyme numatytos sąlygos.

Įmonės steigimo išlaidos: 750 eurų. 

Įmonės steigimo terminas: 5 – 10 darbo dienų.

Įmonės pirkimas. Etapai, išlaidos ir terminai.

Pagrindiniai įmonės pirkimo-pardavimo etapai:
1. Susitarimas. Įmonės pirkimo – pardavimo dokumentų parengimas;
2. Akcijų apmokėjimas;
3. Įmonės pirkimo – pardavimo dokumentų pasirašymas;
4. Įmonės pirkimo – pardavimo dokumentų įregistravimas Juridinių asmenų registre.

Įmonės pirkimo – pardavimo išlaidos: 750 eurų. 

Įmonės pirkimo-pardavimo terminas: 5 – 10 darbo dienų.

Mokesčiai ir minimalios įmonės išlaikymo išlaidos

Pagrindiniai mokesčiai Lietuvoje:

Mokesčiai, mokami kas mėnesį:
Mokesčiai, susiję su darbo užmokesčiu, sudaro apie 55% paskirtos algos. Minimalus darbo užmokestis Lietuvoje – 380 eurų.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – 21%. Mokama, jei įmonė yra PVM mokėtojas. Prievolė registruotis PVM mokėtoja Lietuvoje kyla bendrovei, kai pajamos per 1 metus viršija 44 891 eurų.

Mokesčiai, mokami kas metus:
Pelno mokestis – 5% arba 15%. Pelno mokestį lygų 5% moka Lietuvos bendrovės, jei jos darbuotojų skaičius yra iki 10 žmonių, o pajamos per mokestinį laikotarpį (1 metai) yra iki 289 620 eurų.

Nekilnojamojo turto mokestis – 0,3% iki 1%.

Minimalios kasmėnesinės įmonės išlaikymo išlaidos:
1. Privalomi mokėti kasmėnesiniai mokesčiai (pateikti aukščiau esančioje lentelėje);
2. Darbuotojų darbo užmokesčiai;
3. Buhalteris – apie 100 Eurų arba 950 Eurų per metus (tuo atveju, jei reikia);
4. Biuro nuoma – pagal susitarimą (tuo atveju, jei reikia).

Ar užsieniečiams, norintiems įsteigti ar nupirkti įmonę Lietuvoje, taikomi kokie nors apribojimai?
Užsieniečiai, norintys įsteigti ar nupirkti įmonę Lietuvoje, turi tokias pat teises, kaip ir Lietuvos piliečiai, jiems netaikomi specifiniai apribojimai.

Ar būtinas steigėjo/pirkėjo tiesioginis dalyvavimas, steigiant ar perkant įmonę Lietuvoje, ar būtina steigėjui/pirkėjui atvykti į Lietuvą?
Įmonė gali būti įsteigta, o pakeitimai, susiję su įmonės pirkimo-pardavimo sandoriu, įregistruoti Juridinių asmenų registre atitinkamos formos įgaliojimo pagrindu, t. y. be tiesioginio steigėjo/pirkėjo dalyvavimo.
Užsieniečio, įsteigusio ar nusipirkusio įmonę Lietuvoje, teisė būti ir/ar gyventi Lietuvoje.
Užsienietis, turintis įmonę Lietuvoje, turi teisę atvykti į Lietuvą ir būti Lietuvoje vizos pagrindu, neviršydamas vizoje nustatyto būvimo šalyje laiko.
Užsieniečiui, teisėtai vykdančiam veiklą Lietuvoje ir kurio būvimas Lietuvoje yra būtinas , siekiant įmonės tikslų bei vykdant veiklą, gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje teisėtos veiklos vykdymo pagrindu.
Leidimas laikinai gyventi – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvoje jame nurodytą laiką. Užsienietis turi teisę pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos ir į ją grįžti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gali keliauti po visas Šengeno valstybes ir būti jose iki 3 mėnesių. Asmuo, išvykdamas iš Lietuvos ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti išvykimą.
Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduodamas užsieniečiui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis. Jis paprastai išduodamas vieneriems metams.

Parduodame Lietuvoje įsteigtas įmones, teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė (UAB). Klientas gali pasirinkti įmonę iš turimų įmonių sąrašo arba užsakyti įsteigti įmonę su pageidaujamu pavadinimu. Rengiame įmonės pirkimo – pardavimo dokumentus, įgyvendiname įmonės pardavimo procedūrą nuo pradžios iki pabaigos. Atstovaujame kliento interesams, teikiame teisines konsultacijas, kitą teisinę pagalbą.

Nuo 2019 m. kovo 1 d. keičiasi užsieniečių darbuotojų, keičiančių darbo funkciją pas tą patį darbdavį arba keičiančių darbdavį, leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarka. Užsieniečiai nebeturės kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu:

– Migracijos departamentui pateiks prašymą keisti darbdavį arba darbo funkciją.

Migracijos departamentas, patikrinęs, ar užsienietis atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas, priims sprendimą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Šį sprendimą Migracijos departamentas priims per 20 darbo dienų.

Gauti leidimą pakeisti darbdavį arba darbo funkciją, reikalinga pateikti:

1. Prašymą;
2. Galiojantį kelionės dokumentą;
3. Leidimą laikinai gyventi;
4. Tarpininkavimo raštą dėl darbdavio arba darbo funkcijos pakeitimo, kai užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, išduotą kaip darbuotojui, profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų Lietuvos Respublikoje sąrašą. Kitais atvejais prie tarpininkavimo rašto reikalingi papildomi dokumentai:

– kai užsienietis yra pabaigęs studijas Lietuvos Respublikoje ir ketina dirbti pagal įgyti kvalifikaciją, prie tarpininkavimo rašto papildomai pridedamas dokumentas, patvirtinantis užsieniečio turimą kvalifikaciją;

– kai užsieniečio profesija yra įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašą, papildomai nurodoma užsieniečio turima kvalifikacija, dabartinė ir buvusios darbovietės, kuriose užsienietis pagal profesiją dirbo pastaruosius 2 metus, darbo jose laikotarpis ir pareigos;

– kai užsienietis turi leidimą gyventi kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojas, atliekantis reglamentuotą profesinę veiklą, kuri bus nurodyta darbo sutartyje, papildomai pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą, kuri bus nurodyta darbo sutartyje;

– kai užsienietis turi leidimą gyventi kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojas, tačiau jo veikla yra nereglamentuojama, papildomai pateikiami dokumentai, patvirtinantys aukštą profesinę kvalifikaciją (aukštojo mokslo diplomas, kompetentingos institucijos sprendimas dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo ar dokumentas, patvirtinantis profesinės patirties prilyginimą aukštojo mokslo kvalifikacijai).

Pažymima, kad nuo 2019 m. kovo 1 d. panaikintas reikalavimas registruoti darbo sutartį, sudarytą su užsieniečiu, Užimtumo tarnybos teritoriniame padalinyje.

1919 01 09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas apie Lietuvos pilietybę. Tai pirmas Lietuvos pilietybės įstatymas. Šiandien šiam įstatymui sukanka 100 metų.

Šiuolaikinė Lietuvos pilietybės samprata atsirado atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę 1918 metais, įtvirtintas Lietuvos pilietybės institutas.

Lietuvos pilietybę 1919-1940 metais reguliavo Lietuvos įstatymai, valstybės valdymo institucijų išleisti teisės aktai bei Lietuvos tarptautinės sutartys.

Lietuvos įstatymams bei valstybės valdymo institucijų išleistiems teisės aktams priskirtina: 1) Lietuvos Konstitucija; 2) 1919 01 09 Laikinasis įstatymas apie Lietuvos pilietybę, 1939 08 08 Lietuvos pilietybės įstatymas; 3) 1939 10 27 Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamasis įstatymas; 4) Pasų įstatai; 5) vidaus reikalų ministro, taip pat vidaus reikalų ministro ir teisingumo ministro išleisti teisės aktai bei paaiškinimai pilietybės klausimais; 6) Vidaus reikalų ministerijos Piliečių teisių apsaugos departamento ir Administracijos departamento aplinkraščiai bei paaiškinimai pilietybės klausimais; 7) Užsienio reikalų ministerijos aplinkraščiai pilietybės klausimais.

Pirmame Lietuvos pilietybės įstatyme, 1919 01 09 Laikinajame  įstatyme apie Lietuvos pilietybę, buvo nustatyt, kad Lietuvos piliečiais buvo laikomi: „1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau kaip dešimt metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą, b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais”.

Tiek šis įstatymas, tiek dabartinis Lietuvos pilietybės institutas grindžiamas kraujo teisės principu (Ius sanguinis), kuris pagrįstas giminystės ryšiais, t. y. gimusio asmens pilietybę apsprendžia jo tėvų (arba vieno iš tėvų) turima pilietybė. Šiuo atveju teritorinis aspektas nevaidina jokio vaidmens, asmens pilietybė nepriklauso nuo šalies, kurioje jis gimė.

Laikinasis įstatymas apie Lietuvos Pilietybę su pakeitimais galiojo iki 1939 08 08, iki buvo priimtas Lietuvos pilietybės įstatymas.

MIGRATION LAW CENTER 

1941 m. kilus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui Lietuvai teko išgyventi kito okupanto išnaudojimą, žiaurumus ir Lietuvos piliečių deportacijos bei žudynes.

Kai 1944 m. vasarą, artinantis vokiečių ir rusų karo frontui, Lietuvos gyventojai masiškai pakilo vakarų link. Tai buvo stichiškas, neplanuotas, niekieno neorganizuojamas ir nevadovaujamos bėgimas iš savo namų. Buvo manyta, jog tai truks jei ne dienas ar savaites, tai tikrai ne ilgiau kaip kelis mėnesius. Šie bėgliai negalėjo įsivaizduoti, kad praėjus metams kitiems jie atsidurs tolimiausiose pasaulio šalyse.

Skiriamos tokios Lietuvos gyventojų atsiradimo Vakaruose kategorijos:
1) Pabėgusieji dėl 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos okupacijos. Spėjama, kad pabėgo 1000-2000 žmonių.
2) Perkelti į Vokietiją pagal vokiečių ir sovietų 1941 m. sausio 10 d. repatriacijos sutartį. 1941 m. vasario 3 d. – kovo 25 d. išvyko 50 141 asmuo, tarp perkeltųjų galėjo būti apie 20 000 lietuvių.
3) Vokiečių okupacijos metu prievarta suimti, išvežti:
a) Prievarta vokiečių išvežti į Reichą darbams – 75 000. Pradėti verbuoti 1941 m. viduryje, vėliau gaudomi visokiomis priemonėmis. Dirbo pramonėje ir žemės ūkyje.
b) Prievarta patekę į vokiečių kariuomenę arba pagalbinę karo tarnybą – 50 000.
c) Prievarta išvežti kaliniai. Nemažas lietuvių nekaltų aukų skaičius 1943-1944 m. buvo atsidūręs kalėjimuose ir koncentracijos stovyklose. Apie 10 000 lietuvių, iš viso apie 30 000 Lietuvos piliečių nužudyta koncentracijos stovyklose.
d) Evakuotieji, atsidūrę Vokietijoje vokiečių kariuomenei atsitraukiant iš Lietuvos, išvaryti kasti apkasų, arba tarnautojai, lydėję iš Lietuvos evakuojamas įstaigas.

4) Lietuviai, atbėgę 1944 m., gelbėdami savo gyvybę artėjant frontui ir antrajai sovietų okupacijai. Spėjama, kad apie 100 000 lietuvių tuo metu buvo pajudėję iš savo gimtinių, bet tik dalis pasiekė Vakarus.

Iš viso daugiau kaip 250 000 lietuvių karo metu buvo daugiau ar mažiau prievarta nublokšti iš savo gimtinių.
1946 m. gruodžio 31 d. UNRRA Vokietijoje globojo 58 805 lietuvis, apie 6500 buvo kituose kraštuose. Daugumą jų sudarė 1944 m. pabėgėliai. Pabėgėlių buvo ir iš Klaipėdos krašto, kuris iki 1939 m. buvo Lietuvos teritorija. Tų pabėgėlių dalį reikėtų laikyti lietuviais, nors jie turėjo vokiečių pilietybę ir į stovyklas nebuvo priimami.

Pagal 1950 m. surašymą Vokietijoje priskaičiuota 49 000 iš Klaipėdos krašto kilusių žmonių. Tik 3 % jų gyveno stovyklose ir gavo UNRRA aprūpinimą. Tad prie 70 000 Didžiosios Lietuvos lietuvių reikėtų priskaityti bent 10 000 Mažosios Lietuvos lietuvių.

Dauguma lietuvių, patekę po karo į Vakarus, įsikūrė Vokietijoje ir Austrijoje įvairaus dydžio stovyklose.

Lietuvos teisės aktų nuostatose įtvirtinama asmenų, turėjusių Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15 bei išvykusių iš Lietuvos iki 1990 03 11 ir jų palikuonių tiesė atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos pilietybės (teisė į dvigubą (daugybinę) pilietybę).

Asmuo, norėdamas atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos pilietybės, turėtų įrodyti šias pagrindines aplinkybes:

1. Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15;
2. Išvykimo iš Lietuvos iki 1990 03 11 arba tremties faktą;
3. Giminystės ryšį;
4. Duomenų pakeitimą, jei asmens duomenys buvo pakeisti.

Dokumentai, patvirtinantys Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, yra:
1. Lietuvos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 06 15;
2. Lietuvos užsienio pasai, išduoti Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 06 15;
3. Dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
4. Gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos pilietybė;
5. Asmens liudijimai, išduoti iki 1940 06 15 Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 06 15.

Jeigu aukščiau nurodytų dokumentų nėra, gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 06 15, taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

Prašymas dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo pildomas lietuvių kalba. Prie jo pridedami dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka (taikoma Apostille arba legalizavimo procedūra).

Dokumentai pateikiami Migracijos departamentui arba Lietuvos ambasadai ar konsulinei įstaigai užsienyje.

MIGRATION LAW CENTER

Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas teises, laisves ir pareigas, kurias nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Lietuvos Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, vykdyti juose nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.

Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai išvykti iš Lietuvos teritorijos ir į ją sugrįžti.

Lietuvos Respublikos piliečiai gali laisvai keliauti po Europos Sąjungos valstybes nares, jose apsigyventi ir dirbti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tų valstybių narių piliečiai.

Lietuvos Respublikos piliečiai gali dalyvauti politiniame Lietuvos gyvenime, t. y. turi rinkimų teisę Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, savivaldos rinkimuose bei rinkimuose į Europos Parlamentą.

Lietuvos Respublikos valstybė gina ir globoja savo piliečius už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.

Lietuvos Respublikos pilietis negali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Lietuvos Respublikos pilietis negali būti išduotas kitai valstybei, išskyrus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytus atvejus.

MIGRATION LAW CENTER 

Skaityti daugiau: 

Lietuvos pilietybės atkūrimas ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Karinė tarnyba Lietuvoje

Nuo 2020 m. sausio 31 d. ir vėl atnaujinama galimybė skubos tvarka užsisakyti asmens tapatybės kortelę per vieną darbo dieną.

