Imigracinė programa Atstovybė, filialas, dukterinė įmonė – imigracija į Lietuvą užsienio valstybės įmonės atstovybės, filialo ar dukterinės įmonės vadovo ar specialisto, atitinkančio teisės aktų keliamus reikalavimus, bei jo šeimos narių terminui ne ilgesniam kaip 3 metams.

Imigracinės programos Atstovybė, filialas, dukterinė įmonė sąlygos:

1. Užsienietis, filialo, atstovybės ar dukterinės įmonės vadovas arba specialistas, turi būti ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius dirbęs užsienio įmonėje, kuri yra filialo, atstovybės ar dukterinės įmonės steigėja.
2. Užsieniečio turimos profesinės žinios bei kvalifikacija turi būti reikalinga, būtina filialo, atstovybės ar dukterinės įmonės veiklai. 

Imigracinė programa Atstovybė, filialas, dukterinė įmonė apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.

Terminai:

Filialo, atstovybės, dukterinės įmonės steigimas – apie 20-30 darbo dienų po reikiamų dokumentų gavimo.

Dokumentų leidimui gyventi parengimas – iki 5-10 darbo dienų.

Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo priėmimas – iki 2-4 mėnesių.

Verslo imigracija yra vienas iš imigracijos į Lietuvą pagrindų.

Verslo imigracijos reglamentavimas pastaruoju metu yra dinamiškas. Ypatingas dėmesys yra skiriamas verslo realiam vykdymui, įmonių fiktyvumo kontrolei.

Verslo imigracijos atveju pagrindiniai reikalavimai yra keliami įmonės nuosavo kapitalo dydžiui, užsieniečio investuotu lėšų dydžiui, darbuotojų sudėčiai, darbo užmokesčio dydžiui, darbo laikui, veiklos vykdymui.

Vadovaujanti Lietuvos teisės aktų nuostatomis, norint, jog užsieniečiui būtų išduotas leidimas gyventi Lietuvoje verslo vykdymo ir ketinimo ji vykdyti pagrindu, turi būti patenkinti šie reikalavimai:

1. Užsienietis yra Lietuvos įmonės vadovas arba akcininkas, kurio nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;
2. Lietuvos įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas;
3. Lietuvos įmonėje visą darbo laiką dirba Lietuvos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, kurių mėnesinis darbo užmokestis (viso personalo) – ne mažiau kaip 2 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai Lietuvoje;
4. Lietuvos įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą.

Patenkinus aukščiau nurodytus reikalavimus, asmuo gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje gali būti išduotas 2 metams. Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvėje išdavimo kartu gali kreiptis ir užsieniečio šeimos nariai.

Lietuvos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka institutas yra taikomas lietuvių kilmės asmenis, suteikiantis jiems teisę įgyti Lietuvos pilietybę be natūralizacijos proceso taikymo. Asmuo gali kreiptis dėl Lietuvos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka, jei jis yra lietuvių kilmės asmuo ir turi šį faktą patvirtinančius dokumentus. Vadovaujantis Lietuvos tesės aktų nuostatomis, lietuvių kilmės asmuo yra asmuo, kurio tėvai, seneliai ar vienas iš jų yra ar buvo lietuviai, kuris laiko save lietuviu ir tai deklaruoja rašytiniu pareiškimu. Lietuvos pilietybė supaprastinta tvarka gali būti suteikta lietuvių kilmės asmeniui, kuris neturėjo iki šiol Lietuvos pilietybės. Lietuvos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka atveju nuo turimos užsienio valstybės pilietybės asmuo turi atsisakyti.

Dokumentai dėl Lietuvos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka yra teikiami Lietuvos Prezidentui per Migracijos departamentą, Migracijos tarnybą ar Lietuvos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienyje.

Dokumentai, kuriuos būtina pateikti:

1. Prašymas;
2. Pasas;
3. Lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai;
4. Dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis;
5. Pareiškimas dėl turimos kitos valstybės pilietybės atsisakymo, kai jam bus suteikta Lietuvos pilietybė;
6. Teistumo pažyma.
7. Vardo ar pavardės keitimą patvirtinantis dokumentas, jeigu šie asmens duomenys buvo pakeisti.

Dokumentai turi būti surašyti lietuvių kalba. Ne lietuvių kalba surašyti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą. Dokumentų kopijos turi būti patvitintos įstatymų nustatyta tvarka. Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille arba legalizuoti, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Pateikus prašymą dėl Lietuvos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka, ne vėliau kaip  per 3 mėnesius dokumentai bei jų priedai Migracijos departamento turi būti pateikti svarstyti Pilietybės reikalų komisijai. Lietuvos pilietybė yra suteikiama Lietuvos Prezidento dekretu. Lietuvos Prezidento dekretu suteikus asmeniui Lietuvos pilietybę, asmuo privalo prisiekti Lietuvai. Po priesaikos atmeniui atsiranda Lietuvos piliečio teisės ir pareigos.

NEMOKAMA ANALIZĖ Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę

MIGRATION LAW CENTER teisininkai atlieka nemokamą teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę. Išsamios analizės atlikimui reiktų, kad Jūs užpildytumėte ir išsiųstumėte mums anketą, kurią galite rasti paspaudę šią nuorodą – ANKETA.

Atlikus išsamią teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę, mūsų teisininkai pateiks Jums raštišką atsakymą (Analizės rezultatus) dėl Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę bei tolimesnių reikalavimų ir procedūrų eigos.

Skaityti daugiau: 

Dviguba pilietybė
Lietuvos pilietybės atkūrimas
Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas
Teisę atkurti Lietuvos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas
Vaiko pilietybė
Vaikų dviguba pilietybė
Sutuoktinio (vyro, žmonos) pilietybė
Lietuvos pilietybė pagal kilmę
Lietuvos pilietybė, kai protėviai lietuviai. Lietuvos pilietybė lietuvių palikuoniams
Lietuvos pilietybė represuotiems iš Lietuvos. Dviguba pilietybė Lietuvoje
Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietybė)
Lietuvos pasas. Išdavimo tvarka ir terminai
Dvigubos pilietybės išsaugojimas, išvykus iš Lietuvos po 1990 03 11
Priesaika Lietuvos Respublikai
Lietuvos pilietybės atkūrimas ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Karinė tarnyba Lietuvoje
Lietuvos pilietybės atkūrimui būtina išlaikyti Lietuvos pilietybę 1940 06 15
Žydai (litvakai) bei kiti išeiviai, išvykę iš Lietuvos tarpukariu, taip pat jų palikuonys galės atkurti Lietuvos pilietybę, įgyti dvigubą pilietybę be biurokratinių kliūčių 

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime. 

Užsienio valstybės pilietis, norėdamas dirbti ir šiuo pagrindu gyventi Lietuvoje, turėtų surasti Lietuvos įmonę, kuri sutiktų priimti jį į darbą. Užsienietis, norintis dirbti Lietuvoje, turi turėti atitinkamą kvalifikaciją eiti numatomas pareigas, šią kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, taip pat tam tikrais atvejais ir dokumentus, patvirtinančius ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį atitinkamoje srityje per pastaruosius 3 metus.

Būtinų dokumentų, suteikiančių asmeniui teisę dirbti ir gyventi Lietuvoje, sąrašas priklauso nuo planuojamo dirbti darbo, užsieniečio kvalifikacijos, darbo užmokesčio bei kitų aplinkybių.

Kai užsienietis planuoja dirbti Lietuvoje, kaip kvalifikuotas specialistas, pagrindiniai dokumentai, kuriuos jis turi pateikti yra:

1. Dokumentai, patvirtinantys asmens kvalifikaciją (diplomai, mokslų, kursų baigimo pažymos, kita);
2. Dokumentai, patvirtinantys darbo patirtį atitinkamoje srityje (darbo knygelės nuorašas, darbdavio pažyma).

Šiuo atveju užsieniečiui turėtų būti išduotas leidimas dirbti Lietuvoje. Prieš teikiant dokumentus Darbo biržai dėl nurodytų dokumentų išdavimo, Lietuvos įmonėje, planuojančioje įdarbinti užsienietį, turėtų būti skelbiama laisva darbo vieta, į kurią galėtų pretenduoti kiti asmenys (skelbimas turėtų galioti ne mažiau kaip 5 darbo dienas iki dokumentų Darbo biržai pateikimo dienos). Nepavykus rasti tinkamo kandidato, gali būti teikiami dokumentai Darbo biržai dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo. Gavus leidimą dirbti Lietuvoje, užsienietis gali kreiptis dėl nacionalinės vizos D išdavimo, kuri suteikia teisę užsienio valstybių piliečiams dirbti ir gyventi Lietuvoje iki 1 metų. Po 1 metų asmeniui gali būti išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Sprendimo dėl nacionalinės vizos D priėmimo terminas – iki 15 dienų. Sprendimo dėl leidimo gyventi Lietuvoje priėmimo terminas – iki 2-4 mėnesių.

Jei užsienietis yra aukštos profesinės kvalifikacijos specialistas, jis turėtų kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje (Mėlynosios kortelės išdavimo).

Lietuvių kilmės asmenims yra išduodamas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas. Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas – tai dokumentas, patvirtinantis asmens lietuvišką kilmę, ir palengvinantis Lietuvos pilietybės įgijimo supaprastinta tvarka arba leidimo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo procedurą. Tiek norėdamas įgyti Lietuvos pilietybę supaprastinta tvarka, tiek norėdamas gauti leidimą gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad asmuo yra lietuvių kilmės, asmuo privalo įrodyti savo lietuvių kilmę. Turint šią kilmę patvirtinantį pažymėjimą, įrodinėjimo procesas ženkliai palengvėja ir Lietuvos pilietybės įgijimo ar leidimo gyventi Lietuvoje gavimo procesas vyksta greičiau.

Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas išduodamas neribotam laikui, todėl jo teikiamais privalumais asmuo gali pasinaidoti ir po ilgesnio laiko.

Lietuvių kilmės asmuo yra asmuo, kuris laiko save lietuviu bei tai deklaruoja raštu ir kurio tėvai ir/ ar seneliai arba vienas iš jų buvo lietuvių tautybės.

Lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo procese yra būtini dokumentai, kurie patvirtina, jog asmuo yra lietuvių kilmės, todėl procesą reikėtų pradėti nuo šių dokumentų surinkimo. Dokumentai, patvirtinantys asmens lietuvių kilmę, yra oficialūs dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai arba seneliai, ar vienas iš tevų ar senelių buvo lietuviai (pasai, gimimo liudijimai, santuokos liudijimai bei kt.).

Be šių dokumentų, kreipiantis dėl lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo, būtina pateikti ir kitus dokumentus. Dokumentų sąrašas pateikiamas žemiau.

Asmuo, kuris kreipiasi dėl lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo, turėtų pateikti šiuos dokumentus:
1. Prašymas, surašytas lietuvių kalba;
2. Pasas;
3. Dvi nuotraukos 40×60 mm;
4. Lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai;
5. Pareiškimas, kuriuo asmuo deklaruoja, kad laiko save lietuviu;
6. Giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai;
7. Vardo ir pavardės keitimą patvirtinantys dokumentai, jei šie duomenys dokumentuose skiriasi.

Dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, jei surašyti ne lietuvių kalba. Dokumentų kopijos patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Užsienio valstybės išduoti dokumentai legalizuoti arba patvirtinti pažyma Apostille.
Dokumentus lietuvių kilmę patvirtinančiam pažymėjimui išduoti asmuo gali pateikti per diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje.

Vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, dokumentų nagrinėjimo Migracijos departamente terminas yra 6 mėnesiai nuo dokumentų pateikimo dienos.

Lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą galima atsiimti šiose institucijose: Migracijos departamente, diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, teritorinėje policijos įstaigoje. Pažymėjimą galima atsiimti ir per atstovą, pateikus įgaliojimą.

Skaityti daugiau:

Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas – pagrindas metinei daugkartinei Šengeno vizai išduoti (išduoda nemokamai)

Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas ir jo išdavimas

Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas bei jo išdavimas

Teisę atkurti Lietuvos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas

Dviguba pilietybė
Lietuvos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka
Lietuvos pilietybės atkūrimas

Vaiko pilietybė
Vaikų dviguba pilietybė
Sutuoktinio (vyro, žmonos) pilietybė
Lietuvos pilietybė pagal kilmę
Lietuvos pilietybė, kai protėviai lietuviai. Lietuvos pilietybė lietuvių palikuoniams
Lietuvos pilietybė represuotiems iš Lietuvos. Dviguba pilietybė Lietuvoje
Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietybė)
Lietuvos pasas. Išdavimo tvarka ir terminai
Dvigubos pilietybės išsaugojimas, išvykus iš Lietuvos po 1990 03 11
Priesaika Lietuvos Respublikai
Lietuvos pilietybės atkūrimas ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Karinė tarnyba Lietuvoje
Lietuvos pilietybės atkūrimui būtina išlaikyti Lietuvos pilietybę 1940 06 15
Žydai (litvakai) bei kiti išeiviai, išvykę iš Lietuvos tarpukariu, taip pat jų palikuonys galės atkurti Lietuvos pilietybę, įgyti dvigubą pilietybę be biurokratinių kliūčių 

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime. 

Teisę atkurti Lietuvos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis faktų, sudarančių Lietuvos pilietybės atkūrimo pagrindą, būvimą ir suteikiantis asmeniui teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Šis dokumentas palengvina Lietuvos pilietybės atkūrimo procesą ir yra išduodamas neterminuotam laikui, todėl šį pažymėjimą gavęs asmuo dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo gali kreiptis ir jam išduotu pažymėjimu pasinaudoti per neribotą laiką.

Teisę atkurti Lietuvos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas išduodamas asmeniui, kuris pagal Lietuvos teisės aktus gali kreiptis dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo, yra tam pagrindas. Dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo gali kreiptis asmenys, kurie turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15 arba asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, palikuonys, t. y. asmenys, kurių tėvai, seneliai ar proseneliai turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15.

Lietuvos pilietybės turėjimą iki 1940 06 15 gali patvirtinti šie dokumentai:
1. Lietuvos pasai, išduoti iki 1940 06 15;
2. Dokumentai, patvirtinantys asmens tarnybą Lietuvos armijoje ar valstybės tarnyboje;
3. Gimimo liudijimai ar kiti dokumentai, kuriuose nurodoma Lietuvos pilietybė;
4. Liudijimai, išduoti iki 1940 06 15 Lietuvoje, arba liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 06 15.

Jeigu aukščiau nurodytų dokumentų nėra, dokumentai dėl mokymosi, darbo, gyvenimo Lietuvoje iki 1940 06 15, kiti dokumentai.

Norint kreiptis dėl lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo turi būti surinkti reikiami dokumentai. Jei reikia, pateiktos užklausos Lietuvos archyvams ar kitoms institucijoms. Ne lietuvių kalba surašyti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, dokumentų kopijos patvirtintos notaro. Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Dokumentai pateikiami Lietuvos diplomatinėje atstovybėje arba konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje, taip pat paštu arba per pasiuntinį.

Pateikiami dokumentai:
1. Prašymas, surašytas lietuvių kalba;
2. Pasas;
3. Dokumentai patvirtinantys, kad asmuo turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15; arba
4. Dokumentai, patvirtinsntys, kad asmens tėvai, seneliai ar proseneliai turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15;
5. Giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai;
6. Vardo ir pavardės pakeitimą patvirtinantys dokumentai, jei šie asmens duomenys buvo keisti;
7. 2 asmens nuotraukos (40 x 60 mm).

Migracijos departamento sprendimas dėl pažymėjimo, patvirtinančio asmens teisę atkurti Lietuvos pilietybę išdavimo, priimamas per 6 menesius nuo dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos.

Pažymėjimą, patvirtinantį asmens teisę atkurti Lietuvos pilietybę, asmuo gali atsiimti Lietuvos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje, taip pat Migracijos departamente arba Migracijos tarnyboje Lietuvoje.

Skaityti daugiau:

Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas bei jo išdavimas

Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas – pagrindas metinei daugkartinei Šengeno vizai išduoti (išduoda nemokamai)

Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas ir jo išdavimas

Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas

Dviguba pilietybė
Lietuvos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka
Lietuvos pilietybės atkūrimas

Vaiko pilietybė
Vaikų dviguba pilietybė
Sutuoktinio (vyro, žmonos) pilietybė
Lietuvos pilietybė pagal kilmę
Lietuvos pilietybė, kai protėviai lietuviai. Lietuvos pilietybė lietuvių palikuoniams
Lietuvos pilietybė represuotiems iš Lietuvos. Dviguba pilietybė Lietuvoje
Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietybė)
Lietuvos pasas. Išdavimo tvarka ir terminai
Dvigubos pilietybės išsaugojimas, išvykus iš Lietuvos po 1990 03 11
Priesaika Lietuvos Respublikai
Lietuvos pilietybės atkūrimas ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Karinė tarnyba Lietuvoje
Lietuvos pilietybės atkūrimui būtina išlaikyti Lietuvos pilietybę 1940 06 15
Žydai (litvakai) bei kiti išeiviai, išvykę iš Lietuvos tarpukariu, taip pat jų palikuonys galės atkurti Lietuvos pilietybę, įgyti dvigubą pilietybę be biurokratinių kliūčių 

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime. 

Asmeniui, kuris turėjo Lietuvos pilietybę, bet jos neteko, Lietuvos pilietybė gali būti grąžinta. Tuo atveju, jei asmuo buvo įgijęs Lietuvos pilietybę gimdamas arba jam buvo Lietuvos pilietybė atkurta ar suteikta supaprastinta tvarka, arba asmuo Lietuvos pilietybę buvo įgijęs natūralizacijos tvarka, o vėliau dėl tam tikrų priežasčių Lietuvos pilietybės neteko, pavyzdžiui, įgijo kitos valstybės pilietybę, toks asmuo turi teisę kreiptis dėl Lietuvos pilietybės grąžinimo.

