+ 370 6 1861886
info@migration.lt
  • Pradžia
  • Lietuvos pilietybė pagal kilmę

Lietuvos pilietybė pagal kilmę

Lietuvos pilietybė pagal kilmę

Lietuvos pilietybė gali būti įgyta tam tikrais pagrindais, numatytais Lietuvos pilietybės įstatyme. Lietuvių kilmė yra vienas iš Lietuvos pilietybės įgijimo pagrindų.
Lietuvių kilmę nereikėtų tapatinti su Lietuvos pilietybe. Lietuvių kilmė yra sietina su etniškumu, asmens tautybe, jo priklausymu tam tikrai tautai, etnosui, istoriškai susiformavusiai žmonių grupei, turinčiai bendrų kalbos, kultūros, religijos bruožų. Asmuo gali būti lietuvių kilmės ir nebūti Lietuvos pilietis ir Lietuvos pilietis gali nebūti lietuvių kilmės asmuo (žydas, rusas, ukrainietis ar kitos kilmės asmuo). Vadovaujantis Lietuvos pilietybės įstatymu, lietuvių kilmės asmuo yra asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.

Lietuvių kilmės asmeniui Lietuvos pilietybė gali būti suteikta supaprastinta tvarka. Šiuo atveju nuo turimos kitos valstybės pilietybės reikalaujama atsisakyti. Lietuvių kilmės asmeniui taip pat gali būti išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas bei leidimas gyventi Lietuvoje.

Kitas Lietuvos pilietybės igyjimo būdas yra Lietuvos pilietybės atkūrimas. Lietuvos pilietybė gali būti atkurta asmeniui, jeigu asmuo buvo Lietuvos pilietis iki 1940 06 15 arba asmens protėviai (tėvai, seneliai ar proseneliai) buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15. Šiuo atveju yra vertinama ne asmens lietuvių kilmė, bet jo ar jo protėvių pilietybė. Norint atkurti Lietuvos pilietybę ir išsaugoti turimą pilietybę (įgyti dvigubą pilietybę) turi būti tenkinamos šios papildomos sąlygos:
1. Asmuo yra ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11;
ir (arba)
2. Asmuo yra išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11;
3. Asmuo yra aukščiau nurodytų asmenų palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis).

Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11, yra iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 06 15 – 1990 03 11 okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.
Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, yra iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 03 11 išvykę iš dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 06 15 išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

Iki 2016 birželio mėnesio Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos buvo vertinami išvykimo iš Lietuvos motyvai. Išvykimo iš Lietuvos motyvai turėjo būti istoriniai, politiniai (ne socialiniai), kad Lietuvos pilietybė asmeniui būtų atkurta, neatsisakant nuo turimos pilietybės. 2016 06 23 Lietuvos Seimui priėmus Lietuvos Pilietybės įstatymo pataisas, išvykimo iš Lietuvos iki 1990 03 11 motyvai nustojo būti esminiu vertinimo kriterijumi Lietuvos pilietybės atkūrimo procese.
Asmuo, norėdamas, kad jam būtų atkurta Lietuvos pilietybė, neatsisakant nuo turimos pilietybės (dviguba pilietybė), turi įrodyti šias esmines aplinkybes:
1. Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15;
2. Išvykimo iš Lietuvos iki 1990 03 11 bei nuolatinio gyvenimo ne Lietuvoje 1990 03 11 arba tremties faktą;
3. Giminystės ryšį;
4. Duomenų pakeitimą (vardas, pavardė).

Dokumentai, patvirtinantys Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, yra:
1. Lietuvos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 06 15;
2. Lietuvos užsienio pasai, išduoti Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 06 15;
3. Dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
4. Gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos pilietybė;
5. Asmens liudijimai, išduoti iki 1940 06 15 Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 06 15;
Jeigu aukščiau nurodytų dokumentų nėra, gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 06 15, taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

Prašymas dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo pildomas lietuvių kalba. Prie jo pridedami dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka (taikoma Apostille arba legalizavimo procedūra).

Dokumentai pateikiami Migracijos departamentui arba Lietuvos ambasadai ar konsulinei įstaigai užsienyje.

 

MIGRATION LAW CENTER

 

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.

 

Prenumerata