Iki šiol, užsisakius asmens tapatybės kortelę skubos tvarka, reikėdavo laukti 5 darbo dienas. Dabar, Lietuvos Respublikos piliečiai, pateikę prašymą gauti asmens tapatybės dokumentą bet kuriame Migracijos departamento skyriuje iki 12 val., jį turės galimybę atsiimti jau kitą darbo dieną.

Asmens tapatybės kortelė, kaip ir Lietuvos Respublikos pasas, bendra tvarka išduodami per vieną mėnesį.

Nuo 2020 m. balandžio 1 d. planuojama pradėti teikti naują paslaugą, išduodant Lietuvos Respublikos pasą ypatingos skubos tvarka – tą pačią darbo dieną. Šiuo metu Lietuvos Respublikos pasas skubos tvarka išduodamas per 5 arba 1 darbo dieną.

Kolkas yra parengtas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje derinamas projektas dėl Lietuvos Respublikos paso išdavimo ypatingos skubos tvarka rinkliavos. Planuojama nustatyti naują, 190 Eur mokestį, norint atsiimti Lietuvos Respublikos pasą ypatingos skubos tvarka – per keletą valandų. Lietuvos Respublikos pasą, užsakytą iki 9 val., bus galima atsiimti tą pačią dieną nuo 11 val., o užsisakius iki 12 val. – tą pačią dieną nuo 14 val. Svarbu paminėti, kad tokia paslauga bus teikiama tik Vilniuje. 

MIGRATION LAW CENTER 

2019 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo” Nr. 633 buvo pakeistas Lietuvos Respubkilos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašas. Nauji Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo reikalavimai taikomi nuo 2019 m. liepos 1 d.

Pagal iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusį Lietuvos Respubkilos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašą prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, atsisakymo, grąžinimo, suteikimo natūralizacijos ar supaprastinta tvarka, prašymai dėl vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat pranešimai buvo paduodami tiesiogiai atvykus į apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ar Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ar Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas, per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą, per pasiuntinį, taip pat registruotu paštu arba elektroniniais ryšiais.

Nuo 2019 m. liepos 1 d. galimybės paduoti aukščiau nurodytus prašymus ar pranešimus per pasiuntinį arba registruotu paštu neliko.

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respubkilos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, atsisakymo, grąžinimo, suteikimo natūralizacijos ar supaprastinta tvarka, prašymai dėl vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat pranešimai paduodami tiesiogiai atvykus į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą, taip pat elektroniniais ryšiais, o į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas – tiesiogiai atvykus arba elektroniniais ryšiais.

Lietuvos pilietybės teisininkų pagalba ir konsultacijos el. paštu: info@migration.lt arba tel. +370 6 1861886.

MIGRATION LAW CENTER 

Lietuvoje buvo pasireiškusios keturios pagrindinės lietuvių emigracjos iš Lietuvos bangos. Lietuvių emigraciją lėmė skirtingos priežastys. Tiek ekonominės, tiek istorinės, politinės.

Lietuvoje yra skiriamos keturios emigracijos iš Lietuvos bangos:

1) XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė emigracija;

2) Emigracija iš Lietuvos 1920-1940 metais;

3) Politinių pabėgėlių, pasitraukusių iš Lietuvos Antrojo Pasaulinio Karo pabaigoje, emigracija (Displaced Persons);

4) Šiuolaikinė emigracija iš Lietuvos.

Didžiausia Lietuvos gyventojų emigracija į Naująją Zelandiją pasireiškė po Antrojo Pasaulinio Karo per trečią lietuvių emigracijos iš Lietuvos bangą, kai vyko politinių pabėgėlių, pasitraukusių iš Lietuvos Antrojo Pasaulinio Karo pabaigoje, emigracija (Displaced Persons).

Baigiantis Antrajam Pasauliniam Karui lietuvių emigracija į Naująją Zelandiją buvo sąlygota istorinių, politinių aplinkybių: Antrojo Pasaulinio Karo, jo pasekmių, Lietuvos okupacijos. Lietuviai, kaip politiniai pabėgėliai, traukėsi į DP stovyklas, iš kurių vėliau buvo perkeliami į laisvų valstybių kraštus, tarp jų ir Kanadą. Daugiausia lietuvių įsikūrė Vokietijos DP stovyklose, taip pat lietuvių buvo ir Austrijos DP stovyklose, kur politinius pabėgėlius globojo tarptautinės UNRA ir IRO organizacijos, kurios rūpinosi karo pabėgėlių šalpa, įkurdinimu, vėliau tolimesne emigracija. Visi iš savo kraštų pasitraukusieji buvo įvardijami terminu Displaced Persons. Šiuo laikotarpiu į Australiją išvyko didelė dalis lietuvių emigrantų.

1948-1950 metais lietuviai iš Vokietijos ir Austrijos DP stovyklų pasklido po visą pasaulį: nedidelė lietuvių dalis liko Europoje (Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje), didžioji lietuvių banga įsikūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose, likusieji – Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Amerikos valstybėse. 

Lietuviai, emigravę į Naująją Zelandiją, įgydavo užsienio valstybės pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai dažniausiai tapdavo šios užsienio valstybės piliečiais. Siekiant išlaikyti teisinį ryšį su lietuviais išeiviais, Lietuvoje numatytas Lietuvos pilietybės atkūrimo institutas, suteikiantis teisę asmeniui, turėjusiam Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15 bei išvykusiam iš Lietuvos iki 1990 03 11, atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos pilietybės (dviguba pilietybė). Lietuvos pilietybės atkūrimo galimybe gali pasinaudoti ir šio asmens palikuonys (vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai).

Vadovaujantis Lietuvos pilietybės įstatymu, asmenys, iki 1940 06 15 turėję Lietuvos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje numatyti atvejai, kada Lietuvos pilietybė gali būti atkurta, neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jei jis yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, arba yra tokio asmens palikuonis.

Atsižvelgiant į šias Lietuvos pilietybės įstatymo nuostatas, Lietuvos pilietybei atkurti, neatsisakant nuo turimos pilietybės, būtina įrodyti šias pagrindines aplinkybes:

1. Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15;
2. Išvykimą iš Lietuvos iki 1990 03 11;
3. Kitas aplinkybes (giminystės ryšį, vardo, pavardės pakeitimą, kitą).

MIGRATION LAW CENTER

Lietuvoje buvo pasireiškusios keturios pagrindinės lietuvių emigracjos iš Lietuvos bangos. Lietuvių emigraciją lėmė skirtingos priežastys. Tiek ekonominės, tiek istorinės, politinės.

Prie pagrindinių lietuvių emigracijos iš Lietuvos bangų yra priskiriamos:

1) XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė emigracija;

2) Emigracija iš Lietuvos 1920-1940 metais;

3) Politinių pabėgėlių, pasitraukusių iš Lietuvos Antrojo Pasaulinio Karo pabaigoje, emigracija (Displaced Persons);

4) Šiuolaikinė emigracija iš Lietuvos.

Didžiausia Lietuvos gyventojų emigracija į Australiją pasireiškė po Antrojo Pasaulinio Karo per trečią lietuvių emigracijos iš Lietuvos bangą, kai vyko politinių pabėgėlių, pasitraukusių iš Lietuvos Antrojo Pasaulinio Karo pabaigoje, emigracija (Displaced Persons).

Baigiantis Antrajam Pasauliniam Karui lietuvių emigracija į Australiją buvo sąlygota istorinių, politinių aplinkybių: Antrojo Pasaulinio Karo, jo pasekmių, Lietuvos okupacijos. Lietuviai, kaip politiniai pabėgėliai, traukėsi į DP stovyklas, iš kurių vėliau buvo perkeliami į laisvų valstybių kraštus, tarp jų ir Kanadą. Daugiausia lietuvių įsikūrė Vokietijos DP stovyklose, taip pat lietuvių buvo ir Austrijos DP stovyklose, kur politinius pabėgėlius globojo tarptautinės UNRA ir IRO organizacijos, kurios rūpinosi karo pabėgėlių šalpa, įkurdinimu, vėliau tolimesne emigracija. Visi iš savo kraštų pasitraukusieji buvo įvardijami terminu Displaced Persons. Šiuo laikotarpiu į Australiją išvyko didelė dalis lietuvių emigrantų.

1948-1950 metais lietuviai iš Vokietijos ir Austrijos DP stovyklų pasklido po visą pasaulį: nedidelė lietuvių dalis liko Europoje (Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje), didžioji lietuvių banga įsikūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose, likusieji – Kanadoje, Australijoje, Pietų Amerikos valstybėse. 

Lietuviai, emigravę į Australiją, įgydavo užsienio valstybės pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai dažniausiai tapdavo šios užsienio valstybės piliečiais. Siekiant išlaikyti teisinį ryšį su lietuviais išeiviais, Lietuvoje numatytas Lietuvos pilietybės atkūrimo institutas, suteikiantis teisę asmeniui, turėjusiam Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15 bei išvykusiam iš Lietuvos iki 1990 03 11, atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos pilietybės (dviguba pilietybė). Lietuvos pilietybės atkūrimo galimybe gali pasinaudoti ir šio asmens palikuonys (vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai).

Vadovaujantis Lietuvos pilietybės įstatymu, asmenys, iki 1940 06 15 turėję Lietuvos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje numatyti atvejai, kada Lietuvos pilietybė gali būti atkurta, neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jei jis yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, arba yra tokio asmens palikuonis.

Atsižvelgiant į šias Lietuvos pilietybės įstatymo nuostatas, Lietuvos pilietybei atkurti, neatsisakant nuo turimos pilietybės, būtina įrodyti šias pagrindines aplinkybes:

1. Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15;
2. Išvykimą iš Lietuvos iki 1990 03 11;
3. Kitas aplinkybes (giminystės ryšį, vardo, pavardės pakeitimą, kitą).

MIGRATION LAW CENTER

Lietuvoje buvo pasireiškusios keturios pagrindinės lietuvių emigracjos iš Lietuvos bangos. Lietuvių emigraciją lėmė skirtingos priežastys. Tiek ekonominės, tiek istorinės, politinės.

Prie pagrindinių lietuvių emigracijos iš Lietuvos bangų yra priskiriamos:

1) XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė emigracija;

2) Emigracija iš Lietuvos 1920-1940 metais;

3) Politinių pabėgėlių, pasitraukusių iš Lietuvos Antrojo Pasaulinio Karo pabaigoje, emigracija (Displaced Persons);

4) Šiuolaikinė emigracija iš Lietuvos.

Didžiausia Lietuvos gyventojų emigracija į Pietų Ameriką (Braziliją, Argentiną, Urugvajų, Venesuelą ar kitą Pietų Amerikos valstybę) pasireiškė  Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu (1918-1940 metais). Šiuo laikotarpiu Lietuvoje pasireiškė antra didelė emigracijos banga. Šios emigracijos priežastys  buvo dažniausiai ekonominės, tačiau kai kuriais atvejais istorinės, politinės. Šiuo laikotarpiu Jungtinėse Amerikos Valstijose įvedus imigracijos kvotas, lietuvių emigracija į šią valstybę sumažėjo. Šiuo laikotarpiu didžioji dalis lietuvių emigravo į Kanadą ir Pietų Ameriką (Braziliją, Argentiną, Urugvajų, Venesuelą ar kitą Pietų Amerikos valstybę), dalis (daugiausia žydų tautybės) emigravo į Palestiną ir Pietų Afriką. XX a. 3-4 dešimtmetyje iš Lietuvos į Pietų Ameriką emigravo iki 60% visų Lietuvos emigrantų.

1920–1940 metais iš Lietuvos emigravo 102511 gyventojas. Iš šio skaičiaus 30 869 išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, 24 982 – į Braziliją, 16794 – į Argentiną, 7942 – į Kanadą, 4437 – į Urugvajų, 5264 – į kitas šalis. Į  Pietų Afrikos Respubliką emigravo 7215, o į Palestiną – 5008 visų Lietuvos emigrantų. Absoliuti dauguma išvykusių į Pietų Afrikos Respubliką ir Palestiną buvo žydai.

Lietuvių emigracija išaugo ypač į Braziliją. 1925 metais į šią valstybę išvyko 22, 1926 metais – 5667, 1927 metais – 1702, 1928 metais – 1199 ir 1929 metais – 4536 emigrantai iš Lietuvos. Kai sumažėjo emigracija į Braziliją, išeivių srautas nukrypo į Argentiną. 1928 metais išvyko 2151, 1929 metais – 6093, 1930 metais – 2280 emigrantų.

Antrojo Pasaulinio Karo pabaigoje Lietuvoje pasireiškė trečia emigracijos banga, kai iš Lietuvos pradėjo trauktis politiniai pabėgėliai. Šios emigracijos priežastys buvo politinės, istorinės: Antrasis Pasaulinis Karas, jo pasekmės, Lietuvos okupacija. Lietuviai priverstinai pasitraukę iš Lietuvos, atsidurdavo pabėgėlių stovyklose, iš kur negrįždavo į okupuotą tėvynę. Šie asmenys buvo priverstiniai politiniai emigrantai. Po Antrojo Pasaulinio Karo daugiausia lietuvių susibūrė Vokietijos DP stovyklose, taip pat lietuvių buvo Austrijos DP stovyklose, kur politinius pabėgėlius globojo tarptautinės UNRA ir IRO organizacijos, kurios rūpinosi karo pabėgėlių šalpa, įkurdinimu, vėliau tolimesne emigracija. Visi iš savo kraštų pasitraukusieji buvo įvardijami terminu Displaced Persons.

1948-1950 metais lietuviai iš Vokietijos ir Austrijos DP stovyklų pasklido po visą pasaulį: nedidelė lietuvių dalis liko Europoje (Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje), didžioji lietuvių banga įsikūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose, likusieji – Kanadoje, Australijoje, Pietų Amerikos valstybėse.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki šiol iš Lietuvos vykta ekonominių priežasčių sąlygota emigracija.

Lietuviai, emigravę į Pietų Amerikos valstybes (Braziliją, Argentiną, Urugvajų, Venesuelą ar kitą Pietų Amerikos valstybę), įgydavo užsienio valstybės pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai dažniausiai tapdavo šios užsienio valstybės piliečiais. Siekiant išlaikyti teisinį ryšį su lietuviais išeiviais, Lietuvoje numatytas Lietuvos pilietybės atkūrimo institutas, suteikiantis teisę asmeniui, turėjusiam Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15 bei išvykusiam iš Lietuvos iki 1990 03 11, atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos pilietybės (dviguba pilietybė). Lietuvos pilietybės atkūrimo galimybe gali pasinaudoti ir šio asmens palikuonys (vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai).

Vadovaujantis Lietuvos pilietybės įstatymu, asmenys, iki 1940 06 15 turėję Lietuvos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje numatyti atvejai, kada Lietuvos pilietybė gali būti atkurta, neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jei jis yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, arba yra tokio asmens palikuonis.

