+ 370 6 1861886
info@migration.lt

Dviguba pilietybė

Dviguba pilietybė

Dviguba pilietybė Lietuvoje yra galima išimtiniais atvejais.

Atvejai, kuomet dviguba pilietybė Lietuvoje galima:

1. Asmuo buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11 arba yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11 palikuonis (vaikas, anūkas ar proanūkis);
2. Asmuo pasitraukė, išvyko iš Lietuvos iki 1990 03 11 arba yra palikuonis asmens, pasitraukusio, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 03 11 (vaikas, anūkas ar proanūkis);
3. Vaikas įgijo dvigubą pilietybę gimimu;
4. Įvaikinimo atvejai;
5. Santuokos atvejai;
6. Lietuvos pilietybės įgijimas išimties tvarka ar turint pabėgelio statusą.


Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11, yra asmuo ar jo palikuonis, kuris dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų buvo teismo ar institucijų sprendimu prievarta iškeldintas iš Lietuvos (išsiųstas į lagerį, įkalintas, išvežtas priverstiniams darbams ir pan.). Dvigubai pilietybei įgyti šis asmuo turi būti turėjęs Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15 arba būti palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis) asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15.

Asmuo, pasitraukęs, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11 – iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 03 11 išvykę iš dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 06 15 išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

Didėjant emigracijai iš Lietuvos ir mišrių santuokų tarp Lietuvos piliečių ir užsienio valstybių piliečių skaičiui, vaikų su dviguba pilietybe skaičius taip pat auga. Vaikas pagal užsienio valstybės įstatymus gimimu įgijęs užsienio valstybės pilietybę, gali būti ir Lietuvos pilietis, turėti dvigubą pilietybę. Reikalavimas, kad sulaukęs 21 metų, asmuo turės apsispręsti, kokios valstybės pilietybę pasilikti, nėra taikomas.

Santuokos atveju, asmuo, sudaręs santuoką su užsieniečiu, gali turėti dvigubą pilietybę, tuo atveju, jei pilietybė užsienio šalyje jam buvo suteikta automatiškai po santuokos su užsienio valstybės piliečiu sudarymo. Tokia pilietybės suteikimo praktika dažniausiai pasitaiko Islamo valstybėse, kuomet asmeniui nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų pilietybei įgyti, pakanka tik santuokos sudarymo fakto. Iš tokių asmenų atsisakyti kitos valstybės pilietybės nereikalaujama.

Asmuo, būdamas Lietuvos pilietis, gali būti įvaikintas užsienio valstybės piliečių ar piliečio ir įgyti užsienio valstybės pilietybę. Taip pat Lietuvos valstybės piliečiai ar pilietis gali įvaikinti užsienio pilietybę turintį asmenį. Tiek vienu, tiek kitu atveju Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis įvaikintas asmuo galės būti iki kol jam sukaks 21 metai. Sulaukęs 21 metų, asmuo turės apsispręsti, kurios valstybės pilietybę pasirinkti.

Retesni dvigubos pilietybės atvejai būtų Lietuvos pilietybės suteikimas išimties tvarka, kai Lietuvos pilietybė asmeniui gali būti suteikta už tam tikrus nuopelnus Lietuvai, arba Lietuvos pilietybės suteikimas, turint pabėgelio statusą.

Dokumentų rengimo dvigubai pilietybei procesas Lietuvos pilietybės atkūrimo atveju prasideda nuo reikiamų dokumentų surinkimo bei paieškos. Neretai duomenų ar reikiamų dokumentų paieška atliekama Lietuvos archyvuose. Dokumentų paieška Lietuvos archyvuose gali užtrukti nuo 5 iki 30 darbo dienų. Surinkus reikiamus dokumentus, jie tvirtinami įstatymų nustatyta tvarka, atliekamas dokumentų vertimas. Užsienio valstybių išduoti dokumentai turėtų būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.

Pagrindiniai dokumentai, kuriuos reiktų pateikti, norint atkurti Lietuvos pilietybę:

1. Prašymas, surašytas lietuvių kalba;
2. Pasas;
3. Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo turėjo Lietuvos pietybę iki 1940 06 15, arba dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo yra asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, palikuonis;
4. Dokumentai, įrodantys aplinkybes, kurioms esant asmuo gali turėti dvigubą pilietybę;
5. Giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai;
6. Vardo, pavardės pakeitimą patvirtinantys dokumentai, jei asmens vardas ar pavardė kito.


Dokumentais, patvirtinančiais, kad asmuo turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, gali būti:

1. Lietuvos pasai, išduoti iki 1940 06 15;
2. Dokumentai, patvirtinantys asmens tarnybą Lietuvos armijoje ar valstybės tarnyboje;
3. Gimimo liudijimai ar kiti dokumentai, kuriuose nurodoma Lietuvos pilietybė;
4. Liudijimai, išduoti iki 1940 06 15 Lietuvoje, arba liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 06 15.

Jeigu aukščiau nurodytų dokumentų nėra, dokumentai dėl mokymosi, darbo, gyvenimo Lietuvoje iki 1940 06 15, kiti dokumentai.

Dokumentai pateikiami Lietuvos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente ar Migracijos tarnyboje Lietuvoje, siunčiami paštu arba per kurjerį.

Vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, sprendimo dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo priėmimo terminas yra iki 6 menesių, praktikoje procesas trunka apie 9-12 mėnesių, tam tikrais atvejais ir ilgiau.

 

NEMOKAMA ANALIZĖ Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę

MIGRATION LAW CENTER teisininkai atlieka nemokamą teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę. Išsamios analizės atlikimui reiktų, kad Jūs užpildytumėte ir išsiųstumėte mums anketą, kurią galite rasti paspaudę šią nuorodą – ANKETA.

Atlikus išsamią teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę, mūsų teisininkai pateiks Jums raštišką atsakymą (Analizės rezultatus) dėl Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę bei tolimesnių reikalavimų ir procedūrų eigos.

 

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime. 

 

Prenumerata