+ 370 6 1861886 ico_4.png
info@migration.lt ico_5.png
  • Pradžia
  • Lietuvos pilietybė Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Lietuvos pilietybė Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ar priimami sprendimai dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečių Lietuvos pilietybės?

Lietuvos pilietybė Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Lietuvos pilietybė Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ar priimami sprendimai dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečių Lietuvos pilietybės?

Lietuvos pilietybė Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Lietuvos pilietybė Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ar priimami sprendimai dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečių Lietuvos pilietybės?

Vieni iš pagrindinių Rusijos ir Baltarusijos piliečių Lietuvos pilietybės įgijimo būdų yra Lietuvos pilietybės atkūrimas, taip pat Lietuvos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka.

Lietuvos pilietybė gali būti atkurta asmeniui, kurio protėviai (tėvai, seneliai, proseneliai ar vienas iš jų) buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15 arba kuris pats buvo Lietuvos pilietis iki 1940 06 15.

Asmuo, iki 1940 06 15 turėjęs Lietuvos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 06 15 turėjęs Lietuvos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos pilietybės neteko atlikus Lietuvos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos  įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos pilietybės netekimo.

Dokumentai, kurie įrodo, jog asmuo buvo Lietuvos pilietis 1940 06 15, yra:

  1. Lietuvos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 06 15;
  2. Lietuvos užsienio pasai, išduoti Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 06 15;
  3. Dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
  4. Gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos pilietybė;
  5. Asmens liudijimai, išduoti iki 1940 06 15 Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 06 15;

Jeigu aukščiau nurodytų dokumentų nėra, gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 06 15, taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

 

Lietuvos pilietybė gali būti atkurta, atsisakant asmeniui turimos užsienio valstybės pilietybės arba neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės (dviguba arba daugybinė pilietybė). Norint atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės, vien įrodyti Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15 nepakanka. Norėdamas būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis, turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę, asmuo turi įrodyti šias papildomas aplinkybes:

  1. Ištrėmimo iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11 faktą;

Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11, – iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis), kurie 1940 06 15 – 1990 03 11 okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.

arba

  1. Išvykimo iš Lietuvos iki 1990 03 11 faktą;

Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, – iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 03 11 išvykę iš dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 06 15 išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

Lietuvos pilietybė gali būti suteikta asmeniui supaprastinta tvarka, jei asmuo įrodo, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo. Vadovaujantis Lietuvos tesės aktų nuostatomis, lietuvių kilmės asmuo yra asmuo, kurio tėvai, seneliai ar vienas iš jų yra ar buvo lietuviai (tautybė, etniškumas), kuris laiko save lietuviu ir tai deklaruoja rašytiniu pareiškimu.

Lietuvos pilietybė supaprastinta tvarka gali būti suteikta lietuvių kilmės asmeniui, kuris neturėjo iki šiol Lietuvos pilietybės.

Lietuvos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka atveju nuo turimos užsienio valstybės pilietybės asmuo turi atsisakyti.

Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

Jeigu Pilietybės reikalų komisija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių asmens lietuvių kilmę, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

2023 04 04 Lietuvos Seimas po svarstymo pritarė Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2493 ir lydimajam Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektui Nr. XIVP-2496(2), kuriais, siekiant apsaugoti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus,  po ko buvo nustatytos Ribojamosios priemonės Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Daugiau informacijos:

https://www.migration.lt/lietuvos-pilietybe-ir-leidimas-gyventi-lietuvoje-rusijos-ir-baltarusijos-pilieciams-ribojimai

https://www.migration.lt/lietuvos-seimas-nusprende-netaikyti-ribojimu-del-lietuvos-pilietybes-rusijos-ir-baltarusijos-pilieciams

Pažymėtina, kad Seimo nariai nusprendė, kad galimybė įgyti Lietuvos pilietybę nei Rusijos, nei Baltarusijos piliečiams nebus ribojama. Tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiai turi teisę teikti prašymus dėl Lietuvos pilietybės, jų prašymai yra nagrinėjami bei priimami sprendimai.

Sprendimus dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo priima Lietuvos vidaus reikalų ministras. Dekretus dėl Lietuvos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka pasirašo Lietuvos Prezidentas. Lietuvos vidaus reikalų ministro įsakymai bei Lietuvos Prezidento dekretai skelbiami oficialiame Teisės aktų registre, nurodant asmens vardą (-us), pavardę (-es), gimimo datą ir valstybės, kurioje asmuo gimė, pavadinimą. Lietuvos Teisės aktų registras, kuriame skelbiami Lietuvos vidaus reikalų ministro įsakymai, Lietuvos Prezidento dekretai bei kiti Lietuvos teisės aktai, gali būti rasti, paspaudus žemiau esančią nuorodą: www.e-tar.lt

 

 

MIGRATION LAW CENTER 

Prenumerata