Atsižvelgiant į šias Lietuvos pilietybės įstatymo nuostatas, Lietuvos pilietybei atkurti, neatsisakant nuo turimos pilietybės, būtina įrodyti šias pagrindines aplinkybes:

1. Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15;
2. Išvykimą iš Lietuvos iki 1990 03 11;
3. Kitas aplinkybes (giminystės ryšį, vardo, pavardės pakeitimą, kitą).

MIGRATION LAW CENTER

Nuo XIX a. pabaigos Lietuva buvo viena iš daugiausiai emigrantų pasauliui duodanti Rytų Europos valstybė.

Lietuvoje yra skiriamos keturios emigracijos iš Lietuvos bangos:

1) XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė emigracija;

2) Emigracija iš Lietuvos 1920-1940 metais;

3) Politinių pabėgėlių, pasitraukusių iš Lietuvos Antrojo Pasaulinio Karo pabaigoje, emigracija (Displaced Persons);

4) Šiuolaikinė emigracija iš Lietuvos.

Nemažai Lietuvos teritorijos gyventojų emigravo į dabartinę Pietų Afrikos Respubliką XIX a. pabaigoje bei XX a. pradžioje. Dažnai šią emigraciją lėmė ekonominės priežastys, taip pat ir ideologiniai bei politiniai, istoriniai motyvai: rusifikacinė carizmo politika, augantis tautinis judėjimas, 1905 metais revoliucijos pralaimėjimas, karai bei kita. 

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu (1918-1940 metais) Lietuvoje pasireiškė antra didelė emigracijos banga. Šios emigracijos priežastys taip pat buvo dažniausiai ekonominės, tačiau kai kuriais atvejais istorinės, politinės. 

1918–1940 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose įvedus imigracijos kvotas, didžiausias emigrantų iš Lietuvos srautas pasuko į Pietų Ameriką. Lietuviai sudarė didžiąją daugumą išvažiavusiųjų, žydai buvo antri. Didžioji dalis žydų tautybės emigrantų išvyko į Palestiną bei dabartinę Pietų Afrikos Respubliką.

1920–1940 metais iš Lietuvos emigravo 102511 gyventojas. Iš šio skaičiaus 30 869 išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, 24 982 – į Braziliją, 16794 – į Argentiną, 7942 – į Kanadą, 4437 – į Urugvajų, 5264 – į kitas šalis. Į  Pietų Afrikos Respubliką emigravo 7215, o į Palestiną – 5008 visų Lietuvos emigrantų. Absoliuti dauguma išvykusių į Pietų Afrikos Respubliką ir Palestiną buvo žydai. 1923–1939 metais iš Lietuvos išvyko apie 25 000 žydų. 1920–1940 metais į dabartinės Pietų Afrikos Respublikos teritoriją išvyko 7 200 žydų, į Palestiną – 5 000 žydų. XX a. 4-tajame dešimtmetyje žydų emigracija būtų buvusi gerokai didesnė, bet sutrukdė Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių emigracijos ribojimai bei Anglijos administracijos politika, varžiusi žydų persikėlimą į Palestiną. Ekonominė valstybės būklė buvo itin sudėtinga, kurti savo verslą tuo metu buvo rizikinga, dėl šios priežasties žydų tautybės atstovai emigravo į Palestiną bei dabartinę Pietų Afrikos Respubliką. Žydų bendruomenės kūrėjai Pietų Afrikos Respublikoje buvo XIX a. iš Lietuvos atvykę žydai. Pietų Afrikos Respublikoje didelę dalį žydų sudarė ateiviai iš Kauno gubernijos. Šiuo metu apie 80% Pietų Afrikos Respublikos žydų sudaro litvakai – žydai, kilę iš Lietuvos. Daugiau kaip pusė Pietų Afrikos Respublikos litvakų atvyko iš Panevėžio, Rietavo, Palangos, Joniškio ir Šiaulių. Lietuvos žydų (litvakų) istorija siekia ankstyvuosius viduramžius. Didesnis skaičius žydų į dabartinę Lietuvos teritoriją buvo atvykę nuo XI a. pabaigos, bėgdami nuo žydų persekiojimo Kryžiaus žygių laikotarpiu, vietinio masto žydų žudynių ir trėmimų iš vokiškai kalbančių teritorijų. Iš pradžių jie kėlėsi į slavų gyvenamus kraštus, o iš ten pasiekė ir Lietuvą.

Antrojo Pasaulinio Karo pabaigoje Lietuvoje pasireiškė trečia emigracijos banga, kai iš Lietuvos pradėjo trauktis politiniai pabėgėliai. Šios emigracijos priežastys buvo politinės, istorinės: Antrasis Pasaulinis Karas, jo pasekmės, Lietuvos okupacija. Lietuviai priverstinai pasitraukę iš Lietuvos, atsidurdavo pabėgėlių stovyklose, iš kur negrįždavo į okupuotą tėvynę. Šie asmenys buvo priverstiniai politiniai emigrantai. Po Antrojo Pasaulinio Karo daugiausia lietuvių susibūrė Vokietijos DP stovyklose, taip pat lietuvių buvo Austrijos DP stovyklose, kur politinius pabėgėlius globojo tarptautinės UNRA ir IRO organizacijos, kurios rūpinosi karo pabėgėlių šalpa, įkurdinimu, vėliau tolimesne emigracija. Visi iš savo kraštų pasitraukusieji buvo įvardijami terminu Displaced Persons.

Lietuvos žydų bendruomenė buvo beveik visiškai sunaikinta holokausto Lietuvoje metu. Dėl Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto žydų holokausto Lietuva neteko daugiau nei 90 proc. žydų bendruomenės.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki šiol iš Lietuvos vykta ekonominių priežasčių sąlygota emigracija.

Asmenys, emigravę iš Lietuvos, dažniausiai įgydavo užsienio valstybės pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai dažniausiai jau tapdavo ne Lietuvos piliečiais. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, asmenims, emigravusiems iš Lietuvos iki 1990 03 11 bei buvusiems Lietuvos piliečiais iki 1940 06 15, taip pat tokių asmenų palikuoniams (vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams), Lietuvos pilietybė gali būti atkurta, neatsisakant turimos valstybės pilietybės (dviguba pilietybė). Šiuo atveju, siekiant atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės, būtina įrodyti šias pagrindines aplinkybes:

1. Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15;
2. Išvykimą iš Lietuvos iki 1990 03 11 (1918-1990);
3. Kitas aplinkybes (giminystės ryšį, vardo, pavardės pakeitimą, kitą).

Lietuvos pilietybės įstatyme numatyta, kad asmenys, iki 1940 06 15 turėję Lietuvos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje numatyti atvejai, kada Lietuvos pilietybė gali būti atkurta, neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jei jis yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, arba yra tokio asmens palikuonis.

MIGRATION LAW CENTER

Lietuvoje pradės veikti Lietuvos migracijos informacinė sistema MIGRIS. Šios sistemos pagalba bus siekiama supaprastinti ir pagreitinti prašymų ir dokumentų teikimo procesą bei jų nagrinėjimą.

Trečiųjų šalių piliečių ir ES piliečių prašymai dėl žemiau išvardintų dokumentų Migracijos departamentui bus teikiami tik elektroniniu būdu per MIGRIS informacinę sistemą:

 – Trečiųjų šalių piliečių prašymai išduoti/ pakeisti leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje;

– Europos Sąjungos piliečių prašymai išduoti/ pakeisti teisės laikinai arba nuolat gyventi pažymėjimą;

– Europos Sąjungos piliečių šeimos narių prašymai išduoti/ pakeisti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai arba nuolat gyventi šalyje kortelę.

Fizinis arba juridinis asmuo, pateikdamas prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, privalės prisijungti prie Lietuvos migracijos informacinės sistemos MIGRIS adresu www.migracija.lt ir pateikti visus reikiamus dokumentus. Prašymo formas reikės pasirinkti pagal užsieniečio pilietybę ir atvykimo tikslą. Reikiamus dokumentus galės pateikti pats užsienietis arba jo įgaliotas atstovas, darbdavys, aukštoji mokykla ir kt.

Pirmą kartą teikiant prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, užsienietis www.migracija.lt puslapyje privalės susikurti savo asmeninę paskyrą. Paskyrai susikurti bus naudojamas elektroninio pašto adresas, į kurį asmuo gaus slaptažodį ir turės iškarto jį pasikeisti, bei kiti privalomi duomenys.

Užsieniečiai, turintys teisę gyventi Lietuvoje ir čia suteiktą asmens kodą, prisijungti prie aukščiau nurodytos sistemos galės taip, kaip ir Lietuvos piliečiai – naudodamiesi el. parašu, el. bankininkyste ir kitomis galimybėmis. Šiomis, įprastomis autentifikavimo elektroninėje erdvėje atpažinties priemonėmis taip pat turės naudotis už užsienietį prašymą teikiantis fizinis ar juridinis Lietuvos Respublikos asmuo.

Prašymo teikimo el. būdu metu užsienietis turės rezervuotis atvykimo į Migracijos departamento teritorinį padalinį laiką, atvykti į Migracijos departamento teritorinį padalinį, nepriklausomai nuo deklaruojamos gyvenamosios vietos bei pateikti veido atvaizdo ir biometrinių duomenų. Sistema leis pasirinkti vizito Migracijos departamento teritoriniame padalinyje laiką 2 mėn. laikotarpyje. Nerezervavęs vizito laiko, asmuo negalės pateikti prašymo.

Atvykęs į vizitą Migracijos departamento teritoriniame padalinyje, asmuo be biometrinių duomenų taip pat turės pateikti el. būdu pateiktų dokumentų, kurie buvo pridėti prie prašymo, originalus. Specialistui patikrinus dokumentus, originalai bus grąžinami.

Valstybės rinkliavą už leidimo gyventi išdavimą užsienietis galės susimokėti banko pavedimu arba grynaisiais pinigais ar banko kortele, atvykęs į Migracijos departamento teritorinį padalinį. Atskiro mokesčio už dokumentų įforminimą nebeliks.

Užsieniečiui atvykus pas specialistą, jis patikrins asmens pateiktus dokumentus su dokumentų kopijomis, pateiktomis el. būdu ir užregistruos prašymą. Nuo prašymo užregistravimo dienos bus pradedamas skaičiuoti jo nagrinėjimo terminas.

Per iki šiol galiotus prašymo nagrinėjimo terminus, prašymas bus ne tik išnagrinėjamas, bet ir pagaminamas dokumentas.

Priėmus teigiamą sprendimą, asmuo turės atvykti į Migracijos departamento teritorinį padalinį tik atsiimti pagaminto dokumento.

Jei Jums reikalinga migracijos teisės teisininkų teisinė pagalba, teikiant prašymus bei kitus dokumentus dėl leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo ar keitimo, Europos Sąjungos piliečio pažymėjimo ar Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai arba nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimo ar keitimo per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: +370 6 1861886.

MIGRATION LAW CENTER 

2019 m. gegužės 12 d. kartu su Lietuvos Prezidento rinkimų pirmuoju turu įvyko ir ilgai lauktas referendumas dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje.

Nors referendumas dėl dvigubos pilietybės laikomas įvykusiu, tačiau pritrūko rinkėjų balsų ,,už” ir Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnis dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo keičiamas nebus.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2,4 mln. piliečių, įrašytų į rinkėjų sąrašus. Referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo turėjo balsuoti mažiausiai 1,2 mln. visų balso teisę turinčių rinkėjų ir pasisakyti „už”.

Suskaičiavus visų apylinkių balsus, paaiškėjo, kad referendume dėl dvigubos pilietybės balsavo 52,58 proc. visų rinkėjų. Tačiau, tam kad pakeisti Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnį, 50 proc. visų Lietuvos rinkėjų turėjo tam taip pat pritarti.

Už dvigubos pilietybės išsaugojimą balsavo 71,78 proc. dalyvavusių referendume rinkėjų, prieš buvo 26,04 proc. Pagal VRK duomenis, už balsavo 927 410 rinkėjai, kai turėjo balsuoti nemažiau 1,2 mln. Todėl laikoma, kad šis balsų skaičius yra per mažas ir Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnis keičiamas nebus.

MIGRATION LAW CENTER 

Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimas asmeniui suteikia tam tikras teises, laisves ir garantijas, kurios nėra suteikiamos Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams arba suteikiamos siauresnės apimties. Taigi būti Lietuvos Respublikos piliečiu yra privalumas, nes:

– Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimas yra suprantamas kaip asmens nuolatinis teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas teises, laisves ir pareigas, kurias nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

– Lietuvos valstybė savo piliečius gina ir globoja ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir už jos ribų.

– Lietuvos Respublikos pilietis negali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

– Lietuvos Respublikos pilietis negali būti išduotas kitai valstybei, išskyrus tarptautinėse sutartyse numatytus atvejus.

– Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai išvykti iš Lietuvos teritorijos ir į ją sugrįžti.

– Lietuvos Respublikos piliečiai gali laisvai keliauti po Europos Sąjungos valstybes nares, jose apsigyventi ir dirbti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tų valstybių narių piliečiai.

– Lietuvos Respublikos piliečiai gali pasinaudoti vizų išdavimo lengvatomis keliaujant į valstybes, su kuriomis Lietuva yra sudariusi susitarimus dėl tokių lengvatų taikymo savo piliečiams (pavyzdžiui, keliaujant į Ukrainą, Baltarusiją, Rusiją).

– Lietuvos Respublikos piliečiai gali dalyvauti politiniame Lietuvos Respublikos gyvenime, t. y. turi rinkimų teisę Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, savivaldos rinkimuose bei rinkimuose į Europos Parlamentą.

– Lietuvos Respublikos piliečiai gali naudotis valstybine sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų teikiamomis paslaugomis bei kitomis įstatymuose numatytomis teisėmis.

MIGRATION LAW CENTER

2017 m. kovo 22 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas Nr. 211 „Dėl profesinės patirties prilyginimo aukštojo mokslo kvalifikacijai ir tai patvirtinančio dokumento išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”, kuriame yra įtvirtintos nuostatos, suteikiančios teisę greičiau įsidarbinti aukštos kvalifikacijos užsieniečiams, kurie turi ne trumpesnę nei 5 metai profesinę patirtį, bet neturi aukštojo mokslo diplomo. Šiame apraše nustatoma profesinės patirties prilyginimo aukštojo mokslo kvalifikacijai patvirtinančio dokumento išdavimo tvarka.

Gavus šį dokumentą, Lietuvos Respublikai reikalingi kvalifikuoti profesionalai iš Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių turi galimybę lengviau įsidarbinti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose.

Norint įdarbinti užsienietį, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujanti darbą pagal Lietuvos Respublikoje nereglamentuojamą profesiją ir užsienietis neturi aukštojo mokslo diplomo, tačiau turi ne mažesnę kaip 5 metų profesinę patirtį, reikia gauti dokumentą, patvirtinantį aukštą profesinę kvalifikaciją. Šį dokumentą išduoda Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Dokumentas yra išduodamas tik kreipiantis darbdaviui ir galioja tik konkrečiai darbdavio nurodytai vietai.