Reikalavimai asmenims, norintiems kreiptis dėl Lietuvos pilietybės grąžinimo, skiriasi, priklausomai nuo to, kokiu būdu asmuo buvo įgijęs Lietuvos pilietybę prieš jos netekdamas.

Jei asmuo Lietuvos pilietybę buvo įgijęs gimimu, atkūrimo tvarka ar Lietuvos pilietybė jam buvo suteikta supaprastinta tvarka, asmuo, norėdamas grąžinti Lietuvos pilietybę, turi atsisakyti kitos valstybės pilietybės, išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus, kai asmuo gali būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis (asmuo kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, asmuo buvo ištremtas iš Lietuvos arba pasitraukė, išvyko iš Lietuvos iki 1990 03 11, arba yra tokių asmenų palikuonis ar kt.).

Jei asmuo Lietuvos pilietybę buvo įgijęs natūralizacijos tvarka, o vėliau jos neteko, asmeniui, norinčiam grąžinti Lietuvos pilietybę, keliami šie reikslavimai: kitos valstybės pilietybės atsisakymas, teisėtas nuolatinis gyvenimas Lietuvoje pastaruosius 5 metus, teisės nuolat gyventi Lietuvoje turėjimas, teisėto pragyvenimo šaltinio turėjimas, nebuvimas aplinkybių, kurioms esant Lietuvos pilietybė negali būti grąžinta.

Atvejai, kada Lietuvos pilietybė negrąžinama, yra, jei asmuo:
1. Rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus;
2. Rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvą;
3. Buvo baustas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu;
4. Asmuo neturi teisės nuolat gyventi Lietuvoje.

Dokumentai dėl Lietuvos pilietybės grąžinimo pateikiami Migracijos departamente ar Lietuvos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje, paštu arba per pasiuntinį.

Dėl Lietuvos pilietybės grąžinimo reikia pateikti šiuos dokumentus:
1. Prašymas, surašytas lietuvių kalba;
2. Pasas;
3. Vardo ir pavardės pakeitimą patvirtinantys dokumentai, jei asmens vardas ir pavardė buvo pakeisti;
4. Dokumentas, kad asmuo neturi kitos valstybės pilietybės arba pareiškimas, kad atsisakys kitos valstybės pilietybės, kai Lietuvos pilietybė jam bus grąžinta.

Asmenys, kurie Lietuvos pilietybę buvo įgiję natūralizacijos tvarka, o vėliau jos neteko, dėl Lietuvos pilietybės grąžinimo papildomai pateikia:
1. Dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvoje;
2. Dokumentus, patvirtinančius, kad pastatuosius 5 metus nuolat teisėtai gyveno Lietuvoje;
3. Dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo turi teisėtą pragyvenimo šaltinį;
4. Teistumo pažymą.

Dokumentai, surasyti ne lietuvių kalba, turi būti išversti į lietuvių kalbą. Dokumentų kopijos patvirtintos notaro. Užsienio valstybių išduoti dokumentai legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungis teisės aktai nenumato kitaip.

Prašymas dėl Lietuvos pilietybės grąžinimo Migracijos departamente nagrinėjamas iki 3 mėnesių. Migracijos departamento išvada perduodama Lietuvos pilietybės reikalų komisijai. Lietuvos Prezidentui priėmus dekretą dėl Lietuvos pilietybės grąžinimo, asmuo turi prisiekti Lietuvai.

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime. 

Lietuvių kilmės asmenys ir asmenys, turintys teisę atkurti Lietuvos pilietybę, turi teisę ne tik į Lietuvos pilietybės suteikimą supaprastinta tvarka, Lietuvos pilietybės atkūrimą, lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo ar pažymėjimo, patvirtinančio asmens teisę atkurti Lietuvos pilietybę, išdavimą, bet ir teisę kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi ir leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo, Šengeno vizos suteikimo.

Lietuvių kilmės asmuo yra asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš jų buvo ar yra lietuviai (tautybė, etniškumas) ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Asmuo, turintis teisę atkurti Lietuvos pilietybę, yra asmuo, kuris pats arba kurio tėvai, seneliai ar proseneliai ar vienas iš jų buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d.

Lietuvių kilmės asmenys turi teisę:

1. Kreiptis dėl Lietuvos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka;
2. Kreiptis dėl lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo;
3. Kreiptis dėl leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo;
4. Kreiptis dėl Šengeno vizos atvykti į Lietuvą išdavimo.

Asmuo, turintis teisę atkurti Lietuvos pilietybę, turi teisę:

1. Atkurti Lietuvos pilietybę, atsisakant nuo turimos arba neatsisakant nuo turimos kitos valstybės pilietybės;
2. Kreiptis dėl pažymėjimo, patvirtinančio jo teisę atkurti Lietuvos pilietybę;
3. Kreiptis dėl leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo;
4. Kreiptis dėl Šengeno vizos atvykti į Lietuvą išdavimo.

Lietuvių kilmės asmuo ir asmuo, turintis teisę atkurti Lietuvos pilietybę, į Lietuvą gali atvykti su Šengeno viza ir būti Lietuvoje iki 3 mėnesių, taip pat keliauti Šengeno erdvėje ir būti kitose Šengeno valstybėse ne ilgiau 3 mėnesių. Jei asmuo ketina Lietuvoje gyventi ilgiau nei 3 mėnesius, jis turėtų kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Lietuvių kilmės asmenys ir asmenys, turintys teisę atkurti Lietuvos pilietybę, turi teisę kreiptis tiek dėl laikino, tiek dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Tiek vienas, tiek kitas leidimas gyventi Lietuvoje išduodamas 5 metams. Skiriasi jų išdavimo tvarka ir reikiamų pateikti dokumentų sąrašas.

Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš jų buvo ar yra lietuviai (gimimo liudijimas, kiti dokumentai).

Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. patvirtina šie dokumentai:

1. Lietuvos pasai, išduoti iki 1940 06 15;
2. Dokumentai, patvirtinantys asmens tarnybą Lietuvos armijoje ar valstybės tarnyboje;
3. Gimimo liudijimai ar kiti dokumentai, kuriuose nurodoma Lietuvos pilietybė;
4. Liudijimai, išduoti iki 1940 06 15 Lietuvoje, arba liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 06 15.

Jeigu aukščiau nurodytų dokumentų nėra, dokumentai dėl mokymosi, darbo, gyvenimo Lietuvoje iki 1940 06 15, kiti dokumentai.

Dokumentai dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo gali būti pateikti Lietuvos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos tarnyboje Lietuvoje. Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi Lietuvoje asmeniui išdavimo terminas – iki 2-4 menesių.

Padidėjus mišrių šeimų skaičiui, kai Lietuvos piliečio vyras ar žmona yra užsienietis, bei emigracijai iš Lietuvos, vaikų pilietybės bei vaikų dvigubos pilietybės klausimai tampa vis aktualesni.

Lietuvos teisės aktai vaikų pilietybės įgijimą reglamentuoja filiacijos pagrindu, t. y. kai vaikas Lietuvos pilietybę įgyja gimimu. Lietuvos pilietybės įgijimas gimimu pagrindinis Lietuvos pilietybės įgijimo būdas. Lietuvoje, reglamentuojant vaikų pilietybės klausimus, prioritetas teikiamas kraujo teisės principui, kai vaikas įgyja savo tėvų pilietybę, nepriklausomai nuo to, ar jis gimė Lietuvos teritorijoje, ar už jos ribų.

Atvejai, kai vaikas įgyja Lietuvos pilietybę gimimu, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje vaikas gimė:
1. Abu vaiko tėvai yra Lietuvos piliečiai;
2. Vienas iš vaiko tėvų yra Lietuvos pilietis;
3. Vienas iš vaiko tėvų buvo Lietuvos pilietis, tačiau mirė iki jo gimimo;
4. Vaiko tėvai yra asmenys be pilietybės ir nuolat gyvena Lietuvoje, o vaikas neįgijo kitos valstybės pilietybės;
5. Vaiko tėvas arba motina yra asmuo be pilietybės, nuolat gyvenantis Lietuvoje, ir vienas iš vaiko tėvų yra nežinomas, o vaikas neįgijo kitos valstybės pilietybės.

Po 2011 04 01 Lietuvos pilietybės įstatymo įsigaliojimo gimusių vaikų pilietybė įrašoma į dokumentą, patvirtinantį vaiko gimimo faktą, registruojant vaiko gimimą. Nuo 2008 07 22 iki 2011 04 11 gimusių vaikų pilietybė įrašoma Lietuvos gyventojų registre, išduodant Lietuvos pilietybę patvirtinantį dokumentą.

Prieš kreipiantis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo, reikėtų gauti vaiko gimimo liudijimą. Dėl gimimo liudijimo išdavimo reikštų kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo – į Migracijos tarnybą arba Lietuvos ambasadą.

Vaikų dviguba pilietybė
Kai lietuvių, išvykstančių gyventi į užsienį, daugėja, vis aktualesnis tampa vaikų, gimusių užsienyje arba šeimose, kur vienas iš tėvų yra užsienio valstybės pilietis, dvigubos pilietybės klausimas. Lietuvoje vaikas gali būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis, turėti dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę vaikas įgijo gimimu. Reikalavimas, kad, sulaukęs 21 metų amžiaus, asmuo turėtų apsispęsti, kokios valstybės pilietybę pasilikti, jau nėra taikomas (daugiau informacijos: Vaikų dviguba pilietybė). 

2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, kuriuose įtvirtinta vaikų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, teisė į dvigubą (daugybinę) pilietybę. Vadovaujantis naujomis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę, t. y. būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.

Jeigu vaikas gimė nuo 1990 03 11 iki 2008 07 22 ir Lietuvos pilietybę bei kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, pateikdami prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu ir kitus būtinus dokumentus. Kreiptis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo galima iki, kol vaikui sukaks 18 metų. Vaiko gimimas turi būti registruotas arba įtrauktas į apskaitą Lietuvoje.
Kreipiantis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, būtina pateikti šiuos dokumentus:
1. Prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu;
2. Vaiko gimimo liudijimą;
3. Dokumentus, patvirtinančius, kad vaiko gimimo metu jo tėvai arba vienas iš tevų buvo Lietuvos piliečiai;
4. Dokumentą, patvirtinantį, kad vaikas gimimu įgijo kitos valstybės pilietybę.
Prašymas laikyti vaiką Lietuvos piliečiu turi būti surašytas lietuvių kalba, o prie jo pridėti dokumentai išversti į lietuvių kalbą, jei jie surašyti ne lietuvių kalba. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Dokumentai pateikiami Lietuvos atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje.
Jei vaikas gimė po 2008 07 22 ir Lietuvos pilietybę bei užsienio valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai gali kreiptis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo. Prieš kreipimąsi dėl Lietuvos piliečio paso išdavimo vaikui vaiko gimimo faktas turėtų būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje, jei vaikas gimė ne Lietuvoje ir jo gimimas registruotas užsienyje.

Kiti vaikų pilietybės įgijimo atvejai:

Kai vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nežinomi, mirė, nežinia kur esantys, neveiksnūs ar jiems apribota tėvų valdžia:
Lietuvos teritorijoje rastas arba gyvenantis vaikas laikomas gimusiu Lietuvoje ir įgyja Lietuvos pilietybę, jeigu vaikas nėra kitos valstybės pilietis ar nėra aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę, ir jo tėvai arba turėtas vienintelis iš tevų:
1. nežinomi;
2. mirė;
3. pripažinti nežinia kur esančiais;
4. pripažinti neveiksniais;
5. jiems apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia, o vaikui nustatyta globa (rūpyba).

Įvaikinto vaiko pilietybė:
Lietuvos piliečių ar piliečio įvaikintas vaikas Lietuvos pilietybę įgyja nuo įvaikinimo momento. Jei vaiką Lietuvos pilietį įvaikina užsieniečiai, vaikas išlieka Lietuvos piliečiu, nepriklausomai nuo to, ar jis tampa užsienio valstybės piliečiu ar ne po įvaikinimo. Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu įvaikintas vaikas gali būti iki 21 metų. Sulaukęs 21 metų asmuo turės apsispręsti, kokios valstybės pilietybę pasilikti (nuo 2018 10 31 šis reikalavimas nėra taikomas. Daugiau informacijos: Dviguba pilietybė įvaikintiems vaikams Lietuvoje)

Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė, ar vaiko tėvai Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu:
Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė ar jie Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu, vaikas taip pat tampa Lietuvos piliečiu, jei jo amžius iki 14 metų. Jei vaiko amžius nuo 14 – 18 metų, Lietuvos pilietybei įgyti reikalingas vaiko rašytinis sutikimas. Vaikas gali būti tik Lietuvos piliečiu, t. y. neturėti kitos valstybės pilietybės.

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime. 

Europos Sąjungos institucijos, siekdamos užtikrinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių pritraukimą į darbo rinką, parengė ir sukūrė tai skatinantį mechanizmą, dar vadinamą „Mėlynąja kortele” (BLUE CARD). „Mėlynoji kortelė” (BLUE CARD) yra suteikiama, vadovaujantis Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų. Šią kortelę galima apibūdinti, kaip leidimą trečiųjų šalių piliečiams dirbti ir apsigyventi Europos Sąjungos teritorijoje. „Mėlynoji kortelė” (BLUE CARD) yra alternatyva įprastam leidimui dirbti, kuri užtikrina greitesnį ir lengvesnį būdą patekti į Lietuvos darbo rinką.

„Mėlynąją kortelę” (BLUE CARD) gali gauti tik aukštos kvalifikacijos specialistas. Asmuo turi turėti dokumentus, pagrindžiančius jo aukštą kvalifikaciją. 

Užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą, turės būti mokamas ne mažesnis kaip 1,2 paskutinio paskelbto vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio už kalendorinius metus. Tačiau jei užsieniečio veikla nėra įtraukta į minėtą sąrašą, jiems turi būti mokama bent 1,5 paskutinio paskelbto vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio.

Panaikintas reikalavimas užsieniečiams, prašantiems Mėlynosios kortelės, gauti Užimtumo tarnybos sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.

Lietuvoje „Mėlynosios kortelės” (BLUE CARD) galiojimo terminas dažniausiai būna iki 3 metų. Kai darbo sutartis su užsieniečiu sudaroma trumpesniam nei 3 metų laikotarpiui, „Mėlynoji kortelė” (BLUE CARD) galioja 3 mėnesius ilgiau nei galioja užsieniečio darbo sutartis.

Užsieniečio šeimos nariai turi teisę imigruoti kartu su užsieniečiu, jiems yra išduodamas leidimas laikinai gyventi, galiojantis tokį patį terminą, kiek galioja užsieniečio „Mėlynoji kortelė” (BLUE CARD).

Asmuo, teisėtai nuolat pragyvenęs Lietuvoje ne mažiau kaip pastaruosius 10 metų ir atitinkantis kitus teisės aktuose numatytus reikalavimus, turi teisę įgyti Lietuvos pilietybę natūralizacijos tvarka.

Nuolatinis asmens gyvenimas šalyje reiškia asmens gyvenimą Lietuvoje be pertraukos ne mažiau kaip šešis mėnesius per metus. Asmuo negali palikti Lietuvos ir išvykti gyventi į kitą šalį daugiau, kaip šešiems mėnesiams, jei nori, kad jo gyvenimas Lietuvoje būtų pripažintas nuolatiniu.

Kiti reikalavimai, taikomi asmeniui, norinčiam įgyti Lietuvos pilietybę natūralizacijos tvarka, yra: teisėto pragyvenimo šaltinio turėjimas, lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymas, teistumo reikalavimai, kitos valstybės pilietybės neturėjimas.

Daugiau informacijos apie lietuvių kalbos ir Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminą galite rasti tinklapyje: www.upc.smm.lt, Ugdymo plėtros centras, D. Katkaus g. 44, Vilnius, tel. 003705275 2362.

Siekiant užtikrinti valstybės saugumą, yra tikrinama informacija dėl asmens, norinčio įgyti Lietuvos pilietybę natūralizacijos tvarka, teistumo, o asmuo privalo pateikti atitinkamus su tuo susijusius dokumentus. Iš asmens reikalaujama pateikti pažymą, išduotą užsienio valstybėje, kurioje asmuo gyveno iki gyvenimo Lietuvoje, jog asmuo nebuvo baustas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvoje nebuvo baustas už labai sunkų nusikaltimą.

Lietuvos pilietybė asmeniui nesuteikiama, jei asmuo:
1. Rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinių nusikaltimų – agresiją, genocidą, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų;
2. Rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamų veikų prieš Lietuvą;
3. Kitoje valstybėje, kurioje gyveno iki gyvenimo Lietuvoje, buvo baustas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvoje buvo baustas už labai sunkų nusikaltimą;
4. Neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvoje.

Norėdamas įgyti Lietuvos pilietybę natūralizacijos tvarka, asmuo neturi turėti kitos valstybės pilietybės arba užsienio valstybės pilietybės turi netekti, įgijęs Lietuvos pilietybę, arba raštu pareikšti, kad atsisakys kitos valstybės pilietybės.
Dokumentai dėl Lietuvos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka pateikiami teritorinei policijos įstaigai pagal asmens gyvenamąją vietą.

Pateikiami dokumentai turėtų būti išversti į lietuvių kalbą, jei jie surašyti ne lietuvių kalba, ir patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turėtų būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungis teisės aktai nenumato kitaip.

