Dviguba pilietybė išvykusiems iš Lietuvos po 1990 03 11

Lietuvos Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo išvykusiems iš Lietuvos gyventi į kitas šalis po 1990 03 11. Lietuvos Konstitucinis Teismas spręs, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę tokiems asmenims turėti dvigubą pilietybę, ar jie turės rinktis, kurios valstybės pilietybę nori pasilikti.

Lietuvos Konstitucijoje rašoma, kad niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, kitaip - turėti dvigubą pilietybę, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus. Daugiausiai tokių atvejų numatyta išvykusiems iki 1990 03 11. Palikusiems Lietuvą vėliau, jau po nepriklausomybės atkūrimo, ir įgijusiems kitos valstybės pilietybę, asmenims kartu pasilikti ir Lietuvos pilietybę nesudaro pagrindo net ir tarptautiniai įsipareigojimai.

Atskiri ir išimtiniai atvejai kada galima dviguba pilietybė Lietuvoje yra nustatyti Lietuvos Pilietybės įstatymo 7straipsnyje:

Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;

 2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos s iki 1990 m. kovo 11 d.;

3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;

4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;

5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;

6) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos pilietybę;

7) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;

8) Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;

9) yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos pilietybę arba kuriam Lietuvos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;

10) Lietuvos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvoe.

Lietuvos Seimas teigia, kad šis straipsnis riboja jaunosios kartos asmenims, išvykusiems iš Lietuvos po 1990 03 11, įgyti dvigubą pilietybę.

Šiomis dienomis, kai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvai prisijungus prie Europos Sąjungos, padidėjo lietuvių emigracija į kitas šalis, nerimą pradėjo kelti emigracijos padariniai, tarp kurių ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius. Ilgą laiką Lietuvos Konstitucinis Teismas šiuo klausimu laikėsi nuomonės, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, ir ribojo Lietuvos Seimo teisę pakeisti šią nuostatą įstatymu. Anksčiau Lietuvos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad toks dvigubos pilietybės ribų praplėtimas prieštarautų Lietuvos Konstitucijai ir tai galima padaryti tik referendumu.

Daugelis mano, kad nors yra skatinamas laisvas Lietuvos piliečių judėjimas po Europos Sąjungos šalis, tačiau Lietuvos Konstitucijos nuostatos riboja šią Lietuvos piliečių laisvę, nesuteikiant teisės kartu įgyti dar ir kitos valstybės pilietybę.

Dvigubus pilietybės įteisinimo klausimas iškilo ir tapo labiausiai aktualus po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Lietuvos Seimą pradėjo gąsdinti, ar nebus taip, kad Jungtinėje Karalystėje gyvenantys ir šeimas sukūrę lietuviai pasirinks Didžiosios Britanijos pasus ir taip Lietuva praras didelę dalį savo piliečių.

Baiminantis tokių padarinių neseniai Lietuvos Seimas vėl kreipėsi į Lietuvos Konstitucinį Teismą su prašymu įstatymu pakeisti Lietuvos Konstitucijos nuostatą ir įteisinti dvigubos pilietybės įgijimą asmenims, išvykusiems iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo gyventi į Europos Sąjungos ar NATO valstybę. Teigiama, kad tai negali būti tik retos išimtys, ir emigravusiai jaunajai kartai turi būti leidžiama turėti dvigubą pilietybę.

Tačiau Lietuvos Konstitucinis Teismas laikosi savo pozicijos dėl dvigubos pilietybės ribų praplėtimo tik referendumu. Lietuvos Konstitucinis Teismas tvirtina, kad įstatymu negalima pakeisti Lietuvos Konstitucijos nuostatos dėl dvigubos pilietybės išvykusiems iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ar NATO valstybę įteisinimo. Jei Lietuvos Konstitucinis Teismas nepakeis savo pozicijos – teks nusivilti tiek parlamentarams, tiek išeivijos lietuviams, kurie baiminasi kad gali pritrūkti balsų pakeisti Lietuvos Konstitucijai. Referendume turi pritarti daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Tyrimai rodo, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, kad emigrantams, išvykusiems po 1990 metų, būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę (remiantis naujienų agentūros BNS užsakymu tyrimų, kompanijos RAIT balandį atlikta apklausa).

Manoma, kad referendumas dėl Lietuvos Konstitucijos pataisų bus rengiamas 2019 metai.

MIGRATION LAW CENTER