Darbdavys Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai turi pateikti nustatytos formos prašymą, užpildytą formą bei šiuos dokumentus (visi dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti vertėjo parašu ar vertimo biuro antspaudu):

1. Jeigu užsienietis profesinę patirtį įgijo dirbdamas pagal darbo sutartį:

1.1. užsienio valstybės darbdavio (-ių) su užsieniečiu sudaryta (-os) darbo sutartis (-ys);

1.2. užsienio valstybės darbdavio (-ių) išduotas (-i) dokumentas (-ai) apie užsieniečio įgytą profesinę patirtį pagrindžiančias kompetencijas, reikalingas aukštos profesinės kvalifikacijos darbui dirbti; dokumente turi būti ir detaliai aprašytos užsieniečio darbo užduotys ir joms atlikti būtinos kompetencijos, kartu turi būti nurodoma profesinės veiklos trukmė;

1.3. užsienio valstybės kompetentingų institucijų išduoti dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti, kad su užsieniečiu darbo sutartį sudaręs darbdavys buvo teisėtai įsisteigęs darbo sutarties su užsieniečiu galiojimo metu, taip pat nustatyti darbdavio už užsienietį mokėtus mokesčius (mokesčių suma gali būti nenurodoma) nuo jo pajamų, gaunamų pagal 1 punkte nurodytą sutartį, arba paties užsieniečio mokėtus mokesčius (mokesčių suma gali būti nenurodoma) nuo jo pajamų, gaunamų pagal 1 punkte nurodytą sutartį, ir jų mokėjimo trukmę (pavyzdžiui, užsienio valstybės arba socialinio draudimo ar kitus mokesčius administruojančios institucijos išduota pažyma; juridinių asmenų registrą tvarkančios institucijos išduota pažyma) arba atleidimą nuo šiame punkte nurodytų mokesčių teisėtu pagrindu;

1.4. kiti užsieniečio įgytas kompetencijas pagrindžiantys dokumentai (jeigu yra).

2. Jeigu užsienietis profesinę patirtį įgijo užsiimdamas profesine veikla savarankiškai:

2.1. užsienio valstybės kompetentingų institucijų išduoti dokumentai, įrodantys, kad užsienietis teisėtai užsiėmė profesine veikla savarankiškai per užsieniečio nurodytus terminus (pavyzdžiui, užsienio valstybės arba socialinio draudimo ar kitus mokesčius administruojančios institucijos išduota pažyma; leidimus fiziniams asmenims užsiimti savarankiška veikla administruojančios institucijos išduota pažyma);

2.2. paslaugų teikimo sutartys ir (arba) kiti dokumentai, pagrindžiantys deklaruotą atitinkamas kompetencijas suteikiančią profesinę patirtį ir jos trukmę;

2.3. užsienio valstybės kompetentingų institucijų išduotas (-i) dokumentas (-ai) apie mokėtus mokesčius (mokesčių suma gali būti nenurodoma) nuo gautų pajamų, vykdant 2.1 punkte nurodytą veiklą arba veiklas ir (arba) 2.2 punkte nurodytą sutartį, arba atleidimą nuo šiame punkte nurodytų mokesčių teisėtu pagrindu;

2.4. kiti užsieniečio įgytas kompetencijas pagrindžiantys dokumentai (jeigu yra).

3. Jeigu užsienietis profesinę patirtį įgijo 1 ir 2 punktuose nurodytais būdais, tuomet reikia pateikti 1.1 – 1.4 ir 2.1 – 2.4 punktuose nurodytus dokumentus.

Darbdavys prašymą ir kitus dokumentus gali pateikti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai tiesiogiai arba atsiųsti paštu.

Jeigu prašymas teikiamas tiesiogiai, kartu su juo turi būti pateikiami pridedamų dokumentų originalai ir (arba) dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos, notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, arba konsulinio pareigūno ar kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno patvirtintos kopijos. Kai yra pateikiami dokumentų originalai, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos darbuotojas padaro ir patvirtina jų kopijas, o originalus grąžina pareiškėjui.

Jeigu prašymas siunčiamas paštu, pateikiamos nurodytų dokumentų kopijos, patvirtintos dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos, notaro ar kito notarinius veiksmus įgalioto atlikti asmens arba konsulinio pareigūno ar kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų atlieka patikrinimą ar darbdavys yra įsisteigęs Lietuvoje, ar tinkamai užpildytas prašymas ir pateikti visi dokumentai ir t.t.

Jei pateikiami tinkamai įforminti dokumentai, sprendimas turi būti priimamas per vieną mėnesį nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo dienos.

1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, kurio 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad „Lietuvos pilietybės turinį, įgijimo bei netekimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos valstybės įstatymas”.

1991 m. kovo 11 d. priimto įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo” 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad „Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui”. Lietuvos TSR pilietybės įstatyme nebuvo teisės normų, kurios prieštarautų Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, todėl šis įstatymas, po 1991 m. kovo 11 d. tapęs Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu, galiojo iki 1991 m. gruodžio 10 d. Šiame įstatyme esančios sąvokos „Lietuvos TSR”, „Lietuvos TSR pilietybė”, „Lietuvos TSR pilietis” buvo interpretuojamos kaip savaime pakitusios atitinkamai į sąvokas „Lietuvos Respublika”, „Lietuvos Respublikos pilietybė”, „Lietuvos Respublikos pilietis”.

1989 m. lapkričio 03 d. priimtas Pilietybės įstatymas buvo pakeistas tik vieną kartą – 1991 m. balandžio 16 d. šio įstatymo 18 straipsnis buvo papildytas nauju 4 punktu, pagal kurį Lietuvos Respublikos pilietybės buvo netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę. Šis papildymas nekeitė įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo esmės. Taigi nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos pilietybė buvo įgyjama, jos netenkama, pilietybės klausimai buvo sprendžiami pagal Lietuvos TSR institucijos – LTSR Aukščiausiosios Tarybos priimtą Lietuvos TSR pilietybės įstatymą.

Lietuvos TSR pilietybės įstatymas buvo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos priimtas 1989 m. lapkričio 3 d. Pagal Pilietybės įstatymo 1 straipsnį Lietuvos TSR piliečiais buvo laikomi:

„1) asmenys, kurie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, jų vaikai ir vaikaičiai, taip pat kiti iki 1940 metų birželio 15 dienos buvusieji nuolatiniai dabartinės Lietuvos TSR teritorijos gyventojai, jų vaikai ir vaikaičiai, nuolat gyvenantys Lietuvos TSR teritorijoje;

2) asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos TSR, jeigu jie yra patys gimę arba įrodę, kad bent vienas iš tėvų ar seneliai yra gimę Lietuvos TSR teritorijoje ir jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai;

3) kiti asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nuolat gyveno Respublikos teritorijoje ir turi čia nuolatinę darbo vietą arba nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį. Šie asmenys per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo laisvai apsisprendžia dėl pilietybės;   

4) kiti asmenys, įgiję Lietuvos TSR pilietybę pagal šį įstatymą.”

Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog „asmenys, nurodyti šio įstatymo 1 straipsnio 1, 2, ir 3 punktuose, norintys gauti Lietuvos TSR piliečio pasą pasirašo pasižadėjimą Respublikai laikytis Lietuvos TSR Konstitucijos ir įstatymų, gerbti jos valstybinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą”.

1991 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas naujas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas.

MIGRATION LAW CENTER 

Asmenys, kurių tėvai arba seneliai, arba vienas iš jų yra ar buvo lietuviai, ir kurie patys laiko save lietuviais, ir tai deklaruoja raštu, turi teisę gauti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą. Šis dokumentas yra pagrindas kreiptis dėl metinės daugartinės Šengeno vizos išdavimo.

Užsieniečiams, pateikusiems dokumentus, patvirtinančius lietuvių kilmę, taip pat šių užsieniečių šeimos nariams, gali būti išduodama Šengeno daugkartinė trumpalaikė (C) viza, galiojanti iki 2 metų.

Kreipiantis dėl daugkartinės Šengeno vizos gavimo pagrindu, kaip lietuvių kilmės asmuo, be įprastai Šengeno vizai gauti pateikiamų dokumentų bei lietuvių kilmę patvirtinančio dokumento, asmuo taip pat turi įrodyti savo sąžiningumą ir patikimumą, t. y. teisėtą naudojimąsi ankstesnėmis vizomis, taip pat savo ekonominę padėtį, leidžiančią vykti į kitas šalis ir grįžti, bei ketinimą išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos vizos galiojimo pabaigos.

Paprastai, už dokumentų vizai gauti priėmimą ir nagrinėjimą Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje imamas 60 eurų konsulinis mokestis. Lietuvių kilmės asmenims yra taikoma išimtis. Jiems konsulinis mokestis yra netaikomas.

Dėl lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo užsienyje gyvenantys asmenys turi kreiptis asmeniškai, atvykę į Migracijos departamento priimamąjį arba į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienio valstybėje. Asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje – į teritorinę policijos įstaigą pagal savo gyvenamąją vietą. 

Dokumentai, kuriuos asmuo turi pateikti, kreipdamasis dėl lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo:

Asmuo, kuris prašo išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą, kartu su prašymu pateikia:
1. Kelionės ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
2. Lietuvių kilmę patvirtinančius dokumentus. Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu;
3. Dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su asmeniu, kuris yra ar buvo lietuvis, jeigu dėl lietuvių kilmės pažymėjimo kreipiasi jo vaikas ar vaikaitis;
4. Vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu šie asmens duomenys pateiktuose dokumentuose nesutampa su kelionės dokumento ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenimis;
5. Dvi tapačias 4 x 6 mm dydžio asmens nuotraukas.

Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip, bei išversti į lietuvių kalbą.

Lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą asmuo gali atsiimti pasirinktinai: Migracijos departamente, konsulinėje įstaigoje arba teritorinėje policijos įstaigoje pagal asmens gyvenamąją vietą asmeniškai arba per savo atstovą.

MIGRATION LAW CENTER 

Nuo 2015 m. pradžios Lietuvoje atnaujinta šauktinių kariuomenė. Šiuo metu, visi 18-26 metų Lietuvos vyrai gali būti pakviesti 9 mėnesiams atlikti privalomąją karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Pirmenybė teikiama savanoriams. Paprastai per metus tik 2 procentai vyrų yra atsitiktinai atrenkami užpildyti laisvas vietas kariuomenėje.  Karo prievolininkų sąrašai skelbiami internete adresu www.sauktiniai.kam.lt.

Gavęs šaukimą, karo prievolininkas bus skiriamas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą tik nustačius, kad jo sveikata yra tinkama ją atlikti.

Asmuo, pašauktas į kariuomenę gali ją atidėti tik esant svarbioms priežastims ir turint tai įrodančius dokumentus.

Karo prievolę galima atidėti, jei:

– asmuo mokosi bendrojo lavinimo, profesinėje ar aukštojoje mokykloje;

– karo prievolės atlikimu bus padaroma neproporcingai didelė žala jo visuomeniniams ar asmeniniams interesams;

–  asmenys vieni augina nepilnametį vaiką ar yra tėvystės atostogose;

–  esant laikinų sveikatos sutrikimų;

–  kitais numatytais atvejais.

Karo prievolininkas, patekęs į šaukiamųjų sąrašus, gali pateikti prašymą, pagrįstą įrodymais, regioniniam karo prievolės ir komplektavimo dėl tarnybos atidėjimo dėl neproporcingai didelės žalos jo interesams ir jo prašymas būtų svarstomas specialios komisijos.

Už neatvykimą į privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat už karo prievolininkų pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme, nevykdymą – numatomos baudos.

Jei asmuo turi Lietuvos Respublikos pilietybę, jis yra karo prievolininkas ir turi vykdyti visas iš to kylančias teises ir pareigas. Atkūrusiems Lietuvos pilietybę ir įgijusiems dvigubą pilietybę, taip pat asmenims, gyvenantiems užsienyje ir gavusiems šaukimą – karo prievolė neišnyksta. Karo prievolininkai yra visi karo prievolę turintys Lietuvos Respublikos pilnamečiai piliečiai (nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Lietuvoje, ar užsienyje).

Išimtis daroma ir nuo karo prievolės leidžiama atleisti: neveiksnius asmenis; neįgaliuosius; asmenis, pripažintus netinkamais tarnybai dėl sveikatos; asmenis, perkeltus į dimisiją; moteris (išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis).

Atsitiktinai gavęs šaukimą asmuo gali jį nukelti tik dėl svarbių priežasčių: studijų, darbo, didelės finansinės žalos, sveikatos priežasčių ir t.t. Prie svarbių priežasčių taip pat yra priskiriamas Lietuvių kalbos nemokėjimas – būtų per brangu ir per daug sudėtinga užtikrinti, kad asmuo nemokantis Lietuvių kalbos  pabaigtų karo tarnybą be vertėjo. Jeigu asmuo gyvena ne Lietuvoje – didelės kelionės išlaidos taip pat gali būti pateisinama priežastis atidėti šaukimą.

Atidėjus kariuomenę, asmuo sekančiais metais gali būti vėl atsitiktinai atrinktas. Gavus pakartotiną šaukimą ir neišnykus svarbioms priežastims, vėl suteikiama galimybė prašyti atidėti šaukimą. Sprendimą dėl leidimo nukelti šaukimą priima speciali komisija, todėl kiekvieną kartą yra reikalinga rašyti paaiškinimą ir pridėti papildomus dokumentus, įrodančius kodėl negali prisijungti prie kariuomenės jeigu esi atsitiktinai atrinktas.

Karo prievolės įstatymo pakeitimai numato, kad karo prievolininkai, išvykę į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo el. paštu informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą.

MIGRATION LAW CENTER

Viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai privalo asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka; grąžinta arba suteikta Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais.

Dėl priesaikos Lietuvos Respublikai galite kreiptis į Migracijos departamento teritorinį skyrių arba Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą tiesiogiai atvykęs į atitinkamą įstaigą, per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą, elektroniniais ryšiais.

Jeigu dokumentus teiksite per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą, ar elektroniniais ryšiais, kartu turi būti pateikiamos dokumentų, patvirtinančių, kad Jūs nesate kitos valstybės pilietis, jeigu įgydamas Lietuvos Respublikos pilietybę ją turėjote, kopijos, o originalai turės būti pateikiami priesaiką priimančiam asmeniui priesaikos Lietuvos Respublikai dieną. Kartu turi būti pateikta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.

Užsienio valstybių išduoti dokumentai, asmens pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės, ir jo oficialus vertimas į valstybės, kurios pilietis asmuo yra, valstybinę kalbą turi būti teisės aktų nustatyta tvarka legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.

Lietuvos Respublikoje galite prisiekti Vidaus reikalų ministerijoje arba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje pasirinktinai. Jei asmuo dėl neįgalumo negali atvykti į Vidaus reikalų ministeriją, priesaika Lietuvos Respublikai galima duoti namuose, gydymo įstaigoje.