Dokumentai, kuriuos reiktų pateikti, norint įgyti Lietuvos pilietybę natūralizacijos tvarka:
1. Prašymas, surašytas lietuvių kalba;
2. Pasas;
3. Teisę nuolat gyventi Lietuvoje patvirtinantis dokumentas;
4. Dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo teisėtai nuolat gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip pastaruosius 10 metų;
5. Teisėtą pragyvenimo šaltinį patvirtinantys dokumentai;
6. Dokumentai, patvirtinantys lietuvių kalbos ir Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymą;
7. Teistumo pažyma.

Santuokos su Lietuvos piliečiu atveju sutuoktiniui užsienio piliečiui, norinčiam gauti Lietuvos pilietybę natūralizacijjos tvarka, yra taikomas sutrumpintas privalomas nuolatinio gyvenimo Lietuvoje terminas. Lietuvos piliečio vyras ar žmona, užsienio valstybės pilietis, Lietuvos pilietybę natūralizacijos tvarka įgyja po 7 metų nuolatinio teisėto gyvenimo santuokoje su Lietuvos piliečiu Lietuvoje. Tuo atveju, jei santuoka sudaryta su tremtiniu, politiniu kaliniu ar šių asmenų palikuoniu, taip pat, jei santuokoje pragyvenus su Lietuvos piliečiu daugiau nei 1 metus, jis mirė, privalomas nuolatinio gyvenimo Lietuvoje terminas – 5 metai.

Lietuvos piliečio sutuoktinio, užsienio piliečio, pateikiami dokumentai Lietuvos pilietybei įgyti:
1. Prašymas, surašytas lietuvių kalba;
2. Pasas;
3. Sutuoktinio, Lietuvos piliečio, pasas;
4. Santuokos liudijimas;
5. Dokumentas, patvirtinantis teisę nuolat gyventi Lietuvoje;
6. Dokumentai, patvirtinantys, kad su sutuoktiniu, Lietuvos piečiu, užsienio pilietis nuolat gyveno Lietuvoje pastaruosius 7 arba 5 metus;
7. Dokumentai, patvirtinantys lietuvių kalbos ir Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymą;
8. Dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis neturi kitos valstybės pilietybės arba, kad jos neteks, įgijęs Lietuvos pilietybę, arba pareiškimas, kad atsisakys užsienio valstybės pilietybės;
9. Pažyma dėl teistumo;
10. Tam tikrais atvejais dokumentai, patvirtinantys, kad sutuoktinis tremtinys, politinis kalinys ar šių asmenų vaikas, gimęs tremtyje, arba dokumentai, patvirtinantys sutuoktinio mirtį.

Dokumentai dėl Lietuvos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka pateikiami Lietuvos Prezidentui per teritorinę policijos įstaigą. 

Lietuvos pilietybė suteikiama Lietuvos Prezidento dekretu. Suteikus asmeniui Lietuvos pilietybę, jis turi prisiekti Lietuvai, po ko įgyja Lietuvos piliečio teises ir pareigas. Jei Lietuvai asmuo neprisiekė, antrą kartą jo prašymas dėl Lietuvos pilietybės suteikimo gali būti nagrinėjamas, jei terminas prisiekti buvo praleistas dėl labai svarbių priežasčių.

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime. 

Vis daugėjant mišrių santuokų skaičiui, kai Lietuvos piliečiai veda ar išteka už užsienio piliečių, aktualesnis tampa ir sutuoktinių dvigubos pilietybės klausimas bei sutuoktinio, Lietuvos piliečio vyro ar žmonos, Lietuvos pilietybės įgijimo galimybės.

Kai santuoka sudaroma su Lietuvos piliečiu, asmuo, Lietuvos piliečio vyras ar žmona užsienietis, Lietuvos pilietybę gali įgyti po 7 metų nuolatinio gyvenimo su Lietuvos piliečiu Lietuvoje.

Po 7 metų nuolatinio gyvenimo Lietuvoje Lietuvos piliečio žmona arba vyras gali kreiptis dėl Lietuvos pilietybės įgijimo. 
Tam tikrais atvejais Lietuvos piliečio žmona arba vyras dėl Lietuvos pilietybės įgijimo gali kreiptis ir anksčiau šio termino, pavyždžiui, prašymą dėl Lietuvos pilietybės įgijimo Lietuvos piliečio žmona arba vyras gali pateikti po 5 metų, jei santuoka sudaryta su tremtiniu, politiniu kaliniu ar jų vaiku, gimusiu tremtyje, arba jei užsienietis ne mažiau kaip 1 metus nuolat Lietuvoje pragyveno su sutuoktiniu, Lietuvos piliečiu, kuris mirė.

Nuolatinis asmens gyvenimas Lietuvoje pripažįstamas tuomet, kai asmuo nepalieka Lietuvos daugiau kaip 6 mėnesiams per metus.

Lietuvos pliečio sutuoktinis, norintis įgyti Lietuvos pilietybę be kitų įstatyme nustatytų reikalavimų turėtų išlaikyti lietuvių kalbos ir Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminą.

Daugiau informacijos apie lietuvių kalbos ir Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzsminą galite rasti: www.upc.smm.lt, Ugdymo plėtros centras, D. Katkaus g. 44, Vilnius, tel. 00370 5 275 2362.

Prieš pateikiant dokumentus Lietuvos pilietybei įgyti, reikiami dokumentai turėtų būti išversti į lietuvių kalbą, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai legalizuoti arba patvirtinti Apostille.

Dokumentai, kuriuos reiktų pateikti, norint įgyti Lietuvos pilietybę natūralizacijos tvarka, sudarius santuoką su Lietuvos piliečiu: 
1. Prašymas, surašytas lietuvių kalba;
2. Pasas; 
3. Sutuoktinio, Lietuvos piliečio, pasas;
4. Santuokos liudijimas; 
5. Dokumentas, patvirtinantis teisę nuolat gyventi Lietuvoje;
6. Dokumentai, patvirtinantys, kad su sutuoktiniu, Lietuvos piliečiu, nuolat gyvenote Lietuvoje reikalaujamą laikotarpį; 
7. Dokumentai, patvirtinantys, kad išlaikėte lietuvių kalbos ir Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminą; 
8. Dokumentai, patvirtinantys, kad neturite kitos valstybės pilietybės arba, kad jos neteksite, įgiję Lietuvos pilietybę, arba pareiškimas, kad atsisakysite užsienio valstybės pilietybės;
9. Pažyma dėl teistumo; 
10. Tam tikrais atvejais dokumentai, patvirtinantys, kad sutuoktinis tremtinys, politinis kalinys ar šių asmenų vaikas, gimęs tremtyje, arba dokumentai, patvirtinantys sutuoktinio mirtį.

Dokumentai pateikiami teritorinei policijos įstaigai pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą.

Kai Lietuvos pilietis sudaro santuoką su užsienio piliečiu, užsienio valstybės pilietybė jam gali būti suteikta automatiškai arba pilietybės įgijimui iš asmens reikalaujama atlikti tam tikrus veiksmus (pateikti prašymą, kitus dokumentus ir pan.). Tuo atveju, jei asmeniui, Lietuvos piliečiui, sudariusiam santuoką su užsieniečiu, užsienio valstybės pilietybė buvo suteikta automatiškai (tokia praktika dažniausiai pasitaiko Islamo valstybėse), asmuo turi teisę turėti dvi pilietybes, Lietuvos ir užsienio valstybės pilietybę, kurią įgijo automatiškai, sudaręs santuoką su užsienio valstybės piliečiu. Tuo atveju, jei užsienio valstybės pilietybei įgyti iš asmens reikalaujama atlikti tam tikrus papildomus veiksmus ir vien santuokos sudarymo fakto nepakanka, asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės netektų. Šiuo atveju dviguba sutuoktinio pilietybė negalima (išskyrus atvejus, kai dviguba pilietybė galima kitais pagrindais).

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime. 

MIGRATION LAW CENTER 

Vienas iš leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo pagrindų yra šeimos susijungimas. Šeimos susijungimo pagrindu Lietuvoje gali būti išduotas tiek laikinas, tiek nuolatinis leidimas gyventi. Dėl leidimo gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu gali kreiptis Lietuvos piliečio arba užsieniečio, atitinkančio teisės aktuose numatytus reikalavimus, šeimos nariai: vaikai, sutuoktinis, tėvai.

Lietuvos piliečio šeimos nariai gali atvykti pas Lietuvoje gyvenantį Lietuvos pilietį arba atvykti kartu su juo iš užsienio gyventi į Lietuvą. Pirmuoju atveju Lietuvos piliečio šeimos nariai gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, antruoju – tiek dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, tiek dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo. Kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo reikia įrodyti, jog Lietuvos pilietis su savo šeimos nariu iki atvykimo į Lietuvą gyveno užsienyje. Pagrindinės imigracijos sąlygos susijusios su šeimyninio ryšio, pakankamų lėšų pragyvenimui, gyvenamojo ploto turėjimo Lietuvoje, (ne) teistumo pagrindimu ir vertinimu.

Vadovaujantis Lietuvos teisės aktų nuostatomis šeimos susijungimas su Lietuvoje gyvenančiu užsieniečiu galimas ne anksčiau kaip po 2 metų užsieniečio gyvenimo Lietuvoje, įrodžius jo pagrįstą perspektyvą įgyti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Remiantis šia bendra taisykle, užsieniečio šeimos nariai: vaikai, sutuoktinis, tėvai ar kiti, gali atvykti į Lietuvą gyventi kartu su užsieniečiu tik po 2 užsieniečio gyvenimo Lietuvoje metų. Tam tikrais atvejais yra taikomos išimtys, ir užsieniečio šeimos nariai turi teisę imigruoti kartu su užsieniečiu. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo arba jam yra išduotas leidimas gyventi Lietuvoje verslo vykdymo ir ketinimo jį vykdyti pagrindu. Jis yra Lietuvoje įsteigtos įmonės, atitinkančios Lietuvos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, akcininkas, vykdantis ir ketinantis toliau vykdyti komercinę veiklą Lietuvoje. Taip pat prie aukščiau nurodytų atvejų galima būtų priskirti atvejį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiui yra išduotas arba jis kreipiasi dėl jo išdavimo tuo pagrindu, kad yra siunčiamas užsienio valstybės įmonės dirbti į šios įmonės atstovybę ar filialą Lietuvoje. Šiuo atveju užsieniečio šeimos nariai taip pat turi teisę imigruoti kartu su juo. Aukštos kvalifikacijos specialistų šeimos nariai taip pat turi teisę imigruoti kartu, jiems nereikia laukti 2 metų.

Dokumentai dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo gali būti pateikti Lietuvos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos tarnyboje Lietuvoje. Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi Lietuvoje asmeniui išdavimo terminas – iki 2-4 menesių.

Užsienietis, norinti teisėtai dirbti Lietuvoje, turi gauti leidimą dirbti ir nacionalinę vizą D.

Užsienietis, norintis dirbti Lietuvoje, pirmiausiai turėtų surasti darbdavį – Lietuvos įmonę, kuri norėtų jį įdarbinti. Suradus darbdavį, kreipiamasi dėl leidimo dirbti Lietuvoje ir nacionalinės vizos D užsieniečiui išdavimo.

Prieš teikiant dokumentus dėl leidimo dirbti Lietuvoje išdavimo, Lietuvos darbo biržoje turi būti užregistruojama laisva darbo vieta Lietuvos įmonėje. Laisva darbo vieta registruojama ne mažiau kaip prieš 5 darbo dienas iki dokumentų dėl leidimo dirbti Lietuvoje išdavimo pateikimo. Per šį laikotarpį į laisvą darbo vietą gali pretenduoti Lietuvos piliečiai ir nuolatiniai Lietuvos gyventojai, atitinkantys darbdavio keliamus reikalavimus. Jei per šį laikotarpį į laisvą darbo vietą darbdavys – Lietuvos įmonė neranda tinkamo kandidato, galima teikti dokumentus dėl leidimo dirbti Lietuvoje užsieniečiui išdavimo.

Darbdavys galės įdarbinti užsienietį, kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

• užsienietis turi kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba
• užsienietis turi 1 metų darbo patirtį įgytą per paskutinius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba

• užsieniečiui numatoma mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažiau kaip paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis).

Dokumentų dėl leidimo dirbti Lietuvoje išdavimo pateikimo vieta – teritorinė darbo birža.

Norint įdarbinant užsienietį pagal darbo sutartį, užimtumo tarnybai pateikiami dokumentai: 

1. Prašymas; 

2. Paso kopija; 

3. Darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 3 metus; 

Darbdavys turi įsitikinti, kad užsienietis turi dokumentus, patvirtinančius jo turimą kvalifikaciją (diplomą, pažymėjimą ir kitą) ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 3 metus (darbo knygelę, pažymą iš buvusios darbovietės). 

4. Įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir darbuotojo vidutinį darbo užmokesčio dydį, jei įmonėje yra daugiau darbuotojų, dirbančių tokį patį darbą, kokiam prašoma leidimo dirbti užsieniečiui; 

5. Mokėjimo pavedimo kopija arba kvitą už leidimo dirbti išdavimą.

Užsienio valstybių dokumentai turi būti nustatyta tvarka legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip. Dokumentų, sudarytų ne lietuvių kalba, vertimas į lietuvių kalbą turi būti patvirtintas jį atlikusio vertėjo parašu. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos įmonės vadovo parašu ir antspaudu.

 Leidimo dirbti Lietuvoje išdavimo terminas – iki 7 darbo dienų.

Gavus leidimą dirbti Lietuvoje, turi būti teikiami dokumentai dėl nacionalinės vizos D išdavimo.

Dokumentų dėl nacionalinės vizos D išdavimo pateikimo vieta – Lietuvos diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga užsienyje.

Nacionalinės vizos D išdavimo terminas – iki 15 dienų. 

Siekiant Lietuvoje įdarbinti užsienio valstybių piliečius iš trečiųjų šalių yra būtina gauti dokumentus, suteikiančius užsienio valstybės piliečiui teisę dirbti ir gyventi Lietuvoje. Dėl dokumentų išdavimo kreipiamasi į teritorinę darbo biržą, Migracijos departamentą, kitas kompetentingas valstybines institucijas. Būtinų dokumentų sąrašas ir jų gavimo tvarka skiriasi, priklausomai nuo to, kokios kvalifikacijos asmenį planuojama įdarbinti, paskiriamo jam darbo užmokesčio dydžio bei kitų aplinkybių.

Norint įdarbinti kvalifikuotą specialistą iš užsienio, pirmiausiai privaloma atlikti kandidato į laisvą darbo vietą paiešką Lietuvoje. Prieš kreipiantis į Darbo biržą dėl leidimo dirbti arba Darbo biržos sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams išdavimo yra skelbiama laisva darbo vieta Lietuvos įmonėje. Jei per skelbimo galiojimo terminą (laisva darbo vieta turi būti skelbiama ne mažiau kaip 5 darbo dienas) reikiamo kandidato Lietuvoje rasti nepavyksta, teikiami dokumentai Darbo biržai dėl aukščiau nurodytų dokumentų išdavimo. Gavus leidimą dirbti, asmuo gali kreiptis dėl nacionalinės vizos D išdavimo. Gavęs nacionalinę vizą D, jis gali gyventi ir dirbti Lietuvoje iki 1 metų. Po 1 metų kreipiamasi dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Darbo biržai priėmus sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams, užsienietis gali kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Sprendimo dėl leidimo gyventi Lietuvoje priėmimo terminas – iki 2-4 mėnesių. Sprendimo dėl nacionalinės vizos D priėmimo terminas – iki 15 dienų.

Jei planuojama įdarbinti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistą, kuriam paskirtas atlyginimas bus ne mažesnis nei 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutiniai paskelbti šalies ūkio darbuotojų vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai, privaloma kreiptis į Darbo biržą dėl sprendimo dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams išdavimo. Prieš kreipiantis į Darbo biržą turi būti atlikta reikiamo specialisto paieška Lietuvoje. Pripažintas aukštojo mokslo diplomas. Neradus reikiamo kandidato, teikiami dokumentai Darbo biržai minėtam sprendimui gauti. Pabaigus procedūrą Darbo biržoje, kreipiamasi į kompetentingas institucijas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Užsieniečiui yra išduodama „Mėlynoji kortelė” (BLUE CARD).

Jei planuojama įdarbinti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistą, kurių trūksta Lietuvoje, arba, kuriam paskirtas atlyginimas bus ne mažesnis nei 3 Lietuvos statistikos departamento paskutiniai paskelbti šalies ūkio darbuotojų vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai, užsienietis turi teisę supaprastinta tvarka gauti Mėlynąją kortelę (BLUE CARD) (nereikia kreiptis į Darbo biržą).

Visas įdarbinimo procedūras inicijuoja darbdavys. Taigi, užsienio valstybės pilietis visų pirma privalo susirasti darbo vietą, tik tada gali būti pradėta įdarbinimo procedūrą.

Pažymėtina, kad darbdavys, įdarbindamas asmenį iš trečiosios šalies, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be kitų įsipareigojimų darbdavys, įdarbinęs užsienio pilietį, privalo pateikti atitinkamus dokumentus kompetentingoms institucijoms. Be to, darbdavys įsipareigoja kompensuoti visas galimas išlaidas, susijusias su įdarbinto užsieniečio paieška bei išsiuntimu iš Lietuvos teritorijos, jeigu užsienietis imtų slapstytis ar pabėgtų į kitą Europos Sąjungos šalį.

