Švietimo sistema Lietuvoje

Švietimo sistema Lietuvoje yra labai gerai išvystyta, šalyje mokoma pagal dvylika metų trunkančią bendrojo lavinimo programą. Bendrojo lavinimo programą sudaro pradinis, pagrindinis bei vidurinis ugdymas.

Taipogi Lietuvoje yra ir ikimokyklinis ugdymas. Tai ugdymas vaikams nuo gimimo iki 6 metų. Jis nėra privalomas ir teikiamas tik tėvams pageidaujant. Šį ugdymą teikia valstybinės ir nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos.

Moksleiviai, nepageidaujantys rinktis aukštojo mokslo studijų, turi galimybę mokytis pagal profesinio mokymo programas. Profesinis mokymas yra skirtas kvalifikacijai įgyti ar tobulinti. Pagal šias programas moko profesinio mokymo įstaigos.

Kartu su kvalifikacija profesinio mokymo įstaigose galima įgyti ir pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą. Programų trukmė gali būti 2 – 3 metai – priklausomai nuo to, ar programa skirta įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą arba jei ji pritaikyta specialiųjų poreikių asmenims. Mokymosi trukmė, turintiems vidurinį išsilavinimą, 1–2 metai.

Baigę mokslus profesinio mokymo įstaigoje bei išlaikę egzaminus mokiniai įgyja profesinę kvalifikaciją. Įgijusieji vidurinį išsilavinimą gali toliau studijuoti kolegijose ir universitetuose.

Aukštojo mokslo programa yra trijų pakopų – bakalauro, magistro ir doktorantūros studijos. Studijų programos sudarytos taip, kad mokiniai ir studentai galėtų laisvai pasirinkti mokslų kryptį.

Aukštojo mokslo programa skirstoma į vientisąsias studijas, kurias sudaro bakalauro ir magistrantūros studijos, bei doktorantūros studijos.

Aukštojo mokslo studijų programos Lietuvoje yra dviejų rūšių – universitetinės ir koleginės.

Koleginės aukštojo mokslo studijos yra skirtos įgyti žinias, reikalingas profesinei veiklai. Ne mažiau kaip trečdalį šių studijų programos sudaro praktinis mokymas. Baigus studijas suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis. Turintys praktinės patirties (darbo patirties) ir baigę papildomąsias studijas, gali toliau studijuoti universitetų magistrantūroje. Kolegines studijas vykdo valstybinės ir nevalstybinės kolegijos.

Universitetinės studijos yra skirtos įgyti universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą bei aukščiausio lygio profesines žinias. Universitetinės bakalauro studijos trunka ketverius metus, ištęstinės universitetinės bakalauro studijos dažniausiai trunka penkerius metus. Baigus studijas įgyjamas bakalauro laipsnis. Turint bakalauro laipsnį, galima tęsti studijas magistrantūroje. Šios studijos trunka 1,5–2 metus. Baigus magistrantūros studijas, galima studijuoti doktorantūroje (studijų trukmė – ketveri metai). Šios studijos yra pagrindas tolimesnei akademinei veiklai. Universitetines studijas vykdo universitetai, akademijos, seminarijos.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 24 kolegijos (11 iš jų – nevalstybinės) ir 22 universitetai (8 iš jų – nevalstybiniai).

Kitose šalyse įgytą vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje vertina Studijų kokybės vertinimo centras, o užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio vertinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.