2020 08 10 Planuojama, kad Lietuvoje daugiau asmenų turės teisę į dvigubą pilietybę

Lietuvoje parengtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 12, 15, 16 18, 21, 23, 24, 26, 27, 33, 37, 39, 40, 41, 41¹ ir 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 21¹ straipsniu įstatymo projektas, kuriuo planuojama išplėsti asmenų, turinčių teisę į dvigubą pilietybę, ratą.  

Šiuo metu Lietuvoje dviguba pilietybė galima išimtiniais atvejais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;

2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;

3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;

4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;

5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;

6) yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;

7) yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;

8) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;

9) yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;

10) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

Numatyta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnį pakeisti, papildant jį 11 punktu, nustatančiu, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jei jis yra asmuo, kuriam nesukako 20 metų ir kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas. Tačiau nustatomas taip pat reikalavimas, kad toks asmuo galės per 2 metus savarankiškai apsispręsti, kurios valstybės pilietis jis nori būti. Šiuo atveju asmuo turės galimybę per 2 metus (iki jam sukaks 20 metų) savarankiškai pasirinkti, kokios valstybės pilietybę pageidauja turėti, taip pat ir apsispręsti, ar atsisakyti kitos valstybės pilietybės ar netekti Lietuvos Respublikos pilietybės. Per vienus metus tokių asmenų galėtų būti apie 300. 2 metų terminas nustatomas ir atsižvelgiant į tai, kad asmuo, siekdamas atsisakyti kitos valstybės pilietybės, turės atlikti tam tikrus veiksmus ir procedūras, numatytas kitos valstybės teisėje (paprastai kitos valstybės pilietybės atsisakymo procedūra gali trukti nuo 6 mėnesių iki vienų metų).

Jei Lietuvos Respublikos pilietis, būdamas kartu ir kitos valstybės pilietis, neatsisakys kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės, sukakęs 20 metų, jis neteks Lietuvos Respublikos pilietybės. Šis Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindas būtų taikomas tik tais atvejais, kai asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, o kitos valstybės pilietybę įgijo ne gimimu iki jam sukako 18 metų, ir iki jam sukako 20 metų neatsisakė kitos valstybės pilietybės.

Siekiant sudaryti galimybę visiems asmenims pasinaudoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 11 punkte nustatomu atveju, kai asmuo turi teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, siūloma nustatyti, kad asmenys, kurie iki aukščiau nurodyto įstatymo įsigaliojimo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę, galėtų susigrąžinti pilietybę, jeigu jiems nėra sukakę 20 metų.

Šiuo metu asmuo, net ir įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę gimdamas, jos netenka, įgijęs kitos valstybės pilietybę ne gimimu.

MIGRATION LAW CENTER