Užsienio valstybės pilietis, norėdamas dirbti ir šiuo pagrindu gyventi Lietuvoje, turėtų surasti Lietuvos įmonę, kuri sutiktų priimti jį į darbą. Užsienietis, norintis dirbti Lietuvoje, turi turėti atitinkamą kvalifikaciją eiti numatomas pareigas, šią kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, taip pat tam tikrais atvejais ir dokumentus, patvirtinančius ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį atitinkamoje srityje per pastaruosius 3 metus.

Būtinų dokumentų, suteikiančių asmeniui teisę dirbti ir gyventi Lietuvoje, sąrašas priklauso nuo planuojamo dirbti darbo, užsieniečio kvalifikacijos, darbo užmokesčio bei kitų aplinkybių.

Kai užsienietis planuoja dirbti Lietuvoje, kaip kvalifikuotas specialistas, pagrindiniai dokumentai, kuriuos jis turi pateikti yra:

1. Dokumentai, patvirtinantys asmens kvalifikaciją (diplomai, mokslų, kursų baigimo pažymos, kita);
2. Dokumentai, patvirtinantys darbo patirtį atitinkamoje srityje (darbo knygelės nuorašas, darbdavio pažyma).

Šiuo atveju užsieniečiui turėtų būti išduotas leidimas dirbti Lietuvoje. Prieš teikiant dokumentus Darbo biržai dėl nurodytų dokumentų išdavimo, Lietuvos įmonėje, planuojančioje įdarbinti užsienietį, turėtų būti skelbiama laisva darbo vieta, į kurią galėtų pretenduoti kiti asmenys (skelbimas turėtų galioti ne mažiau kaip 5 darbo dienas iki dokumentų Darbo biržai pateikimo dienos). Nepavykus rasti tinkamo kandidato, gali būti teikiami dokumentai Darbo biržai dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo. Gavus leidimą dirbti Lietuvoje, užsienietis gali kreiptis dėl nacionalinės vizos D išdavimo, kuri suteikia teisę užsienio valstybių piliečiams dirbti ir gyventi Lietuvoje iki 1 metų. Po 1 metų asmeniui gali būti išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Sprendimo dėl nacionalinės vizos D priėmimo terminas – iki 15 dienų. Sprendimo dėl leidimo gyventi Lietuvoje priėmimo terminas – iki 2-4 mėnesių.

Jei užsienietis yra aukštos profesinės kvalifikacijos specialistas, jis turėtų kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje (Mėlynosios kortelės išdavimo).

Pristatomos imigracinės programos atskleidžia galimus imigracijos į Lietuvą pagrindus , keliamas sąlygas, pagrindinius reikalavimus, pagrindinius imigracinio proceso pagal atitinkamą imigracinę programą etapus, terminus, sąnaudas.

Pristatomos imigracinės programos skirtos lietuvių kilmės asmenis, asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos pilietybę, ES piliečiams, ES piliečių šeimos nariams, Lietuvos piliečių šeimos nariams, užsienio valstybių piliečių šeimos nariams, aukštos kvalifikacijos specialistams, kitiems asmenims, ketinantiems atvykti dirbti į Lietuvą, verslininkams, studentams.

Pasirinkę tam tikrą imigracinę programą, galėsite lengviau susipažinti su imigracinio proceso pagrindiniais aspektais.

Vienas iš reikalavimų, taikomų užsieniečiams, norintiems gauti leidimą gyventi Lietuvoje, yra gyvenamosios vietos Lietuvoje turėjimas. Užsieniečio gyvenamajai vietai yra taikomi atitinkami tinkamumo gyventi, ploto, paskirties reikalavimai. Gyvenamoji vieta turi būti tinkama gyventi, patalpos, kuriose užsienietis deklaruoja savo gyvenamąją vietą, turi būti tvarkingos, su durimis, langais, stogu ir pan. Patalpų, kuriose užsienietis planuoja deklaruoti savo gyvenamąją vietą, paskirtis turi būti gyvenamoji (administracinės paskirties patalpos netinka). Gyvenamasis plotas tenkantis 1 asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 7 kv. m.

Kreipiantis dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo asmuo turi turėti dokumentus, patvirtinančius, kad turės gyvenamąją vietą Lietuvoje, kurioje gyvens ir kurią deklaruos, išdavus jam leidimą. Patalpa, kurioje randasi asmens gyvenamoji vieta, gali priklausyti asmeniui nuosavybės teise, taip pat kitais pagrindais, pavyzdžiui, tokiais kaip nuoma, panauda. Jei patalpa priklauso kitam asmeniui, turi būti pateiktas patalpų savininko sutikimas dėl užsieniečio gyvenimo savininkui priklausančiose patalpose ir gyvenamosios vietos deklaravimo patalpų adresu. Po leidimo gyventi Lietuvoje asmeniui išdavimo, asmuo privalo ne vėliau kaip per 7 dienas deklaruoti savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Gyvenamoji vieta deklaruojama seniūnijoje.

Teikiame pagalbą, konsultacijas gyvenamosios vietos Lietuvoje deklaravimo bei su tuo susijusiais klausimais.

ES valstybių narių piliečiai turi teisę atvykti į Lietuvą be vizos ir gyventi Lietuvoje be specialių leidimų iki 3 mėnesių. ES valstybių narių piliečiai, ketindami likti gyventi Lietuvoje ilgiau nei 3 mėnesius, turėtų kreiptis dėl ES piliečio pažymos išdavimo. ES piliečio pažyma gali būti išduodama, esant jos išdavimo pagrindui. Prie pagrindinių ES piliečio pažymos išdavimo pagrindų galima būtų priskirti: pakankamo kiekio lėšų pragyvenimui turėjimas, darbas Lietuvoje, šeimos susijungimas, studijos. Asmens prašymo dėl ES piliečio pažymos išdavimo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas – iki 10 darbo dienų. ES piliečio pažyma gali būti išduodama 5 metams arba trumpesniam laikotarpiui.

ES piliečio šeimos nariai, trečiųjų šalių piliečiai, turi teisę atvykti gyventi į Lietuvą kartu su ES piliečiu arba pas jį. ES piliečio šeimos nariai, trečiųjų šalių piliečiai, gali atvykti į Lietuvą su viza (jei nėra taikomas bevizis režimas) ir gyventi Lietuvoje iki 3 mėnesių. Norėdami gyventi Lietuvoje ilgiau nei 3 mėnesius, ES piliečio šeimos nariai, trečiųjų šalių piliečiai, turėtų kreiptis dėl ES piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo. Asmens prašymo dėl ES piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas – iki 1 mėnesio. ES piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelė išduodama 5 metams arba trumpesniam laikotarpiui.

Vienas iš imigracijos į Lietuvą pagrindų yra užsieniečio ketinimas studijuoti Lietuvoje.

Ketindamas studijuoti Lietuvoje, užsienietis pirmiausiai turėtų pasirinkti mokymosi įstaigą ir studijų programą Lietuvoje. Atitikus mokymosi įstaigos keliamas sąlygas ir patenkinus kitus reikalavimus, užsienietis turi teisę kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ketinimo studijuoti Lietuvoje pagrindu. Dokumentai dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo gali būti teikiami Lietuvos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Lietuvoje Migracijos tarnyboje.

Po visą pasaulį išsibarstę lietuviai šią dieną mini susiburdami į bendruomenes, tačiau jau keletą metų iš eilės ši diena minima rengiant įvairius renginius, parodas, koncertus ir Lietuvoje.

Dviejų dalių paroda skirta atskleisti nepriklausomos Lietuvos tarpukario laikotarpio tautines tradicijas ir modernaus meno europietiškumą, ir jų samplaikos reikšmę to meto ir šiandieninės valstybės istorinei-kultūrinei tapatybei.
Paroda vyks Šiaulių „Aušros” muziejuje Chaimo Frenkelio vila (Vilniaus g, 74, Šiauliai) ir Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai).

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga vyksianti ekspozija kvies visus išvysti minėjimui skirtą  ekspoziją „Lietuvos Respublika 1918–1940 m.” vyksiančią Lietuvos nacionaliniame muziejuje, adresu Arsenalo gatvė 1, Vilnius, Lietuva.

Lietuvos teisės aktai numato atvejus, kada asmuo netenka Lietuvos pilietybės.

Asmuo Lietuvos pilietybės netenka:
1. Kai įgyja kitos valstybės pilietybę ir nėra aplinkybių, suteikiančių asmeniui teisę turėti dvi pilietybes;
2. Atsisakius Lietuvos pilietybės;
3. Įgijus Lietuvos pilietybę apgaulės būdu;
4. Paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių asmeniui Lietuvos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta; 
5. Jei nustatoma, kad sprendimas dėl Lietuvos pilietybės buvo priimtas, pažeidus teisės aktus;
6. Asmuo, būdamas Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, sulaukęs 21 metų, neatsisakė vienos iš turimų pilietybių;
7. Jei asmuo, būdamas Lietuvos pilietis, tarnauja užsienio valstybės tarnyboje, negavęs Lietuvos Vyriausybės leidimo;
8. Lietuvos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais.

Asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės netenka nuo tos dienos, kada asmuo įgijo užsienio valstybės pilietybę. Asmuo, Lietuvos pilietis, kuris įgijo kitos valstybės pilietybę, apie užsienio valstybės pilietybės įgijimą privalo pranešti raštu. Pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą asmuo turi pateikti Migracijos departamentui, Migracijos tarnybai arba Lietuvos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje.

Pranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą surašomas lietuvių kalba. Prie pranešimo pridedami dokumentai tuti būti išversti į lietuvių kalbą, jei jie surašyti ne lietuvių kalba. Dokumentų kopijos patvirtintos notaro. Užsienio valstybių išduoti dokumentai legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.

Prie pranešimo dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo asmuo turi pridėti:
1. Lietuvos piliečio paso kopiją;
2. Dokumentus, patvirtinančius kitos valstybės pilietybės įgijimą;
3. Dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo gali būti Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu (tik tuo atveju, jei yra aplinkybės, leidžiančios asmeniui pagal Lietuvos teisės aktus turėti dvigubą pilietybę).

Lietuvos teisės aktai numato atvejus, kada Lietuvos pilietis gali būti kartu ir užsienio valstybės pilietis:
1. Jei jis įgijo Lietuvos pilietybę gimimu;
2. Jei asmuo buvo ištremtas iš Lietuvos arba yra tokio asmens palikuonis;
3. Jeigu asmuo išvyko iš Lietuvos iki 1990 11 03 arba yra tokio asmens palikuonis;
4. Įvaikinimo atveju, jei asmeniui nėra sukakę 21 metai;
5. Jei sudarydamas santuoką su užsieniečiu asmuo automatiškai įgijo kitos valstybės pilietybę.

Asmens dokumentai dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo Migracijos departamente turi būti išnagrinėti ir vidaus reikalų ministrui perduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos.

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime. 

Lietuvos pilietybės atsisakymas yra vienas iš Lietuvos pilietybės netekimo būdų.

Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę atsisakyti Lietuvos pilietybės ir šį jo teisė neturėtų būti varžoma, išskyrus tam tikrus išimtinius teisės aktais nustatytus atvejus.

Atvejai, darantys Lietuvos pilietybės atsisakymą negalimu:
1. Asmuo liks be pilietybės;
2. Asmuo yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką arba jam yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis.
Norėdamas atsisakyti Lietuvos pilietybės, asmuo turėtų pateikti kompetentingoms valstybinėms institucijoms šiuos dokumentus:
1. Prašymą dėl Lietuvos pilietybės atsisakymo, užpildytą lietuvių kalba;
2. Lietuvos pasą;
3. Užsienio valstybės pasą, jei turi;
4. Dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo turi užsienio valstybės pilietybę arba įgis užsienio valstybės pilietybę po to, kai neteks Lietuvos pilietybės.

Pateikiami dokumentai, surašyti ne lietuvių kalba, turėtų būti išversti į lietuvių kalbą. Dokumentų kopijos patvirtintos notaro, o užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai legalizuoti arba patvirtinti Apostille.

Dokumentai pateikiami Migracijos departamentui arba Lietuvos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje, ar Migracijos tarnybai, paštu arba per pasiuntinį.

Asmens dokumentai Migracijos departamente turi būti išnagrinėti ir vidaus reikalų ministrui perduoti per 3 mėnesius nuo prašymo dėl Lietuvos pilietybės atsisakymo gavimo Migracijos departamente dienos.

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime. 

Lietuvos valstybinėms institucijoms teikiant užsienio valstybių institucijų išduotus dokumentus ar jų kopijas, reikalaujama, kad jos būtų legalizuotos arba patvirtintos Apostille.

Legalizavimo procedūra sudėtingesnė. Užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas iš pradžių turi būti legalizuotas užsienio valstybės, vėliau Lietuvos. Dokumento patvirtinimo Apostille procesas yra paprastesnis ir greitesnis, tačiau ne visose valstybėse dokumentų tvirtinimas Apostille galimas.

Dokumentų tvirtinimas Apostille galimas valstybėse, kurios prisijungusios prie 1961 m. Hagos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo. Valstybės, kuriose dokumentai tvirtinami Apostille:
1. Airija;
2. Albanijos Respublika;
3. Andoros Kunigaikštystė;
4. Antigva ir Barbuda;
5. Argentinos Respublika;
6. Armėnijos Respublika;
7. Australija;
8. Austrijos Respublika;
9. Azerbaidžano Respublika;
10. Bahamų Sandrauga;
11. Bahreinas;
12. Baltarusijos Respublika;
13. Barbadosas;
14. Belgijos Karalystė;
15. Belizas;
16. Bosnija ir Hercegovina;
17. Botsvanos Respublika;
18. Brunėjaus Darusalamas;
19. Bulgarijos Respublika;
20. Burundžio Respublika;
21. Čekijos Respublika;
22. Danijos Karalystė;
23. Dominikos Respublika;
24. Dominikos Sandrauga;
25. Ekvadoro Respublika;
26. Estijos Respublika;
27. Fidžio Salų Respublika;
28. Graikijos Respublika;
29. Grenada;
30. Gruzija;
31. Hondūro Respublika;
32. Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas;
33. Indijos Respublika;
34. Islandijos Respublika;
35. Ispanijos Karalystė;
36. Italijos Respublika;
37. Izraelio Valstybė;
38. Japonija;
39. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė;
40. Jungtinės Amerikos Valstijos;
41. Juodkalnijos Respublika;
42. Kabo Verde;
43. Kazachstano Respublika;
44. Kipro Respublika;
45. Kirgizijos Respublika;
46. Kolumbijos Respublika;
47. Korėjos Respublika;
48. Kosta Rika;
49. Kroatijos Respublika;
50. Kuko salos;
51. Latvijos Respublika;
52. Lenkijos Respublika;
53. Lesoto Karalystė;
54. Liberijos Respublika;
55. Lichtenšteino Kunigaikštystė;
56. Lietuvos Respublika;
57. Liuksemburgo Didžioji Hercogystė;
58. Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Makao;
59. Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija;
60. Malavio Respublika;
61. Maltos Respublika;
62. Maršalo Salų Respublika;
63. Mauricijaus Respublika;
64. Meksikos Jungtinės Valstijos;
65. Moldovos Respublika;
66. Monako Kunigaikštystė;
67. Mongolija;
68. Namibijos Respublika;
69. Naujoji Zelandija;
70. Nikaragva;
71. Niujės Respublika;
72. Nyderlandų Karalystė;
73. Norvegijos Karalystė;
74. Omanas;
75. Panamos Respublika;
76. Paragvajus;
77. Peru;
78. Pietų Afrikos Respublika;
79. Portugalijos Respublika;
80. Prancūzijos Respublika;
81. Rumunija;
82. Rusijos Federacija;
83. Salvadoro Respublika;
84. Samoa Nepriklausomoji Valstybė;
85. San Marino Respublika;
86. San Tomė ir Prinsipė;
87. Seišelių Respublika;
88. Sent Kitsas ir Nevis;
89. Sent Lusija;
90. Sent Vinsentas ir Grenadinai;
91. Serbijos Respublika;
92. Slovakijos Respublika;
93. Slovėnijos Respublika;
94. Surinamo Respublika;
95. Suomijos Respublika;
96. Svazilando Karalystė;
97. Švedijos Karalystė;
98. Šveicarijos Konfederacija;
99. Tadžikistano Respublika;
100. Tongos Karalystė;
101. Trinidado ir Tobago Respublika;
102. Turkijos Respublika;
103. Ukraina;
104. Urugvajus;
105. Uzbekistanas;
106. Vanuatu Respublika;
107. Venesuelos Bolivaro Respublika;
108. Vengrijos Respublika;
109. Vokietijos Federacinė Respublika;
110. Brazilija.

Užsienio valstybių, nenurodytų sąraše, institucijų išduoti dokumentai turėtų būti legalizuojami.

Lietuvoje nereikalaujama, kad būtų legalizuoti ar patvirtinti Apostille šių valstybių institucijų išduoti dokumentai: Rusija, Ukraina, Moldova, Estija, Latvija.

Be legalizavimo ar tvirtinimo Apostille Lietuvoje turi būti priimti ir užsienio valstybių institucijų išduoti civilinės būklės aktų išrašai (gimimas, santuoka, mirtis), jei valstybė, kurios kompetentinga institucija išdavė dokumentą, prisijungusi prie 1976 09 08 Konvencijos dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis, o civilinės būklės akto išrašai išduoti pagal minėtos Konvencijos patvirtintą formą.

Valstybės, prisijungusios prie Konvencijos:
Austrija, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Estija, Graikija (neratifikavusi), Ispanija, Italija, Juodkalnija, Kroatija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Makedonija, Moldova, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Serbija, Slovėnija, Šveicarija, Turkija, Vokietija.