Asmens priesaiką Vidaus reikalų ministerijoje priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliotas viceministras, o diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje – diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas.

  Laikas, per kuri turite prisiekti:

1. Turite prisiekti per 6 mėnesius nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jei esate:

asmuo be pilietybės;

pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandate tos valstybės pilietybę;

asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka.

2. Turite prisiekti per 2 metus nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo, jei esate asmuo:

kuris yra raštu pareiškęs savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai Jums bus suteikta ar grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė

Nepilnamečiai ir neveiksnūs asmenys neturi pareigos prisiekti Lietuvos Respublikai.

Nustatomi data, laikas ir vieta priesaikai Vidaus reikalų ministerijoje arba konsulinėje įstaigoje ne vėliau kaip per:

2 mėnesius – jeigu esate asmuo be pilietybės;

4 mėnesius – jeigu esate asmuo, kuris pareiškė valią atsisakyti kitos valstybės pilietybės.

Nevėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nustatyto laiko raštu, telefonu arba el. paštu praneša apie tai asmeniui.

Jei esate asmuo, raštu pareiškęs savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, tačiau Jūsų turimos kitos valstybės pilietybės valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo arba netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros, Jūsų manymu, neatitinka protingumo kriterijų.

Turite pateikti šiuos dokumentus:

1. Prašymas leisti prisiekti Lietuvos Respublikai;
2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
3. Notaro patvirtintas pareiškimas, kad atsisakote turimos kitos valstybės pilietybės ir jo oficialus vertimas;
4. Paaiškinimas dėl kokių priežasčių negalite atsisakyti kitos valstybės pilietybės;
5. Pareiškimas (įsipareigojate nedelsiant informuoti kompetentingas užsienio valstybės institucijas apie savanorišką apsisprendimą tapti Lietuvos Respublikos piliečiu ir duotą priesaiką Lietuvos Respublikai, kad pagal užsienio valstybės pilietybės įstatymo nuostatas būtų priimtas sprendimas dėl Jūsų užsienio valstybės pilietybės netekimo, ir, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai priėmimo dienos, Lietuvos institucijoms pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad neteko kitos valstybės pilietybės);
6. Dokumentai, patvirtinantys Jūsų paaiškinime nurodytas priežastis;
7. Dokumentas, patvirtinantis neįgalumą (jei asmuo dėl neįgalumo negali atvykti prisiekti Lietuvos Respublikai).

Vidaus ministrui priėmus sprendimą Jums leisti prisiekti Lietuvos Respublikai nepateikus įrodymų apie kitos valstybės pilietybės netekimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio sprendimo priėmimo raštu Jūs būsite informuotas apie priimtą sprendimą, išsiunčiant Jums šio sprendimo kopiją. Tuomet būsite pakviestas prisiekti Lietuvos Respublikai.

Lietuvos Respublikos piliečiu tapsite ir Lietuvos Respublikos piliečio teises, laisves ir pareigas įgysite tik po to, kai prisieksite Lietuvos Respublikai.

Jūs turite pasirinkti vieną iš nustatytų priesaikos Lietuvos Respublikai tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, be išlygų prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratijos ir teisinės valstybės pagrindus. Tepadeda man Dievas.”;

2) „Aš, (vardas, pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, be išlygų prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratijos ir teisinės valstybės pagrindus.”

Neprisiekusių Lietuvos Respublikai asmenų pakartotinai paduoti prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai šį terminą asmuo praleidžia dėl ypač svarbių priežasčių.

MIGRATION LAW CENTER

ANCESTRY www.ancestry.com  

Ancestry – tai programa, kuri už tam tikrą mokestį, suteikia galimybę sužinoti savo šeimos genealoginio medžio istoriją.
Pateikus informaciją apie kelis savo šeimos narius, programa atrinks, kas galėjo būti jūsų protėviai. Kuo daugiau šeimos narių bus pridėta, tuo daugiau užuominų gausite apie savo protėvius.
Programa turi prieigą prie įvairių įrašų visame pasaulyje, prie kurių patiems būtų sudėtinga prieiti, todėl ji gali labai palengvinti paieškas, norint sužinoti savo šeimos istoriją.
Taip galite išsiaiškinti, kuo esate unikalus, iš kur esate kilęs, kokiai etninei grupei priklausė Jūsų protėviai ir daug kitokių įdomybių.

JEWISHGEN www.jewishgen.org  

Jewishgen – nepelno siekianti organizacija, kuri yra įsipareigojusi užtikrinti žydų tęstinumą dabartinėms ir busimoms kartoms ir išsaugoti žydų istoriją ir paveldą.
Jewishgen organizacijos svetainėje galima rasti tūkstančius duomenų bazių, įrankių tyrimams ir kitų išteklių, skirtų padėti ieškant žydų protėvių ir šeimos narių. Visos duomenų bazės ir įrankiai yra visiems lengvai prieinami.
Šios organizacijos puslapyje galima pasinaudoti Jewishgen daugiafunkcine paieška, kuri apima šias duomenų bazes, kuriose yra daugiau nei 2 milijonai įrašų iš visos Lietuvos:
• JewishGen Family Finder – daugiau nei 38,000 įrašų pateiktų žydų genealogų, tiriančių šeimas Lietuvoje.
• JewishGen Online Worldwide Burial Registry – daugiau kaip 38,000 mirusių asmenų registro įrašų iš Lietuvos ir Lietuvos žydų kapinių visame pasaulyje.
• Yizkor Book Necrologies – 22,000 įrašų iš Holokausto kankinių sąrašų „Yizkor” knygose apie miestus Lietuvoje.
• HaMagid Lithuanian Donors 1871-72 – Hebrajų periodika, pateikianti 5000 aukų vardų, persų bado laikotarpiu 1871-1872 m.
• HaMelitz Lithuanian and Latvian Donors – Hebrajų periodika pateikianti beveik 20,000 Lietuvos ir Latvijos žydų aukų vardų nuo 1893 iki 1903 m.
• Lithuanian Medical Personnel – Informacija apie 874 žydų medicinos personalą, rasta dviejuose Lietuvos medicinos kataloguose 1923 ir 1925 m.
• Sugihara Database – 2,139 Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Žydų vardų, kurių pasai buvo išsaugoti Japonijos diplomato Chiune Sugihara 1940 m.
• 1897 Census for Lithuania – 1465 žydų vardų, gyvenusių Kauno ir Vilniaus gubernijose, gauti iš Rusijos imperijos 1897 m. gyventojų surašymo.
• Lithuania Internal Passports, 1919-1940 – išsami informacija apie 150 000 asmenis, kurie tarpukario laikotarpiu kreipėsi dėl paso Lietuvoje.
• Jewish Religious Personnel in the Russian Empire, 1853-1854 – 400 žydų religijos darbuotojų sąrašas, dirbusių Vilniaus ir Kauno gubernijose 1853-1854 m.

LitvakSIG www.litvaksig.org

LitvakSIG – pagrindinė Lietuvos-Žydų genealogijos tyrimų sistema visame pasaulyje.
Šios sistemos tikslas yra išsaugoti litvakų paveldą, atrandant, renkant, dokumentuojant ir skleidžiant informaciją apie Lietuvos žydų bendruomenę.
„LitvakSIG” jau kuris laikas glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos archyvais. Verčia įvairius, visai Lietuvai svarbius įrašus, taip pat palaiko ir prižiūri geografinių specifinių tyrimų grupes tyrinėjančias Lietuvos žydų genealogiją.
Tyrėjų grupės skirstomos į Disnos, Kauno, Klaipėdos, Lidos, Ašmenos, Panevėžio, Raseinių, Šiaulių, Suvalkų, Švenčionių, Telšių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus, Zarasų apskritis.
Pagrindinė tyrėjų grupių misija – nustatyti ir rinkti informaciją apie tam tikrą teritoriją iš prieinamų Lietuvos įrašų nuo Rusijos imperijos (1795 m. iki Pirmo pasaulinio karo) iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (1919-1940 m.), įskaitant Vilniaus Gubernijos laikus.
Pagrindiniai LitvakSIG veiklos rezultatai pateikiami www.litvaksig.org, taip pat visos Lietuvos duomenų bazėje.
Visos Lietuvos duomenų bazė (ALD) – tai nemokama paieškos duomenų sistema, kurioje šiuo metu yra daugiau kaip 2 77000 įrašų. Sistemoje galima rasti įrašų įvairiomis kalbomis ir alfabetu, įskaitant kirilicą, modernią rusų, jidiš, hebrajų, lietuvių, lenkų ir senąja vokiečių kalbą.
Įvairių straipsnių ir kitų šaltinių Litvakų paveldo tema galima rasti LitvakSIG internetiniame žurnale.

MIGRATION LAW CENTER 

Dviguba pilietybė Lietuvoje yra galima išimtiniais atvejais.

Atvejai, kuomet dviguba pilietybė Lietuvoje galima:
1. Asmuo buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11 arba yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11 palikuonis (vaikas, anūkas ar proanūkis);
2. Asmuo pasitraukė, išvyko iš Lietuvos iki 1990 03 11 arba yra palikuonis asmens, pasitraukusio, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 03 11 (vaikas, anūkas ar proanūkis);
3. Vaikas įgijo dvigubą pilietybę gimimu;
4. Įvaikinimo atvejai;
5. Santuokos atvejai;
6. Lietuvos pilietybės įgijimas išimties tvarka ar turint pabėgelio statusą.

Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11, yra asmuo ar jo palikuonis, kuris dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų buvo teismo ar institucijų sprendimu prievarta iškeldintas iš Lietuvos (išsiųstas į lagerį, įkalintas, išvežtas priverstiniams darbams ir pan.). Dvigubai pilietybei įgyti šis asmuo turi būti turėjęs Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15 arba būti palikuoniu (vaikas, vaikaitis, provaikaitis) asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15.

Asmuo, pasitraukęs, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11 – iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 03 11 išvykę iš dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 06 15 išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją

Didėjant emigracijai iš Lietuvos ir mišrių santuokų tarp Lietuvos piliečių ir užsienio valstybių piliečių skaičiui, vaikų su dviguba pilietybe skaičius taip pat auga. Vaikas pagal užsienio valstybės įstatymus gimimu įgijęs užsienio valstybės pilietybę, gali būti ir Lietuvos piliečiu, turėti dvigubą pilietybę. Reikalavimas, kad sulaukęs 21 metų asmuo turės apsispręsti, kokios valstybės pilietybę pasilikti, nėra taikomas.

Santuokos atveju, asmuo, sudaręs santuoką su užsieniečiu, gali turėti dvigubą pilietybę, tuo atveju, jei pilietybė užsienio šalyje jam buvo suteikta automatiškai po santuokos su užsienio valstybės piliečiu sudarymo. Tokia pilietybės suteikimo praktika dažniausiai pasitaiko Islamo valstybėse, kuomet asmeniui nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų pilietybei įgyti, pakanka tik santuokos sudarymo fakto. Iš tokių asmenų atsisakyti kitos valstybės pilietybės nereikalaujama.

Asmuo, budamas Lietuvos piliečiu, gali būti įvaikintas užsienio valstybės piliečių ar piliečio ir įgyti užsienio valstybės pilietybę. Taip pat Lietuvos valstybės piliečiai ar pilietis gali įvaikinti užsienio pilietybę turintį asmenį. 

Retesni dvigubos pilietybės atvejai būtų Lietuvos pilietybės suteikimas išimties tvarka, kai Lietuvos pilietybė asmeniui gali būti suteikta už tam tikrus nuopelnus Lietuvai, arba Lietuvos pilietybės suteikimas, turint pabėgelio statusą.

Dokumentų rengimo dvigubai pilietybei procesas, Lietuvos pilietybes atkūrimo atveju, prasideda nuo reikiamų dokumentų surinkimo bei paieškos. Neretai duomenų ar reikiamų dokumentų paieška atliekama Lietuvos archyvuose. Dokumentų paieška Lietuvos archyvuose gali užtrukti nuo 5 iki 30 darbo dienų. Surinkus reikiamus dokumentus, jie tvirtinami įstatymų nustatyta tvarka, atliekamas dokumentų vertimas. Užsienio valstybių išduoti dokumentai turėtų būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. 

Pagrindiniai dokumentai, kuriuos reiktų pateikti, norint atkurti Lietuvos pilietybę: 

1. Prašymas, surašytas lietuvių kalba; 
2. Pasas; 
3. Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo turėjo Lietuvos pietybę iki 1940 06 15, arba dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo yra asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, palikuonis; 
4. Dokumentai, įrodantys aplinkybes, kurioms esant asmuo gali turėti dvigubą pilietybę; 
5. Giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai; 
6. Vardo, pavardės pakitimą patvirtinantys dokumentai, jei asmens vardas ar pavardė pakito. 

Dokumentais, patvirtinančiais, kad asmuo turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, gali būti: 

1. Lietuvos pasai, išduoti iki 1940 06 15;
2. Dokumentai, patvirtinantys asmens tarnybą Lietuvos armijoje ar valstybės tarnyboje;
3. Gimimo liudijimai ar kiti dokumentai, kuriuose nurodoma Lietuvos pilietybė;
4. Liudijimai, išduoti iki 1940 06 15 Lietuvoje, arba liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 06 15.

Jeigu aukščiau nurodytų dokumentų nėra, dokumentai dėl mokymosi, darbo, gyvenimo Lietuvoje iki 1940 06 15, kiti dokumentai.

Dokumentai pateikiami Lietuvos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje.

Vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, sprendimo dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo priėmimo terminas yra iki 6 menesių, praktikoje procesas trunka apie 9-12 mėnesių, tam tikrais atvejais ir ilgiau.

NEMOKAMA ANALIZĖ Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę

MIGRATION LAW CENTER teisininkai atlieka nemokamą teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę. Išsamios analizės atlikimui reiktų, kad Jūs užpildytumėte ir išsiųstumėte mums anketą, kurią galite rasti paspaudę šią nuorodą – ANKETA.

Atlikus išsamią teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę, mūsų teisininkai pateiks Jums raštišką atsakymą (Analizės rezultatus) dėl Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę bei tolimesnių reikalavimų ir procedūrų eigos.

Skaityti daugiau:

Lietuvos pilietybės atkūrimas
Lietuvos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka
Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas
Teisę atkurti Lietuvos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas
Vaiko pilietybė
Vaikų dviguba pilietybė
Sutuoktinio (vyro, žmonos) pilietybė
Lietuvos pilietybė pagal kilmę
Lietuvos pilietybė, kai protėviai lietuviai. Lietuvos pilietybė lietuvių palikuoniams
Lietuvos pilietybė represuotiems iš Lietuvos. Dviguba pilietybė Lietuvoje
Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietybė)
Lietuvos pasas. Išdavimo tvarka ir terminai
Dvigubos pilietybės išsaugojimas, išvykus iš Lietuvos po 1990 03 11
Priesaika Lietuvos Respublikai
Lietuvos pilietybės atkūrimas ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Karinė tarnyba Lietuvoje
Lietuvos pilietybės atkūrimui būtina išlaikyti Lietuvos pilietybę 1940 06 15
Žydai (litvakai) bei kiti išeiviai, išvykę iš Lietuvos tarpukariu, taip pat jų palikuonys galės atkurti Lietuvos pilietybę, įgyti dvigubą pilietybę be biurokratinių kliūčių 

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime. 

Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, gali kreiptis dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kurį reglamentuoja ,,Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas”.

Šis įstatymas taip pat reglamentuoja piliečių, kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius.

Nuosavybės teisės gali būti atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams:

1. turto savininkui;
2. asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams, vaikams ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams;
3. turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams, vaikams, jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;
4. turto savininko vaiko, kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;
5. asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Šie piliečiai gali atkurti nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą:

1. žemę;
2. miškus;
3. vandens telkinius;
4. ūkinės-komercinės paskirties pastatus bei jų priklausinius;
5. gyvenamuosius namus bei jų priklausinius.

Prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius ar kita Vyriausybės įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turėjo būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai.

Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.

Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Įstatyme suformuluota nuostata, kad visi nurodyti dokumentai turėjo būti pateikiami kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, ir tik nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai galėjo būti pateikti vėliau.

Teismo nuomone, Įstatyme nenumatyta, kad pilietybę patvirtinantis dokumentas, nepateiktas kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises per įstatymo nustatytą terminą tokiems prašymams paduoti, gali būti pateiktas vėliau, t. y. per terminą, per kurį gali būti pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Lietuvos Respublikos pilietybė yra viena iš tų įstatyme nustatytų prielaidų, kurios požymius turi atitikti asmuo, kad jis galėtų būti pripažintas tinkamu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisinių santykių subjektu. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos pilietybę asmuo turėjo įgyti, o tuo pačiu tapti ir tinkamu subjektu iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Dėl to asmenims, neturėjusiems ir nepateikusiems atitinkamoms institucijoms pilietybę patvirtinančio dokumento per terminus, įstatymo nustatytus prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą negali būti atkuriamos.

– tik Lietuvos Respublikos piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės, jei jų prašymai atkurti nuosavybės teises pateikti iki tam tikro termino, kurį teismas gali atnaujinti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių;

– asmenims, neturintiems Lietuvos Respublikos pilietybės, nuosavybės teisės neatkuriamos, tokie asmenys neturi teisės iki minėto termino teikti prašymus atkurti nuosavybės teises, o teismas negali jiems atnaujinti šio termino.

 Nuosavybės teisėms atkurti pateikiami dokumentai:

– prašymas;

– Lietuvos pilietybę patvirtinantis dokumentas;

– nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai gali būti: išrašai iš hipotekos knygų arba turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, pilietis turi pateikti apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriui pagal žemės, miško, vandens telkinių buvimo vietą.

Piliečių prašymai nagrinėjami ir sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimamas per 6 mėnesius nuo dokumentų pateikimo dienos. Priimti sprendimai gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo dienos.

MIGRATION LAW CENTER 

2018 m. sausio 12 d. buvo pasirašyta sutartis dėl projekto „Elektroninių migracijos paslaugų kūrimas” įgyvendinimo. Šiuo projektu bus siekiama užtikrinti, kad migracijos paslaugų teikimo procesas taptų nuoseklus ir būtų aiškus jų gavėjams. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2021 m. sausio mėn.

Įgyvendinus šį projektą, bus sudaryta galimybė visas teikiamas migracijos paslaugas gauti per vieną el. paslaugų portalą, elektroninius migracijos vartus – ,,Atvykstu gyventi į Lietuvą”. Manoma, kad taip teikiamos paslaugos taps kokybiškesnės ir efektyvesnės, lengviau prieinamos paslaugų gavėjams, bus taupomas laikas ir finansiniai kaštai.

MIGRATION LAW CENTER 

2017 m. gruodžio 14 d. įsigaliojo Lietuvos Vyriausybės nutarimas, kuriuo suteikti įgaliojimai įgyvendinti Lietuvos pilietybės įstatymą:

• Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,
• apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams.

Patvirtintos prašymų dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo formos (galima jos ir nesilaikyti, tačiau prašyme turi būti nurodyta formoje nustatyta informacija); Papildyti asmenų prašymų dėl Lietuvos pilietybės teikimo būdai. Nuo šiol prašymai galės būt teikiami:

• tiesiogiai atvykus į apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ar
• Migracijos departamentą, ar
• Lietuvos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas,
• per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą, pasiuntinį,
• registruotu paštu,
• elektroniniais ryšiais.

Taip pat, nustatyta galimybė dokumentus dėl Lietuvos pilietybės pateikti į bet kurią Lietuvos Vyriausybės įgaliotą instituciją, siekiant užtikrinti „vieno langelio” principo įgyvendinimą.

MIGRATION LAW CENTER 

Konstitucijoje įtvirtinta, kad niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, ir ši nuostata gali būti keičiama tik referendumu. Už dvigubos pilietybės įteisinimą daugiausiai pasisako išvykę iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną, kurie, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Anksčiau, Konstitucinis Teismas pasisakė kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, ir jos įteisinimas įstatymu prieštarautų Konstitucijai.

Šiuo metu dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, kuri leistų išlaikyti Lietuvos pilietybę gimimu, yra svarstomos dvi formuluotės.

Viena formuluotė skamba taip: gimimu įgytos pilietybės negalima prarasti prieš žmogaus valią. Kita suformuluota, kad 12 straipsnio 2 dalis būtų keičiama taip: išskyrus konstitucinio įstatymo numatytus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Seimo darbo grupė turi apsispręsti dėl formuluotės referendumui, kurį numatoma skelbti kartu su prezidento rinkimais 2019 metais, arba 2020 metų Seimo rinkimais. Kad būtų pakeistas Konstitucijos 12 straipsnis, reikia daugiau kaip pusės piliečių dalyvavimo, ir daugiau kaip pusės visų piliečių balsų ,,už”.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė baiminasi, kad paskelbus referendumą jis gali ir neįvykti, ir siūlo rinktis vėlesnę jo datą. Politikai suinteresuoti kuo greičiau spręsti ir teigia, kad įmanoma surengti referendumą ir 2019 metais, tačiau reikia visuomenės informavimo kampanijos, kad visi Lietuvos piliečiai būtų gavę visą reikiamą informaciją.

 MIGRATION LAW CENTER 

Seimo darbo grupė, sprendžianti referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimus, apsisprendė dėl teikiamos formuluotės referendumui dėl dvigubos pilietybės.

Konstitucijos 12 straipsnyje siūloma numatyti, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo numatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstituciniu įstatymu numatytas išimtis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas”. 

Seimo darbo grupė svarstė iš 3 galimų formuluočių, ir išsirinko prof. dr. Vytauto Sinkevičiaus ir dr. Ingridos Danėlienės pasiūlytą formuluotę. 

Kitame posėdyje darbo grupė ruošiasi diskutuoti apie Konstitucinį įstatymą ir aptarti, kokios galėtų būti jo išimtys.

Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas”.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje bus vykdomas 2019 metais kartu su Prezidento rinkimais, per pirmąją ir antrąjį Prezidento rinkimų turą. Lietuvos Prezidento rinkimų pirmąjį turą numatoma rengti 2019 m. gegužės 12 d., antrajį – 2019 m. gegužės 26 d. 

Pasaulio lietuvių bendruomenė abejoja, ar galima spėti tinkamai pasiruošti referendumui 2019 metais.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke teigia, kad tinkamai pasiruošti referendumui 2019 metais galima ir nespėti, tuomet jis galėtų vykti 2020 metais, kartu su Seimo rinkimais.

 MIGRATION LAW CENTER 

1990 03 11 atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai buvo sprendžiami, vadovaujantis 1989 11 03 Lietuvos TSR pilietybės įstatymu.

1990 03 11 atkūrus nepriklausomą Lietuvos Respublikos valstybę, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, kurio 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad „Lietuvos pilietybės turinį, įgijimo bei netekimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos valstybės įstatymas”.

1991 03 11 priimto įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo” 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad „Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui”. 1989 11 03 Lietuvos TSR pilietybės įstatyme nebuvo teisės normų, kurios prieštarautų Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, todėl šis įstatymas, po 1991 03 11 tapo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu. Šiame įstatyme esančios sąvokos „Lietuvos TSR”, „Lietuvos TSR pilietybė”, „Lietuvos TSR pilietis” buvo interpretuojamos kaip savaime pakitusios atitinkamai į sąvokas „Lietuvos Respublika”, „Lietuvos Respublikos pilietybė”, „Lietuvos Respublikos pilietis”.

Pagal 1989 11 03 Lietuvos TSR pilietybės įstatymo 1 straipsnį Lietuvos TSR piliečiais buvo laikomi:

„1) asmenys, kurie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, jų vaikai ir vaikaičiai, taip pat kiti iki 1940 metų birželio 15 dienos buvusieji nuolatiniai dabartinės Lietuvos TSR teritorijos gyventojai, jų vaikai ir vaikaičiai, nuolat gyvenantys Lietuvos TSR teritorijoje;

2) asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos TSR, jeigu jie yra patys gimę arba įrodę, kad bent vienas iš tėvų ar seneliai yra gimę Lietuvos TSR teritorijoje ir jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai;

3) kiti asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nuolat gyveno Respublikos teritorijoje ir turi čia nuolatinę darbo vietą arba nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį. Šie asmenys per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo laisvai apsisprendžia dėl pilietybės;   

4) kiti asmenys, įgiję Lietuvos TSR pilietybę pagal šį įstatymą.”

Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog „asmenys, nurodyti šio įstatymo 1 straipsnio 1, 2, ir 3 punktuose, norintys gauti Lietuvos TSR piliečio pasą pasirašo pasižadėjimą Respublikai laikytis Lietuvos TSR Konstitucijos ir įstatymų, gerbti jos valstybinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą”.

Pagal 1989 11 03 priimtą Lietuvos TSR pilietybės įstatymą, išlaikyti turimą užsienio valstybės pilietybę galėjo tik kitos valstybės piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka.

1991 12 05 buvo priimtas naujas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kuris galiojo iki 2003 01 01. 2002 09 17 buvo priimtas naujas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas.

1991 12 05 priėmus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, reikalavimas neturėti kitos valstybės pilietybės nebuvo taikomas lietuvių kilmės asmenims, turėjusiems Lietuvos Respublikos pilietybę ir pasitraukusiems iš Lietuvos nuo 1940 06 15 iki 1990 03 11, bei gyvenantiems kitose valstybėse, kurie kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atstatymo.

2011 04 04 įsigaliojo 2010 12 02 priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kuris aiškiai apibrėžė atvejus, kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis . Šis įstatymas taikomas ir dabar. Vadovaujantis 2010 12 02 Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu, atvejai, kuomet dviguba pilietybė Lietuvos Respublikoje galima:

1. Asmuo buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 03 11 arba yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 03 11 palikuonis (vaikas, anūkas ar proanūkis); 
2. Asmuo išvyko iš Lietuvos Respublikos iki 1990 03 11 arba yra palikuonis asmens, išvykusio iš Lietuvos Respublikos iki 1990 03 11 (vaikas, anūkas ar proanūkis); 
3. Vaikas įgijo dvigubą pilietybę gimimu; 
4. Įvaikinimo atvejai; 
5. Santuokos atvejai;
6. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas išimties tvarka ar turint pabėgelio statusą.

Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 03 11, – iki 1940 06 15 Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 06 15 – 1990 03 11 okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.

Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, – iki 1940 06 15 Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 03 11 išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 06 15 išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

Remiantis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis,  nuo 2011 metų balandžio mėnesio Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta 9 661 asmeniui, turinčiam sąsajų su Lietuvos Respublikos pilietybe iki 1940 06 15 – daugiausiai tai buvo daugybinės pilietybės atvejai. Lietuvos Respublikos pilietybę dažniausiai atkuria Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos, Ukrainos, Venesuelos piliečiai.

MIGRATION LAW CENTER  

Vadovaujantis Lietuvos  teisės aktais, jeigu bent vienas iš užsienio valstybėje gimusio vaiko tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigoje. Vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje nepriklausomai nuo vaiko pilietybės.

Įtraukiant vaiko gimimą į apskaitą, reikia pateikti šiuos dokumentus:

1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
2. Užsienio valstybės išduotas gimimo liudijimas. Šis dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma Apostille, jeigu Lietuvos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip, ir išverstas į lietuvių kalbą.

Dokumentai gali būti pateikiami:

• Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigai.
• Lietuvos diplomatinei atstovybei, kuri dokumentus perduos Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigai;
• Naudojantis Elektroninės valdžios vartų portalu.

Dokumentus galima atsiimti asmeniškai arba per įgaliotą asmenį Lietuvoje – civilinės metrikacijos skyriuje, į kurį buvo siųsti prašymai.

MIGRATION LAW CENTER  

Lietuvos piliečiai, užsienio valstybių institucijose įregistravę santuoką, privalo ją įtraukti į apskaitą Lietuvoje.

Norint įtraukti santuoką į apskaitą Lietuvoje, Lietuvos piliečiai turi pateikti dokumentus Civilinės metrikacijos įstaigai pagal gyvenamąją vietą arba Lietuvos ambasadai ar konsulatui.

Pateikiami šie dokumentai:

1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
2. Užsienio valstybės institucijos išduotas santuokos liudijimas;
3. Jeigu vienas iš sutuoktinių yra užsienio valstybės pilietis išsituokęs ar našlys, papildomai pateikiamas jo valstybės kompetentingos įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis jo ištuoką ar buvusio sutuoktinio mirtį.

Užsienio institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma Apostille, jeigu Lietuvos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip, ir išverstas į lietuvių kalbą.

Po dokumentų pateikimo, Lietuvos piliečiams išduodamas lietuviškas šio dokumento atitikmuo.

MIGRATION LAW CENTER

Lietuvoje prašymus dėl santuokos nutraukimo nagrinėja tik teismai.

Ieškinys dėl santuokos nutraukimo turi būti pateikiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jei ieškovas turi su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų – pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru prašymu, jis gali būti pareiškiamas pagal vieno iš jų gyvenamąją vietą.

Lietuvoje santuoka gali būti nutraukta:

  –  Abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jei nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir yra veiksnūs. Santuoka šiuo atveju nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.

   –  Dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. Šiuo atveju santuoka nutraukiama, jeigu ieškovas įrodo kito sutuoktinio kaltę. Teismas taip pat gali pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

   –  Vieno sutuoktinio prašymu, jei:

• sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus gyvena skyrium (separacija),
• vienas sutuoktinis pripažintas neveiksniu,
• vienas sutuoktinis pripažintas nežinia kur esančiu,
• vienas sutuoktinis yra nuteistas.

