+ 370 6 1861886 ico_4.png
info@migration.lt ico_5.png
  • Pradžia
  • 2022 01 20 Teisę atkurti Lietuvos pilietybę galės įgyvendinti daugiau asmenų – pakeistas Lietuvos pilietybės įstatymas

Teisę atkurti Lietuvos pilietybę galės įgyvendinti daugiau asmenų – pakeistas Lietuvos pilietybės įstatymas

Teisę atkurti Lietuvos pilietybę galės įgyvendinti daugiau asmenų – pakeistas Lietuvos pilietybės įstatymas

2022 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo įtvirtinama asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, sąvoka.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnis papildytas 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad

„Asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.“

Šiuo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimu siekiama palengvinti asmenų, besikreipiančių dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėjimo naštą. Lietuvos Respublikos teismų teisės aktų išaiškinimai lėmė Migracijos departamento taikomą praktiką Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo bylose, kuomet asmenims, besikreipiantiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, buvo užkraunama neproporcingai didelė įrodinėjimo našta, reikalaujant įrodyti, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmens protėvis (ar pats asmuo) 1940 m. birželio 15 d. nebuvo jos netekęs. Asmuo ar jo protėvis (tėvai, seneliai, proseneliai ar vienas iš jų) turėjo būti Lietuvos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. ir 1940 m. birželio 15 d.

Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procese buvo vertinama, ar asmuo, išvykęs iš Lietuvos Respublikos iki 1940 m. birželio 15 d., įgijo užsienio valstybės pilietybę, svarbus užsienio valstybės pilietybės įgijimo momentas, užsienio valstybės pilietybės įgijimo pagrindas, su kokiais dokumentais asmuo, išvykęs iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos, gyveno užsienyje, ar kreipėsi į Lietuvos atstovybę užsienyje dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo (pratęsimo). Iki šiol buvo pripažįstama, kad asmuo, įgijęs užsienio valstybės pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., laikomas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d.

2020 m. rugsėjo 10 d. Migracijos departamento parengtoje Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo metodikoje buvo nustatyta, kad jeigu pagal pareiškėjo pateiktus ir (arba) Migracijos departamento gautus dokumentus nustatoma, kad asmuo, pagal kurį įrodinėjama turėta Lietuvos Respublikos pilietybė iki 1940 m. birželio 15 d., savo valia atsisakė arba sąmoningai siekė atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės (pvz., įgydamas kitos valstybės pilietybę, nurodė, kad išsižada Lietuvos Respublikos pilietybės), bet nėra duomenų, kad asmuo būtų netekęs (nustojęs) Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d., laikoma, kad toks asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d., ir yra rengiamas teikimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020 išaiškino, kad tarpukario Lietuvos Respublikos pilietybės teisinio reguliavimo nuostatos suteikia pagrindą daryti išvadą, kad asmuo, turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal tuo metu galiojusių įstatymų normas, įstatyme nustatytais atvejais galėjo būti pripažintas ir praradusiu Lietuvos Respublikos pilietybę. Iš nurodyto reglamentavimo spręstina, kad tai lemiančios priežastys galėjo būti susijusios su asmens išvykimu į užsienio valstybę, tam tikrų pareigų neatlikimu (registruotis, išsiimti asmens dokumentus), ryšio su Lietuvos gyvenimu nutrūkimu.

Lietuvos Respublikos Seimo priimti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai turėtų palengvinti asmenų, besikreipiančių dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėjimo naštą bei išplėsti teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą įgyvendinimo galimybes.

Lietuvos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymas įsigalios, kai jį pasirašys Lietuvos Respublikos Prezidentas.

 

MIGRATION LAW CENTER

 

Prenumerata