Dažna problema, teikiant prašymą dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo ar įgijimo kitu būdu yra nesutapimas asmens ar jo tėvo, mamos, senelio, senelės, prosenelio ar prosenelės vardo ar/ ir pavardės turimuose dokumentuose. Kartais bylos nagrinėjimui sustabdyti užtenka, jog skiriasi kelios raidės asmens varde ar pavardėje.

Tokiais atvejais giminystės ryšis lieka neįrodytas, o iš asmens reikalaujama pateikti vardo ar/ ir pavardės pakeitimo dokumentus. Jei asmuo šių dokumentų neturi, dėl jų paieškos ir išdavimo jis turėtų kreiptis į valstybines institucijas, galinčias turėti reikiamus dokumentus. Jei dokumentų rasti nepavyksta, reikia kreiptis į teismą.

Teikiame teisinę pagalbą, konsultacijas, susijusias su asmens vardo ar/ir pavardės pakeitimu. Ruošiame reikiamus dokumentus teismui, valstybinėms institucijoms, atstovaujame asmens interesus.

Lietuvos pilietybės atkūrimo ar įgijimo kitu būdu, ar leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo procese pasitaiko atvejų, kai Lietuvoje išduoto civilinės būklės akto (gimimas, santuoka, mirtis) įrašo nėra arba jis neteisingas. Pavyzdziui, asmens gimimo liudijime nenurodytas tėvo ar motinos vardas, pavardė arba įrašas padarytas netinkamai ir dėl to asmuo negali įrodyti giminystės ryšį, t. y. kad jo tėvas, mama, senelis ar senelė, prosenelis ar prosenelė buvo lietuviai ar Lietuvos piliečiai. Tokiu atveju Lietuvos pilietybės atkūrimo ar įgijimo kitu būdu procesas, ar leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo procedūra pasidaro neįmanoma, kol reikiamas įrašas nebus ištaisytas, papildytas.

Šiuo atveju asmuo turėtų kreipti į Civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašo ištaisymo ar papildymo, tačiau neturint reikiamų įrodymų įrašas nebus pataisytas. Tokiu atveju lieka kreiptis į teismą dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo ar papildymo.

Teikiame teisinę pagalbą ir konsultacijas dėl civilinės būklės aktų įrasų ištaisymo, papildymo. Ruošiame reikiamas užklausas, dokumentus valstybinėms institucijoms, teismui. Atstovaujame asmens interesus.

Asmens močiutė buvo žydų tautybės, 1919 metais gimė Lietuvoje, turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940  06 15. Asmens močiutė išvyko iš Lietuvos 1938 metais dėl artėjančio Antrojo Pasaulinio karo nuojautos ir galinčios kilti su tuo susijusios grėsmės, antizemitizmo, sunkios padėties žydų tautybės žmonių Lietuvoje. Asmuo kreipėsi dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo, neatsisakant nuo turimos Slovėnijos  pilietybės. Lietuvos Migracijos departamentui išnagrinėjus pateiktus dokumentus, buvo priimatas teigiamas sprendimas atkurti asmeniui Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos pilietybės (Dviguba pilietybė). 

Jau kelinti metai iš eilės, rugsėjo savaitgalį Vilniaus senamiestyje vykstanti mugė rengia Lietuvoje gyvenančių Tautinių bendrijų, amatų, nacionalinių valgių, papročių ir buities tradicijų pristatymą. Mugėje kasmet pasirodo įvairūs amatininkai, kulinarijos meistrai, dainininkai ir šokėjai. Mugės metu svečiai turi progą paragauti įvairių tradicinių valgių, susipažinti su įvairiomis kultūromis, bei papročiais.

Lietuvoje priimti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” pakeitimai. Esminiai pakeitimai susiję su užsieniečių, ketinančių leidimus gyventi Lietuvoje gauti teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, statusu, steigiamų, valdomų įmonių fiktyvumo vertinimu, reikalavimais užsieniečių gyvenamajam plotui, kitais pakeitimais užsieniečių darbo ir studijų Lietuvoje srityse.

Įstatyme apibrėžiama fiktyvios įmonės sąvoka, nurodant, kad fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvoje. 

Iki šiol Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” nuostatos numatė, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (toliau taip pat  – leidimas gyventi Lietuvoje) gali būti išduotas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje. Pagal įstatymo pakeitimus ketinimo užsiimti teisėta veikla Lietuvoje nepakanka, užsienietis teisėta veikla turi užsiimti bei toliau ketinti vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje.

Leidimas gyventi Lietuvoje bus išduodamas užsieniečiui, kuris  yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 100 000 litų, iš kurių ne mažiau kaip 50 000 litų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Taip pat leidimas gyventi Lietuvoje bus išduodamas užsieniečiui, kuris yra  įmonės, atitinkančios aukščiau nurodytus reikalavimus, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Pagal naujas įstatymo nuostatas užsieniečiui, kuris užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, leidimas laikinai gyventi išduodamas, kaip ir ankščiau 1 metams, tačiau pratęsiamas ne 1 metų, bet ilgesniam 2 metų laikotarpiui.

Užsieniečiui, kuris į įmonės nuosavą kapitalą (turtą) investavo ne mažiau kaip 900 000 litų, įmonėje įsteigtos ne mažiau kaip 5 darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metams.

Išduodant leidimą laikinai gyventi bus vertinama, ar įmonė nėra fiktyvi. Nustačius įmonės fiktyvumą leidimas galės būti panaikintas.

Nustatyti ir nauji reikalavimai užsieniečio gyvenamajam plotui Lietuvoje. Įstatyme numatyta, kad leidimas gyventi Lietuvoje užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis Lietuvoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais. Kai leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis ar studijuoti, tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamasis plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 kvadratiniai metrai.

Gaunant leidimą gyventi Lietuvoje darbo Lietuvos įmonėje pagrindu po naujų įstatymo pakeitimų įsigaliojimo bus taikoma išimtis, kada Lietuvos darbo birža neturės priimti sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikimo Lietuvos darbo rinkos poreikius. Šis sprendimas Lietuvos darbo biržos neturės būti priimamas, kai užsienietis pateiks darbdavio įsipareigojimą jį įdarbinti ne trumpesniam negu 1 metų laikotarpiui pagal darbo sutartį  ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, arba kai užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję 2 šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvoje metai.

Naujas įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d.

Užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pateikti iki naujo įstatymo  įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priimami vadovaujantis iki naujo įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” ir kitų teisės aktų nuostatomis. Šiems užsieniečiams leidimai laikinai gyventi Lietuvoje išduodami ar keičiami tokiam terminui, kuris buvo nustatytas iki naujo įstatymo įsigaliojimo, o, pasibaigus jų galiojimui, – keičiami pagal jų keitimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Jeigu užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas iki naujo įstatymo įsigaliojimo kaip įmonės vadovui, savininkui ar bendraturčiui, šio užsieniečio prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pateiktas iki 2015 m. gegužės 1 d.,nagrinėjamas ir sprendimas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priimamas vadovaujantis iki naujo įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” ir kitų teisės aktų nuostatomis. Šiam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje keičiamas tokiam terminui, kuris buvo nustatytas iki naujo įstatymo įsigaliojimo, o, pasibaigus jo galiojimui, – keičiamas pagal jo keitimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Tiek Lietuvos pilietybės įgijimo, tiek leidimo gyventi išdavimo byla dažnai prasideda nuo reikiamų dokumentų ir duomenų paieškos bei surinkimo. Šis procesas dažniausiai būna neatsiejamas nuo užklausų Lietuvos archyvams parengimo. Tai vienas iš pradinių ir svarbiausių etapų tiek Lietuvos pilietybės įgijimo (atkūrimas, suteikimas supaprastinta tvarka ir pan.), tiek leidimo gyventi asmeniui išdavimo (kai leidimo gyventi pagrindas: lietuvių kilmė arba asmuo turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę) procese, nuo kurio priklauso tolimesnė bylos eiga ir jos sėkmė.

Kokios užklausos teikiamos Lietuvos archyvams?

Lietuvos archyvams teikiamos užklausos gali būti labai įvairios, tačiau dažniausiai pasitaiko šios:

1. Dėl asmens gimimo Lietuvoje; 
2. Dėl asmens gyvenimo Lietuvoje; 
3. Dėl santuokos; 
4. Dėl Lietuvos pilietybės; 
5. Dėl trėmimo, įkalinimo; 
6. Dėl sušaudymo; 
7. Kitos specializuotos užklausos, priklausomai nuo bylos aplinkybių.

Dokumentų paieška: kas svarbu teikiant užklausas?

Formuojant užklausas būtina tinkamai nurodyti reikiamus ir esminius užklausos duomenis, nes nuo to priklauso duomenų paieškos sėkmė.

Jei nežinote, kaip pateikti užklausą, ar manote, kad galite suklysti, visada galite kreiptis į mus. Mūsų komandos teisininkai atsakys į klausimus, patars, padės rengiant ir teikiant užklausas Lietuvos archyvams, vykdant reikalingų duomenų ir / ar dokumentų paiešką.

Norėdami sužinoti daugiau apie dokumentų paieškos Lietuvos archyvuose procesą ar užsakyti teisinę pagalbą, susisiekite su mumis:

• El. paštas: info@migration.lt
• Telefonas: +37068563053

Kokie yra Lietuvos archyvai?

Lietuvoje duomenys ir dokumentai saugomi keliuose archyvuose:

• Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Tai didžiausia ir pati svarbiausia archyvinių dokumentų saugykla Lietuvos istorijoje nuo XIII amžiaus iki 1918 metų Nepriklausomos Lietuvos paskelbimo. Šiame archyve galima rasti tokius dokumentus kaip LDK įstaigų dokumentų kompleksas, Rusijos imperijos įstaigų dokumentų kompleksas, religinių įstaigų ir bendruomenių dokumentų kompleksas ir daug kitų. Lietuvos valstybės istorijos archyvas įsikūręs Mindaugo g. 8, Vilniuje.

• Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Šį archyvą rasite O. Milašiaus g. 21, Vilniuje. Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi tokie dokumentai kaip: Lietuvos Respublikos įstaigų dokumentai (1918–1940 m.), Klaipėdos krašto įstaigų dokumentai, nacių okupacijos laikotarpio (1941–1944 m.) dokumentai, sovietų okupacijos laikotarpio (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.) dokumentai bei kiti rašytiniai, vaizdo, garso dokumentai.

• Kauno regioninis valstybės archyvas. Jis įsikūręs Maironio g. 28B, Kaune. Šiame archyve saugomi daugiausia Kauno miesto ir jo apskrityje veikusių švietimo, gydymo, savivaldybių ir kitų įstaigų dokumentai, apimantys skirtingus laikotarpius: 1919–1944 m., 1944–1990 m., 1990–2003 m. ir kt.

• Lietuvos ypatingasis archyvas. Jis įsikūręs Gedimino per. 40, Vilniuje. Archyvas ypatingas tuo, kad jame saugomi TSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) Lietuvos TSR padalinio, Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos komunistų partijos, Lietuvos TSR įstaigų, įmonių ir organizacijų pirmųjų skyrių, antisovietinio bei antinacinio pasipriešinimo dokumentai. Archyve saugomi dokumentai atspindi KGB veiklą Lietuvoje nuo 1940 metų iki 1991 metų, dokumentuose daug informacijos apie Lietuvos žmones bei čia vykusius įvykius, apie lietuvių bendruomenes įvairiausiose pasaulio šalyse ir kt.

Kiek laiko trunka dokumentų paieška Lietuvos archyvuose?

Dokumentų paieška Lietuvos archyvuose įprastai trunka 30 darbo dienų, tam tikrais atvejais galima dokumentų paieška skubos tvarka (5-10 darbo dienų). Pasitaiko atvejų, kad dokumentų paieška gali trukti ilgiau nei 30 darbo dienų. 

Ar mano arba mano protėvių dokumentus galima užsakyti Lietuvos archyvuose ir išsiųsti mano nurodytu adresu ?

Taip, remiantis teisiniu atstovavimu, Migration Law Center teisininkai gali užsakyti Jūsų arba Jūsų protėvių dokumentus Lietuvos archyvuose. Esant poreikiui, dokumentai gali būti išsiųsti Jūsų nurodytu adresu. Taip pat, jei reikia, dokumentai gali būti išversti, patvirtinti Apostile arba legalizuoti.

Norėdami sužinoti daugiau apie dokumentų paieškos Lietuvos archyvuose procesą ar užsakyti teisinę pagalbą, susisiekite su mumis:

• El. paštas: info@migration.lt
• Telefonas: +37068563053

2014 01 23 Lietuvoje buvo priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais buvo pakeista dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarka.

Be kitų pakeitimų susiaurėjo būtinų pridėti dokumentų sąrašas, kuriuos turi pateikti lietuvių kilmės asmuo ar asmuo, turintis teisę atkurti Lietuvos pilietybę, teikdamas prašymą išduoti arba pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Nuo šiol lietuvių kilmės asmenys ar asmenys, turintys teisę atkurti Lietuvos pilietybę, su prašymu išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje neturi pateikti:

1. Dokumento, patvirtinančio, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų;

2. Dokumento, patvirtinančio, kad jis Lietuvoje turi gyvenamąją patalpą;

3. Sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento.

Užsieniečio prašymas išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turi būti išnagrinėtas ir  sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per  4 mėnesius nuo prašymo pateikimo migracijos tarnybai ar konsulinei įstaigai dienos.

Jeigu užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, tai prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo jo pateikimo migracijos tarnybai ar konsulinei įstaigai dienos.

MIGRATION LAW CENTER

2014 m. liepos 5 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. 1V-459 dėl dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo, išdavimo, keitimo ir panaikinimo.

Įsakymu reglamentuota Lietuvos Respublikos leidimo nuolat gyventi Europos Sąjungoje išdavimo, įforminimo ir keitimo skubos tvarka – užsieniečio pageidavimu, sprendimas dėl leidimo nuolat gyventi gali būti priimamas skubos tvarka. Bendra tvarka prašymas išnagrinėjamas per 4 mėnesius, o įforminamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, tuo tarpu skubos tvarka – išnagrinėjamas per 2 mėnesius, o įforminamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pateikimo dienos Migracijos departamente ar teritorinės policijos įstaigos migracijos padalinyje.

Leidimas nuolat gyventi pakeičiamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį, o skubos tvarka – ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi priėmimo teritorinės policijos įstaigos migracijos padalinyje dienos.

Užsienietis, prieš pateikdamas prašymą išduoti, įforminti ar pakeisti leidimą nuolat gyventi, privalo sumokėti Lietuvos nustatyto dydžio valstybės rinkliavą bei pateikti tai patvirtinantį kvitą, išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka jis yra atleistas nuo valstybės rinkliavos.

Prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje negali būti nagrinėjamas skubos tvarka, jeigu:
1) nepakanka duomenų/dokumentų, patvirtinančių, kad užsienietis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kad jis yra tokio asmens palikuonis, arba nėra išduotas teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimas ar teisę atkurti pilietybę patvirtinantis pažymėjimas arba nėra priimtas sprendimas dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo ar teisės atkurti pilietybę patvirtinančio pažymėjimo;
2) negauti atsakymai į Migracijos departamento prašymus pateikti papildomus duomenis ir (ar) dokumentus pagrindžiančius prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi;
3) atliekamas patikrinimas, ar sudaryta santuoka arba registruota partnerystė nėra fiktyvi, arba apklausa, siekiant įvertinti, ar įvaikinimas nėra fiktyvus.

Likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi skubos tvarka nagrinėjimo termino pabaigos ir paaiškėjus, kad prašymas skubos tvarka negali būti išnagrinėtas, apie tai nedelsiant pranešama asmeniui paštu arba elektroniniu paštu. Pranešime informuojama apie prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą bendra tvarka, nurodoma ir priežastis, kodėl negalimas nagrinėjimas skubos tvarka. Be to, pridedama ir pažyma kurios pagrindu asmuo gali susigrąžinti permokėtą rinkliavos dalį.

MIGRATION LAW CENTER

Siekiant efektyviau kaupti duomenis apie juridinių asmenų dalyvius bei sudaryti galimybes teikti šią informaciją fiziniams ir juridiniams asmenims, buvo įdiegta Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema (JADIS). Įdiegus šią sistemą Registrų centre nebebus priimami registruoti akcininkų sąrašai, dalyvių duomenis bus galima pateikti tik prisijungus prie Registrų centro savitarnos sistemos (www.registrucentras.lt/savitarna). Tačiau išliks galimybė Registrų centro padaliniuose deklaruoti vienintelį UAB akcininką – savininką.

Duomenis pateikti JADIS gali įmonės vadovas arba įgaliotas atstovauti įmonei fizinis asmuo. Pateikta informacija patvirtinama elektroniniu parašu, turinčiu kvalifikuotą sertifikatą. Šį sertifikatą galima įsigyti Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose (www.elektroninis.lt). Sertifikatus skirtus mobiliesiems telefonams platina pagrindiniai mobiliojo ryšio operatoriai bei Šiaulių bankas bei „Danske Bank A/S”.

MIGRATION LAW CENTER

2015 m sausio 1 d. įsigalios įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 45 straipsnio pakeitimas, kurio numatoma, kad:
• Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis:
1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;
2) yra šios dalies aukščiau nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;
3) yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.
• Užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieniems metams, o keičiamas 2 metams. Užsieniečiui, kuris į įmonės nuosavą kapitalą (turtą) investavo ne mažiau kaip 260 000 eurų, o įmonėje įsteigtos ne mažiau kaip penkios darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metams.
Išduodant leidimą laikinai gyventi yra įvertinama ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi. Svarbu pažymėti, kad užsieniečiui, nutraukus teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo išvykti.