Santuoka nutraukiama praėjus trisdešimčiai dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Priėmęs sprendimą dėl santuokos nutraukimo, teismas siunčia jo nuorašą Civilinės metrikacijos įstaigai, kuri įrašo santuokos nutraukimo aktą, o buvusiems sutuoktiniams (ar vienam jų paprašius) – išduoda santuokos nutraukimo liudijimą.

Teismų sprendimai dėl santuokos nutraukimo pripažįstami visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos piliečiai, nutraukę santuoką užsienyje, privalo kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą dėl santuokos nutraukimo įtraukimo į apskaitą. Civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas tinkamai patvirtintas ženklu Apostille užsienio valstybės teismo sprendimas arba ištuokos liudijimas, o santuokos nutraukimo diena laikoma užsienio valstybės išduotame ištuokos liudijime ar teismo sprendime nurodyta data.

Jei santuoka būtų nutraukta ne Europos Sąjungos valstybėje, tam, kad santuokos nutraukimas būtų įtrauktas į apskaitą Lietuvoje, toks teismo sprendimas turėtų būti visų pirma pripažintas Lietuvoje.

MIGRATION LAW CENTER

Lietuvoje santuokos sudarymas galimas, jeigu bent vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, ir abu asmenys yra vyresni nei 18 metų.

Lietuvos piliečiai, norintys sudaryti santuoką su užsienio piliečiu, turi civilinės metrikacijos įstaigai pateikti prašymą. Civilinės metrikacijos skyrius pasirenkamas pagal vieno iš sutuoktinių arba jų tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą. Prašymo pateikimo metu abiejų sutuoktinių dalyvavimas yra būtinas.

Pateikiami dokumentai:

• asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai;
• gimimo liudijimai arba gimimo įrašo išrašai (jeigu informacijos nėra Lietuvos registruose);
• jei ketinantysis susituokti yra užsienio valstybės pilietis, papildomai pateikiamas jo valstybės kompetentingos įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad jo santuokai nėra kliūčių (t. y. pažyma, jog asmuo nėra prieš tai sudaręs kitos, šiuo metu vis dar galiojančios santuokos). Jeigu užsienio valstybės pilietis yra išsituokęs ar našlys, pateikiamas jo valstybės kompetentingos įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis jo ištuoką ar buvusio sutuoktinio mirtį.

Užsienio valstybėje išduoti dokumentai (išskyrus pasą) turi būti legalizuoti ar patvirtinti Apostille, jeigu Lietuvos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip, ir išverstas į lietuvių kalbą.

Už santuokos įregistravimą Civilinės metrikacijos įstaigoje yra mokamas 20 Eur mokestis.

Jei santuoką norima sudaryti pačių sutuoktinių pasirinktoje vietoje, imamas 60 Eur mokestis.

Pateikus prašymą, santuoka įregistruojama ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo pateikimo dienos.

MIGRATION LAW CENTER 

2018 m. spalio 18 d. Lietuvo Respubikos Seimas priemė nutarimą, kuriuo skelbiamas privalomasis referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, apibrėžiančio pilietybės įgijimą.

Referendumas bus vykdomas 2019 m. gegužės 12 ir 26 dienomis.  Dvi dienos siūlomos atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos nuostatoms pakeisti, reikalinga surinkti daugiau kaip pusės piliečių balsų, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Šiomis dienomis taip pat bus planuojami Prezidento rinkimai ir rinkimai į Europos Parlamentą.

Pagal dabartinį Kontitucijos 12 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama  gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, o išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Privalomajame referendume bus balsuojama dėl šio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.”

Seimo sudaryta darbo grupė referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti yra nusprendusi rekomenduoti Seimui europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiomis valstybėmis pripažinti Europos Sąjungos valstybes nares, valstybes, priklausančias NATO bei EBPO organizacijoms. Valstybių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai bus nustatomi konstituciniame Pilietybės įstatyme.

Jei referendumu bus surinkta pakankamai balsų, priimti Konstitucijos pakeitimai pradės galioti nuo 2020 m. sausio 1 d.

MIGRATION LAW CENTER 

2018 03 02 įsigaliojo Migracijos departamento direktoriaus įsakymas Nr. 3K-54 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi, nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo”. Įsakymo nuostatomis siekiama užtikrinti veiksmingą atvykstančių į Lietuvą gyventi užsieniečių kontrolę, užkertant kelią piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis.

Nuo šiol, nagrinėjant užsieniečių prašymus išduoti ar pakeisti leidimus laikinai gyventi, prašymus išduoti leidimus nuolat gyventi, priimant sprendimus panaikinti leidimus gyventi, ar nustatant nelegalios migracijos grėsmės pagrindą – bus atsižvelgiama į įsakyme pateiktus kriterijus, kurie įvardijami 6-7 punktuose:

6. Nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

6.1. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus;

6.2. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės;

6.3. yra rimtas pagrindas manyti arba per pastaruosius 5 metus buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi;

6.4. nustatoma, kad įmonė, kurioje užsienietis užsiėmė arba ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas;

6.5. nustatoma, kad užsieniečio interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje (pavyzdžiui, gyvenamoji vieta, mokymosi ar studijų vieta, darbovietė, verslo vykdymo vieta);

6.6. nustatoma, kad užsienietis, turėdamas leidimą gyventi, išduotą Lietuvos Respublikoje, gyvena ar gyveno kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau kaip 6 mėnesius ir apie tai nepranešė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai arba neįvykdė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos;

6.7. Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė pateikia Migracijos departamentui prašymą dėl šioje valstybėje neteisėtai esančio užsieniečio grąžinimo (readmisijos) į Lietuvos Respubliką;

6.8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) per pastaruosius 5 metus buvo pateikusi išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė;

6.9. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikia išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė;

6.10. užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus;

6.11. užsienietis prisideda prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos (pavyzdžiui, prisideda prie fiktyvių įmonių steigimo, fiktyvių santuokų, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo organizavimo, prisideda prie dokumentų, kuriuos užsieniečiai teikia Migracijos departamentui, norėdami gauti leidimą gyventi ar vizą, ir kuriuose yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija,  rengimo, būdamas fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, teikia prašymą patvirtinti kvietimą užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba jis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką dėl to, kad minėtas užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad viza buvo gauta nesąžiningu būdu);

6.12. nustatoma, kad užsienietis, kuris pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, per pastarųjų 5 metų laikotarpį, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi, neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų, nustatytų šiam konkrečiam leidimo laikinai gyventi gavimo pagrindui, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi.

7. Nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, gali būti vertinami ir kiti, šiame apraše nenustatyti, kriterijai, kai, atsižvelgiant į konkrečias individualias aplinkybes, nustatoma, kad užsienietis siekia arba per pastaruosius 2 metus iki nagrinėjamo užsieniečio prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo dienos arba per pastaruosius 5 metus iki užsieniečiui išduoto ar pakeisto ir galiojančio leidimo laikinai gyventi įforminimo dienos siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla, dirbti, mokytis Lietuvos Respublikoje ir kitos aplinkybės (leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra vertinamas pastarųjų 5 metų laikotarpis).

Nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, pagal 6.2 ir 6.6 papunkčiuose nustatytus kriterijus yra vertinamas pastarųjų 2 metų iki nagrinėjamo užsieniečio prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pateikimo dienos laikotarpis arba išduoto ar pakeisto ir galiojančio leidimo gyventi įforminimo dienos laikotarpis.

Pagal aprašo 6.4, 6.7 ir 6.10 papunkčiuose nustatytus kriterijus yra vertinamas pastarųjų 5 metų iki nagrinėjamo užsieniečio prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pateikimo dienos laikotarpis arba išduoto ar pakeisto ir galiojančio leidimo laikinai gyventi įforminimo dienos laikotarpis.

Laikoma, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, jeigu įvertinus su konkrečiu užsieniečiu susijusias individualias aplinkybes nustatyti bent du aprašo 6.2–6.8 papunkčiuose, 7 punkte nurodyti kriterijai arba bent vienas aprašo 6.1, 6.9–6.12 papunkčiuose nurodytas kriterijus.

MIGRATION LAW CENTER

Lietuvos Seimas priėmė Lietuvos pilietybės įstatymo pataisas, kurios užtikrins Lietuvos pilietybės išsaugojimą įvaikintiems vaikams. Po šių Lietuvos pilietybės įstatymo pataisų priėmimo nebus taikomas reikalavimas įvaikintiems asmenims apsispręsti iki 21 metų amžiaus dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. Vaikai, kurie dvigubą pilietybę įgijo dėl įvaikinimo, galės ją išsaugoti visą gyvenimą.

Iki šiol galiojusi Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 punktų redakcija įtvirtino, kad „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį. Taip pat, jei yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę.”

Remiantis iki šios galiojusiomis Lietuvos pilietybės įstatymo nuostatomis, įvaikintas asmuo turėjo apsispręsti, kurios valstybės pilietybę pasilikti, iki jam sukaks 21 metai.

2018 10 18 Lietuvos Seimo priimtos Lietuvos pilietybės įstatymo pataisos, kurios įsigalioja 2018 10 31, suteiks teisę įvaikintiems asmenims išlaikyti dvigubą pilietybę neribotą laiką.

Nauja Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 punktų redakcija įtvirtina, kad „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį. Taip pat, jei yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę.”

Įsigaliojus Lietuvos Seimo priimtoms Lietuvos pilietybės įstatymo pataisoms, bus suvienodintos šeimoje gimusių ir įvaikintų vaikų teisės dvigubos pilietybės atžvilgiu. Tiek vieni, tiek kiti vaikai galės išlaikyti dvigubą pilietybę visą savo gyvenimą, jiems nebus taikomas reikalavimas apsispręsti iki 21 metų amžiaus, kurios valstybės pilietybę pasilikti.

MIGRATION LAW CENTER 

Lietuvoje buvo pasireiškusios keturios pagrindinės lietuvių emigracjos iš Lietuvos bangos. Lietuvių emigraciją lėmė skirtingos priežastys. Tiek ekonominės, tiek istorinės, politinės.

Prie pagrindinių lietuvių emigracijos iš Lietuvos bangų yra priskiriamos:

1) XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė emigracija;
2) Emigracija iš Lietuvos 1920-1940 metais;
3) Politinių pabėgėlių, pasitraukusių iš Lietuvos Antrojo Pasaulinio Karo pabaigoje, emigracija (Displaced Persons);
4) Šiuolaikinė emigracija iš Lietuvos.

Didelė lietuvių emigracija į Kanadą pasireiškė antros ir trečios emigracijos bangų periodu.

1920-1940 metų laikotarpiu lietuvių emigraciją į Kanadą dažniausiai lėmė ekonominės priežastys, tačiau tam tikrais atvejais emigracija buvo sąlygota ir politinių, istorinių motyvų.

Baigiantis Antrajam Pasauliniam Karui lietuvių emigracija į Kanadą buvo sąlygota istorinių, politinių aplinkybių: Antrojo Pasaulinio Karo, jo pasekmių, Lietuvos okupacijos. Lietuviai, kaip politiniai pabėgėliai, traukėsi į DP stovyklas, iš kurių vėliau buvo perkeliami į laisvų valstybių kraštus, tarp jų ir Kanadą. Daugiausia lietuvių įsikūrė Vokietijos DP stovyklose, taip pat lietuvių buvo ir Austrijos DP stovyklose, kur politinius pabėgėlius globojo tarptautinės UNRA ir IRO organizacijos, kurios rūpinosi karo pabėgėlių šalpa, įkurdinimu, vėliau tolimesne emigracija. Visi iš savo kraštų pasitraukusieji buvo įvardijami terminu Displaced Persons. Šiuo laikotarpiu į Kanadą išvyko didelė dalis lietuvių emigrantų.

1948-1950 metais lietuviai iš Vokietijos ir Austrijos DP stovyklų pasklido po visą pasaulį: nedidelė lietuvių dalis liko Europoje (Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje), didžioji lietuvių banga įsikūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose, likusieji – Kanadoje, Australijoje, Pietų Amerikos valstybėse.

Lietuviai, emigravę į Kanadą, įgydavo Kanados pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai dažniausiai tapdavo Kanados piliečiais. Siekiant išlaikyti teisinį ryšį su lietuviais išeiviais, Lietuvoje numatytas Lietuvos pilietybės atkūrimo institutas, suteikiantis teisę asmeniui, turėjusiam Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15 bei išvykusiam iš Lietuvos iki 1990 03 11, atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos pilietybės (dviguba pilietybė). Lietuvos pilietybės atkūrimo galimybe gali pasinaudoti ir šio asmens palikuonys (vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai).

Vadovaujantis Lietuvos pilietybės įstatymu, asmenys, iki 1940 06 15 turėję Lietuvos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje numatyti atvejai, kada Lietuvos pilietybė gali būti atkurta, neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jei jis yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, arba yra tokio asmens palikuonis.

Atsižvelgiant į šias Lietuvos pilietybės įstatymo nuostatas, Lietuvos pilietybei atkurti, neatsisakant nuo turimos pilietybės, būtina įrodyti šias pagrindines aplinkybes:

1. Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15;
2. Išvykimą iš Lietuvos iki 1990 03 11;
3. Kitas aplinkybes (giminystės ryšį, vardo, pavardės pakeitimą, kitą).

MIGRATION LAW CENTER

Lietuvos išeiviai yra išsibarstę po visą pasaulį. Nuo XIX a. pabaigos Lietuva buvo viena iš daugiausiai emigrantų pasauliui duodanti Rytų Europos valstybė.

Lietuvoje yra skiriamos keturios emigracijos iš Lietuvos bangos:

1) XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė emigracija;

2) Emigracija iš Lietuvos 1920-1940 metais;

3) Politinių pabėgėlių, pasitraukusių iš Lietuvos Antrojo Pasaulinio Karo pabaigoje, emigracija (Displaced Persons);

4) Šiuolaikinė emigracija iš Lietuvos.

Nemažai Lietuvos teritorijos gyventojų emigravo iš Lietuvos į Jungtines Amerikos Valstijas po 1831 ir 1863 metų sukilimų. Labiausiai lietuvių emigracija į Jungtines Amerikos Valstijas išaugo XIX a. pabaigoje – XX a pradžioje. Didžiausia lietuvių emigracija į Jungtines Amerikos Valstijas buvo įvykusi XIX a. 9 dešimtmetyje. Dažnai šią emigraciją lėmė ekonominės priežastys (darbo jėgos perteklius, silpnas pramonės vystymas), tačiau tam tikrais atvejais emigraciją lėmė ir ideologiniai bei politiniai, istoriniai motyvai: rusifikacinė carizmo politika, augantis tautinis judėjimas, 1905 metais revoliucijos pralaimėjimas, karai bei kita. Ši masinė emigracija į Jungtines Amerikos Valstijas tęsėsi nuo XIX a. 9 dešimtmečio iki Pirmojo pasaulinio karo.