MIGRATION LAW CENTER

Nuo 2013 sausio 1 d. Migracijos departamentas išduoda Lietuvių kilmę patvirtinančius pažymėjimus, šie pakeitė anksčiau išduodamus Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimus. Lietuvių kilmės asmuo turi teisę pateikti prašymą išduoti jo kilmę patvirtinantį pažymėjimą, kuris suteikia galimybę ateityje gauti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Šį pažymėjimą gali gauti asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai. Asmuo kartu su prašymu turi pateikti ir šiuos faktus patvirtinančiu dokumentus, dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį. Be to, asmuo turi deklaruoti, kad laiko save lietuviu – šis pareiškimas taip pat turi būti rašytinės formos. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos notaro. Jei dokumentai yra išduoti užsienio valstybės institucijose, jie turi būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip, be to būtinas vertimas į lietuvių kalbą.

Asmuo turi pateikti prašymą Lietuvos Respublikos Migracijos departamentui arba per Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienio valstybėje, jeigu asmuo gyvena užsienyje. Jei asmuo gyvena Lietuvos Respublikoje, prašymas ir kiti prie jo pridedami dokumentai pateikiami per teritorinę policijos įstaigą pagal asmens gyvenamąją vietą. Prašymas negali būti paduodamas per atstovą. Tačiau, tėvai, kaip atstovai, gali paduoti prašymą nepilnamečio vaiko vardu.

Prašymą išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą asmuo turi pateikti asmeniškai. Šis pažymėjimas neturi galiojimo termino, jis išduodamas neribotam laikui. Prašymas išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą yra išnagrinėjamas ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo Migracijos departamente dienos, o jeigu asmuo pažymėjimą keičia – ne vėliau kaip per 1 mėnesį.

2014 m 2 pusmetį buvo išduotas 191 lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas, t. y. 2,5 karto daugiau nei lyginti su 2013 metų antruoju pusmečiu. Šis pažymėjimas sudaro galimybes palengvinti pilietybės įgijimo procesą supaprastinta tvarka, nes nebereikia įrodinėti giminystės ryšio su asmeniu, turėjusi Lietuvos Respublikos pilietybę. Siekiant gauti pilietybę supaprastinta tvarka šio pažymėjimo pagrindu, galioja bendra tvarka dėl užsienio pilietybės atsisakymo. Asmenys turi atsisakyti užsienio valstybės pilietybės, išskyrus atvejus, kai atitinka Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo numatytus atvejus, suteikiančius teisę turėti dvigubą pilietybę. Atkūrus Lietuvos Respublikos pilietybę, privaloma prisiekti Lietuvos Respublikai.

MIGRATION LAW CENTER

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.

Ne visada galima rasti pakankamai laiko nuvykti į kelionių agentūrą, todėl vis dažniau kelionių bilietus nusprendžiama įsigyti internetu. Jei jus domina keltų bilietai, jų galite įsigyti internetinėje svetainėje http://www.keltu-bilietai.lt, kurioje tikrai rasite didelį įvairių kelionės krypčių pasirinkimą, o užsisakyti bilietus galėsite akimirksniu. Taigi, kaip tą padaryti, ir kaip greičiau rasti reikalingą informaciją?

Pirmiausia pasirinkite kryptį
Keltu bilietai internetu galėsite rasti informacijos, kokios yra galimos kelionės kryptys. Čia taip pat galėsite rasti informacijos apie tam tikras kelionės kryptis: pavyzdžiui, jei jus domina kelionė iš Kylio į Klaipėdą, tiesiog galėsite paspausti nuorodą čia, kur rasite svarbiausią informaciją apie šį maršrutą: kaip dažnai  kursuoja keltas, kiek trunka jūsų pasirinkta kelionė, kada prasideda registracija, ir kokie keltai kursuoja tokiu maršrutu. Šios informacijos paprastai pakanka, kada norima atrasti tinkamiausius pasiūlymus, tad netrukus bus galima nuspręsti, kokią kelionės kryptį ir kokią keltų kompaniją vertėtų pasirinkti.

Kelionių galimybės

Keliauti galima įvairiomis kryptimis: siūlomos kelionės keltu iš Lietuvos į Vokietiją ir Švediją, iš Latvijos į Švediją, iš Estijos į Švediją, ir t.t. Pasirinkimo galimybės yra tikrai nemažos, todėl kiekvienas keliautojas gali nuspręsti, kokią kryptį vertėtų pasirinkti. Vis dažniau yra nusprendžiama į tam tikras šalis nuvykti autobusu ar automobiliu, ir iš čia plaukti keltu į tam tikras kitas užsienio valstybes. Keliauti tokiu būdu gali būti ne tik patogiau, bet taip pat ir pigiau, taigi, toks sprendimas gali būti iš tiesų labai palankus.

Lietuva-Vokietija

Jei plauksite iš Klaipėdos į Kylį, informacijos apie šį maršrutą galėsite rasti čia. Tokią kelionės galimybę siūlo kompanija DFDS Seaways , kurios maršrutai išbraižė visą Europos žemėlapį. Tai viena populiariausių keltų kompanijų, kuri gali pasiūlyti tikrai patogią kelionę. Svarstote, ką veikti Vokietijoje? Informacijos galite rasti čia: Keltai į Vokietyją, kur taip pat rasite ir reisų tvarkaraštį.

Lietuva-Švedija

Ši kelionės kryptis taip pat yra labai populiari. Jei norite vykti iš Klaipėdos į Karlshamą, maršruto informaciją galite rasti čia: Klaipeda – Karlshamnas. Tokį kelionės maršrutą taip pat vykdo kompanija DFDS Seaways, o informacijos apie Švediją ir reisų tvarkaraštį rasite čia: Keltai į Švediją skiltyje.

Latvija-Švedija

Keliauti iš kaimyninės valstybės Latvijos taip pat yra labai patogu. Gana dažnas lietuvių pasirinkimas – tai maršrutas Ventspilis – Nyneshamnas . palanku yra tai, kad kompanija Stena Line  organizuoja net 10 savaitinių plaukimų, todėl visada yra galimybė pasirinkti labiausiai tinkantį kelionės laiką.

Estija-Švedija

Dar vienas populiarus maršrutas – Talinas-Stokholmas , kurį pasirenka ne vien tik Estijos gyventojai. Kelionę tokia kryptimi vykdo kompanija Tallink, apie kurią informacijos galite rasti čia: Tallink Silja Line. 

Keltų tvarkaraščiai ir svarbiausia informacija

Visada svarbu į uostą atvykti laiku, todėl iš anksto pasidomėkite, kokiu laiku kursuoja keltai. Keltų tvarkaraščius galėsite rasti Keltų tvarkaraščiai skiltyje  . Jums tereikės pasirinkti keltų kompaniją, su kuria planuojate keliauti (pavyzdžiui, „Viking Line„), ir iš karto matysite, kokiu laiku yra numatomos kelionės su pasirinkta bendrove. Šioje svetainės vietoje taip pat galėsite rasti atsakymus į dažnai užduodamus klausimus: kokios yra galimos pramogos kelte, koks siūlomas maitinimas, ir t.t. Renkantis tinkamiausią keltų kompaniją bei maršrutą, neretai yra svarbu ne vien tik tai, kokia yra keltų bilietų kaina, bet ir tai, kokios yra siūlomos galimybės.

Keltų uostų informacija

Planuojant kelionę taip pat yra svarbu perskaityti informaciją apie keltų uostus, ir ją galėsite rasti Keltu uostų informacija skiltyje. Dažnai yra keliamas klausimas, kur bus galima palikti automobilį, kada reikės atvykti į uostą, ar uostų terminalai yra pritaikyti turintiems judėjimo negalią, kokios paslaugos yra teikiamos uosto terminale, ir t.t. Čia galėsite rasti visą svarbiausią informaciją, todėl susiplanuoti kelionę galėsite dar sklandžiau.

Aplankykite savo svajonių šalis

Jei svarstote aplankyti tam tikrą šalį, galite tiesiog apsilankyti Keltai ir Šalys, ir čia rasite svarbiausią informaciją apie įvairias šalis, į kurias galima nukeliauti keltu, ir ką jose vertėtų pamatyti. Tai gali padėti dar greičiau ir patogiau susiplanuoti kelionę – juk kartais gana ilgai tenka sukti galvą, kai svarstoma, ką vertėtų aplankyti. Čia taip pat galėsite rasti informacijos apie tam tikrus populiariausius keltų maršrutus, ir  galėsite paprasčiau nuspręsti, kur vertėtų nukeliauti.

Informacija apie keltų kompanijas

Taip pat gana dažnai yra svarstoma, kokią keltų kompaniją vertėtų pasirinkti. Visą svarbiausią informaciją galėsite rasti Keltu kompanijos skiltyje. Rasite pateiktus keltų kompanijų aprašymus bei jų vykdomus reisus, todėl galėsite pasirinkti patį tinkamiausią kelionės partnerį.

Paprasta užsisakyti bilietus

Kai nuspręsite, kur norėtumėte vykti, labai greitai galėsite susirasti tinkamiausių kelionės pasiūlymų. Jums tereikės nurodyti, iš kur vyksite, koks yra kelionės tikslas, kiek žmonių keliaus, ir taip pat reikės pasirinkti kelionės datą. Kai paspausite „ieškoti”, labai greitai jums bus pateikti tinkamiausi pasiūlymai, ir teliks pasirinkti palankiausią. Tai atlikę galėsite  pateikti savo užsakymą ir apmokėti bilietus. Tam paprastai tereikia paskirti vos porą minučių, o tuomet, jei kiltų tam tikrų klausimų, tiesiog galėsite susisiekti nurodytais kontaktais. Planuoti kelionę keltu yra tikrai labai paprasta, tad nieko stebėtino, kad ši pasirinkimo galimybė vis labiau populiarėja.

Vienas iš Lietuvos pilietybės įgijimo būdų yra Lietuvos pilietybės atkūrimas. Lietuvos pilietybė gali būti atkurta asmeniui, kurio protėviai (tėvai, seneliai, proseneliai ar vienas iš jų) buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15 arba kuris pats buvo Lietuvos pilietis iki 1940 06 15.

Lietuva, kaip nepriklausoma valstybė, susikūrė 1918 metais. Pirmasis įstatymas, kuris reglamentavo Lietuvos pilietybės institutą buvo 1919 01 09 Laikinasis įstatymas apie Lietuvos pilietybę. Pagal 1919 01 09 Laikinąjį įstatymą apie Lietuvos pilietybę Lietuvos piliečiais buvo laikomi:
1. Asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyveno;
2. Nurodytų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi;
3. Asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau kaip dešimt metų Lietuvoje gyveno ir turėjo:
a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą,
b) arba nuolatinį darbą;
4. Lietuvos piliečio vaikai;
5. Jo pati arba našlė;
6. Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Lietuvos pilietybės įstatymu, dokumentai, kurie įrodo, jog asmuo buvo Lietuvos pilietis 1940 06 15, yra:
1. Lietuvos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 06 15;
2. Lietuvos užsienio pasai, išduoti Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 06 15;
3. Dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
4. Gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos pilietybė;
5. Asmens liudijimai, išduoti iki 1940 06 15 Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 06 15;
Jeigu aukščiau nurodytų dokumentų nėra, gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 06 15, taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

Lietuvos pilietybė gali būti atkurta, atsisakant asmeniui turimos užsienio valstybės pilietybės arba neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės (išsaugoma dviguba pilietybė). Norint atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės, vien įrodyti Lietuvos pilietybės turėjimo iki 1940 06 15 faktą nepakanka. Norėdamas išsaugoti dvigubą pilietybę, asmuo turi įrodyti šias papildomas aplinkybes:
1. Ištrėmimo iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11 faktą (asmuo arba jo tėvai, seneliai ar proseneliai arba vienas iš jų buvo ištremti iš Lietuvos iki 1990 03 11. 1940 06 15 – 1990 03 11 okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų);
arba
2. Išvykimo iš Lietuvos iki 1990 03 11 faktą (asmuo arba jo tėvai, seneliai ar proseneliai arba vienas iš jų išvyko iš Lietuvos iki 1990 03 11 bei 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Pažymėtina, kad ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 06 15 išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją).

Prašymas dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo pildomas lietuvių kalba. Prie prašymo pridedami dokumentai, surašyti ne lietuvių kalba, turėtų būti išversti į lietuvių kalbą bei patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka (Apostille arba legalizavimas).

Dokumentai turėtų būti pateikti Migracijos departamente arba Lietuvos ambasadoje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje.

MIGRATION LAW CENTER

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.

Tam tikrais atvejais asmeniui Lietuvos pilietybės atkūrimo ar Lietuvos pilietybės įgijimo kitais būdais procese, taip pat leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo procese, prikrūksta reikiamų dokumentų svarbioms aplinkybėms pagrįsti, pavyzdžiui, giminytės ryšiui pagrįsti, kad tam tikras asmuo, Lietuvos pilietis, buvo asmens tėvas, motina ar senelis, senelė ar prosenelis, prosenelė. Arba, kad dokumentuose minimas asmuo, kurio vardas ir/ ar pavardė skiriasi, yra vienas ir tas pats asmuo.

Trūkstant reikiamų įrodymų, ar esant jų neatitikimams, asmuo gali kreiptis į teismą juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.
Teikiame teisinę pagalbą ir konsultacijas dėl juridinę reiksmę turinčio fakto nustatymo teismo tvarka. Ruošiame reikiamas užklausas, dokumentus valstybinėms institucijims, teismui. Atstovaujame asmens interesus.

Lietuvos pilietybė gali būti įgyta tam tikrais pagrindais, numatytais Lietuvos pilietybės įstatyme. Lietuvių kilmė yra vienas iš Lietuvos pilietybės įgijimo pagrindų.
Lietuvių kilmę nereikėtų tapatinti su Lietuvos pilietybe. Lietuvių kilmė yra sietina su etniškumu, asmens tautybe, jo priklausymu tam tikrai tautai, etnosui, istoriškai susiformavusiai žmonių grupei, turinčiai bendrų kalbos, kultūros, religijos bruožų. Asmuo gali būti lietuvių kilmės ir nebūti Lietuvos pilietis ir Lietuvos pilietis gali nebūti lietuvių kilmės asmuo (žydas, rusas, ukrainietis ar kitos kilmės asmuo). Vadovaujantis Lietuvos pilietybės įstatymu, lietuvių kilmės asmuo yra asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.

Lietuvių kilmės asmeniui Lietuvos pilietybė gali būti suteikta supaprastinta tvarka. Šiuo atveju nuo turimos kitos valstybės pilietybės reikalaujama atsisakyti. Lietuvių kilmės asmeniui taip pat gali būti išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas bei leidimas gyventi Lietuvoje.

Kitas Lietuvos pilietybės igyjimo būdas yra Lietuvos pilietybės atkūrimas. Lietuvos pilietybė gali būti atkurta asmeniui, jeigu asmuo buvo Lietuvos pilietis iki 1940 06 15 arba asmens protėviai (tėvai, seneliai ar proseneliai) buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15. Šiuo atveju yra vertinama ne asmens lietuvių kilmė, bet jo ar jo protėvių pilietybė. Norint atkurti Lietuvos pilietybę ir išsaugoti turimą pilietybę (įgyti dvigubą pilietybę) turi būti tenkinamos šios papildomos sąlygos:
1. Asmuo yra ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11;
ir (arba)
2. Asmuo yra išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11;
3. Asmuo yra aukščiau nurodytų asmenų palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis).

Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11, yra iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 06 15 – 1990 03 11 okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.
Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, yra iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 03 11 išvykę iš dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 06 15 išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

Iki 2016 birželio mėnesio Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos buvo vertinami išvykimo iš Lietuvos motyvai. Išvykimo iš Lietuvos motyvai turėjo būti istoriniai, politiniai (ne socialiniai), kad Lietuvos pilietybė asmeniui būtų atkurta, neatsisakant nuo turimos pilietybės. 2016 06 23 Lietuvos Seimui priėmus Lietuvos Pilietybės įstatymo pataisas, išvykimo iš Lietuvos iki 1990 03 11 motyvai nustojo būti esminiu vertinimo kriterijumi Lietuvos pilietybės atkūrimo procese.
Asmuo, norėdamas, kad jam būtų atkurta Lietuvos pilietybė, neatsisakant nuo turimos pilietybės (dviguba pilietybė), turi įrodyti šias esmines aplinkybes:
1. Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15;
2. Išvykimo iš Lietuvos iki 1990 03 11 bei nuolatinio gyvenimo ne Lietuvoje 1990 03 11 arba tremties faktą;
3. Giminystės ryšį;
4. Duomenų pakeitimą (vardas, pavardė).

Dokumentai, patvirtinantys Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, yra:
1. Lietuvos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 06 15;
2. Lietuvos užsienio pasai, išduoti Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 06 15;
3. Dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
4. Gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos pilietybė;
5. Asmens liudijimai, išduoti iki 1940 06 15 Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 06 15;
Jeigu aukščiau nurodytų dokumentų nėra, gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 06 15, taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

Prašymas dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo pildomas lietuvių kalba. Prie jo pridedami dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka (taikoma Apostille arba legalizavimo procedūra).

Dokumentai pateikiami Migracijos departamentui arba Lietuvos ambasadai ar konsulinei įstaigai užsienyje.

MIGRATION LAW CENTER

Skaityti daugiau:

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.

Dvigubą pilietybę Lietuvoje asmuo gali turėti tik išimtiniais atvejais, numatytais įstatyme.

Viena iš sąlygų, leidžiančių asmeniui būti Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu, yra asmens ar jo šeimos narių  ištrėmimas iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., taip pat Lietuvos pilietybės turėjimas iki 1940 m. birželio 15 d. (asmuo arba jo tėvai, arba vienas iš jų, arba senelis, senelė, arba vienas iš jų, arba prosenelis, prosenelė, arba vienas iš jų turėjo turėti Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.).

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatyta, kad asmuo gali turėti Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę (Dviguba pilietybė), jeigu:

Asmuo buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos  iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 dalis);

Asmuo yra palikuonis asmens, ištremto iš Lietuvos ik 1990 m. kovo 11 d. (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).

Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.- asmuo, turėjęs Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. arba jo palikuonis, kurie nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. okupacinio režimo institucijų arba teismo sprendimu buvo prievarta ištremti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniam režimui, taip pat politinių, socialinių motyvų arba kilmės motyvų.

Esant aukščiau nurodytiems faktams (asmens ar jo šeimos narių ištrėmimo iš Lietuvos faktui ir Lietuvos pilietybės turėjimo iki 1940 m. birželio 15 d.), taip pat dokumentams, įrodantiems šiuos faktus, asmuo turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant nuo turimos pilietybės. Prašymas atkurti Lietuvos pilietybę ir kiti dokumentai pateikiami vidaus reikalų ministrui per įstatyme numatytas institucijas.

Norint atkurti Lietuvos pilietybę, esant ištrėmimo iš Lietuvos faktui, pateikiami žemiau nurodyti dokumentai:

1. Prašymas atkurti Lietuvos pilietybę. Įstatymo nustatytos formos ir parengtas lietuvių kalba;

2. Pasas, jo kopija;

3. Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., arba yra palikuonis asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.;

4. Dokumentai, patvirtinantys, kad yra sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalyse, tuo atveju, jei asmuo yra kitos valstybės pilietis;

5. Dokumentai, patvirtinantys asmens vardo ar pavardės pakeitimą, jei šie duomenys buvo pakeisti.

Prie prašymo atkurti Lietuvos pilietybę pridedami dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, jei jie sudaryti ne lietuvių kalba. Dokumentų kopijos patvirtintos notaro. Dokumentai, išduoti užsienio valstybių institucijų, turi būti legalizuoti įstatymų nustatyta tvarka arba patvirtinti pažyma Apostille, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose nenumatyta kitaip.

Dokumentais, patvirtinančiais, kad asmuo turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., gali būti:

1. Lietuvos Respublikos pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.;

2. Dokumentai, patvirtinantys asmens tarnybą Lietuvos armijoje ar valstybės tarnyboje;

3. Gimimo liudijimai ar kiti dokumentai, kuriuose nurodoma Lietuvos pilietybė;

4. Liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d..

Jeigu aukščiau nurodytų dokumentų nėra, dokumentai dėl mokymosi, darbo, gyvenimo Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., kiti dokumentai.

Dokumentais, patvirtinančiais ištrėmimo faktą, gali būti Lietuvos vidaus reikalų ministerijos pažymos, archyvo, kitų institucijų pažymos, kiti dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo ar jo šeimos nariai buvo ištremti iš Lietuvos nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d.

Jei dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. arba ištrėmimo iš Lietuvos faktą nėra, jų išrašus arba pažymas apie jų buvimą arba aukščiau nurodytų aplinkybių buvimą galima gauti iš Lietuvos archyvų ir kitų kompetentingų institucijų.

Prašymas atkurti Lietuvos pilietybę ir pridedami dokumentai turi būti išnagrinėti ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius po prašymo atkurti Lietuvos pilietybę gavimo Lietuvos migracijos departamente dienos.

Istoriniai faktai:

Trėmimai Lietuvoje vyko nuo 1940 iki 1953 metų.

Iki 1941 m. birželio 14 d. iš Lietuvos buvo ištremta 3 500 žmonių.

1941 m. birželio 14 – 18 d. iš Lietuvos buvo ištremta 17 500 žmonių.

1945 – 1953 metais iš Lietuvos buvo ištremta 118 000 žmonių.

1944 – 1953 metais 186 000 Lietuvos piliečių buvo suimti ir įkalinti. 142 000  įkalinti stovyklose.

Iš viso 1940 – 1953 metais iš Lietuvos ištremta 280 000 žmonių.

MIGRATION LAW CENTER

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.

Lietuvos pilietybė – nuolatinis teisinis asmens ryšys su Lietuvos Respublika, pagrįstas abipusėmis teisėmis ir pareigomis.

Lietuvos piliečiu galima tapti įgijus Lietuvos pilietybę įstatymo nustatyta tvarka (pavyzdžiui: santuoka, natūralizacija, (nuolatinis gyvenimas Lietuvoje ne mažiau kaip 10 metų), vaiko gimimas, kai vienas iš jo tėvų arba abu tėvai yra Lietuvos piliečiai arba asmenys be pilietybės, arba yra nežinomi, Lietuvos pilietybės grąžinimas, pilietybės suteikimas išimties tvarka) ir atkūrus Lietuvos pilietybę. 

Atkurti Lietuvos pilietybę galima, atsisakant ir neatsisakant nuo turimos pilietybės.

2010 gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 9 straipsnio 1  dalyje nurodoma, kad atkurti Lietuvos pilietybę gali asmenys, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę bei jų palikuonys ir kurie neturi kitos valstybės pilietybės, t. y. įstatyme numatomas būtinas kitos valstybės pilietybės atsisakymas, tuo atveju, jei asmuo nori atkurti Lietuvos pilietybę, išskyrus tam tikrus atvejus, kuriems esant, Lietuvos pilietybę galima atkurti, neatsisakant nuo turimos pilietybės (Dviguba pilietybė). Reikalavimas atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės netaikomas tiems asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą tuo pat metu gali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais.

2010 gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 9 7 straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatyta, kad asmuo gali tuo pat metu būti Lietuvos piliečiu ir turėti kitos valstybės pilietybę. Aukščiau nurodyto įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti Lietuvos piliečiu ir tuo pačiu kitos valstybės piliečiu, jei jis yra asmuo, kuris buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir kuris įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat šio asmens palikuonis (2010 gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 9 7 straipsnio 4 dalis). 2010 gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 9 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo gali būti Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu, jei jis yra asmuo, kuris pasitraukė, išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat jo palikuonis (2010 gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 9 7 straipsnio 4 dalis).

Aukščiau aptariamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu gali būti ne tik asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ar pasitraukęs, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11, bet ir jo palikuonys. Tame pačiame įstatyme nurodoma, kad Lietuvos piliečio palikuonis – yra vaikas, vaikaitis ar provaikaitis asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., t.y. atkurti Lietuvos pilietybę gali palikuonys iki 4 giminystės linijos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima pastebėti, kad Lietuvos pilietybės atkūrimui, neatsisakant nuo turimos pilietybės (Dviguba pilietybė), svarbios šios sąlygos:

1. Asmuo turėjo Lietuvos pilietybę (gimė ir gyveno Lietuvoje) iki 1940 m. birželio 15 d. arba asmuo yra palikuonis asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.;
2. Asmuo buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijos kitos valstybės pilietybę arba asmuo yra palikuonis asmens, kuris buvo ištvertas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir yra kitos valstybės pilietis;
3. Asmuo išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę arba asmuo yra palikuonis asmens, kuris išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir yra kitos valstybės pilietis.

Išvykti iš Lietuvos – reiškia išvažiuoti nuolat gyventi į kitą valstybę, kai 1990 m. kovo 11 d. nuolatinė asmens gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Reiktų pastebėti, kad praktikoje priimant sprendimą dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo buvo vertinami asmens išvykimo iš Lietuvos tikslai. 2013 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto administraciniame teisme buvo išnagrinėta byla ir teismo priimtas sprendimas, kuriame nurodoma, kad asmens išvykimo iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. motyvai turi būti istoriniai, politiniai. Nuo 2016 metų šis reikalavimas nėra taikomas. 

Lietuvos pilietybės atkūrimo sąlygos (Dvigubos pilietybės sąlygos)

Lietuvos pilietybė gali būti atkurta, atsisakant asmeniui turimos užsienio valstybės pilietybės arba neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės (išsaugoma dviguba pilietybė). Norint atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės, vien įrodyti Lietuvos pilietybės turėjimo iki 1940 06 15 faktą nepakanka. Norėdamas išsaugoti dvigubą pilietybę, asmuo turi įrodyti šias papildomas aplinkybes:
1. Ištrėmimo iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11 faktą (asmuo arba jo tėvai, seneliai ar proseneliai arba vienas iš jų buvo ištremti iš Lietuvos iki 1990 03 11. 1940 06 15 – 1990 03 11 okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų);
arba
2. Išvykimo iš Lietuvos iki 1990 03 11 faktą (asmuo arba jo tėvai, seneliai ar proseneliai arba vienas iš jų išvyko iš Lietuvos iki 1990 03 11 bei 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Pažymėtina, kad ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 06 15 išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją).

Prašymo atkurti Lietuvos pilietybę pateikimas

2013 balandžio 3 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 280 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja prašymų dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo pateikimo, nagrinėjimo procesą ir sprendimų dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo priėmimą, taip pat kitus klausimus.

Vadovaujantis aprašo nuostatomis, prašymas atkurti Lietuvos pilietybę pateikiamas Lietuvos vidaus reikalų ministrui per įstatymo numatytas institucijas – Lietuvos migracijos departamentas arba artimiausia Lietuvos atstovybė, konsulinė įstaiga (jeigu asmuo gyvena ne Lietuvoje). Prašymas dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo turi būti surašytas lietuvių kalba, pridedami dokumentai išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti notaro, kai kuriais atvejais dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma „Apostille”. Už dokumentų peržiūrą reikia sumokėti valstybinę rinkliavą arba konsulinę rinkliavą už dokumentų priėmimą ir prašymo bei kitų pridedamų dokumentų perdavimą.

Prie prašymo atkurti Lietuvos pilietybę pridedami žemiau nurodyti dokumentai:

1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
2. Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. arba yra palikuonis asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.;
3. Dokumentai, patvirtinantys vardo ar pavardės pakeitimą, jei šie duomenys buvo pakeisti;
4. Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, numatytus 2010 gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 9 7 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, kai asmuo kartu gali būti Lietuvos ir kitos valstybės pilietis;
5. Tuo atveju, jei asmuo yra kitos valstybės pilietis, dokumentus, patvirtinančius, kad yra sąlygos, numatytos 2010 gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 9 7 straipsnio 2, 3, 4 dalyse. 

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.

Kiekvienas asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę bei tokio asmens palikuonys, kurie nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši teisė nėra ribojama laiko atžvilgiu, be to atkurti pilietybę gali asmuo neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje jis gyvena. Šią teisę patvirtina nuo 2013 m. sausio 1 d. Migracijos departamento išduodami teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys pažymėjimai. Šie pažymėjimai pakeitė anksčiau išduodamus Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimus.

Asmuo, norintis gauti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą, turi pateikti nustatytos formos prašymą, taip pat asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; dokumentus, patvirtinančius, kad iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis (Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos Respublikos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai, kiti dokumentai, kurie nurodo Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimą bei kita) bei įrodyti giminystės ryšį su šiuo asmeniu. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos notaro. Jei dokumentai yra išduoti užsienio valstybės institucijose, jie turi būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip, be to būtinas vertimas į lietuvių kalbą.

Dokumentai pateikiami Lietuvos Respublikos Migracijos departamentui arba per Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, jei asmuo gyvena užsienyje, jei asmuo gyvena Lietuvos Respublikoje – per teritorinę policijos įstaigą pagal asmens gyvenamąją vietą.

Prašymas išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą yra išnagrinėjamas ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo Migracijos departamente dienos, o jeigu asmuo pažymėjimą keičia – ne vėliau kaip per 1 mėnesį. Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas išduodamas neribotam laikui. Šis pažymėjimas palengvina Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procesą, nes nebereikia įrodinėti giminystės ryšio su asmeniu, turėjusi Lietuvos Respublikos pilietybę. Siekiant atkurti pilietybę šio pažymėjimo pagrindu, galioja bendra tvarka dėl užsienio pilietybės atsisakymo. Asmenys turi atsisakyti užsienio valstybės pilietybės, išskyrus atvejus, kai atitinka Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo numatytus atvejus, suteikiančius teisę turėti dvigubą pilietybę. Atkūrus Lietuvos Respublikos pilietybę, pagal šiuo metu galiojančią tvarką nereikia prisiekti Lietuvos Respublikai, sprendimas dėl pilietybės atkūrimo patvirtina pilietybės turėjimą.

Migracijos departamento duomenimis 2014 metais buvo išduoti 157 pažymėjimai, patvirtinantys teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Palyginti su 2013 metų statistika, tokių pažymėjimų buvo išduota 2,1 karto daugiau. Daugiausiai šių pažymėjimų buvo išduota Rusijos Federacijos bei Baltarusijos Respublikos piliečiams.

MIGRATION LAW CENTER

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.

Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi galimybę ją įgyti supaprastinta tvarka. Šiuo atveju asmuo neturi laikyti lietuvių kalbos ar Lietuvos respublikos konstitucijos pagrindų egzamino, tereikia įrodyti lietuvių kilmę. Procedūrą supaprastina pažymėjimas, įrodantis lietuvių kilmę, jį pateikus, nebereikia papildomų dokumentų, įrodančių lietuvių kilmę ir giminystės ryšį.

2014 metais šiuo pagrindu buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė 75 asmenims. Tačiau, gavęs Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, asmuo turi atsisakyti kitos valstybės pilietybės – dviguba pilietybė nėra leidžiama, nebent asmuo gali įrodyti pagrindus išlaikyti dvigubą pilietybę (pavyzdžiui, asmuo buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 03 11 ir įgijęs kitos valstybės pilietybę arba asmuo yra asmuo, kuris pasitraukė iš Lietuvos Respublikos iki 1990 03 11, ir įgijo kitos valstybės pilietybę ar yra tokio asmens palikuonis bei kiti pagrindai).

Asmuo, pretenduojantis į Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, turi pateikti prašymą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, lietuvių kilmę patvirtinančius dokumentus (pažymėjimas, patvirtinantis lietuvių kilmę arba teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą patvirtinantis dokumentas, neesant šių dokumentų, asmuo turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jo tėvai/ seneliai arba vienas iš tėvų/senelių yra ar buvo lietuviai, bei įrodyti giminystės ryšį), taip pat rašytinį pareiškimą, kuriuo asmuo deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

Be to, svarbu paminėti, kad asmuo privalo pateikti užsienio valstybės išduotą pažymą, kuri patvirtina, kad asmuo nėra teisiamas/teistas už tokias veikas, kaip agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, taip pat nesikėsino padaryti ar nepadarė nusikalstamų veikų prieš Lietuvos Respubliką bei nebuvo baustas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu.

Ne lietuvių kalba surašyti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, dokumentų kopijos turi būti patvirtintos notaro. Užsienio valstybių išduoti dokumentai, taip pat asmens pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės, bei šio pareiškimo vertimas į valstybės, kurios pilietis asmuo yra, valstybinę kalbą turi būti teisės aktų nustatyta tvarka legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.

Dokumentai pateikiami Lietuvos Respublikos Prezidentui per teritorines policijos įstaigas, jei asmuo gyvena Lietuvos Respublikoje. Jei asmuo gyvena užsienyje, prašymas bei kiti prie jo pridedami dokumentai pateikiami per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvos Respublikoje.

Pateikus prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka, ne vėliau kaip  per 3 mėnesius dokumentai bei jų priedai turi būti pateikti svarstyti Pilietybės reikalų komisijai. Lietuvos Respublikos pilietybė yra suteikiama Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu. Lietuvos Respublikos Prezidentui priėmus dekretą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmeniui suteikimo, asmuo, turintis kitos valstybės pilietybę, privalo atsisakyti turimos pilietybės, kol galioja dekretas (galiojimo terminas – 2 metai). Gavęs Lietuvos Respublikos pilietybę, asmuo privalo prisiekti Lietuvos Respublikai. Tik po priesaikos asmuo įgis Lietuvos Respublikos piliečio teises ir pareigas. Neprisiekus, prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka pakartotinai nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai terminai praleidžiami dėl itin svarbių priežaščių.

 MIGRATION LAW CENTER

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.

Remiantis Oficialiais statistikos portalo duomenimis, emigravusių žmonių skaičius 2016 metais Lietuvoje yra apie 46 489. Kiekvienais metais Lietuvoje emigrantų skaičius vis didėja ir kartu su šiuo skaičiumi didėja Lietuvos piliečių, atsisakančią savo pilietybės, skaičius. Gyvendami užsienyje Lietuvos piliečiai nepraranda Lietuvos pilietybės, juos ir toliau valstybė gina ir globoja. Lietuvos Seimas yra susirūpinęs aukščiau nurodyta problema, todėl ieško įvairių būdų, kaip galima būtų ją išspręsti.

Kaip vieną iš problemos sprendimo būdų Liberalų sąjūdis paruošė ir pateikė Lietuvos Seimui projektą, kuriame yra siūloma referendumo būdu išbraukti iš Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatą „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis”.

Pagal Lietuvos referendumo įstatymo Nr. IX-929 12 straipsnio 5 dalį, referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Lietuvos Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. Lietuvos Seimo rinkimai vyks 2016 m. spalio 9 d., planuojama nutarimą priimti neeilinio parlamento sesijojos laikotarpyje nuo 2016 m. liepos 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d., kurio pagalba bus siekiama pakeisti Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Seimo Konstitucijos komisija 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pasiūlė pakeisti seną Lietuvos Konstitucijos nuostatą į naują, kuri skambėtų taip: „Lietuvos piliečiai pagal kilmę, įgiję kitos valstybės pilietybę, išsaugo Lietuvos pilietybę. Kiti asmenys negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiai, išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus”.