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu (1918-1940 metais) Lietuvoje pasireiškė antra didelė emigracijos banga. Šios emigracijos priežastys taip pat buvo dažniausiai ekonominės, tačiau kai kuriais atvejais istorinės, politinės. Šiuo laikotarpiu lietuvių emigracija į Jungtines Amerikos Valstijas sumažėjo dėl Jungtinėse Amerikos Valstijose įvestų imigracijos kvotų. Šiuo laikotarpiu didžioji dalis lietuvių emigravo į Kanadą ir Pietų Ameriką (Argentiną, Braziliją, Urugvajų), dalis (daugiausia žydų tautybės) emigravo į Palestiną ir Pietų Afriką. XX a. 3-4 dešimtmetyje iš Lietuvos į Pietų Ameriką emigravo iki 60% visų Lietuvos emigrantų.

Antrojo Pasaulinio Karo pabaigoje Lietuvoje pasireiškė trečia emigracijos banga, kai iš Lietuvos pradėjo trauktis politiniai pabėgėliai. Šios emigracijos priežastys buvo politinės, istorinės: Antrasis Pasaulinis Karas, jo pasekmės, Lietuvos okupacija. Lietuviai priverstinai pasitraukę iš Lietuvos, atsidurdavo pabėgėlių stovyklose, iš kur negrįždavo į okupuotą tėvynę. Šie asmenys buvo priverstiniai politiniai emigrantai. Po Antrojo Pasaulinio Karo daugiausia lietuvių susibūrė Vokietijos DP stovyklose, taip pat lietuvių buvo Austrijos DP stovyklose, kur politinius pabėgėlius globojo tarptautinės UNRA ir IRO organizacijos, kurios rūpinosi karo pabėgėlių šalpa, įkurdinimu, vėliau tolimesne emigracija. Visi iš savo kraštų pasitraukusieji buvo įvardijami terminu Displaced Persons.

1948-1950 metais lietuviai iš Vokietijos ir Austrijos DP stovyklų pasklido po visą pasaulį: nedidelė lietuvių dalis liko Europoje (Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje), didžioji lietuvių banga įsikūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose, likusieji – Kanadoje, Australijoje, Pietų Amerikos valstybėse.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki šiol iš Lietuvos vykta ekonominių priežasčių sąlygota emigracija.

Emigravę iš Lietuvos lietuviai įgydavo užsienio valstybės pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai dažniausiai jau tapdavo ne Lietuvos piliečiais. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, asmenims, emigravusiems iš Lietuvos iki 1990 03 11 bei buvusiems Lietuvos piliečiais iki 1940 06 15, taip pat tokių asmenų palikuoniams (vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams), Lietuvos pilietybė gali būti atkurta, neatsisakant turimos valstybės pilietybės (dviguba pilietybė). Šiuo atveju, siekiant atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės, būtina įrodyti šias pagrindines aplinkybes:

1. Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15;
2. Išvykimą iš Lietuvos iki 1990 03 11 (1918-1990);
3. Kitas aplinkybes (giminystės ryšį, vardo, pavardės pakeitimą, kitą).

Lietuvos pilietybės įstatyme numatyta, kad asmenys, iki 1940 06 15 turėję Lietuvos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje numatyti atvejai, kada Lietuvos pilietybė gali būti atkurta, neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jei jis yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, arba yra tokio asmens palikuonis.

MIGRATION LAW CENTER

2017 m. spalio 31 d. buvo priimta nauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Lietuvos pilietybės atkūrimo byloje.

Byloje pareiškėjas skundė vidaus reikalų ministro įsakymą dėl Lietuvos pilietybės neatkūrimo. Pareiškėjas įgijo kitos šalies pilietybę ir neketina šios pilietybės atsisakyti. Jis galėtų atkurti Lietuvos pilietybę ir turėti dvigubą pilietybę, jeigu atitiktų Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nustatytą išimtį – yra asmens, išvykusio iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d., palikuonis. Pareiškėjas buvo palikuonis asmens, kuris Antrojo Pasaulinio karo metais paliko Lietuvą.

Pareiškėjas gimė 1937 m. balandžio 5 d. ne Lietuvoje. Jo tėvas gimė 1912 m. sausio 1 d. Panevėžyje ir turėjo Lietuvos pilietybę. Tėvas iš Lietuvos išvyko 1935 metais ir 1937 metais neteko Lietuvos pilietybės, nes savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę. Jau būdamas kitos šalies pilietis jis be kliūčių atvyko į Lietuvą dar 1938 metais ir čia gyveno iki Sovietų Sąjungos okupacijos, iki 1941 metų.  

Pareiškėjo tėvo išvykimą pasaulinio karo metais 1941 d. jau galėjo lemti politinės priežastys. Tačiau, tėvas tuo metu jau nebebuvo Lietuvos pilietis, ir kitos šalies pilietybės įgijimas dar 1937 m. buvo lemtas jo ankstesnių veiksmų, nesusijusių su  politine situacija ar okupaciniu rėžimu.

Teismų praktikoje įtvirtinta sąvoka, kad asmuo išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. yra suprantamas kaip iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

Remiantis teisės normų aiškinimu, pretenduoti į Lietuvos pilietybės atkūrimą, kartu pasiliekant ir turimą kitos valstybės pilietybę, gali tik tie asmenys, kurie:

• 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę ir tokių asmenų palikuonys.

Dėl šių priežasčių atsakovas byloje ginčijo pareiškėjo atitikimą Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoms ir teigė, kad jos negali būti taikomos pareiškėjui, kaip Lietuvos piliečiui, išvykusiam iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., kadangi jo tėvo išvykimas iš Lietuvos 1941 metais neatitinka įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo tikslo.

Teismų praktikoje, taikant dvigubos pilietybės išimties nuostatas, Lietuvos pilietybės laikotarpis nėra apibrėžiamas data 1940 m. birželio 15 d. imtinai, tačiau yra svarbu, kad:

• Asmens išvykimą iš Lietuvos teritorijos turėjo lemti besiformuojančios ar jau esančios nepalankios politinės priežastys;
• Išvykimo momentu toks asmuo turėjo būti Lietuvos piliečiu arba netekęs Lietuvos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d. ne dėl savo valingų veiksmų, o dėl nepalankių politinių priežasčių.

Nors byloje pareiškėjo tėvo išvykimą iš Lietuvos 1941 metais galėjo lemti politinės priežastys, teismas pabrėžė, kad tuo metu jis jau nebebuvo Lietuvos pilietis ir ankstesniais veiksmais įgijo kitos šalies pilietybę savo valia, todėl neatitinka įstatyme apibrėžtam Lietuvos piliečio išvykimui iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., dėl ko jam negali būt taikomos Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos dėl išimties įgyti dvigubą pilietybę kaip palikuoniui asmens, išvykusio iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.

Taigi, nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pretenduoti į Lietuvos pilietybės atkūrimą kartu pasiliekant ir turimą kitos valstybės pilietybę, gali tik tie asmenys, kurie iki buvusios Sovietų Sąjungos įvykdytos okupacijos 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę ir tokių asmenų palikuonys.

MIGRATION LAW CENTER

Asmens prosenelis gimė 1910 metais Lietuvoje. 1929 metais gavo Lietuvos pilietybę patvirtinantį pasą. Asmens proprosenelis, gimęs 1878 metais Lietuvoje, 1921 metais taip pat gavo Lietuvos pasą. Lietuvoje gyveno kartu su proprosenele, gimusia 1883 metais Lietuvoje, iki jų abiejų žūties 1941 metais. 1941 m. rugsėjo mėn., vadovaujant vokiečių karininkams, Krakių vls., Peštiniukų k. buvo sušaudyta 1500 žydų tautybės gyventojų. Asmens proproseneliai žuvo būtent minėto žydų masinio sušaudymo metu.
1930 metais asmens prosenelis išvyko iš Lietuvos į Argentiną, kadangi čia jautėsi nesaugus, atsižvelgdamas į šalyje susiklosčiusią situaciją, baiminosi dėl savo ateities bei dėl to, jog likęs Lietuvoje jis anksčiau ar vėliau gali būti nužudytas antisemitines idėjas palaikančių ir aktyviai šiuo klausimu veikiančių asmenų. Dėl savo tautybės (jis ir jo šeimos nariai buvo žydai) prosenelis jautė nuolatinį priešiškumą, išankstinį nusistatymą savo ir savo šeimos narių atžvilgiu.
Po išvykimo iš Lietuvos asmens prosenelis liko gyventi Argentinoje.
Asmens mama ir senelė gimė Argentinoje. Asmuo taip pat gimė Argentinoje. Visi jie buvo Argentinos piliečiai.
Įvertinęs bylos aplinkybes, Lietuvos Migracijos departamentas priėmė teigiamą sprendimą atkurti asmeniui Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos Argentinos pilietybės (Dviguba pilietybė).

Lietuvos Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo išvykusiems iš Lietuvos gyventi į kitas šalis po 1990 03 11. Lietuvos Konstitucinis Teismas spręs, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę tokiems asmenims turėti dvigubą pilietybę, ar jie turės rinktis, kurios valstybės pilietybę nori pasilikti.

Lietuvos Konstitucijoje rašoma, kad niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, kitaip – turėti dvigubą pilietybę, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus. Daugiausiai tokių atvejų numatyta išvykusiems iki 1990 03 11. Palikusiems Lietuvą vėliau, jau po nepriklausomybės atkūrimo, ir įgijusiems kitos valstybės pilietybę, asmenims kartu pasilikti ir Lietuvos pilietybę nesudaro pagrindo net ir tarptautiniai įsipareigojimai.

Atskiri ir išimtiniai atvejai kada galima dviguba pilietybė Lietuvoje yra nustatyti Lietuvos Pilietybės įstatymo 7straipsnyje:

Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;

 2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos s iki 1990 m. kovo 11 d.;

3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;

4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;

5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;

6) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos pilietybę;

7) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;

8) Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;

9) yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos pilietybę arba kuriam Lietuvos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;

10) Lietuvos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvoe.

Lietuvos Seimas teigia, kad šis straipsnis riboja jaunosios kartos asmenims, išvykusiems iš Lietuvos po 1990 03 11, įgyti dvigubą pilietybę.

Šiomis dienomis, kai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvai prisijungus prie Europos Sąjungos, padidėjo lietuvių emigracija į kitas šalis, nerimą pradėjo kelti emigracijos padariniai, tarp kurių ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius. Ilgą laiką Lietuvos Konstitucinis Teismas šiuo klausimu laikėsi nuomonės, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, ir ribojo Lietuvos Seimo teisę pakeisti šią nuostatą įstatymu. Anksčiau Lietuvos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad toks dvigubos pilietybės ribų praplėtimas prieštarautų Lietuvos Konstitucijai ir tai galima padaryti tik referendumu.

Daugelis mano, kad nors yra skatinamas laisvas Lietuvos piliečių judėjimas po Europos Sąjungos šalis, tačiau Lietuvos Konstitucijos nuostatos riboja šią Lietuvos piliečių laisvę, nesuteikiant teisės kartu įgyti dar ir kitos valstybės pilietybę.

Dvigubus pilietybės įteisinimo klausimas iškilo ir tapo labiausiai aktualus po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Lietuvos Seimą pradėjo gąsdinti, ar nebus taip, kad Jungtinėje Karalystėje gyvenantys ir šeimas sukūrę lietuviai pasirinks Didžiosios Britanijos pasus ir taip Lietuva praras didelę dalį savo piliečių.

Baiminantis tokių padarinių neseniai Lietuvos Seimas vėl kreipėsi į Lietuvos Konstitucinį Teismą su prašymu įstatymu pakeisti Lietuvos Konstitucijos nuostatą ir įteisinti dvigubos pilietybės įgijimą asmenims, išvykusiems iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo gyventi į Europos Sąjungos ar NATO valstybę. Teigiama, kad tai negali būti tik retos išimtys, ir emigravusiai jaunajai kartai turi būti leidžiama turėti dvigubą pilietybę.

Tačiau Lietuvos Konstitucinis Teismas laikosi savo pozicijos dėl dvigubos pilietybės ribų praplėtimo tik referendumu. Lietuvos Konstitucinis Teismas tvirtina, kad įstatymu negalima pakeisti Lietuvos Konstitucijos nuostatos dėl dvigubos pilietybės išvykusiems iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ar NATO valstybę įteisinimo. Jei Lietuvos Konstitucinis Teismas nepakeis savo pozicijos – teks nusivilti tiek parlamentarams, tiek išeivijos lietuviams, kurie baiminasi kad gali pritrūkti balsų pakeisti Lietuvos Konstitucijai. Referendume turi pritarti daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Tyrimai rodo, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, kad emigrantams, išvykusiems po 1990 metų, būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę (remiantis naujienų agentūros BNS užsakymu tyrimų, kompanijos RAIT balandį atlikta apklausa).

Manoma, kad referendumas dėl Lietuvos Konstitucijos pataisų bus rengiamas 2019 metai.

MIGRATION LAW CENTER

Lietuvoje dviguba pilietybė galima tam tikrais įstatyme numatytais išimtiniais atvejais. Tokie išimtiniai atvejai yra nustatyti Lietuvos Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje. Lietuvos Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;

2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 03 11 ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;

3) yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 03 11 ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;

4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;

5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;

6) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos  piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos pilietybę;

7) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;

8) Lietuvos  pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;

9) Lietuvos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11, – iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 06 15 – 1990 03 11 okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.

Asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, – iki 1940 06 15 Lietuvos  pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 03 11 išvykę iš dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.

Lietuvos  piliečio palikuonis – iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.

Vadovaujantis aukščiau nurodytomis Lietuvos pilietybės įstatymo nuostatomis, numatančiomis išimtinius dvigubos pilietybės galimumo atvejus, asmenys, išvykę iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo,  po 1990 03 11, ir įgiję užsienio valstybės pilietybę, tik išimtiniais atvejais gali išsaugoti dvigubą pilietybę. Asmuo, išvykęs iš Lietuvos ir įgijęs kitos valstybės pilietybę, apie užsienio valstybės pilietybės įgijimą privalo pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, teritorinei policijos įstaigai arba Lietuvos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai ne vėliau kaip per du mėnesius nuo užsienio valstybės pilietybės įgijimo.

Gavus pranešimą apie užsienio valstybės pilietybės įgijimą, svarstomas klausimas dėl asmens Lietuvos pilietybės netekimo. Nustačius, kad nėra pagrindų dvigubai pilietybei išsaugoti, asmuo netenka Lietuvos pilietybės.

Dviguba pilietybė gali būti išsaugota, nustačius išimtinius dvigubos pilietybės galimumo atvejus, numatytus Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad, vertinant dvigubos pilietybės klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju svarbus yra užsienio valstybės pilietybės įgijimo momentas. Jei užsienio valstybės pilietybę asmuo įgijo nuo 2003 01 01 iki 2006 11 15, Lietuvos pilietybės netekimas nėra taikomas ir asmuo išsaugo dvigubą pilietybę, Lietuvos pilietybę ir įgytą užsienio valstybės pilietybę (taikoma palikuoniams asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, ir lietuvių kilmės asmenims).

 MIGRATION LAW CENTER