2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 straipsnyje yra nurodyti atvejai, kai dviguba pilietybė yra galima:
1. Jei asmuo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu;
2. Jei asmuo buvo įvaikintas Lietuvos piliečių (-io) ir įgijo Lietuvos pilietybę ar Lietuvos pilietis buvo įvaikintas kitos valstybės piliečių (-io) ir įgijo kitos valstybės pilietybę. Šiuo atveju asmuo dvigubą pilietybę gali išlaikyti iki 21 metų amžiaus;
3. Jei asmuo yra pasitraukęs iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę arba yra šio asmens palikuonis;
4. Jei asmuo buvo ištremtas iš Lietuvos arba yra šio asmens palikuonis;
5. Jei asmuo sudarė santuoką su kitos valstybės piliečių (-e);
6. Jei asmuo įgijo Lietuvos pilietybę išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
7. Jei asmuo, turėdamas pabėgėlio statusą, įgijo Lietuvos pilietybę.

2002 m. birželio 4 d. Lietuvos referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Konstitucijos nuostata būtų pakeista, už ją turi balsuoti daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Rinkimų teisę šalyje turi asmenys nuo 18 metų. 2015 m. spalio mėnesio registro duomenimis Lietuvos rinkėjų sąraše yra 2,5 mln. rinkėjų.

Lietuvos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, nėra apribota balsavimo teisė, jie kaip ir kiti Lietuvos piliečiai turi balsavimo teisę ir gali ją įgyvendinti. Į Lietuvos rinkėjų sąrašą yra įrašomi visi Lietuvos piliečiai, turintys Lietuvos pilietybę patvirtinantį dokumentą, tokį kaip asmens tapatybės kortelę arba Lietuvos pasą ir yra Lietuvos gyventojų registre. Vyriausioji rinkimų komisija užsiima rinkėjų sąrašų sudarymu bei tvarkymu. Į šį sąrašą negali būti įrašyti šie asmenys: mirę, kuriems įsiteisėjo teismo sprendimas pripažinti juos neveiksniais, netekę Lietuvos pilietybės.

Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienyje, jeigu jie neturi galimybės grįžti į Lietuvą, turi galimybę balsuoti šia nustatyta tvarka:
– Atvykę į Lietuvos konsulinę įstaigą ar diplomatinę atstovybę (balsavimo vieta, laikas ir platesnė informacija yra nurodoma įstaigos puslapiuose);
– Iš anksto balsuoti paštu, užsiregistravus internetinėje svetainėje – http://www.vrk.lt/ereg.

Lietuvos Seimo posėdžio metu Lietuvos Teisingumo ministras teigė, kad aukščiau aptarti pakeitimai padės Lietuvos piliečiams išsaugoti savo pilietybę tam, kad jie ir jų vaikai galėtų po kurio laiko grįžti į gimtąją šalį. Lietuvos pilietis, turintis dvigubą pilietybę, yra lygiavertis su kitais Lietuvos piliečiais. Turėdamas kitos valstybės pilietybę, jis nėra atleidžiamas nuo Lietuvos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų. Dvigubos pilietybės dėka pilietis gauna dvigubai daugiau teisų, pareigų, socialinių garantijų. Lietuvos piliečiai, turintis dvigubą pilietybę, galės dalyvauti šalies valdyme, kas yra labai svarbu šalyse, kuriose suverenitetas priklauso tautai. Dėl pateiktų pakeitimų galima išgirsti ir neigiamų Lietuvos Seimo narių komentarų, kurie teigia, kad Lietuvos pilietis, emigravęs į kitą šalį, gali būti ištikimas tik vienai iš šalių. Baiminamasi, kad piliečiai piktnaudžiaus savo teisėmis vienos iš šalių atžvilgiu. Yra siūlymų Lietuvos pilietybės įstatyme numatyti atskirą straipsnį, kuriame būtų pateiktos šalys, kurių piliečiai galėtų neatsisakant savo pilietybės gauti Lietuvos pilietybę.

Šiuo metu dviguba pilietybė yra įteisinta 20 Europos Sąjungos šalyse. Tokios valstybės kaip Norvegija, Danija, Estija, Austrija draudžia dvigubą pilietybę, bet kaip ir Lietuvoje, jos taiko tam tikras išimtis. Tai tik įrodo vis švelnėjantį šalių požiūrį į dvigubos pilietybės klausimą.

MIGRATION LAW CENTER

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.

Lietuvos pasas yra dokumentas, patvirtinantis asmens Lietuvos pilietybę, jo teisinį ryšį su Lietuvos valstybe. Lietuvos pasas asmeniui išduodamas, jam įgijus Lietuvos pilietybę vienu iš Lietuvos pilietybės įgijimo būdų: gimimu, atkurus Lietuvos pilietybę, suteikus Lietuvos pilietybę asmeniui supaprastinta tvarka, įgijus natūralizacijos tvarka ar kitu budu.

Lietuvos pilietybė gali būti atkurta asmeniui, jei jis ar jo tėvai, seneliai ar protėviai buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15. Lietuvos pilietybei iki 1940 06 15 patvirtinti gali būti pateikiami šie dokumentai: Lietuvos pasai, išduoti iki 1940 06 15, liudijimai, gimimo liudijimai ar kiti dokumentai, kuriuose nurodoma Lietuvos pilietybė, dokumentai, patvirtinantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje, arba dokumentai, patvirtinantys asmens gyvenimą Lietuvoje iki 1940 06 15.

Lietuvos pilietybė asmeniui gali būti atkurta dviem būdais: atsisakant turimos pilietybės arba neatsisakant turimos pilietybės (dviguba pilietybė). Siekiant dvigubos pilietybės, įrodyti vien Lietuvos pilietybės turėjimo iki 1940 06 15 faktą nepakanka. Butinos papildomos sąlygos, suteikiančios teisę asmeniui būti Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu. Prie tokių sąlygų galima būtų priskirti: trėmimą bei išvykimą nuolat gyventi į kitą valstybę iki 1990 03 11, išskyrus išvykimą po 1940 06 15 į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

Taip pat egzistuoja ir kitos dvigubos pilietybės galimumo sąlygos, numatytos Lietuvos pilietybės įstatyme, tokios kaip užsienio valstybės pilietybės įgijimas gimimu, įvaikinimo atvejai, santuoka bei kiti atvejai.

Taigi, kalbant apie dvigubos pilietybės įgijimą, esant ištrėmimo iš Lietuvos ar išvykimo iki 1990 03 11 faktui, galima būtų išskirti šias dvigubos pilietybės įgijimo sąlygas:
1. Lietuvos pilietybės turėjimas iki 1940 06 15: asmuo, jo tėvas, motina, senelis, senelė arba prosenelis, prosenelė buvo Lietuvos pilietis iki 1940 06 15.
2. Trėmimo faktas: asmuo arba jo tėvas, motina, senelis, senelė arba prosenelis, prosenelė buvo ištremti iš Lietuvos;
Arba
3. Išvykimo iš Lietuvos iki 1990 03 11 faktas: asmuo arba jo tėvas, motina, senelis, senelė arba prosenelis, prosenelė išvyko iš Lietuvos iki 1990 03 11 nuolat gyventi į kitą valstybę, išskyrus išvykimą po 1940 06 15 į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją, ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta 1990 03 11 buvo ne Lietuvoje.

Be šių aplinkybių būtini ir dokumentai, pagrindžiantys šias aplinkybes. Prie pagrindinių dokumentų galima būtų priskirti dokumentus, patvirtinančius Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, trėmimo ar išvykimo iki 1990 03 11 iš Lietuvos faktą patvirtinančius dokumentus, giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, vardo ir (ar) pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus. Neturint nurodytų dokumentų, jų paieška gali būti atlikta Lietuvos archyvuose. Norint atlikti paiešką viename iš Lietuvos archyvų būtini šie duomenys apie asmenį: vardas, pavardė, gimimo data, gimimo vieta, gyvenamoji vieta Lietuvoje.

Jei asmuo yra lietuvių kilmės, Lietuvos pilietybė jam gali būti suteikta supaprastinta tvarka. Lietuvių kilmės asmuo yra asmuo, kurio tėvai ar seneliai (arba vienas iš jų) yra ar buvo lietuviai ir kuris laiko save lietuviu. Šiuo atveju yra vertinama asmens tautybė, etniškumas, ne Lietuvos pilietybės turėjimo faktas. Dažniausi dokumentai, patvirtynantys asmens lietuvių kilmę yra oficialūs valstybinių institucijų dokumentai, kuriuose yra nurodoma, jog asmens tėvas, motina, senelis ar senelė yra ar buvo lietuviai (gimimo liudijimas ar kiti dokumentai). Lietuvos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka atveju nuo užsienio valatybės pilietybės būtina atsisakyti.

Asmuo dėl Lietuvos paso išdavimo gali kreiptis i Migracijos tarnybą Lietuvoje arba Lietuvos ambasadą, konsulinę įstaigą užsienyje.

MIGRATION LAW CENTER

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.

Lietuvos pasas. Išdavimo tvarka ir terminai

Lietuvos pasas – tai vienas svarbiausių asmens dokumentų, patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę ir asmens tapatybę. Šiame straipsnyje pateikiama svarbiausia informacija apie paso bei asmens tapatybės kortelės išdavimo tvarką, dokumentų galiojimo terminus, taikomus valstybės mokesčius bei galimybę pasą gauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Taip pat sužinosite apie skubaus dokumentų išdavimo galimybes bei nuolaidas vaikams ir pensinio amžiaus asmenims.

Trumpa apžvalga apie Lietuvos paso ir asmens tapatybės kortelės išdavimą (2025 m.)

Lietuvos piliečiai gali gauti pasą ar asmens tapatybės kortelę įprasta (per 1 mėnesį) arba skubos (per 1 arba 5 darbo dienas) tvarka.

Paso įkainiai: 50 € (įprasta tvarka), iki 200 € (skubiai)
ID kortelės įkainiai: nuo 8,60 € iki 27 €
50 % nuolaida taikoma nepilnamečiams ir pensinio amžiaus asmenims

Paraiškos priimamos Migracijos departamente Lietuvoje arba Lietuvos konsulatuose užsienyje.

Kas yra Lietuvos pasas?

Lietuvos pasas – tai asmens dokumentas, patvirtinantis asmens Lietuvos pilietybę. Lietuvos pasas ir asmens tapatybės kortelė – pagrindiniai dokumentai, nurodantys asmens duomenis, tokius kaip vardas, pavardė, gimimo data, lytis, asmens kodas ir pilietybė. Kiekvienas dokumentas turi unikalų numerį, kuris leidžia identifikuoti dokumento autentiškumą. Visos įrašo kalbos Lietuvos pase – lietuvių, anglų ir prancūzų.

Kas privalo kreiptis dėl Lietuvos paso?

Kiekvienas 16 metų sulaukęs ir Lietuvoje gyvenantis asmuo privalo kreiptis dėl paso ar asmens tapatybės kortelės išdavimo. Asmens prašymu pasas ar ID kortelė gali būti išduodami ir jaunesniam nei 16 metų asmeniui. Tokiu atveju prašymą pateikia vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų. Jei prašymas teikiamas asmens, vyresnio nei 1 metų vardu, jis taip pat turi dalyvauti teikiant prašymą.

Lietuvos asmens tapatybės dokumentų galiojimo trukmė

Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas išduodamas:

• Asmenims iki 5 metų – ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui

• Nuo 5 iki 16 metų – iki 5 metų

• Nuo 16 iki 75 metų – 10 metų

• Nuo 75 metų – 20 metų

Lietuvos pilietis, norintis gauti pasą ar ID kortelę, gali kreiptis į bet kurį pasirinktą migracijos padalinį, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos.

Kaip gauti pasą gyvenant užsienyje?

Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienyje, turi kreiptis į artimiausią Lietuvos ambasadą arba konsulinę įstaigą. Taip pat galima atvykti į Lietuvą ir kreiptis į Migracijos departamentą.

Paso ar ID kortelės keitimas

Lietuvos pilietis, norintis pakeisti tapatybės dokumentą, turi pateikti seną dokumentą migracijos skyriui. Po procedūros senas dokumentas grąžinamas asmeniui.

Ką daryti praradus Lietuvos pasą?

Praradus dokumentą, Lietuvos pilietis turi nedelsdamas apie tai pranešti užpildydamas nustatytos formos pranešimą ir pateikdamas jį policijai, Migracijos departamentui arba Lietuvos ambasadai / konsulatui užsienyje. Taip pat galima prisijungti prie Elektroninių paslaugų sistemos. Gavus pranešimą, atsakinga institucija paskelbia dokumentą negaliojančiu.

Paso ir ID kortelės išdavimo įkainiai ir terminai

Už paso ar ID kortelės išdavimą taikomas valstybės mokestis, priklausomai nuo dokumento išdavimo skubumo.

Pagrindinė informacija apie paso ir ID kortelės išdavimą (2025 m.)

Reikia paso ar asmens tapatybės kortelės? Svarbiausia:

• Įprastas išdavimas: per 1 mėnesį

• Skubos tvarka: per 5 arba net 1 darbo dieną

• Paso kaina: nuo 50 € iki 200 €

• ID kortelės kaina: nuo 8,60 € iki 27 €

• 50 % nuolaida nepilnamečiams ir pensininkams

• Dokumentus galima užsakyti Lietuvoje arba užsienyje per ambasadas ar konsulatus

Paso išdavimo terminai ir įkainiai

📅 Išdavimo terminai

• Įprasta tvarka – per 1 mėnesį

• Skubos tvarka:

  • per 5 darbo dienas

  • per 1 darbo dieną (jeigu prašymas pateiktas iki 12:00 Vilniuje arba iki 9:00 kituose miestuose)

Pastaba: Jei prašymas pateiktas po nurodyto laiko, dokumentas atsiimamas kitą darbo dieną po 11:00 val. tik Migracijos departamente Vilniuje (Vytenio g. 18).

💶 Valstybės rinkliava (2025 m.)

Nuolaidos: nepilnamečiams ir pensininkams taikoma 50 % nuolaida.

ID kortelės išdavimo terminai ir įkainiai

📅 Išdavimo terminai

• Įprasta tvarka – per 1 mėnesį

• Skubos tvarka:

  • per 5 darbo dienas

  • per 1 darbo dieną (jeigu pateikta iki 12:00 Vilniuje arba iki 9:00 kituose miestuose)

Pastaba: Jei prašymas pateiktas vėliau, ID kortelė atsiimama kitą darbo dieną po 11:00 tik Migracijos departamente Vilniuje (Vytenio g. 18).

💶 Valstybės rinkliava už ID kortelę (2025 m.)

Nuolaidos: 50 % nuolaida taikoma nepilnamečiams ir pensinio amžiaus asmenims.

Jeigu turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės arba norite gauti daugiau informacijos ar pagalbos, kreipkitės el. paštu info@migration.lt arba telefonu +370 6 1861886. Mielai jums padėsime.

Vienas iš dokumentų, kurį užsienietis, norintis gauti leidimą gyventi Lietuvoje, turi pateikti yra pažyma apie užsieniečio teistumą. Šiuo metu pateikti minėtą pažymą yra reikalaujama visais atvejais, t. y. tiek tada, kai užsienietis kreipiasi dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, tiek tada, kai kreipiamasi su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Iki 2015 m. spalio 14 d. reikalavimas pateikti pažymą apie teistumą buvo privalomas tik asmenims, teikiantiems prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje suteikimo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo 2015-05-06 Nr. 1V-367 17.9 papunktyje nurodyta, kad, jei prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje paduoda vyresnis nei 14 metų užsienietis, jis privalo pateikti užsienio valstybės, kurioje iki atvykimo į Lietuvą gyveno arba šiuo metu gyvena, kompetentingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad šioje valstybėje jis buvo arba nebuvo teistas. Jei užsienietis, prašantis išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, buvo teistas toje valstybėje, kurioje prieš tai gyveno, teistumo pažymoje turi būti nurodyta, kada bei už kokią nusikalstamą veiką asmuo buvo nuteistas, papildomai nurodant paskirtos bausmės rūšį ir informaciją apie bausmės atlikimą ar neatlikimą. Minėtą pažymą užsienietis turi gauti iki atvykimo gyventi į Lietuvą, t. y. jis turi kreiptis į valstybės, kurioje gyveno kompetentingas institucijas ir pasirūpinti, kad jam būtų išduota pažyma apie teistumą. Jeigu užsienietis jau yra Lietuvoje, jis turi galimybę dėl šios pažymos išdavimo kreiptis į valstybės, kurioje anksčiau gyveno, diplomatinę atstovybę arba konsulinę įstaigą Lietuvoje. Užsieniečiui rekomenduojama stengtis pasirūpinti, kad minėta pažyma būtų išduota ne anksčiau prieš 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.

Nuo 2015 m. spalio 14 d. įsigaliojo nauja nuostata, kuri reikalauja, kad nuo šiol pažyma apie teistumą būtų pateikiama ir tuo atveju, kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015-10-13 įsakyme Nr. 1V-809 nurodyta, kad iki tol galiojęs Vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-445 yra papildomas nauja nuostata, numatančia, jog tais atvejais, kai yra paduodamas prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir prašymą paduoda vyresnis nei 14 metų užsienietis, kartu su kitais dokumentais jis privalo pateikti pažymą apie teistumą, kuri jam turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius iki prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje pateikimo dienos. Reikalavimas pateikti pažymą apie teistumą nėra taikomas tais atvejais, kai užsienietis turi galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduota pažyma apie asmens teistumą turėtų būti išversta į lietuvių kalbą, legalizuota arba patvirtinta Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

MIGRATION LAW CENTER